Tarptautinė žurnalistų komanda, kurioje dalyvavo ir 15min Tyrimų skyriaus žurnalistai, atliko detalią analizę, kaip EP nariai leidžia pinigus, skiriamus biurų savo šalyse išlaikymui. Surinkta informacija ir stebina, ir glumina. Būta net tokių atvejų, kai europarlamentarai žurnalistams apskritai atsisakė nurodyti, kur yra biurai, kuriuose lyg ir turėtų būti vykdomi gyventojų priėmimai ir kita parlamentinė veikla. Ir visa tai – dėl tikrai nemažų pinigų.
Šioms reikmėms kiekvienas EP narys, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje yra išrinktas, gauna po 4 342 eurus kas mėnesį. Arba maždaug 40 mln. eurų per metus – iš jūsų ir kitų ES piliečių kišenės. Ir tai tik priedas prie viso kito: įspūdingos algos, solidžių personalo išlaikymo išlaidų ir netgi neapmokestinamos kasdienės dotacijos asmeninėms reikmėms. Pastaroji siekia 307 eurus. Kasdien.
Kelis mėnesius trukęs duomenų rinkimas rodo, kad didelė dalis šių pinigų leidžiama be jokios kontrolės, o kartais ir įsidedama į nuosavas kišenes.
O su biurų išlaikymui skiriamomis lėšomis EP nariai tvarkosi kaip panorėję. Kelis mėnesius trukęs duomenų rinkimas rodo, kad didelė dalis šių pinigų leidžiama be jokios kontrolės, o kartais ir įsidedama į nuosavas kišenes. Nors kontrolės beveik nėra, o patys EP nariai savo išlaidų neviešina, finansinė informacija rodo, kad liūto dalis iš 40 milijonų eurų metinio biudžeto yra įsisavinama daugiau nei sėkmingai. Nepanaudotus pinigus EP grąžina tik saujelė sąžinės šviesulių.
Apie 15min žurnalistų nuotykius aiškinantis, kaip 4 tūkst. eurų „kišenpinigius“ leidžia Lietuvos europarlamentarai, skaitykite ketvirtadienį ryte.
Po „The MEPs Project“ vėliava susivieniję žurnalistai iš visos ES keletą mėnesių rinko duomenis apie šių pinigų panaudojimą. Rezultatas – vos 134 iš 748 EP narių sutiko atskleisti, kiek moka už biurų nuomą. O dar 249 atvejais paaiškėjo, kad biurų, kurių išlaikymui EP skiria solidžius „kišenpinigius“, rasti nepavyksta.
EP nerūpi, kaip leidžiami milijonai
Kur ieškotumėte informacijos apie disponavimą EP pinigais? Na, turbūt Europos Parlamente. Ir tada nustebtumėte. Mat paaiškėjo, kad EP iš esmės nekontroliuoja, kaip leidžiami kasmetiniai 40 mln. eurų „kišenpinigiai“.
Paaiškėjo, kad EP neaudituoja, kaip leidžiami šie pinigai. Kreipiantis į šalių-narių atstovybes EP su prašymu pateikti duomenis, kiek ir už kokius biurus moka konkrečios šalies europarlamentarai, atsakymas būdavo paprastas: tokios informacijos EP neturi.
Tačiau 28 valstybėse vykęs tyrimas parodė kur kas daugiau nei skylėtą EP išlaidų kontrolę.
Pats sau nuomininkas, pats sau šeimininkas
Atliekant tarptautinį tyrimą, nustatytas 41 atvejis, kai EP nariai biurus nuomojasi iš savo politinių partijų ar netgi patys iš savęs.
Vien Vokietijoje nustatyti 8 EP nariai, kuriems priklauso patalpos, kuriose įrengti jų vietiniai biurai. Tarp jų – Manfredas Weberis, didžiausios EP narių grupės – Europos liaudies partijos (EPP) – lyderis. M.Weberio biuras įsikūręs jo nuosavo namo priestate, Bavarijoje.
EPP lyderis į klausimus apie „kišenpinigių“ panaudojimą neatsakė.
38 EP nariai patvirtino biurus nuomojantys iš nuosavų partijų savo šalyse. Buvo ir tokių, kurie nurodė turintys biurus partijų patalpose, bet nuomos nemokantys. Be to, tarp EP narių yra ne vienas, kuris 4 tūkst. eurų „kišenpinigius“ kas mėnesį tiesiog perveda savo partijai.
Kur biuras? Nesakysiu!
EP narių biurai – skirtinga istorija kiekvienoje ES šalyje. Jei visų Lietuvos europarlamentarų biurų adresai skelbiami viešai, kitose šalyse tokia praktika ne visada taikoma.
Nemažas būrys europarlamentarų į „The MEPs Project“ užklausas atsakė apskritai neturintys biurų. Dar 19 nurodė, kad šioms reikmėms naudoja savo namus. O buvo ir tokių, kurie žurnalistams apskritai atsisakė įvardinti, kur yra EP lėšomis išlaikomas biuras.
O labiausiai čia pasižymėjo kaimyninė Lenkija, pastaruoju metu aštriai kritikuojama dėl demokratijos ir žodžio laisvės suvaržymų. Visi šios šalies europarlamentarai, t. y. 51 politikas, į klausimus apie išlaidas biurų išlaikymui neatsakė.
Pinigus įsideda į kišenę?
EP galioja tam tikros „kišenpinigių“ panaudojimo taisyklės. Pavyzdžiui, EP narys gali nuomotis biurą iš savo partijos, tačiau patalpos turi būti skirtos išimtinai EP veiklai. Taip pat apibrėžta, kad visa 4 342 eurų suma gali būti leidžiama tik parlamentinės veiklos finansavimui. Tačiau panašu, kad pačiam EP visiškai nerūpi, kaip laikomasi šių taisyklių.
4 tūkst. eurų viršijantys „kišenpinigiai“ europarlamentaras padalijami kas mėnesį, neprašant nei sąskaitų, nei jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų išlaidų pagrįstumą. „Tai reiškia, kad EP administracija neturi jokios informacijos apie EP narių naudojamus biurus“, – konstatuoja EP viešųjų ryšių atstovė Marjory Van Den Broeke.
Kiek EP narių grąžina nepanaudotą „kišenpinigių“ dalį? Pasirodo, tokių sąžinės krištolų EP nėra daug. Oficialiai „The MEPs Project“ pateiktais duomenimis, nuo 2010 metų iki dabar dalį šių išlaidų EP grąžino vos saujelė politikų. Šis skaičius kasmet svyravo tarp 5 ir 20, o grąžinta „kišenpinigių“ dalis – nuo 100 tūkst. iki 600 tūkst. eurų. Ne itin daug, prisimenant bendrą 40 mln. eurų sumą.
Daugiau skaidrumo – nepatogu
Beje, neseniai EP vyko balsavimas dėl siūlymo griežtinti „kišenpinigių“ leidimo kontrolę. Triuškinančia balsų dauguma EP pasisakė prieš papildomas skaidrumo priemones.
Skaidrumo stoką EP kritikuoja ir tarptautinės organizacijos. „Kalbame apie nacionalistinių euroskeptiškų jėgų pakilimą Europoje. Ir štai – turime tokią mažą, bet simbolinę problemą EP, kurią būtų galima išspręsti akimirksniu. Jie [EP nariai] sau padarė meškos paslaugą“, – teigia „Transparency International“ atstovas Nickas Aiossa.
Grupė žurnalistų dar 2015 m. kreipėsi į EP su prašymu parodyti duomenis, nušviečiančius europarlamentarų išlaidas parlamentinei veiklai. Prašymas buvo atmestas. Žurnalistai dėl to kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą. Jų skundas kol kas nėra išnagrinėtas.
„The MEPs Project“ atskleidžia jau ne pirmą abejotino EP pinigų naudojimo atvejį. Pernai Danijos leidinys „Ekstra Bladet“, Lenkijos „Newsweek“ ir 15min demaskavo savo šalių europarlamentarus, veikusius ankstesnės kadencijos MELD grupėje. Paaiškėjo, kad jie iš EP imdavo pinigus fiktyviems renginiams, o lėšas realiai leisdavo, pavyzdžiui, savo partijų kongresams organizuoti. Lietuvoje į „nusipelniusiųjų“ sąrašą įsirašė du EP „tvarkiečiai“ iš ankstesnės kadencijos – į EP perrinktas Rolandas Paksas bei Juozas Imbrasas, pernai tapęs Seimo nariu.
