Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 13d. 23:10

Ką Joe Bideno pergalė reiškia Europai: žvilgsnis iš šešių Senojo žemyno sostinių

Kaip J.Bideno pergalė keis JAV santykius su Europos šalimis?
„Scanpix“ nuotr. / Kaip J.Bideno pergalė keis JAV santykius su Europos šalimis?

Nors Donaldas Trumpas ir toliau atkakliai nepripažįsta pralaimėjimo JAV prezidento rinkimuose, jo ieškinių lietus greitai liausis – Joe Bidenui skambinantys pasaulio lyderiai taip signalizuoja neabejojantys, kas nuo sausio šeimininkaus Baltuosiuose rūmuose. Ko konkrečiai iš naujosios administracijos laukia ir ką jai galės pasiūlyti europiečiai, domėjosi Europos užsienio ryšių tarybos ekspertai.

Berlynas: suvokimas, kad daug kas jau pasikeitė

Kai paaiškėjo, kad J.Bidenas nugalėjo D.Trumpą, Vokietijos sostinėje Berlyne buvo įmanoma kone išgirsti, kaip lengviau atsidūstama.

Juk dirbant D.Trumpo administracijai dvišaliai JAV ir Vokietijos santykiai buvo nusiridenę iki precedento neturinčių žemumų – vokiečių diplomatams net atrodė, kad Vokietija yra pati nemėgstamiausia JAV sąjungininkė.

Labiausiai Berlynui galvą skaudėjo dėl nuolatinių D.Trumpo, dirbusių tik sau ir savo rinkėjams, bandymų pakenkti tarptautinių organizacijų, kurias Vokietija mato kaip pagrindinius pasaulinės diplomatijos ramsčius, veiklai.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Angela Merkel ir Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Angela Merkel ir Donaldas Trumpas

Šiuo atveju reiktų paminėti Jungtines Tautas, Pasaulio prekybos organizaciją, Pasaulio sveikatos organizaciją, net pačią Europos Sąjungą – amerikiečiai vis stengėsi kalbėti su atskiromis valstybėmis, o ne su Bendrija.

Dabar Vokietijos politinių ir diplomatinių sprendimų priėmėjai į ateitį jau žvelgia su naujomis viltimis. Berlyne dar nuo Baracko Obamos valdymo metų su JAV demokratais palaikomi geri santykiai, tad vokiečiai tikisi, kad Vašingtonui taps reikalingais ir patikimais partneriais.

Žinoma, Vokietijoje tikrai neliūdima dėl J.Bideno jau išsakyto siekio sugrįžti prie daugiašališkumo – viliamasi, kad abiem valstybėms pavyks pasiekti reikšmingą pažangą stabdant klimato kaitą, suvaldant koronaviruso pandemiją, derantis dėl santykių su Iranu ir kalbantis apie NATO.

Vokietija visų pirma tikisi daugiau supratingumo – D.Trumpo administracija šią JAV sąjungininkę tiesiog keikė kiekviename žingsnyje ir kompromisų nesiūlė.

Kita vertus, senų gerų transatlantinės partnerystės laikų sugrįžimo naiviai nesitikima – ir dešinieji, ir kairieji Vokietijoje pripažįsta, kad daug kas jau pasikeitė visam laikui.

Pavyzdžiui, JAV ir toliau tikėsis, kad Vokietija pati investuos daugiau į Europos ir transatlantinio aljanso saugumą bei nesustos didinti gynybai skiriamos bendrojo vidaus produkto dalies.

J.Bideno administracija taip pat neslėps noro, kad Berlynas ryžtingiau kovotų su Kinijos geostrateginiais manevrais, ir spaus vokiečius ne tik dėl „Nord Stream 2“, bet ir dėl nesubalansuotos prekybos.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./„Nord Stream 2“ vamzdžiai Vokietijoje
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./„Nord Stream 2“ vamzdžiai Vokietijoje

Vis dėlto Vokietija visų pirma tikisi daugiau supratingumo – D.Trumpo administracija šią JAV sąjungininkę tiesiog keikė kiekviename žingsnyje ir kompromisų nesiūlė.

Londonas: pasiteisinimų vis mažiau

Jungtinė Karalystė, regis, jau nusiteikusi, kad bent santykių su naująja Baltųjų rūmų administracija pradžia bus lėta – nors premjeras Borisas Johnsonas šią savaitę apie 20 minučių telefonu jau kalbėjosi su J.Bidenu.

Mat, kad ir kaip būtų, J.Bidenas yra pavadinęs B.Johnsoną „fiziniu ir emociniu Trumpo klonu“. JAV demokratas taip pat niekada neslėpė savo nepritarimo „Brexit“ ir yra įspėjęs, kad Londonas galės nesitikėti dvišalio prekybos susitarimo, jei toliau mėgins apeiti pernykščio susitarimo dėl pasitraukimo ES sąlygas ir taip kels grėsmę taikai Šiaurės Airijoje.

Tiesa, yra ir vilčių – bent 2021 metams. Taip jau sutapo, kad Jungtinė Karalystė pirmininkaus Didžiajam septynetui, taip pat – 26-ajai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, kuri 2021-ųjų lapkritį vyks Škotijos mieste Glazge.

Londone manoma, kad J.Bidenas, kuris yra pragmatiškas politikas, suvoks Jungtinės Karalystės svarbą ir būtiną partnerystę Vašingtonui vystant tarptautinę politiką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Negana to, britai aktyviai diskutuoja, kad po „Brexit“ šalies užsienio politikoje turėtų įvykti posūkis į Indijos ir Ramiojo vandenyno regionus. Jie dėl Kinijos manevrų svarbūs ir JAV, todėl tikimasi, kad interesai sutaps.

Jungtinė Karalystė pirmininkaus Didžiajam septynetui, taip pat – 26-ajai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai.

Antra vertus, JAV prezidento rinkimų rezultatai turbūt nebeleis B.Johnsonui mindžikuoti prie svarbiausio su „Brexit“ susijusio klausimo – taip ir neaišku, nori jis prekybos susitarimo su ES ar nenori?

B.Johnsonui šis sprendimas visada buvo politinis, o „Brexit“ entuziastai Bendruomenių rūmuose iki šiol priešindavosi net menkiausiam kompromisui, nors šis neišvengiamas.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Borisas Johnsonas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Borisas Johnsonas

Bet dabar atmosfera jau skirtingai: blefavimas nebeatrodo toks patrauklus, o pragmatizmas kaip tik vis priimtinesnis. Tai reiškia, kad Jungtinei Karalystei ir ES išties gali pavykti susitarti dėl prekybos.

Madridas: dar vienas palengvėjimo atodūsis

Ispanai – entuziastingi europiečiai ir abejonių apnikti atlantistai. Tai lemia istorija – kai šalį valdė fašistų diktatorius Francisco Franco, JAV rėmė pastarąjį, o Europa ragino imtis demokratinių permainų.

Tai reiškia, kad Madridas, galbūt išskyrus buvusio premjero Jose Marios Aznaro „ypatingą ryšį“ su JAV eksprezidentu George'u W.Bushu per Irako karą, lengviau bendrauja su Amerikos prezidentais demokratais, o ne respublikonais.

Net jei atmestume ideologiją ir emocijas, D.Trumpo administracijos veiksmai dėl prekybos, situacijos Viduriniuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje Ispanijai buvo žalingi.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

Antai vienašališkos ir nepagrįstos sankcijos Ispanijos ūkininkams pakenkė pietiniams šalies regionams, kurie ir taip nuskurdę. Nerimo Madridui kėlė ir grasinimai antrinėmis sankcijomis ispanų įmonėms, veikiančioms Kuboje ar Irane.

Šališki Vašingtono veiksmai ieškant išeities iš Izraelio ir palestiniečių konflikto nekėlė pasitikėjimo Ispanijos diplomatams.

Madridas nori gilinti Europos integraciją ir gina daugiašališkumo principus, todėl ispanus varė į neviltį D.Trumpo administracijos sprendimai dėl Paryžiaus klimato susitarimo ir sutarties dėl Irano branduolinės programos.

Vietos apžvalgininkai taip pat pastebi, kad D.Trumpas padėjo dar labiau suskaldyti Ispanijos visuomenę, o į politiką būtent su trumpizmo banga įlėkė kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, kuri po praėjusių metų rinkimų turi trečiąją pagal dydį frakciją parlamente.

Įkurti šią radikalią politinę jėgą padėjo garsus D.Trumpo ideologas Steve'as Bannonas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kraštutinių dešiniųjų partijos VOX rėmėjai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kraštutinių dešiniųjų partijos VOX rėmėjai

Todėl nenuostabu, kad D.Trumpo pralaimėjimą Madridas sutiko net pernelyg neslėpdamas džiaugsmo. Nors D.Trumpo penktoji kolona tarptautinėse institucijose ir pačioje Ispanijoje dar veiks, ji bus silpnesnė, o tai Madrido diplomatijai leis vėl aktyviau veikti Lotynų Amerikoje, Viduriniuose Rytuose ir kovojant su klimato kaita.

Paryžius: tęs kovą už Europos suverenumą?

Kai 2016 metais buvo išrinktas D.Trumpas, o 2017-aisiais – Emmanuelis Macronas, stebėtojai tiek JAV, tiek Prancūzijoje noriai lygino abu prezidentus. Esą abu įsiveržė į politiką iš išorės ir abu neslėpė noro ją pakeisti.

E.Macronas 2017 metais iškilmingai priėmė D.Trumpą Paryžiuje ir, regis, mėgino įtikinti JAV prezidentą daugiašališkumo nauda. Bet transatlantiniai santykiai kelerius pastaruosius metus tikrai kentėjo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas iškilmingos vakarienės metu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas iškilmingos vakarienės metu

Dabar, kai į Baltuosius rūmus įsikraustys J.Bidenas, E.Macronas gali pabandyti iš naujo. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas tviteryje jau pareiškė, kad bus stengiamasi „iš naujo subalansuoti partnerystę“.

Beje, Vokietijos santykiai su JAV valdant D.Trumpui blogėjo labiau, o Angela Merkel netrukus jau ir baigs politinę karjerą.

Paryžius šiomis dienomis nori pasiųsti kitoms Europos šalims svarbią žinią: kad transatlantinė sąjunga niekada nebus tokia, kokia buvo anksčiau, ir kad Prancūzija yra pasiruošusi ginti Europos suverenumą.

Tai reiškia, kad Europos atstovu stiprinant ryšius su Amerika taps E.Macronas – šiuo atveju naudinga tai, jog J.Bidenas jau įsipareigojo sugrįžti į visą krūvą tarptautinių susitarimų, iš kurių D.Trumpas buvo patraukęs JAV.

Praėjusią savaitę J.Y.Le Drianas taip pat tvirtino, kad ES pastaruosius ketverius metus efektyviai išnaudojo stiprindama suverenumą tokiose srityse kaip saugumas, gynyba ir strateginė autonomija.

Prancūzų diplomatijos vadovas paragino europiečius tęsti tokias pastangas – kad ir kas būtų JAV prezidentas. Esą reikia susitarti dėl skaitmeninio mokesčio, perėjimo prie žaliosios ekonomikos, bendros strategijos Kinijos ir visos Azijos atžvilgiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Yves'as Le Drianas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Yves'as Le Drianas

Kitaip tariant, Paryžius šiomis dienomis nori pasiųsti kitoms Europos šalims svarbią žinią: kad transatlantinė sąjunga niekada nebus tokia, kokia buvo anksčiau, ir kad Prancūzija yra pasiruošusi ginti Europos suverenumą kalbėdamasi su naujojo JAV prezidento administracija.

Roma: pabandome iš naujo

J.Bideno pergalę entuziastingai pasveikino daugelis politinių jėgų, remiančių dabartinę vyriausybę – ypač centro kairės Demokratų partija ir buvusio premjero Matteo Renzi įkurta „Italia Viva“.

Bet valdančioji koalicija dar neseniai buvo tikrai palanki D.Trumpui – kai į ją įėjo siautulingojo populisto Matteo Salvini vadovaujama partija „Lyga“, Roma ir Vašingtonas kalbėjo kone vienu balsu – smerkė globalizaciją, imigraciją, kritikavo ES.

Žinoma, buvo ir įtampos taškų – amerikiečiams tikrai nepatiko tai, kad Italija 2019 metų kovą pasirašė memorandumą su Kinija.

„Scanpix“ nuotr./Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvini
„Scanpix“ nuotr./Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvini

Kas dabar? Viduriniai Rytai ir Šiaurės Afrika Italijai rūpi labiausiai, bet kol kas nepanašu, kad J.Bidenas sieks, kad JAV ten veiktų aktyviau ir politine, ir karine prasme.

Tiesa, gali būti, kad amerikiečiai vėl susidomės krize Libijoje, o iš to gali išlošti Italija, kuri Viduržemio jūroje veiktų kartu su JAV ir Vokietija. Italija taip pat gali tapti savotiška tarpininke tarp šiais metais smarkiai susiginčijusių NATO šalių – Graikijos ir Turkijos.

J.Bideno pergalė Italijoje gali sugrąžinti populiarumą proeuropietiškam požiūriui, kuris tuo pačiu nebūtų ir antiamerikietiškas.

Vis dėlto faktas nesikeičia – pastaruosius 20 metų Italija jau tėra vidutinė ir toliau silpstanti galia. Po Antrojo pasaulinio karo Roma pelnėsi iš JAV noro atmušti SSRS plėtimąsi Europoje, bet kai šio faktoriaus nebeliko, Italija irgi kažkiek pasimetė.

J.Bideno pergalė gali sugrąžinti populiarumą proeuropietiškam požiūriui, kuris tuo pačiu nebūtų ir antiamerikietiškas. Romai nėra naudinga kalbėti apie konkrečiai Italijos, o ne visos Europos interesus – kad ir kaip to norėtų M.Salvini.

Varšuva: aplinkybės keičiasi, bet ar iš esmės?

Užtat Lenkijos santykiai su JAV gali pablogėti. Varšuvai buvo labai naudinga partnerystė su D.Trumpo Amerika, o ir šalies prezidentas Andrzejus Duda į JAV prezidento rinkimų baigtį sureagavo keistoka žinute tviteryje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

„Sveikinimai Joe Bidenui dėl sėkmingos prezidento rinkimų kampanijos“, – paskelbė A.Duda savo paskyroje ir, turbūt vildamasis, kad respublikonams pavyks pakeisti balsavimo rezultatus, pridūrė, jog laukia Rinkikų kolegijos nominacijos.

Valdančiajai itin konservatyviai Teisės ir teisingumo partijai (PiS) puikiai tiko tiek D.Trumpo ir jo aplinkos nacionalistiniai sprendimai, tiek strateginis bendradarbiavimas gynybos ir energetikos srityse.

Į Lenkiją vyko vis nauji JAV kariai, pasirašytas ne vienas susitarimas dėl ginkluotės, Varšuvą kovoje prieš rusišką „Nord Stream 2“ Vašingtonas irgi rėmė. Ar dabar, kai JAV prezidento pareigas perims demokratas J.Bidenas, visa tai teks nubraukti?

Ko gero, šiltus santykius gali keisti abipusis nepasitikėjimas, o Lenkijai gresia netekti privilegijuotos partnerės statuso. J.Bidenas rugsėjo pabaigoje tviteryje tiesiai paskelbė manantis, kad ES ir kitur pasaulyje negali būti jokių „zonų be LGBT“, o būtent tokios „zonos“ buvo kuriamos Lenkijoje.

Savo ruožtu PiS strategai tvirtina, kad J.Bideno pergalė yra „blogos žinios Vakarų pasauliui“, nes Amerika dabar primins „kairuolišką ir liberalią Europos Sąjungą“.

J.Bideno administracija pasisakys už tvirtą NATO aljansą ir rytinio jo sparno stiprinimą, o taip pat priešinsis „Nord Stream 2“ ir apskritai bus kritiška Rusijos atžvilgiu.

Tai ideologija persunkta retorika, bet Lenkija iš tiesų turi problemų dėl teisės viršenybės, o J.Bidenas kaip tik ketina burti vadinamąjį demokratijų aljansą.

Tikėtina, kad Varšuva iš Vašingtono išgirs nemažai kritikos. Kita vertus, Lenkijai turėtų būti svarbu tai, kad J.Bideno administracija pasisakys už tvirtą NATO aljansą ir rytinio jo sparno stiprinimą, o taip pat priešinsis „Nord Stream 2“ ir apskritai bus kritiška Rusijos atžvilgiu.

Gali būti, kad JAV ir Lenkijos santykių kokybė priklausys nuo J.Bideno požiūrio į visą Europą – jis tikrai nesieks skaldyti Bendrijos taip, kaip D.Trumpas, ir ragins Lenkiją aktyviau bendradarbiauti su Vokietija, o ne su ja pyktis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min