Kitos batalione dalyvaujančios šalys galės nuspręsti dėl to, kiek karių atsiųsti į Latviją. „Neturime jokių numatytų skaičių kiekvienai šaliai. Galiu pasakyti, kad iš viso bus maždaug 1 tūkst. karių“, – žurnalistams sakė J.Vance'as.
Jis nurodė, jog vis dar vyksta diskusijos, kurios kitos šalys dalyvaus minimoje kovinėje grupėje. Diskusijos taip pat tęsis per būsimą NATO susitikimą Kroatijoje.
„Manau, kad kariai pradės atvykti kitą pavasarį, maždaug gegužę. Mes neatsigabensime įrangos, kuri labai skirtųsi nuo Latvijos jau turimos“, – sakė jis.
J.Vance'as sakė esantis patenkintas dėl stiprėjančių karinių Kanados ir Latvijos ryšių. Kovos grupės dislokavimas užtikrins indėlį į kolektyvinę Aljanso gynybą.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Raimondas Graubė pareiškė, kad Latvija tęs pradėtus projektus ir pasirengs priimti sąjungininkų pajėgas.
Rugsėjo pradžioje daugiau kaip 150 ekspertų iš Kanados, Ispanijos, Slovėnijos, Italijos ir Lenkijos susitiko Latvijoje aptarti logistinio, operatyvinio ir teisinio kovos grupės dislokavimo aspektų ir apžiūrėjo Latvijos karinę infrastruktūrą.
BNS taip pat pranešė, kad NATO lyderiai per viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį pritarė keturių tarptautinių batalionų dislokavimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje, imantis priemonių atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos. Jų dislokavimas prasidės kitais metais ir tęsis rotacine tvarka.
Lenkijoje dislokuotam batalionui vadovaus Jungtinės Valstijos, o Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje vadovaujamą vaidmenį prisiims atitinkamai Kanada, Vokietija bei Didžioji Britanija.
Maždaug tūkstančio karių tarptautinis NATO batalionas į Latviją turi atvykti pavasarį, pusę jo sudarys kanadiečiai. Numatoma, kad kiekvienoje kovos grupėje bus karių iš trijų ar keturių NATO valstybių.
