Abu variantus aktyviai aptarinėja Rusijos žiniasklaida, tvirtinanti, kad tokių projektų egzistavimą patvirtina šaltiniai Kremliuje ir Europos diplomatiniuose sluoksniuose. Vienokia ar kitokia rezoliucija gali būti priimta per rugsėjo 1 d. įvyksiantį ES viršūnių pasitarimą.
Kaip praneša Rusijos leidinys „Komersant“, jeigu bus priimtas Italijos siūlomas švelnusis projektas, Europa eilinį kartą pareikalaus, kad Rusija išvestų savo karius iš Gruzijos, tame tarpe ir iš Počio bei buferinės zonos, kurią praėjusią savaitę vienašališkai nustatė Rusijos generalinis štabas. Be to, pagal šį projektą, ES turėtų pareikalauti garantijų, kad Rusija analogiškų veiksmų, kokių buvo imtasi Gruzijoje, nepakartos prieš kitas valstybes. Ar numatytos kokios nors priemonės, jeigu Rusija neįvykdys reikalavimų, „Komersant“ nenurodo.
Antrasis rezoliucijos variantas numato ekonominių sankcijų Rusijai įvedimą. Pavyzdžiui, ES gali pripažinti Rusijos rinką per daug rizikingą ir parekomenduoti stambiajam verslui sumažinti investicijas šioje šalyje. Europos bankams būtų pasiūlyta neteikti kreditų Rusijos bankams ir kompanijoms. Europa taip pat galėtų įvesti Rusijos prekių importo apribojimus. Kalbama, kad tokiu atveju būtų atsisakyta plieno, aliuminio ir trąšų importo. ES taip pat gali pristabdyti derybas su Rusija dėl partnerystės ir vizų režimo liberalizavimo.
Rusija atsisakė „Busho šlaunelių“
Apie galimą sankcijų Rusijai įvedimą ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES. Rusija savo ruožtu atkirto, kad jos tokia įvykių eiga negąsdina. Rusijos atstovas ES Vladimiras Čižovas pareiškė, kad sankcijos „atneš daugiau žalos ne Rusijai, o ES“.
Tiesa, Rusija šioje srityje jau net suspėjo aplenkti vakariečius. Duodamas interviu amerikiečių televizijos kompanijos CNN žurnalistams Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pranešė, kad Rusija uždraudė devyniolikai JAV bendrovių eksportuoti į Rusiją vištieną. Rusijos žiniasklaida jau spėjo šį draudimą pakrikštyti kaip draudimą įvežti į Rusiją „Busho šlauneles“.
Rusija taip pat apkaltino JAV inspiravus Gruziją pradėti karinį konfliktą Pietų Osetijoje. Pasak V.Putino, amerikiečiai mokė Gruzijos karius ir tiekė jiems ginkluotę. Tai neva padėjo gruzinams įsidrąsinti, nutraukti užsitęsusias derybas dėl Pietų Osetijos ateities ir pamėginti separatistų kontroliuojamą teritoriją užimti jėga. Tiesa, V.Putinas tikino, kad „Busho šlaunelių“ importo draudimas nėra susijęs su šiais kaltinimais JAV.
Rusijos žiniasklaida pažymi, kad griežtajame rezoliucijos projekte numatomos sankcijos gali turėti pasekmių Rusijos vykdomiems energetiniams projektams – šiaurinio ir pietinio dujotiekio į Vakarų Europą tiesimui. Tuo pačiu, tikėtina, kad europiečiai pasisakys už projekto „Nabucco“, pagal kurį Kaspijos regiono naftos produktai Europą pasiektų aplenkdami Rusiją, paspartinimą.
Neoficialiais duomenimis, Rusija, siekdama išvengti gresiančių sankcijų, gali vesti derybas su pagrindiniais potencialiais sąjungininkais – Vokietija, Italija, Ispanija, Prancūzija ir Suomija. Mainais į šių šalių palaikymą Maskva gali pažadėt pakeisti savo poziciją į Iraną.
