Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 27, 11:47

Kalėti nuteista S.Sapega prašo A.Lukašenkos malonės: kolonijoje išgyvena sunkias dienas

Rusijos pilietė Sofija Sapega, atliekanti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę kolonijoje už opozicinio telegram kanalo „Juodoji Baltarusijos knyga“ administravimą, paprašė autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos malonės. Anksčiau A.Lukašenka teigė, kad jam „gaila mergaitės“, bet jis tik pasirengęs perduoti ją Rusijai atlikti bausmę, praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC.
Sofia Sapega
Sofia Sapega / ehu.lt nuotr.

Birželio 22 d. Sofija Sapega pateikė malonės prašymą Gomelio kolonijos IVP-4 administracijai, į kurią prieš tris savaites buvo perkelta iš kardomojo kalėjimo, pranešė nuteistosios šeimos advokatas Antonas Gašynskis.

Savo kreipimesi (jo tekstą turi BBC) 24 metų kalinė prašo prezidento Lukašenkos atleisti ją nuo šešerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba pakeisti ją švelnesne bausme. „Aš tiesiog noriu būti šalia savo šeimos... Noriu laisvai kvėpuoti...“, – rašoma prašyme.

Šešeri metai kalėjimo ir didelė piniginė bauda

Gegužės 6 d. Baltarusijos teismas nuteisė S.Sapegą šešerius metus kalėti už socialinės neapykantos kurstymą ir neteisėtą informacijos apie privatų pareigūnų gyvenimą rinkimą.

Ji taip pat turi sumokėti 175 tūkst. Baltarusijos rublių moralinei žalai atlyginti šimtams žmonių, kurie, pasak teismo, nukentėjo nuo jos darbo telegram kanale „Juodoji Baltarusijos knyga“. Kanalas paskelbė Baltarusijos teisėsaugos pareigūnų, teisėjų ir valstybinės žiniasklaidos žurnalistų asmens duomenis. Dabar kanalas užblokuotas.

Nuosprendyje (BBC turi jo rezoliucinės dalies kopiją) pateikiama daugiau kaip 70 aukų pavardžių. Kiekvienam iš jų S.Sapega turi sumokėti nuo 1 iki 5 tūkstančių Baltarusijos rublių. Nuosprendžio priėmimo metu bendra suma siekė apie 70 tūkst. JAV dolerių (dabar – apie 52 tūkst. JAV dolerių).

ZHELTYE SLIVY/Sofia Sapega
ZHELTYE SLIVY/Sofia Sapega

Teismas priteisė didžiausias sumas trims ieškovams – Vitebsko policijos skyriaus viršininko pavaduotojui Dzmitrijui Ziatjevui, Mozyriaus rajono teismo vadovui Anatolijui Strelčenko ir kažkokiai Irynai Kaščuk (tikriausiai teisėjas padarė rašybos klaidą ir kalbama apie Lelčių policijos skyriaus majorę Iną Kaščuk).

Pasak Sapegos šeimos advokato, tokio didelio masto nuosprendžių – tiek nukentėjusiųjų skaičiumi, tiek paskirtos baudos dydžiu – iki jos bylos Baltarusijoje nebuvo.

Gegužės 17 d. įsigaliojusio nuosprendžio S.Sapega neapskundė. Savo malonės prašyme ji nurodė, kad pripažino savo kaltę ir įvykdė visas ikiteisminio susitarimo su tyrimu sąlygas: „davė išsamius, nuoseklius, teisingus ir prisipažįstančius parodymus“ ir „padėjo tyrimui išaiškinti keletą kitų asmenų padarytų nusikaltimų“.

Ką savo malonės prašyme rašo S.Sapega?

S.Sapega rašo A.Lukašenkai, kad nusikaltimus daryti ją paskatino „jaunystė ir kvailumas“, taip pat nestabili psichinė ir fizinė būklė. Ji aiškina, kad „pateko į destruktyvios žmonių grupės įtaką“, o būdama už grotų „visiškai suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neleistinumą“, be to, „nuoširdžiai gailisi“ dėl jų.

Patvirtindama savo žodžius S.Sapega primena, kad 2021 m. rugpjūtį televizijos kanalui „Belarus 1“ ji įrašė vaizdo kreipimąsi į baltarusius dėl „neteisėtų veiksmų neleistinumo“. Mergina pažymi, kad norėjo šiuos veiksmus sustabdyti dar prieš sulaikymą, gyvendama Lietuvoje, „nes jau tada su jais nesutiko“. Ji jau atsiprašė aukų.

Rusijos pilietė prašo Baltarusijos prezidento parodyti atlaidumą ir tikėti jos pataisymu, suteikti jai galimybę „būti naudingai visuomenei ir būti šalia motinos ir tėvo“.

Formalia problema dėl atleidimo nuo bausmės dabar lieka nesumokėta nuosprendyje nurodytos sumos dalis.

Sofijos tėvai planavo parduoti savo butą Lydoje, kur Sofija atliko namų arešto bausmę. Tačiau šie pinigai nepadengtų visos baudos. „Dukra atsiprašė, kad sukėlė mums tiek daug skausmo. Bet mes esame šeima – kiekvienoje šeimoje būna nelaimių“, – BBC sakė kalinės motina Ana Dudič.

S.Sapega savo prašyme rašo, kad „šiuo metu“ nei ji, nei jos tėvai neturi pinigų visai skolai grąžinti. Tačiau ji „neatsisako savo pareigos“ sumokėti skolą aukoms.

Merginos būklė sudėtinga

Merginos advokatas teigia, kad jos būklė sudėtinga, nes kolonijoje, kur ji laikoma, sąlygos yra griežtos.

„Tai, kur ji pateko, yra ne jos jėgoms. Man atrodė, kad ji yra išsigandęs užvaikytas žvėrelis. Ji nuolat žiūrėjo į akis ir verkė dvi valandas. Vienintelis dalykas, kurį ji pasakė, buvo: „Bijau užmiršti save tokią, kokia esu.“ Ji turės pasikeisti tokiomis sąlygomis“, – sakė Sofijos motina Ana Dudič BBC po to, kai aplankė savo dukrą.

Sulaikyta, kai Minske buvo nutupdytas į Vilnių skridęs lėktuvas

S.Sapega gimė Rusijoje, bet augo Baltarusijoje, kur persikėlė jos motina, o vėliau mokėsi universitete Vilniuje, kur jau po suėmimo įgijo teisininkės diplomą.

Ji buvo sulaikyta 2021 m. gegužės 23 d. Minske po to, kai „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstas leistis dėl pranešimų, esą lėktuve padėta bomba. Pranešimas pasirodė esąs melagingas. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas Baltarusijos naikintuvas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Minske nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Minske nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) pernai pradėjo tyrimą po to, kai gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske. Šių metų pradžioje tyrimo ataskaita buvo parengta, bet iki šiol nepatvirtinta.

Minskas sulaukė kaltinimų, kad šalies saugumo tarnybos surežisavo pranešimus apie bombą lėktuve ir privertė lėktuvo pilotus nusileisti Minske.

Kelios šalys, įskaitant JAV, Kanadą, Britaniją ir Europos Sąjungą, reaguodamos į šį incidentą Baltarusijai paskelbė sankcijų.

Šiuo lėktuvu S.Sapega skrido iš Atėnų į Vilnių kartu su Ramanu Pratasevičiumi, buvusiu opozicinio televizijos kanalo NEXTA vadovu, kuris vis dar laikomas namų arešte Minske ir laukia teismo. S.Sapega ir R.Pratasevičius buvo pora. Tačiau šių metų pradžioje R.Pratasevičius paskelbė, kad su S.Sapega pasuko skirtingais keliais ir vedė kitą moterį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramanas Pratasevičius Baltarusijos valdžios atstovų spaudos konferencijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramanas Pratasevičius Baltarusijos valdžios atstovų spaudos konferencijoje

2019 metais iš Baltarusijos į Lenkiją pabėgęs R.Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą NEXTA. Šis kanalas daug prisidėjo koordinuojant beprecedenčius protestus po 2020-ųjų rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis šalį jau beveik tris dešimtmečius.

Minsko režimas įtraukė R.Pratasevičių į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, taip pat paskelbė kanalą NEXTA „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Po R.Pratasevičiaus ir S.Sapegos arešto pasirodė jų abiejų nufilmuoti „prisipažinimai“. Minskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S.Sapega sakė, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas. Vėliau R.Pratasevičius tapo viešu Baltarusijos opozicijos kritiku ir A.Lukašenkos režimo gynėju.

Opozicijos šalininkai sako, kad įrašus jie padarė verčiami ir kad tai įprasta režimo taktika kritikams spausti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min