„Ketvirtadienį milžinas išmetė pelenų iš pradžių į 3 tūkst. metrų aukštį, paskui į 8 kilometrų virš jūros lygio aukštį“, – agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų skyriaus Geofizinės tarnybos Kamčiatkos filialo atstovas.
Jis pabrėžė, kad ir penktadienį Karymo ugnikalnis nenurimo.
„Praėjusią parą užfiksuota, kad ugnikalnis vėl išspjovė pelenų į maždaug 3 kilometrų virš jūros lygio aukštį“, – teigė agentūros pašnekovas.
Pasak jo, per parą Karymo ugnikalnyje užregistruota daugiau kaip 50 žemės drebėjimų.
„Dabar šis ugnikalnis pavojingas praskrendantiems lėktuvams, bet pavojaus gyvenvietėms nekelia“, – sakė agentūros pašnekovas.
Karymo sopka, kurios aukštis – 1 536 kilometrai, yra vienas aktyviausių Kamčiatkos ugnikalnių. Jo pastarasis išsiveržimas prasidėjo 1996 metų sausį ir tebevyksta iki šiol. 1996 metais įkaitusi medžiaga veržėsi iš Karymo ežero, esančio už 6 kilometrų nuo ugnikalnio. Viskas, kas gyva, ežere tada žuvo. Iki šiol jis tebėra negyvas.