Jame tvirtinama, jog Maskva prisipažino leidusi lėktuvui leistis nežiūrint nepalankių atmosferinių sąlygų, nes „gal pavyks“.
Dienraštis sužinojo naujų faktų apie Lenkijos lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynkis su žmona ir dar 94 asmenys.
Nustatyta, jog skrydžių valdymo bokšte tuo metu buvo dispečeris Pavelas Plusninas su savo padėjėju bei gvardijos pulkininkas Nikolajus Krasnokutskis, buvęs Smolensko karinio oro uosto karinių pervežimų oru pulko vadas.
Pasak lenkų, N.Krasnokutskis, pažeisdamas procedūras, perėmė iniciatyvą bokšte. Skambino į Maskvą ir Tverę savo vadams, reikalaudamas duoti įsakymą, draudžiantį lėktuvui leistis. Tuo tarpu pulkininko pašnekovai Maskvoje manė, jog nežiūrint labai blogų oro sąlygų, reikia duoti sutikimą lenkams leistis, nes „gal būt, pasiseks“.
Pasak „Gazeta Wyborcza“, rusų skrydžių kontrolieriai nemokėjo angliškai, o vienas iš dienraščio pašnekovų pulkininkas Anatolijus Muranovas prisipažino, jog sutinkamai su veikiančiomis taisyklėmis, tik skrydžio vedlys priima sprendimą leisti lėktuvui tūpti Rusijos kariniuose oro uostuose.
