Nuo 2024 m. spalio Čečėnijoje vietos gyventojai masiškai sulaikomi ir siunčiami į frontą. Pasak leidinio ir žmogaus teisių gynėjų, policijai kiekvieną mėnesį nustatoma 25–50 „savanorių“ surinkimo kvota. Sulaikymo ir išsiuntimo į karą priežastimi galėjo tapti muštynės, per ilgi plaukai ar net nesumokėtas automobilio draudimas.
Žurnalistai nustatė 183 žuvusiųjų tapatybes. Iš jų 113 į karą pateko jau po 2024 m. spalio. Net 97 žmonės sutartis pasirašė priverstinai ir negavo jiems priklausančių išmokų. Remiantis visa surinkta informacija, nuo išsiuntimo į frontą iki žūties vidutiniškai praeidavo apie du mėnesius. Leidinio šaltinis Čečėnijos vyriausybėje teigė, kad bendras žuvusių respublikos gyventojų skaičius viršija 2 300, o dar apie tūkstantį žmonių laikomi dingusiais be žinios.
Priverstinė čečėnų mobilizacija pradėta po to, kai 2024 m. rugpjūtį žlugo Rusijos sienos gynyba Kursko srityje. Pulkas „Achmat-Čečėnija“, saugojęs šį ruožą nuo 2023 m. birželio, Ukrainos pajėgų įsiveržimo metu pasitraukė iš pozicijų beveik be kovos, o dešimtys karių pateko į nelaisvę. Leidinio šaltinio teigimu, po šio įvykio Ramzanas Kadyrovas nusprendė saugoti jam lojalius jėgos struktūrų dalinius, o karių trūkumą kompensuoti paprastų Čečėnijos gyventojų sąskaita.
Vienas iš Rusijos nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) batalionų, tikėtina, buvo sukurtas ne karui, o Čečėnijos vadovo sūnui Adamui Kadyrovui. Baisanguro Benojevskio vardu pavadintas batalionas įkurtas 2023 m., tačiau, leidinio duomenimis, per dvejus metus jo kariai kovos zonoje lankėsi tik du kartus. Dalinys dislokuotas Grozno centre, o jo veiklą prižiūri jaunesnysis Kadyrovas.