Susirėmimai prasidėjo ankstyvą popietę. Per tiesioginę palydovinės televizijos ONTV transliaciją buvo matyti minios, svaidančios viena į kitą akmenis.
Ir M.Mursi rėmėjai, ir jį liepos 3 dieną nuvertusių kariškių šalininkai šiuo metu visame Egipte rengia mitingus.
Pasak liudininkų, susirėmimai Kaire prasidėjo, kai M.Mursi priešininkai, kurie mitinguoja kariškių raginimu, ėmė deginti plakatus su nuverstojo islamistų lyderio atvaizdu.
Įtampa Egipte padidėjo, kai kariškiai nurodė M.Mursi šalininkams iki penktadienio pabaigos nutraukti sėdimuosius protestus, pradėtus po to, kai armija nušalino islamiškų jėgų palaikomą prezidentą.
M.Mursi Musulmonų brolija ir ją palaikančios islamistų grupuotės žadėjo tęsti protestus, kol šalies vadovas bus grąžintas į postą. Jie sugriežtino savo retoriką, perspėdami dėl galinčio kilti „pilietinio karo“, taip pat kviesdami penktadienį masiškei išeiti į gatves.
Armijos vadas Abdel Fattahas al Sisi anksčiau šią savaitę parengė dirvą didelei priešpriešai, pakvietęs penktadienį surengti didelius mitingus – esą, kad visuomenės parodytų suteikianti jam mandatą kovoti su „terorizmu ir smurtu“.
Vakarų šalys stebi Egipte besivystančią krizę su didėjančiu nerimu, baiminantis, kad kariškių pažadas grąžinti valstybę į demokratijos kelią gali būti ne kas kita, o figos lapelis, pridengiantis siekius ilgam išlaikyti valdžią savo rankose.
Jungtinės Valstijos kol kas nevadina M.Mursi pašalinimo perversmu, nes tokiu atveju būtų automatiškai įšaldyta 1,5 mlrd. dolerių pagalba šiai šaliai.
Tačiau Vašingtonas trečiadienį galiausiai pasiuntė laikiniesiems lyderiams Kaire užslėptą perspėjimą, sustabdydamas Egiptui pažadėtų naikintuvų F-16 perdavimą.
„Laikinosios vyriausybės strategija aiškiai grindžiama Musulmonų brolijos nustūmimu į užribį iki rinkimų“, – sakė Artimųjų Rytų politikos ekspertas iš Vokietijos Michaelis Luedersas.
Jis sakė nuogąstaujantis, kad per demonstracijas penktadienį gali prasiveržti smurtas, kuris potencialiai galėtų pakeisti šalies politinę kryptį. Analitikas mano, kad A.F.al Sisi „žaidžia pavojingus žaidimus“, žinant, kad šalis yra smarkiai susipriešinusi.
Nors Egipto kariškiai teigė specialiai nesitaikantys į M.Mursi šalininkus, kviesdami rengti demonstracijas, kyla didelis pavojus, kad vėl bus pralietas kraujas šalyje, kurioje per pastarąsias tris savaites po prezidento nuvertimo žuvo apie 200 žmonių.
Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ketvirtadienį paskelbtame pranešime kritikavo A.F.al Sisi raginimus rengti demonstracijas.
„Žinant, kad saugumo pajėgos reguliariai naudoja per didelę jėgą, toks žingsnis veikiausiai atves prie daugiau neteisėtų žudymų“, – sakė „Amnesty International“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktoriaus pavaduotoja Hassiba Hadj Sahraoui.
Tačiau Egipto kariškiai sugriežtino toną, nustatydami dviejų parų terminą, kuris sueis penktadienio vakarą, po kurio pagrasino imtis ryžtingų veiksmų prieš „smurtą ir terorizmą“, sakoma pranešime, paskalbtame su kariuomene susijusioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Suėjus šiam terminui, „strategija smurto ir terorizmo atžvilgiu pasikeis ... atitinkamai, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą“, pridūrė kariškiai.
Vienas aukšto rango armijos pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, kad šis pranešimas neatspindi kariuomenės pozicijos, nors jis buvo paskelbtas „tinklalapyje, susijusiame su ginkluotosiomis pajėgomis“.
„48 valandų ultimatumas yra politinis raginimas, – aiškino karininkas. – Tai nereiškia, kad po 48 valandų imsimės triuškinti.“
Tačiau daugelis komentatorių tą žinutę laiko perspėjimu, kad saugumo pajėgos planuoja imtis veiksmų prieš M.Mursi palaikančius protestuotojus, įsikūrusius prie Rabaa al Adavijos mečetės nuo prezidento pašalinimo.
Ketvirtadienį besislapstantis Musulmonų brolijos lyderis Mohamedas Badie irgi sugriežtino toną, ragindamas egiptiečius sukilti už laisvę ir legitimumą bei prieš kruviną perverstmą, nors tvirtino, kad tai turi būti daroma taikiai.
Aukštas Brolijos lyderis Essamas al Erianas sakė, kad M.Mursi šalininkai nebus įbauginti armijos vado raginimų rengti masinius mitingus.
„Jūsų grasinimas neužkirs kelio milijonams žmonių toliau protestuoti“, – E.al Eriamas rašė „Facebook“.
Tuo tarpu prieš nuverčiant M.Mursi premjero poste dirbęs Hishamas Qandilas argumentavo taikesniu tonu, ketvirtadienį siūlydamas trijų etapų planą, kuris prasidėtų nuo priemonių abipusiam pasitikėjimui stiprinti.
Portale „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše buvęs premjeras sakė, kad abi pusės turėtų susilaikyti nuo eitynių ir rengti tik mitingus.
Jis taip pat ragino paleisti kalinius, suimtus likus kelioms dienoms iki M.Mursi nuvertimo, taip pat sulaikytus vėliau.
Pasak H.Qandilo, specialiai delegacijai turėtų būti leista aplankyti M.Mursi, kurį kariškiai laikė arešte nuo jo nušalinimo, kad būtų galima patikrinti jo sveikatos būklę.
