Leidimai karinių prekių ir tam tikro tipo ginklų eksportui į Turkiją „dabar bus peržiūrimi kiekvienu atveju atskirai“, sakoma Kanados vyriausybės pranešime eksportuotojams.
Vyriausybė paskelbė, kad eksporto draudimo politika nebevykdoma.
Kanada ginklų eksportą į Turkiją oficialiai blokavo 2021 metų balandį, per tyrimą nustačius, kad į Turkiją eksportuotą kanadiečių dronų technologiją naudojo Azerbaidžanas per susirėmimus su Armėnija.
Eksporto draudimas paveikė maždaug 30 leidimų ir buvo taikomas įvairioms karinėms prekėms bei technologijoms, įskaitant komponentus lėktuvams, programinę įrangą ir techninius duomenis skrydžių simuliatoriams, palydovinę įrangą, šaunamųjų ginklų komponentus.
Kanada dabar reikalaus, kad Turkijos importuotojai pateiktų garantijas dėl ginklų naudojimo, o vyriausybė aiškiai deklaruotų, ar šios prekės bus reeksportuojamos arba perduodamos NATO nepriklausančioms šalims.
Papildomai Kanada „turi plačius įgaliojimus sustabdyti ar atšaukti leidimus“, sakoma pranešime eksportuotojams.
Mažiau nei prieš savaitę Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę NATO, nors iš pradžių Ankara šios Šiaurės šalies stojimui prieštaravo, o patvirtinimą vilkino daugiau kaip metus.
Po ratifikavimo Ankaroje JAV vyriausybė patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį parduoti Turkijai naikintuvų F-16.
Kanados armėnų nacionalinis komitetas pirmadienį pasmerkė Otavos žingsnį.
„Šis sprendimas kelia nerimą ir susirūpinimą Kanados armėnų bendruomenėje, nes kelia pavojų Kanados įsipareigojimui dėl žmogaus teisių, tarptautinio saugumo ir teisingumo“, – sakoma Komiteto pareiškime.
