Kaip rašo portalas theguardian.com, praėjusiais metais ji buvo pagrobta Haidarabado (Indija) gatvėse vidury baltos dienos, trys nepažįstamieji čiupo jai už plaukų ir gerklės, pasakoja ji.
Jie užrakino ją teritorijoje, esančioje 45 mylios nuo tos vietos, kurioje ją pagrobė. Iš ten ištrūkti neleido teritoriją juosianti elektrinė tvora. Pakartotinai, tačiau nesėkmingai ji vis bandė išprašyti, kad jie leistų jai paskambinti šeimai.
Anot moters, maždaug metus jos pagrobėjai vertė ją valyti vonios kambarius, tačiau atlygio už tai niekuomet negavo. Ji ėjo iš proto. Po kelių mėnesių ėmė žaloti save.
Tai galbūt gali atrodyti kaip eilinė prekybos žmonėmis istorija. Tačiau vienas faktas šioje istorijoje kitoks: jos įtariami pagrobėjai priklausė nevyriausybinei organizacijai, kuri pasaulyje buvo pristatinėjama žinomų žmonių ir giriama, kad išgelbėjo tūkstančius moterų ir mergaičių nuo sekso vergijos nuo 1990-ųjų.
Moteris, pakliuvusi į sekso vergiją, kaip įtariama, buvo pagrobta vyrų, kurie priklauso organizacijai „Prajwala“, kuri kovoja su prekyba žmonėmis ir yra gavus šimtus tūkstančių svarų iš aukotojų, tarp kurių yra ir JAV vyriausybė, ir Jungtinės Tautos, rašo leidinys.
Neatlygintas darbas, kurį ji buvo verčiama dirbti, buvo dalis programos, kurią „Prajwala“ įvardija kaip „gyvenimo įgūdžių“ programą. Ją organizacija apibūdina kaip savo „gelbėjimo ir reabilitavimo“ strategijos dalį.
Moteris, kuri norėjo likti anonime, mano, kad mintis, jog ji buvo neva išgelbėta iš gatvės, yra tiesiog absurdiška. „Būtų buvę geriau atsidurti kalėjime, ten bent būtų galima pasimatyti su šeima“, – sako ji.
„Prajwala“ organizacijai priklauso daugiau kaip 150 prieglaudų Indijoje, kuriose pagal teismo nutartį kasmet atsiduria tūkstančiai moterų ir mergaičių, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, remiantis „drakonišku“ įstatymu prieš prostituciją.
Organizacijai vadovaujanti Sunitha Krishnan laimėjo ne vieną tarptautinį apdovanojimą. 2009-aisiais ji pristatė su prekyba žmonėmis kovojančių asmenų-herojų sąrašą, kurį sudarė JAV valstybės departamentas. Birželį žiuri, kurioje buvo ir aktorius George'as Clooney, apdovanojo ją 30 000 JAV dolerių premija už humanitarinį darbą Armėnijoje.
Vis dėlto interviu su sekso vergijos aukomis, aktyvistais, auklėjamąjį darbą atliekančiais darbuotojais ir policija piešia kitokį „Prajwala“ prieglaudų gyvenimo vaizdą, ir jis smarkiai nesutampa su tuo, kurį bando pristatyti S.Krishnan.
Tie, kurie gyveno tose prieglaudose, apibūdina jų aplinką kaip keliančią baimę ir neviltį: čia maištaujantys prieš buvimą prieglaudoje yra mušami, ir neleidžiama bendrauti su išoriniu pasauliu. Jie taip pat pasakoja, kad savęs žalojimas ir bandymai nusižudyti yra dažni.
Remiantis leidiniu, viena moteris, kuri ten buvo laikoma prieš daugiau kaip dvejus metus, pasakojo, kad personalas ją mušė, kai ją norėjo apieškoti ir konfiskuoti jos daiktus, o ji tam priešinosi. „Jie daužė man į galvą lazda“, – atviravo moteris.
Iš septynių su „The Guardian“ kalbėjusių žmonių, penki tvirtino, kad jie matė, kaip organizacijos darbuotojai mušdavo kitus arba smurtavo prieš juos pačius.
Krishnan neigia jai metamus kaltinamus dėl smurto, tačiau pripažįsta, kad „Prajwala“ prieglaudose iš tiesų būta save žalojančių ir bandžiusių nusižudyti žmonių. „Aš pasakyčiau, kad būdavo mažiausiai du bandymai per dieną“, – patvirtino ji.
Ji pažymėjo, kad moterys dirbdavo neatlygintinai. „Daugelis iš pradžių tam priešinasi, nes jos nepratusios prie dienos veiklų“, – kalbėjo ji.
Nors Krishnan tvirtino, kad produktai, pagaminti per seminarus, buvo parduodami lankytojams tik progomis, kai šie norėdavo paremti organizaciją, gyvenę prieglaudose žmonės sakė kitaip – žmonės iš šalies reguliariai įsigydavo šių gaminių.
„Prajwala“ priklauso dvi prieglaudos Haidarabade, kuriose gyvena daugiau kaip 600 moterų ir mergaičių. Krishnan sako, kad laikyti jas prieš jų valią yra legalu.
Gyvenusios prieglaudose negalėdavo paskambinti telefonu esą tuomet, jei moters šeima įtariama prisidėjusi prie to, kad ji taptų prekybos žmonėmis auka. Tokie įtarimai esą kyla tuomet, jei kažkas iš giminaičių bando išlaisvinti moterį, nes „nekaltas“ šeimos narys tiesiog išsižadėtų giminaitės, kuri įsitraukė į sekso vergiją, sako Krishnan.
„Bet kuri šeima, bandanti išvaduoti mergaitę, man tampa pirmuoju įspėjamuoju ženklu, kad jie įsitraukę į nusikaltimą“, – tvirtina ji.
Po to, kai jos pusbrolis buvo sulaikytas šįmet, viena moteris „The Guardian“ sakė sužinojusi apie kitą moterį, kurios šeima nežinojo, jog jų giminaitė laikoma prieglaudoje. Ji susisiekė su moters seserimi, kuri nieko apie ją negirdėjo daugiau kaip metus. „Mes manėme, kad ji mirė“, – tuomet pasakė sesuo.
Krishnan „The Guardian“ neleido apsilankyti prieglaudoje. „Mes neįsileidžiame žurnalistų“, – paaiškino ji. „Jei žmonės mano, kad esame neskaidrūs, tebūnie“, – teigė ji.
Profesionalas, dirbantis su moterų klausimais, norėjęs likti anonimu, susitikęs su gyvenusiomis prieglaudose moterimis po to, kai jos buvo sulaikytos ir nugabentos į artimiausią kalėjimą, pasakojo, kad jos „verkė nekontroliuojamai“, prisimindamos kaip buvo mušamos „Prajwala“ personalo. Šaltinis leidiniui patvirtino, kad ant jų kūnų buvo mėlynių ir kitų sumušimo žymių.
Krishnan teigė, kad personalas niekuomet nesmurtavo prieš mergaites, o minėti sužeidimai esą atsirado dėl fizinės prievartos, verčiantis prostitucija.
Vis dėlto 13 moterų grupė pasakojo, kad prieš tai, kai buvo sulaikytos, buvo sumuštos lazdomis „Prajwala“ personalo.
Praėjusiais metais JAV valstybės departamentas apdovanojo „Prajwala“ ir kitą organizaciją, skirdamas 735 tūkst. dolerių. Apdovanojimas skirtas už pagalbą policijai, bandant nuteisti daugiau kaltų dėl prekybos žmonėmis.
Keletas Jungtinių Tautų agentūrų taip pat dirbo su „Prajwala“. Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras paaukojo organizacijai daugiau kaip 30 tūkst. 2009-aisiais, kad padėtų „gelbėjimo“ operacijoms ir kitoms veikloms. Teigiama, kad aukojimas atitiko griežtas Jungtinių Tautų procedūrų taisykles.
