Itin tikslios informacijos dar nėra, tačiau panašu, kad įkurti judėjimą, kuriam vadovauja buvęs Leiboristų partijos rėmėjas, sugalvojo verslininkai, filantropai ir aktyvistai, nusivylę susiskaldymu politikoje ir lyderystės stoka.
Naujoji partija turėtų remtis programa, kurioje idėjų skolinamasi ir iš tradicinių dešiniųjų, ir iš kairiųjų.
„The Observer“ teigimu, į partijos veiklą jau yra įsitraukę įtakingi asmenys iš verslo pasaulio, judėjimą taip pat palaiko buvę abiejų pagrindinių Jungtinės Karalystės partijų – torių ir Leiboristų – rėmėjai.
Yra kalbų, kad prie naujosios partijos gali prisidėti ir buvęs konservatorių vyriausybės vadovas Davidas Cameronas. Jis atsistatydino, kai britai 2016-aisiais per referendumą balsavo už „Brexit“ – pasitraukimą iš ES.
Idėjos – ir iš kairės, ir iš dešinės
Leidinio šaltinių teigimu, projektui vadovauja multimilijonierius filantropas Simonas Franksas, kuris 2002 metais įkūrė kompaniją „LoveFilm“. Šią 2011-aisiais nusipirko JAV milžinė „Amazon“.
„The Observer“ teigimu, judėjimas bent teoriškai galėtų į politinę kovą mesti net 50 mln. svaro sterlingų.
S.Franksas jau yra užregistravęs kompaniją „Project One Movement“, kuri greičiausiai taptų naujosios partijos varikliu. Esą darbuotojai pluša jau daugiau nei metus.
Tiesa, skelbiama, kad dalis aktyvistų norėtų, jog judėjimas pagrindinį dėmesį skirtų veiklai bendruomenėse – esą formalios politinės partijos kurti nebūtina. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, bet, regis, sutariama, kad judėjimas kels kandidatus 2022 metais turinčiuose įvykti visuotiniuose rinkimuose.
Apie naujos partijos poreikį kalbama nuo pat 2015 metų rugsėjo, kai opozicinei Leiboristų partijai pradėjo vadovauti socialistas Jeremy Corbynas. Be to, toriai pasuko labiau į dešinę, tad yra vis nepriimtinesni nuosaikiems rinkėjams.
Žinoma, dar yra centristinė Liberalų demokratų partija, tačiau ji Jungtinėje Karalystėje rimtai nevertinama.
Visgi ir libdemai, ir naujasis judėjimas tikriausiai taikytųsi į tokius pat rinkėjus – liberalius, nuosaikių centro kairiųjų pažiūrų britus.
Manoma, kad nauja partija siūlytų padidinti mokesčius turtingiesiems ir skirti daugiau pinigų sveikatos apsaugos sistemai NHS. Tokios idėjos – iš kairiųjų repertuaro, bet taip pat esą būtų skatinamas verslumas ir griežtinamos migracijos taisyklės.
„The Observer“ teigimu, judėjimas bent teoriškai galėtų į politinę kovą mesti net 50 mln. svaro sterlingų. Su ekspertais jau konsultuojamasi, kaip mesti rimtą iššūkį didžiosioms partijoms.
Prasimušti bus sunku
Nors teigiama, kad naujasis judėjimas nesieks pervilioti parlamentarų, šis projektas panašus į rimčiausią iššūkį dabartinei pusiausvyrai, kuria, kaip rodo apklausos, nėra patenkinti ir rinkėjai.
Tiesa, Jungtinės Karalystės rinkimų sistema tokia, kad naujai politinei jėgai prasimušti čia labai sunku. Be to, politikoje jau besisukantys asmenys dažniausiai labai nenori keisti partinių namų.
Jungtinės Karalystės rinkimų sistema tokia, kad naujai politinei jėgai prasimušti čia labai sunku.
Vis dėlto akivaizdu, kad naujoji partija taptų bent jau varžove liberaldemokratams. Galbūt – ir leiboristams, kurie yra plėšomi vidinių nesutarimų dėl J.Corbyno. Partiją taip apgaubę kaltinimai sisteminiu antisemitizmu.
Vienas judėjimo tikslų – pasiekti, kad kandidatai, patekę į Bendruomenių rūmus, juose neužsibūtų. Esą dabartinė situacija, kai parlamentarai vis laimi rinkimus saugiose apylinkėse ir žemuosiuose parlamento rūmuose dirba kelis dešimtmečius, yra nepriimtina.
„Jie žino, kad jiems gali nepavykti, kad prireiks sėkmės, – „The Observer“ sakė vienas šaltinis. – Bet jiems rūpi ši valstybė ir jie nori mesti pirštinę dabartiniams politikams.“
Londone naująją iniciatyvą jau bandoma lyginti su Emmanuelio Macrono centristiniu judėjimu „En Marche!“ E.Macronui po šio judėjimo vėliava pavyko iškovoti ir Prancūzijos prezidento postą, ir daugumą Nacionalinėje asamblėjoje.
Tiesa, praeityje įpūsti naujų vėjų į Jungtinės Karalystės politiką nepavykdavo. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje keturi įtakingi leiboristai paliko partiją ir įkūrė naują Socialdemokratų partiją.
Ši prieš 1983 metų rinkimus tapo liberalios koalicijos, už kurią balsavo 7,8 mln. rinkėjų, dalimi. Tačiau koalicija Bendruomenių rūmuose iškovojo vos 23 vietas.
