Prezidentų, premjerų, centrinių bankų vadovų ir net investuotojų milijardierių išbarti dėl taisyklių ir savo atlyginimų, finansų rinkose dominuojančių institucijų lyderiai turėjo pripažinti, kad tam tikros reformos yra būtinos.
JAV prezidento Baracko Obamos planai apriboti bankų dydį ir veiklą paskatino Pasaulio ekonomikos forume skubiai paraginti įvesti naujas taisykles, kurios būtų koordinuojamos tarptautiniu lygiu.
Iš pradžių bankininkai buvo šokiruoti, bet juos sukrėtė kritika dėl jų požiūrio. „Negailėkite savęs“, – pareiškė britų finansų ministras Alistairas Darlingas. Dabar ministrai ir bankininkai sutaria, kad jei jau yra taisyklės, jos turi galioti kiekvienai šaliai.
„Privalome turėti pasaulines taisykles pasauliams klausimams spręsti. Tai absoliučiai būtina. Jei ne, tai yra receptas katastrofai“, – Davoso forume sakė Europos centrinio banko vadovas Jeanas–Claude'as Trichet.
Jeigu pažiūrėsite į finansų rinkas, pamatysite, kad jos vėl tapo nervingos, – J.AckermanasTarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas–Kahnas sakė „nuogąstaujantis, kad mes galime pamiršti svarbias krizės pamokas, tai yra, koordinavimą“.
Pasaulinis ekonomikos forumas Davose, užbaigęs savo penkių dienų darbą sekmadienį, iš daugybės pasaulinio masto klausimų aiškiai atsakė tik į vieną. Ir tokio atsakymo buvo tikėtasi: taip, iš tikrųjų, niekas gerai nežino, kiek stabilus augimas, prie kurio pasaulinė ekonomika sugrįžo po sunkiausios per ilgus dešimtmečius krizės ir kaip išvengti naujų kritimų ateityje. Forumas, kurio pavadinimas „Pagerinti planetos būklę: iš naujo apmąstyti, suplanuoti, perstatyti“, paragino dalyvius sudaryti naują darbotvarkę, niekaip nebuvo panašus į krizės „nugalėtojų suvažiavimą“.
Pasaulinė finansų krizė įtikinamai įrodė, kad pasaulinėms rinkoms reikia pasaulinio reguliavimo. Turbūt niekas iš forumo dalyvių su tuo nesiginčijo. Bet štai kaip įgyvendinti šią idėją – čia gatavų receptų niekas neturėjo.
„Žymiu mastu krizė buvo susijusi su JAV ir kitų išsivysčiusių šalių nepakankamu bankų sektoriaus reguliavimu ir priežiūra. Būtų neteisinga sakyti, kad pažangos šia linkme nepasiekta. Tačiau to per mažai. Reikia tai paspartinti“, – sakė D.Straussas–Kahnas.
„Politinis spaudimas išsivysčiusiose šalyse didelis, ir aš suprantu, kodėl prezidentas Obama tai (reformuoti bankų sektorių) siūlo. Aš manau, kad tai teisingas kelias – reikia politinės valios, kad būtų galima ką nors padaryti“, – pridūrė jis.
Tačiau reformos vienoje kurioje nors šalyje neduos rezultato, jos turi būti koordinuotos ir aprėpiančios daug šalių, sakė TVF vadovas ir pridūrė, kad veikti vienu bendru frontu kol kas nepavyksta.
„Tai (finansų sektoriaus reformų koordinavimas) gali pasirodyti esąs toks paprastas dalykas, bet praktiškai, manau, mes neiname šiuo keliu“, – pareiškė D.Straussas–Kahnas.
„Kad būtų galima visiškai atkurti pasitikėjimą finansų sistema, mums būtina absoliuti harmonizacija pasauliniu lygiu“, – pripažįsta ir „Deutsche Bank“ vadovas Josefas Ackermannas. Bet čia pat priduria, kad kai pavienės šalys įveda naujus mokesčius ir keičia žaidimo taisykles, pasiekti bendrų tikslų iš karto darosi sunkiau.
Prieš metus forumo dalyviai labai stengėsi surasti būsimo pasaulinės ekonomikos recesijos įveikimo „daigų“, ir jeigu rasdavo, tai labai sunkiai. Dabar, kai daigai tapo realybe, situacija pasikeitė: viena pagrindinių temų tapo veiksnių, kurie gali jį sustabdyti.
„Situacija labai trapi. Jeigu pažiūrėsite į finansų rinkas, pamatysite, kad jos vėl tapo nervingos. Horizonte daug grėsmių. Tai ir aktyvų nuvertėjimas, ir problemos nekilnojamojo turto srityje kai kuriose šalyse. Ir daug kitų dalykų. Aš manau, kad mums verta sustoti ant atsargios bangos“, – sakė J.Ackermannas.
Tuo tarpu JAV nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Larry Summersas pareiškė, kad džiaugiantis BVP augimo atsinaujinimu, negalima pamiršti didelio nedarbo.
Dabartinę JAV ekonomikos būklę jis apibūdino taip: „Statistinis atsigavimas ir recesija tarp žmonių“. „BVP toliau pamažu augs per artimiausius kelis ketvirčius. Tačiau nedarbo problema išliks – 1 iš 5 JAV piliečių nuo 25 iki 54 metų neturi darbo“, – pažymėjo L.Summersas.
Rusijos vicepremjeras ir finansų ministras Aleksejus Kudrinas irgi reiškė atsargius vertinimus. „Manau, kad dabar kalbėti apie stabilumą dar labai sunku, tai mes jaučiame ir iš Amerikos, Europos ekonomikos. Didėja prekių atsargos, bet kalbėti apie tai, kad mes turime stabilų augimą, sunku“, – sakė jis, kalbėdamas forume.
Jis taip pat pridūrė, kad precedento neturinčios valstybės priemonės ekonomikai skatinti, kurios padėjo jau įveikti recesiją, ateityje gali sukelti naujų sunkumų. „Dabar sunku pasakyti, kiek galime dar tęsti tokio masto injekcijas, nes jos atsilieps jau po metų ar dvejų mūsų balansams“, – įspėjo A.Kudrinas.
Praėjusiame forume karaliavo dideli politikai. Pasaulinė ekonomika iš paskutinių jėgų griebėsi valstybių paramos, ir būtent nuo pasaulinių lyderių priklausė jos apimtis ir trukmė.
Šįkart iš politikos elito buvo vienas Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Tačiau esant palyginti kukliam (paties Davoso mastu) atstovavimui valstybių veikėjams, forumas netapo mažiau įdomus pasaulinio verslo lyderiams.
Įspūdingiausią desantą nusiuntė į Davosą pasauliniai bankai: forume dalyvavo „Citigroup“, „Morgan Stanley“, „Bank of America“, „Deutsche Bank“, „Barclays, Credit Suisse“ ir kitų didžiausių pasaulio finansinių organizacijų vadovai.
Korporacijoms 2010 metų Davose atstovavo BP, „Total“, „Unilever“, „Telenor“, „Coca–Cola“, „PepsiCo“, „Renault–Nissan“, „Cisco“, „Siemens“ ir kitų bendrovių vadovai.
