Jungtinėms Valstijoms bus perduota 65 mlrd. barelių Venesuelos naftos atsargų. Prezidentas Donaldas Trumpas, kaip jam būdinga, jau anksčiau tai pavadino „didžiausiu sandoriu dėl naftos pasaulio istorijoje“.
Nurodoma, kad amerikiečių naftos bendrovė „North American Blue Energy Partners“ (NABEP) perims kelių Venesuelos telkinių kontrolę į savo rankas. Tarp jų yra ir tie, kuriuos anksčiau valdė kelios kinų ir viena rusų bendrovė, remdamasi dviem šaltiniais, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Iki šiol Rusijos vardu Venesueloje veikė bendrovė „Roszarubežneft“, bendradarbiavusi su vietine valstybine bendrove „PDVSA“.
Ši rusiška kompanija buvo įsteigta 2020 m. ir priklauso Rusijos turto valdymo agentūrai. Jos įregistravimo dieną „Rosneft“ paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Venesueloje ir ten esančių aktyvų – akcijų penkiose gavybos, taip pat naftos paslaugų įmonėse ir prekybos operacijose – perdavimą „Roszarubežneft“. Pažymima, kad dėl griežtų JAV sankcijų „Rosneft“ tapo nenaudinga tęsti veiklą Venesueloje.
Dabar visi turtai pagal Jungtinių Valstijų ir Venesuelos sandorį atiteks įmonei NABEP. Ji priklauso Venesuelos verslininkui Aleksandrui Betankūrui.
Bendrovę NABEP jis nusipirko iš amerikiečių naftos magnato Hario Sargento ir artimai susidraugavo su Donaldo Trumpo administracija po to, kai ši nuvertė ilgametį šalies autoritarą Nicolasą Maduro.
Plačiau skaitykite: „Milžiniškas sandoris“: JAV kovoja dėl 90 mlrd. barelių šios šalies naftos
Kaip nurodė „Reuters“, iš 14 Venesuelos projektų, kurie pagal susitarimą pereis amerikiečių bendrovės NABEP kontrolei, vieną valdė Rusijos bendrovės, o penkis – Kinijos naftos gavybos įmonės.
„Mes ne tik atveriame naujas galimybes JAV vyriausybei ir amerikiečių operatoriams, bet ir paverčiame Jungtines Valstijas šios naftos, kuri anksčiau buvo tiekiama į Kiniją, realizavimo rinka“, – pareiškė vienas iš JAV pareigūnų, anonimiškai bendravęs su žurnalistais.
Rusijos režimas ilgą laiką išsaugojo neįprastą draugiškumą Venesuelos režimui, aprūpindamas jį ginklais ir padėdamas išgauti naftą.
Bendrovės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas ne kartą lankėsi Karakase, kuriam Maskva tapo paskutiniąja kreditore. 2006–2018 m. Venesuela iš Rusijos vyriausybės ir „Rosneft“ gavo ne mažiau kaip 17 mlrd. JAV dolerių paskolų ir kredito linijų pavidalu. „Rosneft“ ne kartą suteikė N.Maduro avansus, kuriuos Venesuela grąžindavo naftos tiekimais, dažnai su dideliais vėlavimais.
NABEP pranešė perimsianti įmonės operacinę kontrolę, o JAV vyriausybė įgis teisę į 35 proc. bendrovės akcijų paketą bei „privilegijuotą prieigą“ prie 20 proc. įmonės produkcijos už savikainą. Baltieji rūmai pridūrė, kad NABEP suteikė JAV Valstybės departamentui pirmumo teisę įsigyti likusius 80 proc. Venesuelos produkcijos.
Donaldo Trumpo administracija laiko 2015 m. sudėties Venesuelos parlamentą – Nacionalinę asamblėją – paskutiniąja įstatymų leidžiamąja institucija, išrinkta pagal konstituciją ir turinčia teisėtus įgaliojimus.
Derybos su Asamblėjos atstovais, taip pat su laikinosios valdžios atstovais, kuriems po N.Maduro perversmo vadovauja buvusi viceprezidentė Delcy Rodriges, turėtų užtikrinti konstitucinį ir teisinį pagrindą pereinamajam laikotarpiui išgyventi, paaiškino „Reuters“.
Tuo pačiu metu Vašingtonas nesivaržo bendradarbiauti su A.Betankūru, kuris turi dviprasmišką reputaciją net pačioje Venesueloje: vieni jį gerbia už kompetenciją, kiti niekina kaip cinišką oportunistą, atkreipė dėmesį laikraštis „Financial Times“.
„Rodriguez ir JAV vyriausybė jį laiko žmogumi, kuris kartas nuo karto išsprendžia kapitalo ir logistikos problemas“, – laikraščiui paaiškino Venesuelos naftos ekspertas, susipažinęs su sandorio detalėmis.
A.Betankūras Venesueloje priskiriamas verslininkų, turinčių politinių ryšių, aplinkai Įprastai tokie žmonės savo turtus sukaupė Hugo Chavezo ir N.Maduro valdymo laikotarpiais.
Pačiau skaitykite ČIA: Venesuela gali priimti lemtingą sprendimą: ko reikalauja Amerika
„Jis – patyręs manipuliatorius ir žmogus be principų“, – pabrėžė Venesuelos žurnalistas Cesaras Batizas, tyręs A.Betankūro veiklą.
Venesuelos aktyvistas Toras Halvorsenas, vadovaujantis JAV įsikūrusiam Žmogaus teisių fondui, per pokalbį su „Financial Times prakalbo atvirai: „Jis toks niekšas, kokių pasitaiko tik vienąsyk kartoje.“



