„Karymo ugnikalnyje praėjusią parą užregistruota daugiau kaip 180 seisminių įvykių. Po to milžinas išspjovė kelis stulpus pelenų su dujomis, kurių aukščiausias siekė 6,5 km virš jūros lygio“, – pranešė agentūrai „Interfax“ Rusijos mokslų akademijos geofizikos tarnybos Kamčiatkos filialo atstovas.
Pasak geofiziko, pavojaus artimiausioms gyvenvietėms ugnikalnis kol kas nekelia. Drauge jis pažymėjo, kad Karymo ugnikalnis, kuriam suteiktas oranžinis pavojingumo kodas, gali būti pavojingas lėktuvams.
„Pelenų dalelių gali patekti į orlaivių, praskrendančių netoli šio milžino, mechanizmus ir sukelti jų katastrofą“, – paaiškino mokslininkas.
Karymo sopka, kurios aukštis – 1 536 metrai, vienas aktyviausių Kamčiatkos ugnikalnių. Jis yra už 125 km į šiaurę nuo Kamčiatkos Petropavlovsko. Pastarasis Karymo ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo 1996 metų sausį ir vyksta iki šiol.
1996 metais įkaitusios medžiagos stulpai kilo iš Karymo ežero, esančio už 6 km nuo ugnikalnio, dugno. Viskas, kas gyva, tada ežere žuvo. Iki šiol jis tebėra negyvas.
