Sekite 15min Google
Visoje Rusijoje bei kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Kazachstanas ir Baltarusija, sutrikimai paveikė įvairias paslaugas – nuo internetinių mokėjimų ir verslo operacijų iki paieškos, navigacijos, pavėžėjimo bei maisto pristatymo.
„Kažkas nuolat genda, kažkas nuolat neveikia,“ – CNN sakė 31-erių Antonas iš Sankt Peterburgo. Vieną vakarą grįžęs namo jis rado tamsą. Jo išmaniosios lemputės neįsijungė.
Pasak leidinio, šie smūgiai atskleidžia Rusijos skaitmeninės ekonomikos pažeidžiamumą. Maskva skatino ją plėtoti siekdama sumažinti priklausomybę nuo Vakarų technologijų dėl griežtų sankcijų ir korporacijų pasitraukimo po plataus masto invazijos į Ukrainą, tačiau būtent duomenų centrai tapo jos Achilo kulnu.
Kyjivas šiuos išpuolius įvardijo kaip atsakomąjį veiksmą už rugsėjį Rusijos įvykdytus smūgius Ukrainos duomenų centrams. Rusijos gynybos ministerija šias atakas pašaipiai pavadino „skaitmeniniu detoksu“, taip išryškinant, kad kritinė skaitmeninė infrastruktūra tapo dar viena karo fronto linija.
Per pastaruosius metus Kremlius taip pat ėmė pats atjunginėti internetą „saugumo“ sumetimais, griežtai apribojo VPN paslaugas bei blokavo populiarias susirašinėjimo programėles, tokias kaip „Telegram“ ir „WhatsApp“.
„Kiekvieną kartą susidūrus su kažkuo panašaus, tai neįtikėtinai erzina. Mano atveju, kaskart tiesiog pagalvoju, kaip man įgriso ir kaip atsibodo (prezidentas Vladimiras) Putinas“, – CNN pasakojo Antonas. Jis pridūrė, jog jam atrodo, kad aplinkiniai žmonės dėl šių atakų kaltina ne Ukrainą, o greičiau galvoja: „kada visa tai pagaliau baigsis?“
„Jaučiamas bendras nuovargis. Tiesiog nuovargis nuo karo apskritai. Kiekvieną kartą tai priverčia mane vėl pagalvoti: po velnių, visa tai taip vargina. Tikrai kvaila, kad gyvename tokiomis sąlygomis“, – sakė jis.
Leidinys pažymi, kad rusai yra iš esmės apsaugoti nuo fronto linijos siaubų, tačiau Ukraina bepiločių orlaivių smūgiais giliai šalies viduje siekia sugriauti iliuziją, kad karo pasekmės yra tolimos.
Jie turėjo poveikį. Pats V.Putinas tai pripažino viešais pareiškimais. Išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas lėmė platų kuro trūkumą, o smūgiai didžiausių Rusijos internetinių mažmenininkų „Wildberries“ ir „Ozon“ valdomiems sandėliams sukėlė chaosą verslininkams.
Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ taip pat pranešė apie trečiadienį įvykdytą ataką prieš savo duomenų centrą Balakove, Saratovo srityje. Tuo tarpu Kremlius atsakomybę už kritinės infrastruktūros apsaugą nuo Ukrainos dronų atakų priskyrė privačiam verslui.
33 metų taksi vairuotojas Maskvoje CNN sakė, kad jis ir kiti vairuotojai susidūrė su problemomis naudojantis „Yandex Pro“ programėle, per kurią jie gauna ir valdo užsakymus.
„Iš pradžių programėlė pradėjo veikti su trikdžiais: valandų valandas neateidavo jokie užsakymai, o kai ateidavo, juose dažnai būdavo klaidų. Pavyzdžiui, „Yandex“ tam pačiam užsakymui galėjo atsiųsti keturis skirtingus automobilius ir vairuotojus. Tik atvykę į paėmimo vietą ir paskambinę keleiviui, vairuotojai sužinodavo, kad šis jau išvyko kitu taksi“, – prisiminė jis.
Jis teigė, kad rimčiausia problema buvo ta, jog vairuotojai negalėjo išsiimti uždirbtų pinigų, todėl jiems tapo sunku susimokėti už automobilių nuomą ir kurą. Galiausiai jis turėjo grąžinti nuomotą automobilį taksi parkui, nes neišgalėjo toliau vairuoti ir neuždirbti, vis tiek mokėdamas už transporto priemonę.
Maskvos gyventoja Tatjana CNN sakė, kad antradienį pabudusi pastebėjo, jog jos „Yandex Pay“ paskyroje nebesimato 1,5 mln. rublių santaupų.
„Panika mane užvaldė, išverkiau visas akis. Ruošiau save minčiai, kad tų pinigų daugiau niekada nepamatysiu“, - pasakojo ji.
„Yandex“ pranešime teigė, kad klientų pinigai yra saugūs, ir po atakų prieš tris duomenų centrus bendrovė dirba, kad atkurtų paslaugas programėlėje.
