Velse gimusi raudonplaukė, kartu su tėvais atvykusi į Australiją, apstulbino rinkėjus, birželio 24 dieną pakeitusi premjerą Keviną Ruddą ir vos po trijų savaičių paskelbusi visuotinius rinkimus, tikėdamasi išplaukti ant populiarumo bangos.
Tačiau per rugpjūčio 21 d. įvykusius rinkimus Australijoje susiformavo pirmas „pakibęs“ parlamentas per pastaruosius 70 metų, o Leiboristų partijai teko skubiai prašyti Žaliųjų partijos ir nepriklausomų deputatų paramos, kad suformuotų trapią koalicinę vyriausybę, turinčią vos vieno balso persvarą.
„Žinau, jog nepateisinę šios rimtos atsakomybės būsime griežtai nuteisti, kai vėl stosime prieš Australijos žmones per kitus rinkimus“, – sakė J.Gillard.
Rinkėjai ją tvirtai palaikė, kai J.Gillard buvo K.Ruddo pavaduotoja, nes ši politinių debatų meistrė lengvai parlamente sudorodavo savo priešininkus ir apdairiai vengė veltis į skandalus.
Tačiau birželio 24 d. ji apstulbino visuomenę, pareiškusi, kad nušalino K.Ruddą nuo pareigų per balsavimą partijoje. J.Gillard ramiai paaiškino, kad „gera vyriausybė buvo pradėjusi žengti ne tuo keliu“.
Prie Australijos vyriausybės vairo netikėtai stojo nesusituokusi ir neturinti vaikų ateistė. Dėl šio įvykio įsisukus žiniasklaidos girnoms vienas apžvalgininkas pastebėjo, kad naujosios premjerės kaštonų spalvos plaukai šia proga buvo nudažyti „žudikiška raudonojo vyno spalva“.
„Manau, kad žmones labai domina pirmosios premjerės koncepcija ir šis klastingas, galimai išdavikiškas žingsnis“, – sakė Melburno universiteto politologė Lauren Rosewarne.
Premjerės „medaus mėnuo“ netruko nė dviejų savaičių – J.Gillard populiarumas susvyravo, kai ji pasiūlė įkurti Rytų Timore pabėgėlių centrą, neprašant šios šalies oficialaus sutikimo, tačiau vėliau nuo šio pasiūlymo atsiribojo.
Rinkėjų taip pat nesužavėjo dar mažiau patraukli klimato pokyčių mažinimo politika ir prėska rinkimų kampanija, kurią krėtė skandalai dėl paviešintos kompromituojančios informacijos. Galiausiai buvo išrinktas aiškios daugumos neturintis parlamentas, o vyriausybė pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo nesugebėjo iš karto užsitikrinti pergalės antrai kadencijai iš eilės.
Tačiau J.Gillard Leiboristų partijai pavyko prisivilioti žaliuosius ir nepriklausomus deputatus, todėl premjerė netapo viena iš trumpiausiai Australijai vadovavusių lyderių.
Julia Eileen Gillard gimė 1961 metų rugsėjo 29 dieną Bario uostamiestyje, kuris yra Velso akmens anglių pramonės centras. Ji turi vyresnę seserį Alison.
Prie Australijos vyriausybės vairo netikėtai stojo nesusituokusi ir neturinti vaikų ateistė.
J.Gillard buvo tik ketveri, kai ji 1966 metais išplaukė į Australiją, laikydama glėbyje žaislinę koalą. Jos tėvai nusprendė pasinaudoti vadinamuoju dešimties svarų persikėlimo planu, tikėdamiesi, kad šiltesniame klimate išnyks jų dukros chroniškos plaučių ligos. Gydytojas sakė, kad Julia „negalės augti labai šaltame klimate“, jos motina Moira Gillard pasakojo 2006 metais.
„Jis sakė: „Išvežkit ją, kur klimatas šiltesnis.“ Taigi atvykome į Australiją“, – pridūrė ji.
J.Gillard buvo gabi mokinė valstybinėje mokykloje, o vėliau studijavo menus ir teisę ramiame Adelaidės mieste, kur įsikūrė jos šeima. 1983 metais Julia tapo Australijos studentų sąjungos pirmininke.
Kurį laiką ji specializavosi pramonės santykių teisėje, o 1990 metais tapo advokatų kontoros „Slater and Gordon“ partnere. Į politiką ši moteris įžengė 1996 metais, tapusi tuomečio Viktorijos valstijos opozicijos lyderio Johno Brumby administracijos vadove.
Leiboristų partija iš pradžių nesutiko deleguoti jos į parlamentą, tačiau J.Gillard pateko į Atstovų Rūmus 1998 metais, laimėjusi rinkimus Laloro apylinkėje Melburne.
Kairiajam leiboristų sparnui atstovaujanti J.Gillard pasižymėjo pragmatizmu ir kandžiu sąmoju. Daugeliui įstrigo, kaip ji pavadino opozicijos lyderį Tony Abbottą verkšlenančiu kirminu, o liberalą Christopherį Pyne'ą – „trepenančiu pudeliu“.
J.Gillard taip pat stengėsi pagerinti savo įvaizdį prislopinusi aiškų australietišką nosinį akcentą, kuris buvo itin pastebimas politinės karjeros pradžioje. Dėl šio akcento ji buvo praminta „Futskrėjaus (Melburno priemiesčio) žuvų turgaus pardavėja“.
Po K.Ruddo triuškinamos pergalės per rinkimus 2007 metais J.Gillard buvo patikėtas darbo ir švietimo ministrės portfelis. Eidama šias pareigas, ji vadovavo dosnaus mokyklų finansavimo programai, taip pat pasirūpino, kad būtų atšaukti kai kurie ankstesnes vyriausybės priimti darbo rinkos įstatymai.
J.Gillard neturi vaikų, o šis faktas 2007 metais paskatino vieną konservatyvų oponentą paskelbti, kad ji lieka „tyčia nevaisinga“ dėl karjeros politikoje.
Kai nedirba Kanberoje, premjerė gyvena savo kukliame name Melburno priemiestyje Altonoje kartu su gyvenimo draugu Timu Mathiesonu, buvusiu kirpėju. Pastarasis faktas veikiausiai paaiškina, kodėl politikė taip dažnai keičia šukuosenas ir plaukų spalvą.
