„Aš jo asmeniškai nepažįstu, bet pastebėjau, kad N.Sarkozy turi įprotį kalbėti nepagalvojęs“, – sakė jis šeštadienį pasirodžiusiame interviu.
N.Sarkozy, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai, neseniai sukėlė sąmyšį paraginęs Jungtines Valstijas ir Rusiją atsisakyti raketų gynybos sistemas Europoje.
Per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą lapkričio 14 dieną Nicoje, jis patarė Vašingtonui atsisakyti plano įrengti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinės gynybos (PRG) sistemos objektus, o Maskvą – nedislokuoti Kaliningrado srityje savo raketų bent iki 2009-ųjų.
Čekija reagavo nedelsdama ir pareiškė, kad Prancūzijos prezidentas viršijo savo įgaliojimus.
O kitą dieną po susitikimo Nicoje N.Sarkozy, būdamas Vašingtone, jau sakė, kad šalys yra laisvos pačios spręsti, ar joms reikia raketų gynybos skydo objektų.
„Jis primena man Edouardą Daladier, vadovavusį Prancūzijos vyriausybės vadovą, pasirašiusį Miuncheno susitarimą 1938 metais“, – pažymėjo V.Havelas, bet šios minties toliau neplėtojo.
To meto Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos ir Italijos pasirašytas susitarimas leido Adolfui Hitleriui aneksuoti Čekoslovakijos Sudetus, kur daugumą gyventojų sudarė Čekijos vokiečiai.
Sudetų kraštas Čekoslovakijai turėjo didelę strateginę reikšmę, nes ten buvo sutelkta pagrindinės šalies gynybos priemonės.
JAV nori iki 2011-2013 metų Lenkijoje įrengti 10 raketų gaudytuvų bazę, o Čekijoje – radarą, kad papildytų jau veikiantį gynybos skydą, kurio objektai išdėstyti Jungtinėse Valstijose, Grenlandijoje ir Britanijoje. Šitaip norima apsisaugoti nuo raketinio antpuolio iš Irano pusės, nes pastaroji valstybė tolimo nuotolio raketų gali turėti jau 2015-2017 metais.
Tačiau šis planas labai nepatinka Maskvai, todėl ši pagrasino savo modernias raketas dislokuoti Kaliningrado srityje, kaip atsvarą JAV PRG sistemai.
