JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui „turės patikti“ JAV planas, leisdamas suprasti, kad jis nėra nusiteikęs derėtis.
Nuo tada D.Trumpas siuntė prieštaringus signalus, sakydamas, kad planas nėra jo galutinis pasiūlymas, bet pridurdamas, kad jei V.Zelenskis jo nepriims, jis gali „toliau kovoti iš visų jėgų“.
V.Zelenskis penktadienį niūrioje kalboje tautai pripažino, kad pasirinkimas yra sudėtingas, ir pateikė planą kaip pasirinkimą tarp Jungtinių Valstijų kaip sąjungininkės praradimo ir Rusijos reikalavimų, kuriuos atitinka daugelis iš 28 punktų, priėmimo.
CNN pastebi, kad jei Kyjivas prarastų JAV paramą, pasekmės būtų rimtos ginklų tiekimui ir prieigai prie žvalgybos informacijos, o tai dar labiau pagilintų esamas krizes: kareivių trūkumą, finansinę krizę ir gilėjantį ukrainiečių nepasitikėjimą skandalais apipinta prezidentūra.
Svarbiausia, pasiūlymo atmetimas reikštų egzistencinį atsiskyrimą nuo JAV, o tai turėtų didžiulių strateginių pasekmių Ukrainai ir jos Europos rėmėjams. Tai keltų pavojų, kad JAV visiškai nusisuktų nuo konflikto, nesilaikytų saugumo garantijų Ukrainai ir pasakytų ne tik V.Zelenskiui, bet ir europiečiams: „Jūs esate vieni“.
Ginklų tiekimas
Negavusi JAV ginklų Ukraina patirtų nuostolių, tačiau ne tokių didelių, kaip prieš trejus metus. Tai iš dalies lemia tai, kad karas labai pasikeitė: tankai, antitankiniai ginklai ir šarvuotos transporto priemonės dabar atlieka antraeilį vaidmenį palyginti su dronais.
Be to, tai iš dalies lemia tai, kad ginklų tiekimas iš Europos dabar yra didesnis nei iš JAV. Nuo karo pradžios iki 2025 m. birželio mėn. Europa skyrė mažiausiai 40 mlrd. JAV dolerių karinei pagalbai, t. y. 5 mlrd. JAV dolerių daugiau nei JAV.
JAV ginklų netekimas labiausiai paveiktų Ukrainos oro gynybą, kurią sudaro „Patriot“ baterijos ir raketos. V.Zelenskis ne kartą prašė JAV skirti daugiau oro gynybos priemonių, tačiau „Patriot“ raketų trūksta. Net jei JAV nutrauktų savo raketų ir atsarginių dalių tiekimą, ji galėtų leisti Europos ir kitoms sąjungininkėms toliau teikti pagalbą.
Ukraina taip pat turėjo ribotą labai veiksmingų JAV ATACMS raketų tiekimą.
D.Trumpo administracija parodė didesnį norą parduoti JAV ginklus Europos finansuojamam fondui, žinomam kaip Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašas (PURL), kurio vertė siekia apie 90 mlrd. Tačiau ji galėtų nubausti Ukrainą atsisakydama programos, jei Kyjivas atmes minėtą planą.
Teigiamas aspektas yra tas, kad Ukraina sukūrė galingą dronų ir raketų pramonę, net jei ją reikia plėsti. Ukrainos pareigūnai teigė, kad 90 proc. jos naudojamų dronų yra pagaminti Ukrainoje.
Žvalgybos informacijos dalijimasis
Kovo mėnesį, po garsiojo D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimo Ovaliniame kabinete, JAV trumpam nutraukė žvalgybos informacijos dalijimąsi su Ukraina.
Tiksli šio bendradarbiavimo pobūdžio informacija niekada nebuvo viešai atskleista, tačiau tikėtina, kad ji apima išankstinius įspėjimus apie Rusijos raketų paleidimus ir realaus laiko Rusijos kariuomenės judėjimo analizę, kuri yra ypač svarbi šiuo metu, kai Rusijos pajėgos veržiasi į priekį keliose fronto linijos dalyse.
Spalio mėnesį V.Zelenskis pripažino, kad be JAV žvalgybos informacijos visos Ukrainos gynybos priemonės nuo Rusijos raketų – „Patriot“, NASAMS ir IRIS-T – turėtų ribotą duomenų kiekį, o tai reiškia, kad nebūtų pakankamai informacijos gynybai užtikrinti.
Ukrainos šaltiniai CNN pranešė, kad JAV žvalgybos informacija taip pat buvo naudojama Ukrainos smūgiams giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant karinę ir energetikos infrastruktūrą.
Europiečiai gerina savo prieigą prie tokios žvalgybos informacijos, tačiau tokių gebėjimų sukūrimas ir koordinavimas užtrunka ne vienus metus.
Žmonės ir pinigai
Didžiausios Ukrainos problemos yra labiau vidinės ir jų negalima išspręsti jokiu skaičiumi JAV tankų ar raketų. Jos kariuomenė patiria žmogiškųjų išteklių krizę. Vien per pirmuosius septynis šių metų mėnesius dešimtys tūkstančių karių dezertyravo.
Daugelyje pėstininkų dalinių labai trūksta žmonių, tačiau karo tarnybos amžiaus sumažinimas nuo 25 metų laikomas politiniu minų lauku.
Jei Kyjivas atmes šį planą, padėtis gali dar labiau pablogėti. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad Ukrainai vien per ateinančius metus reikės 65 mlrd. JAV dolerių biudžeto paramos. Europos Sąjunga stengiasi susitarti dėl būdo, kaip panaudoti įšaldytus Rusijos turtus kaip tam tikrą paskolos garantiją.
28 punktų planas, kurį parengė D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Rusijos pareigūnas Kirilas Dmitrijevas, kelia grėsmę sudėtingoms deryboms dėl šių lėšų panaudojimo.
„100 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Rusijos lėšų bus investuota į JAV vadovaujamas pastangas atkurti Ukrainą ir investuoti į ją. JAV gaus 50 proc. pelno iš šio projekto.“
„Europoje įšaldyti Rusijos fondai bus atšaldyti“, – tvirtinama plane, net jei tie fondai yra ne JAV kontrolėje ir Europa nėra plano šalis.
Saugumo garantijos
JAV ir Rusijos plane teigiama, kad „Ukraina gaus patikimas saugumo garantijas“, bet nėra pateikta jokių detalių.
Tokios formuluotės kaip „Tikimasi, kad Rusija neįsiverš į kaimynines šalis“ nepadės įkvėpti pasitikėjimo Kyjive.
Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad pagal plano priedą „reikšmingas, tyčinis ir ilgalaikis Rusijos Federacijos ginkluotas puolimas per sutartą paliaubų liniją į Ukrainos teritoriją bus laikomas puolimu, keliančiu grėsmę transatlantinės bendruomenės taikai ir saugumui“.
CNN nepavyko patvirtinti tokios sąlygos.
Be tikslių ir išsamių garantijų, patvirtintų JAV Kongreso, kad jos turėtų įstatymų galią ir būtų paremtos sankcijų grėsme, sunku suprasti, kodėl V.Zelenskis sutiktų su planu.
Tačiau atmetimas sukeltų egzistencinę riziką, pažymi CNN.
Dar gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Rusijos prezidento Vladimiro Putino svajonė buvo atskirti Europą nuo JAV. Nuo D.Trumpo atėjimo į valdžią Kremliaus mėgstama tema buvo kontrastas tarp D.Trumpo pastangų išspręsti konfliktą ir „karų kurstytojų“ Europoje.
28 punktų planas atspindi šios JAV administracijos pusiau atsiribojusį požiūrį į NATO, kuris 80 metų buvo Europos taikos kertinis akmuo.
Jame teigiama, kad „bus surengtas dialogas tarp Rusijos ir NATO, kuram tarpininkaus Jungtinės Valstijos“, keičiant sąjungininko vaidmenį į arbitro vaidmenį.
Europos lyderiai, kartu su Japonija ir Kanada, šeštadienį paskelbtame pareiškime kuo mandagiau atmetė planą, teigdami, kad „reikia papildomo darbo“.
Jie pridūrė, kad yra „susirūpinę dėl siūlomų apribojimų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, kurie paliktų Ukrainą pažeidžiamą atakoms.
Europos pareigūnai sekmadienį Ženevoje susitinka su savo Ukrainos ir JAV kolegomis, kad išsamiau aptartų planą.
Kai kurie europiečiai mano, kad tai yra katarsio momentas.
„Mums buvo ne kartą ir aiškiai pasakyta, kad Ukrainos saugumas, o kartu ir Europos saugumas, bus Europos atsakomybė. Ir dabar taip ir yra“, – šeštadienį sakė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lūžio momentas
Vos prieš mėnesį V.Zelenskis sakė, kad pokalbio telefonu su D.Trumpu metu „aptarė galimybes sustiprinti Ukrainos oro gynybą, taip pat konkrečius susitarimus, kurie rengiami, kad tai būtų užtikrinta. Yra gerų variantų ir tvirtų idėjų, kaip Ukrainą iš tiesų sustiprinti“.
Tos geros galimybės išgaravo, pažymi CNN.
Potencialus ginklų sistemų ir žvalgybos praradimas – ir jų tiesioginis poveikis mūšio lauke, kuris vis labiau palankus Maskvai, taip pat Ukrainos energijos tiekimui – yra labai svarbūs.
Tačiau jie nublanksta palyginti su perspektyva, kad Vašingtonas yra pasirengęs atlyginti V.Putino agresiją, numoti ranka į jo užgrobtą Europos teritoriją ir atsiriboti nuo sėkmingiausio šiuolaikinės eros taikos aljanso.
Šį teiginį šeštadienį išsakė keletas aukštų respublikonų, tarp jų – JAV senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Rogeris Wickeris, kuris sakė: „Bet koks pasiūlymas, kad galime siekti ginklų kontrolės su serijiniu žudiku ir melagiu, tokiu kaip V.Putinas, turėtų būti vertinamas labai skeptiškai.“
„Europoje yra sena tradicija, kad didžiosios valstybės sudaro susitarimus nepaisydamos mažesnių šalių, o tai sukelia baisias kančias“, – rašo Anne Applebaum žurnale „The Atlantic“.
„Molotovo-Ribentropo paktas su jo slaptomis protokolais atnešė mums Antrąjį pasaulinį karą. Jaltos susitarimas atnešė mums Šaltąjį karą. Witkoffo-Dmitrijevo paktas, jei jis bus įgyvendintas, puikiai įsilies į šią tradiciją“, – sako ji.
