Ekonomistas rašo, kad nors daugelis galbūt mano, jog jau dabar Kinija yra galingiausia valstybė, tai yra klaidingas įspūdis. Visų pirma, savo karine galia ji vis dar smarkiai nusileidžia JAV, antra – jos politinė įtaka pasaulyje yra labai ribota. Vienintelė sritis, kurioje Kinija turi didžiulę galią – ekonomika. Prognozuojama, kad 2018 metais ji aplenks JAV, tiesa, ir tuomet pagal žmonių gyvenimo ir technologinio išsivystymo lygį, turint galvoje, kiek Kinijoje gyvena žmonių, nesugebės pasiekti šios šalies standartų.
Į užjūrius nesiveržia
Ekonomistas sako, kad klaidingai mąsto tie, kurie galvoja, kad tapusi dominuojančia valstybe pasaulyje Kinija elgsis panašiai kaip Jungtinės Valstijos. „Kodėl ji elgsis kitaip? Todėl, kad jos istorija visai kitokia. Straipsniuose, kuriuose rašoma apie Kinijos įtaką Afrikoje – prekybos ir investicijų srityse – dažnai minimas „naujasis kolonializmas“. Tačiau Kinija niekada nebuvo užgrobusi jokių užjūriuose esančių teritorijų. Užjūrio imperijos buvo Europos specifika, į tai trumpai įsitraukė ir Japonija“, – rašo autorius. Jis teigia, kad Kinija turėjo visas galimybes XV amžiuje okupuoti didžiąją dalį Pietryčių Azijos, tačiau to nepadarė. Tiesa, tai nereiškia, kad Kinija nesistengė gauti naudos iš savo kaimynių – tačiau ji dažniausiai neokupuodavo kaimyninių šalių, o reikalaudavo mokėti duokles (žinoma, šioje vietoje reikėtų prisiminti Tibeto okupaciją praėjusiame amžiuje).
Užuot žiūrėję į išorę, Kinijos lyderiai žiūri į vidų
Tuo metu, kai Europos valstybės XIX amžiaus pabaigoje ir pradžioje užkariaudavo vis naujas žemes pasaulyje, Kinija nedėjo jokių pastangų plėsti savo įtaką. „Jie tikėjo, kad Vidurio Valstybė yra aukščiausia civilizacijos forma. Tad kam žengti lauk į tamsius barbarų šešėlius“, – taip analitikas populiariai apibūdino tuometinį Kinijos požiūrį į kolonializmą. Kinijos ekspedicijos per Indijos vandenyną iki Rytų Afrikos buvo daugiau siekis pademonstruoti savo galią negu išplėsti teritorijas.
„Buvo ir kita priežastis, kodėl Kinija rinkosi likimą namuose. Šalis buvo didelė, susiskirsčiusi ir sunkiai valdoma. Per amžius pagrindine valdovų užduotimi buvo išlaikyti tvarką, stabilumą, išsaugoti valdžią. Tas pats galioja ir šiandien. Užuot žiūrėję į išorę, Kinijos lyderiai žiūri į vidų“, – rašo M. Jacquesas.
Dėmesys ekonomikai ir kultūrai
Ką šios istorijos pamokos sako mums apie galimą Kinijos elgesį ateityje? Daug ką – mano specialistas.
„Europa istoriškai buvo ypatingai agresyvus ir besiplečiantis žemynas. Jo istorija pažymėta, regis, nesibaigiančiais karais, kurie išplito visame pasaulyje kolonializmo laikais ir pasaulinių karų metu. Karinės jėgos projekcija visame pasaulyje ir siekis, jei tik būtina, prievarta primesti mūsų gyvenimo būdą kitiems, buvo Europos istorijos principas. Nesunku matyti kaip JAV – Europos užjūrių plėtros ir kolonializmo produktas – paveldėjo iš mūsų šiuos bruožus. Kinija taip nesielgs. Tai nėra užfiksuota jos DNR. Jos vadovai bus kur kas mažiau suinteresuoti dominuoti visame likusiame pasaulyje ir kur kas labiau susikoncentravę ties tuo, kad išsilaikytų valdžioje. Tai įpareigoja šalies, kurioje gyvena penktadalis pasaulio gyventojų, valdymas“, – rašo autorius.
Kinija, jeigu tik norės, galės savo valiai palenkti kitas valstybes
Jis įsitikinęs, kad Kinija ateityje iš tiesų turės milžinišką įtaką pasaulyje, tačiau panaudos ją kitokiais būdais. Išskirtiniais JAV ir Europos jėgos įrodymais būdavo karinė galia, o Kinija, ekonomisto nuomone, savo jėgą demonstruos ekonomikoje ir kultūroje.
„Ateis laikas, kai Kinijos ekonominė galia bus milžiniška, kur kas didesnė nei JAV jos aukščiausio pakilimo metu. Jau dabar, pakankamai žemame išsivystymo lygyje, Kinija yra daugybės šalių visame pasaulyje pagrindinė prekybos partnerė. Su savo ekonomine galia Kinija atitinkamai išaugins ir politinę jėgą bei įtaką. Kinija, jeigu tik norės, galės savo valiai palenkti kitas valstybes“, – rašoma publikacijoje.
Kultūrinė įtaka neabejotinai irgi bus labai svarbi šiai valstybei. „Kinai ypač didžiuojasi savo istorija. Jie tiki sukūrę didžiausią civilizaciją iš visų buvusiųjų. Kinai jaučia, kad istorijoje įrašyta jų viršenybė. Jie ilgai puoselėjo hierarchišką pasaulio suvokimą, kurio viršūnėje – Kinija. Kinijos augimas greičiausiai pabrėš šį požiūrį. Tačiau nesitikėkite, kad Kinija ims nekantriai naudotis savo pakilimu. Kuomet 1972 metais Henry Kissingeris paklausė buvusio Kinijos premjero Zhou En Lai, ką jis galvoja apie Prancūzijos revoliuciją, šis atsakė: „Dar per anksti spręsti“. Kinai turi visiškai kitokį laiko supratimą nei vakariečiai. Amerikiečiai galvoja labai trumpai, o kinai galvoja labai ilgai. Jiems šimtas metų yra niekas“.
Martinas Jacquesas rašo apžvalgas „The Times“, „The Sunday Times“, „The Independent“, „The Guardian“, dėsto įvairiuose universitetuose, parašė knygą apie moderniąją Kiniją.
