Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JT vadovas paragino klimato konferencijos dalyvius „lemtingą istorijos akimirką“ elgtis atsakingai

Akcija Kopenhagoje vykstant tarptautinei klimato konferencijai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Akcija Kopenhagoje vykstant tarptautinei klimato konferencijai
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki–moonas antradienį paragino pasaulio lyderius „lemtingą istorijos akimirką“ atidėti į šalį savanaudiškus nacionalinius interesus ir atsakyti į pasaulio bendruomenės reikalavimus sustabdyti klimato šiltėjimą.

Likus trims dienoms, per kurias dar galima suderinti vieną iš ambicingiausių, tačiau taip pat nepaprastai sudėtingą tarptautinę sutartį, Danijos sostinėje vykstančių derybų pirmininkė paragino visas šalis siekti kompromiso.

Tačiau Kinija ir JAV, kurios labiausiai pasaulyje teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, atmetė Europos šalių raginimus padaryti nuolaidų dėl taršos mažinimo, kuris yra visų opiausias klausimas.

Šio viršūnių susitikimo dalyviai siekia pasirašyti sutartį, pagal kurią būtų sumažinta tarša Žemės klimato sistemą trikdančiomis dujomis. Taip pat tikimasis susitarti dėl mechanizmo, pagal kurį milijardai dolerių būtų išmokėti neturtingoms šalims, galinčiomis labiausiai nukentėti nuo sausrų, potvynių, audrų ir kylančio vandenynų lygio.

Preliminari sutartis, kurią, kaip tikimasi, penktadienį pasirašys apie 120 valstybių ir vyriausybių vadovų, taps pagrindu politiniam susitarimui, kurį tikimasi suderinti per tolesnes derybas, vyksiančias kitais metais. Vėliau tikimasi pasirašyti galutinę sutartį, kuri įsigaliotų nuo 2013 metų.

Tačiau JAV viceprezidentas ir aplinkosaugos aktyvistas Alas Gore'as (Alas Goras) garsiai išsakė daugelio jaučiamą nerimą, jog Kopenhagoje vykstančioje konferencijoje gali būti pasiekta tik dalinė sėkmė. Jis paragino pasaulio lyderius kitų metų liepą susitikti Meksike ir užbaigti šį procesą.

Ban Ki–moonas, kuris kalbėjo oficialiai pradedant visų šalių aplinkos ministrų derybas, priminė, jog atėjo „lemiama istorijos akimirka“.

„Žinome, ką turime padaryti. Žinome, ko tikisi pasaulis. Mūsų pareiga – čia ir dabar pasirašyti sutartį – sutartį, atitinkančią mūsų bendrą interesą“, – sakė JT vadovas.
Jis taip pat perspėjo, kad šios derybos vyksta per lėtai.

„Jeigu jie nori palikti visus šiuos klausimus (spręsti) lyderiams, pastariesiems gali būti labai sunku susitarti per vieną ar dvi dienas“, – Ban Ki–moonas vėliau sakė žurnalistams.

Deryboms pirmininkaujanti Danijos klimato ir energetikos ministrė Connie Hedegaard sakė, kad sėkmės dar pasiekiama.

Tačiau ji pridūrė: „Negalime rizikuoti patirti nesėkmę. Niekas ir čia esančių negali prisiimti tokios atsakomybės. Tai reiškia, kad kitų dviejų dienų raktinis žodis turi būti kompromisas.“
Kita vertus, Kinija ir Jungtinės Valstijos atrodė nelinkusios keisti savo esminių nuostatų taršos klausimais.

JAV prezidentas Barackas Obama pasiūlė iki 2020 metų sumažinti 17 proc. savo šalies taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Šis skaičius atitinka tą, kuris nurodomas JAV Kongreso svarstymui pateiktuose teisės aktuose.

Jungtinių Valstijų, kurias pagal taršą tokiomis dujomis lenkia tik Kinija, pasiūlymą daugelis kitų šalių vadino nepakankamu.

Europos Sąjungos (ES) šalys jau yra pasižadėjusios iki 2020 metrų sumažinti taršą 20 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Be to, Bendrija nurodė esanti pasiruošusi tartis dėl mažinimo iki 30 proc., jeigu kitos šalys pasektų jos pavyzdžiu.

ES atstovai sakė, kad didžiosios teršėjos turi prisiimti didesnius įsipareigojimus.
„Dvi šalys yra atsakingos už pusę pasaulinės taršos – tai Jungtinės Valstijos ir Kinija“, – pareiškė Švedijos aplinkos ministras Andreas Carlgrenas (Andrėjas Kalgrenas), atstovaujantis 27 šalių Bendrijai.

Didelę įtaką Europos Sąjungoje turinti Vokietija taip pat nekalbėjo užuolankomis.
„Abi jos (JAV ir Kinija) nori išlaikyti atviras visas galimybes iki pat paskutiniųjų šios konferencijos valandų... Mums liko nedaug laiko“, – sakė Vokietijos aplinkos ministras Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas).

Naujasis ES prezidentas Hermanas Van Rompuy taip pat paragino kitas šalis sekti Bendrijos pavyzdžiu.
„Turime spręsti kitus svarbius klausimus. Be abejo, svarbiausias iš jų – klimato pokyčiai“, – jis sakė žurnalistams Lisabonoje.

ES lyderiai praeitą savaitę susitarė dėl 7,2 mlrd. eurų (24,9 mlrd. litų) pagalbos paketo, kuris besivystančioms šalims padėtų atlaikyti klimato šiltėjimo padarinius.

Tačiau besivystančių šalių blokas G–77, kuriam priklauso 130 valstybių, tarp jų Kinija, pareiškė, jog šis pasiūlymas nepadės sukurti ilgalaikio finansavimo mechanizmo.

Stringančias Kopenhagos derybas atspindi naujas klimato sutarties projektas, kuriame nenurodomi jokie ilgalaikio taršos mažinimo rodikliai, ribinės taršos vertės, siektinos klimato šiltėjimo ribos arba klimato šiltėjimui jautrių neturtingų šalių finansavimo sumos.
Šie esminiai klausimai buvo perduoti svarstyti mažoms ministrų darbo grupėms, kurios iki penktadienio turi pasiūlyti konsensusą.

Šis viršūnių susitikimas laikomas vienu iš svarbiausiu per laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min