Kaip rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė EUobserver.com, tai veikiausiai rodo, kad Izraelis patyrė Europoje skaudžią diplomatijos nesėkmę.
14 šalių (Austrija, Belgija, Kipras, Suomija, Prancūzija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Ispanija ir Švedija) balsavo už JT rezoliuciją. Likusios, įskaitant Vokietiją, iki šiol buvusią tvirtą Izraelio sąjungininkę, susilaikė.
Šis rezultatas pabrėžė nevieningą ES požiūrį į Artimųjų Rytų konfliktą.
Tačiau jis taip pat pademonstravo, jog Europos simpatijos Izraeliui sumažėjo.
Devynios ES šalys, kurios per praeitais metais vykusį panašių balsavimą dėl palestiniečių narystės JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO) susilaikė arba balsavo prieš, šįkart pakeitė savo poziciją, pritardamos arba susilaikydamos.
Ketvirtadienį Palestina laimėjo 138 balsais prieš devynis, o 41 valstybė susilaikė.
Prieš balsavo pats Izraelis, Kanada, JAV ir penkios mažosios šalys – Maršalo Salos, Mikronezija, Nauru, Palau ir Panama.
JT rezoliucijoje Palestinos sienos susiejamos su padėtimi iki 1967 metų ir sakoma, kad Rytų Jeruzalė yra šios valstybės sostinė. Tuo tarpu Izraelis stato žydų nausėdijas už 1967 metų sienų ir siekia, kad Šventasis miestas taptų jo sostine.
Rezoliucija taip pat potencialiai atveria kelią Palestinai kelti bylas prieš Izraelį Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame baudžiamajame teisme (ICC) ir Tarptautiniame Teisingumo Teisme (ICJ).
Balsavimas JT Generalinėje asamblėjoje vyko po palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso ir Izraelio ambasadoriaus Rono Prosoro emocingų kalbų.
M.Abbasas paragino priimti JT rezoliuciją, kuri taptų „gimimo liudijimu tikrovei, kuri yra Palestinos valstybė“.
Izraelį jis vadino „kolonijinės okupacijos apartheido sistema“ ir kaltino žydų valstybę rasizmu, etniniu valymu, karo nusikaltimais, barbarybe ir žudymais.
R.Prosoras neliko skolingas, vadindamas M.Abbaso ambicijas Jungtinėse Tautose „kvailybės žygiu“.
Vokietijos pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė Izraelio žiniasklaidai, kad jų šalis nebalsuos prieš palestiniečių pasiūlymą, reikšdama protestą prieš izraeliečių nausėdijų plėtrą.
Tuo tarpu Italija ir Jungtinė Karalystė, motyvuodamos savo poziciją, atskleidė, jog tarp Europos sostinių galbūt esama diplomatinio nesusišnekėjimo.
Italijos ambasadorius sakė balsavęs už rezoliuciją, nes Palestina pažadėjo Romai nesinaudoti TBT, o Didžioji Britanija aiškino nebalsavusi „taip“, nes Palestina nepateikė tokio pažado.
Savo ruožtu Suomija pažymėjo: „Palestina dabar turi institucijas, kuriomis peržengia slenkstį to, kas sudaro šiuolaikišką valstybę.“
