Kaip rašo nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“, frazę „juk mes negalime kariauti su Ukraina“ Rusijos vadovas ištarė konflikto dėl nedidelės Tuzlos nerijos, esančios netoli Krymo, įkarštyje.
Ši negyvenama vieta buvo svarbi tuo, kad suteikė Ukrainai kontrolę strategiškai svarbiame Kerčės sąsiauryje ir teisę rinkti mokesčius iš komercinių laivų.
Konfliktas įsiplieskė 2003 m. rudenį, kai abiejose šalyse artėjo rinkimai. Tuomet Rusija pradėjo tiesti pylimą į salą (formaliai – siekdama sutvirtinti krantą, bet iš tikrųjų tai buvo būdas pakeisti jūrų sieną), o Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma atsakydamas įsakė šaudyti į rusų statybininkus, jei jie priartės prie Tuzlos.
️Šio konflikto įkarštyje į Kremlių buvo pakviesta grupė Ukrainos žurnalistų neformaliam pokalbiui su prezidento administracijos vadovu Aleksandru Volosinu. Karštų diskusijų įkarštyje Kremliaus pareigūnas leido sau skelti nediplomatinį juokelį: esą, jei prireiktų, jie ant Tuzlos galėtų numesti ir bombą.
Kaip pažymima knygos „Caras asmeniškai“ skyriuje, kilo skandalas, kuris pasiekė V.Putino ausis. Tuomet, kaip rašo autoriai, remdamiesi šaltiniu, prezidentas pasikvietė savo pavaldinius ir pareikalavo būti atsargesniems savo retorikoje, pridėdamas tą pačią frazę: „Juk mes nekariausime su Ukraina“.
️Konfliktas baigėsi iškart po to, kai Rusijoje įvyko parlamento rinkimai. V.Putinas ir L.Kučma surengė susitikimą, kurio metu abu apsimetė, kad Tuzlos problemos iš viso nebuvo. Jiedu pasirašė susitarimą dėl bendro Azovo jūros naudojimo, o jūrų sienos demarkacijos klausimą paliko spręsti ateityje. Tuzla perėjo į Rusijos kontrolę 2014 m., tuo metu, kai buvo įvykdyta Krymo aneksija.
Pasak „Agentstvo“, iki 2014 m. V.Putinas daug kartų viešai kalbėjo apie Ukrainos suvereniteto pripažinimą ir nenorą grąžinti Krymą. Ruošdamasis savo pirmiesiems prezidento rinkimams, jis Krymo grąžinimo idėją pavadino „absoliučia kvailyste“, o pagrindine problema santykiuose su Ukraina laikė „sunkią Rusijos imperinę praeitį“.
