„Kol kas Taryba nepasirengusi patvirtinti kokią nors rezoliuciją“, – pareiškė Didžiosios Britanijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Johnas Sawersas, pridurdamas, kad norint priimti vienbalsę rezoliuciją, „turi būti nuveiktas dar didelis darbas“.
Nuolatinis Rusijos atstovas prie JT Vitalijus Čiurkinas dar trečiadienį pateikė rezoliucijos projektą, o ketvirtadienį pasirodė jo galutinė versija, kuri buvo pasiūlyta Saugumo Tarybos nariams.
Pasak V.Čiurkino, projekte „pakartoti šeši principai“ iš taikos sutarties, kurią rugpjūčio 12 d. pasirašė Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Nicolas Sarkozy.
Dokumentas buvo pateiktas kaip atsakomasis žingsnis į rezoliucijos projekto variantą, kurį pateikė Prancūzija. Rusija, turinti Saugumo Taryboje veto teisę, nepritarė trečiadienį Prancūzijos projektui. V.Čiurkinas šį sprendimą motyvavo tuo, kad šiam dokumentui darė įtaką Jungtinės Valstijos ir į jį neįtrauktos visos pasirašyto konflikto sureguliavimo plano nuostatos.
„Ką būtina padaryti, tai priimti šią rezoliuciją“, – pažymėjo V.Čiurkinas.
Vakarų diplomatų nuomone, projekto trūkumas yra tas, kad jame nėra punkto dėl Gruzijos teritorijos vientisumo ir nenurodoma tiksli Rusijos kariuomenės buvimo vieta ateityje. Be to, pasak jų, svarstyti projektą beprasmiška, kol Rusija neišves visos savo kariuomenės iš Gruzijos.
„Kol nėra jokių šešių punktų patikslinimų ir nėra jų vykdymo požymių, tebekyla klausimas, kam Saugumo Tarybai puoselėti viltis dėl kažko, ko net nesilaikoma“, – pažymėjo JAV nuolatinio atstovo pavaduotojas Alejandro Wolffas.
Rusija du kartus atmetė Prancūzijos pasiūlytą rezoliucijos projektą. Pagrindinė atsisakymo pritarti rezoliucijai priežastis buvo ta, kad jos tekste nebuvo pasmerkta „Gruzijos agresija prieš Pietų Osetiją“.
