CNN patikrintoje ir ekspertų išanalizuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip greitkelyje stovintys kariai šaudo naudodami ant peties tvirtinamas oro gynybos sistemas, kai tuo metu vyksta eismas. Žmonės bėga slėptis, kai dronas, kuris greičiausiai buvo numuštas Rusijos oro gynybos sistemų, krenta į pastatą didelėje aikštėje.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos raketa greičiausiai nepataiko į taikinį ir tiesiog kala į naftos saugyklą. Vienas ekspertas iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto teigė, kad „tai buvo Rusijos įvartis į savus vartus ir jis baigėsi dideliu grybo formos debesiu bei į orą pakeltu milžinišku rezervuaro dangčiu.
Ketvirtadienio ataka prieš Maskvą buvo didžiausia nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tuo pačiu tai buvo dar vienas sėkmingas pavyzdys, kaip veikia Ukrainos strategija triuškinti Rusijos oro gynybą dronais.
„Rusija yra pasižymėjusi tuo, kad turi senų sistemų, kurios nėra 100 proc. patikimos“, – pabrėžė institute dirbantis tyrėjas Markusas Schilleris.
Tuo metu Ukraina jau, pasak jo, „metų metus“ tobulina savo galimybes atakuoti.
Ukraina jau nuo 2024-ųjų vykdo vis daugiau atakų prieš nutolusias ir giliai Rusijoje esančias jos naftos saugyklas ir karines bazes. Visai neseniai buvo pralaužtos Rusijos gynybos sistemos Sankt Peterburge ir ne kartą buvo atakuota Maskva, tokiu būdu „grąžinant karą namo“ į du didžiausius Rusijos miestus.
„Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šaudymas iš nešiojamos oro gynybos sistemos greitkelyje yra skuboto, neprofesionalaus atsako į ataką pavyzdys. Nekontroliuojamas eismas ir karinės technikos naudojimas itin arti automobilių ir žmonių tik sustiprina tokį vertinimą“, – teigė duomenų analize užsiimančios Londono įmonės „McKenzie Intelligence Services“ analitikas Stuart'as Ray'us.
Šaltiniai iš Ukrainos kariuomenės yra sakę CNN, kad anksčiau Rusija koncentravo savo oro gynybą pasienyje su Ukraina ir ties fronto linija. Tačiau Kyjivo strategija buvo taikytis į objektus okupuotose teritorijose Rytų Ukrainoje ir Rusijoje, o tai privertė Rusiją išdėstyti oro gynybos sistemas į tai, kas panašu į apsitrynusį gobeleną.
Kyjivas taip pat taikėsi į oro gynybos paleidimo įrenginius, aptikimo sistemas tam, kad sumažintų Rusijos galimybes gintis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo šių metų pradžios sunaikinusios 166 Rusijos oro gynybos „elementus“ ir daugiau nei 1432 nuo karo pradžios.
Be to, Rusijos oro gynybos sistemos nebuvo sukurtos kovoti su dronų atakomis. Jos buvo sukurtos tam, kad būtų galima numušti karinius lėktuvus, balistines ir sparnuotąsias raketas.
„Rusijos oro gynybos sistemos yra tiesiog netinkamos, tai akivaizdu. Jos nėra tinkamos aptikti, sekti ir atremti tokio tipo atakas – taip bus ir toliau, jeigu Rusija nepertvarkys savo sistemų“, – CNN teigė Londone esančio Karališkojo gynybos tyrimų instituto bendradarbis Thomas Withingtonas.
Jis taip pat sakė, kad tarptautinės sankcijos trukdo Maskvai pasiekti technologijas, kurios reikalingos kurti naujas sistemas, galinčias atremti tokias Ukrainos atakas: „Net jeigu ir galėtum padidinti gamybą, tu tiesiog padidintum raketinių sistemų, kurios neatlieka savo darbo, gamybą“.
Vis labiau didėjanti dronų grėsmė privertė Kremlių sumažinti Pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje, kur nebuvo demonstruojama karinė technika, kaip kad būdavo anksčiau. Tai Rusijos gynybos ministerija pavadino „dabartine operacine situacija“. Be to, Maskva siekė paliaubų šią dieną.
Vis dėlto, ekspertai sako, kad Rusijos gynybos sistemos greičiausiai numuša nemažą dalį Ukrainos dronų. Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė skelbė, kad numušė 216 Ukrainos dronų visoje šalyje.
Ukrainos bepiločių pajėgų vadas Robertas Brovdi, vertindamas Maskvos oro gynybą, teigė, jog Maskvoje gegužės viduryje buvo daugiau nei 100 oro gynybos paleidimo įrenginių ir daugiau nei 50 mobilių oro gynybos sistemų.
Tačiau paleidus daugiau nei 100 dronų per vieną ataką kai kurie greičiausiai įveiks tokią gynybą net ir tuo atveju, jeigu ji bus gerai aprūpinta.
Modernūs dronai irgi gali prasiveržti, kadangi juos sunkiau susekti nei dideles raketas ar orlaivius.
„Jie gali pasirodyti radaruose, tačiau yra labai didelis skirtumas tarp kažko aptikimo radare ir to, ką mes vadiname kokybišku pėdsaku“, – teigė T.Withingtonas.
Kai skrieja šimtai dronų iš skirtingų vietų, Rusijos integruotoms oro gynybos sistemoms reikalinga didelė koordinacija, kuri, pasak eksperto, nevyksta tinkamai.
Tęstinės, masinės atakos Rusijos gilumoje paskatino spekuliaciją, kad gali tirpti Rusijos gynybos resursai. Tiesa, ekspertai įspėja, kad sunku žinoti, kokios yra raketų atsargos, kadangi ši informacija yra slapta. Tačiau jos neišvengiamai mažės, jeigu Ukrainos atakos išliks tokios didelės ir dažnos.
T.Withingtonas pabrėžė, kad „kalbant apie Ukrainos atakų dažnumą ir smarkumą, visos Rusijos galimybės yra blogos. Manau, kad tai yra susiję su kariniu mąstymu, kas yra mažų mažiausiai blogas variantas bandant atremti Ukrainos atakas“.
