Dėl brutalios karinės kampanijos pernai daugiau kaip 700 tūkst. rohinjų buvo priversti bėgti per sieną į Bangladešą.
JT 444 puslapių ataskaitoje raginama pakeisti kariuomenės vadovybę ir panaikinti armijos, kuri Mianmare vadinama „Tatmadaw“, įtaką šalies valdymui.
Mianmaro kariškiai dominuoja šioje budistinėje valstybėje; jie turi ketvirtadalį vietų parlamente ir kontroliuoja tris ministerijas.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad šalies civilinė vadovybė „turėtų toliau siekti „Tatmadaw“ nušalinimo nuo Mianmaro politinio gyvenimo“.
Itin detalioje JT analizėje, pagrįstoje pusantrų metų darbu ir daugiau kaip 850 nuodugnių interviu, tarptautinė bendrija raginama tirti Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vadų, tarp jų ir vyriausiojo vado Mino Aungo Hlaingo, veiksmus dėl įtariamo genocido.
Mianmaro armija neigia beveik visus nusikaltimus ir tvirtina, kad minėta karinė kampanija buvo pateisinama, siekiant užgniaužti rohinjų sukilimą.
Tačiau JT ekspertai pažymėjo, kad kariškių taktika nuolat buvo labai neproporcinga realioms saugumo grėsmėms.
Tyrėjai sakė, kad „Tatmadaw“ turėtų būti restruktūrizuota, ir kad procesas turėtų prasidėti dabartinės vadovybės pakeitimu.
Mianmare karinės chuntos valdymas baigėsi tik po 2011-ųjų, o civilinės lyderės Aung San Suu Kyi demokratiškai išrinkta vyriausybė vis dar turi dalytis valdžia su generolais.
Tai, kad generolai yra parlamente, reiškia, kad jie iš esmės gali vetuoti konstitucijos pakeitimus, o pereiti prie visiškos civilinės kontrolės būtų itin sunku.
Kontroliuodami Vidaus reikalų ministeriją, Sienų ministeriją ir Gynybos ministeriją, kariškiai turi veiksmų laisvę vykdyti saugumo operacijas beveik be jokios priežiūros.
