Buvusios sovietinės respublikos, 2020 metų rudenį šešias savaites kariavusios dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kaltina viena kitą rasine diskriminacija.
Rugsėjį Armėnija ir Azerbaidžanas paprašė Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) imtis priemonių priešininkės atžvilgiu, kol bus išnagrinėta visa byla, o tam reikės ne vienų metų.
TTT pirmininkė Joan Donoghue 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku „paskelbs teismo nutarimą dėl Armėnijos Respublikos pateikto prašymo dėl laikinųjų priemonių“, nurodė teismas išplatintame pranešime.
Iškart po to bus paskelbtas sprendimas dėl Azerbaidžano prašymo.
TTT buvo įsteigtas po Antrojo pasaulinio karo spręsti ginčų tarp Jungtinių Tautų valstybių narių. Šalys, sutikusios, kad TTT nagrinėtų jų ginčus, yra įsipareigojusios vykdyti jo nutartis, tačiau teismas neturi priemonių priversti jas tai daryti.
Dešimtmečius tvyranti įtampa dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono pernai rudenį peraugo į šešias savaites trukusį karą, pareikalavusį daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių. Susirėmimai baigėsi lapkritį, tarpininkaujant Rusijai pasiekus ugnies nutraukimo susitarimą. Pagal jį Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų.
Kalnų Karabachas, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, tarptautinės bendruomenės yra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.
Armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano žlugus Sovietų Sąjungai, o kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
„Neapykantos ciklas“
Per posėdžius spalio mėnesį Armėnija ir Azerbaidžanas kaltino vienas kitą JT Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo pažeidimais.
Armėnija kaltino Azerbaidžaną, kad jis kursto „neapykantos ciklą“, įskiepydamas žmonių kartoms „baimės, neapykantos viskam, kas armėniška, kultūrą“.
Šalis prašė teisėjų nurodyti nedelsiant paleisti armėnus karo belaisvius ir uždaryti Azerbaidžano vadinamąjį Karinių trofėjų parką, kuriame, Jerevano teigimu, eksponuojami vaškiniai armėnų karių manekenai su „perdėtais armėnofobiškais ypatumais“.
Tuo metu Azerbaidžanas kaltino Armėniją, kad ši minuoja ginčijamas teritorijas, vykdydama „etninio valymo“ kampaniją.
Pasak Baku, kai po Kalnų Karabacho „išvadavimo“ praėjusiais metais Azerbaidžano civiliai bandė sugrįžti į savo namus, jie sužinojo, kad Armėnija „nusėjo“ šią teritoriją minomis.
Šeštadienį Azerbaidžanas paskelbė paleidęs dešimt armėnų karių, sučiuptų praėjusį mėnesį per naujus susirėmimus. Kariai buvo paleisti po derybų, kurioms tarpininkavo Rusija.
Armėnija mainais perdavė Azerbaidžanui minų laukų žemėlapius.
Mainai įvyko po Juodosios jūros kurorte Sočyje praėjusią savaitę surengto reto Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo susitikimo, kuriame buvo sutarta imtis žingsnių įtampai mažinti.
