„Karas Ukrainoje sujaukė pasaulinę branduolinę tvarką“, – skelbia Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“.
Straipsnio autorė žurnalistė Isabelle Lasserre atkreipia dėmesį į tris išaugusius grėsmės faktorius: pirma, Rusija neatmeta galimybės mūšio lauke panaudoti taktinius branduolinius ginklus; antra, Baltarusija pakeitė savo konstituciją, kad jos teritorijoje būtų leista laikyti Rusijos branduolines galvutes; trečia, Ukrainoje aplink atomines elektrines vyksta karinės operacijos.
„Nuo pat karo pradžios Vakarų valstybės darė viską, kad nuramintų padėtį, nesikišdamos tiesiogiai į konfliktą ir vengdamos reaguoti į Rusijos žodines provokacijas. Kremlius iš esmės nepakeitė savo branduolinės doktrinos ir, atrodo, visų pirma, nori panaudoti atominę grėsmę, kad įbaugintų Vakarus ir atgrasytų juos nuo aktyvesnio dalyvavimo“, – rašoma „Le Figaro“ straipsnyje.
„Maskvoje branduolinis šantažas siejamas su egzistencinės grėsmės Rusijai sąvoka. Ši Kremliaus raudona linija dar neperžengta. Tačiau kas bus, jei vieną dieną ukrainiečiai bandys susigrąžinti aneksuotą Krymą, o Maskva aiškiai pareiškė, kad net ir įprastinis puolimas jos teritorijoje gali kelti egzistencinę grėsmę?“ – kelia klausimus prancūzų žurnalistė.
Rusijos kėslai
Gerus ryšius JAV prezidento administracijoje turintis „The New York Times“ apžvalgininkas Thomasas Friedmanas teigia, kad amerikiečiai grėsmę dėl rusų taktinio branduolinio ginklo panaudojimo laiko realia.
„Aukšto rango JAV pareigūnai vis dar mano, kad V.Putinas yra pasirengęs apsvarstyti galimybę panaudoti nedidelį branduolinį ginklą prieš Ukrainą, jei matys, kad jo kariuomenei gresia pralaimėjimas“, – rašė jis šią savaitę paskelbtame komentare.
