„V.Putino mirtis – tai pirmoji būtina taikos sąlyga. Deja, man labai sunku įsivaizduoti ilgalaikę taiką, kol V.Putinas lieka valdžioje. Manau, kad vienintelis esminis tokios taikos pagrindas yra Ukrainos karinė pergalė“, – sakė jis.
Generolo nuomone, teritorinės nuolaidos, kurių reikalauja Rusijos vadovybė, nepadės užbaigti karo, daugiausia – sustabdys jį laikinai. Ch.Coatesas yra įsitikinęs, kad V.Putinas neatsisakys savo „imperinių ambicijų“ ir šį laiką panaudos ginkluotųjų pajėgų atkūrimui naujam puolimui.
Dabartines Rusijos nesėkmes ir nesugebėjimą pasiekti užsibrėžtų tikslų Ukrainoje generolas aiškina tuo, kad jie „veda neteisėtą karą“.
„Tai gali skambėti abstrakčiai, bet strateginiu požiūriu tai turi milžinišką reikšmę. Rusija nekariauja dėl savo išlikimo. Ji pati pasirinko šį karą ir eikvoja milžiniškus išteklius dėl labai kuklių rezultatų“, – aiškina Ch.Coatesas.
Pasak jo, V.Putinui vis sunkiau mobilizuoti rusus pasitelkiant propagandą, nes „ant melo pastatyta sistema galiausiai pradeda griūti iš vidaus“, ypač kai kaupiasi žmogiškosios ir ekonominės aukos.
„Būtent todėl Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai turi strateginę reikšmę. Jie verčia Rusiją išsklaidyti išteklius, mažina jos pajamas ir primena rusams, kad karas turi savo kainą“, – pažymi generolas.
Ch.Coateso nuomone, Ukraina palaipsniui perima iniciatyvą ir fronte. Tuo pačiu metu jis pabrėžia, kad pusiausvyra tebėra labai trapi. Generolo teigimu, Ukraina įgijo „technologinį ir moralinį pranašumą“, tačiau dar nepasiekė tokios operatyvinės padėties, kuri padarytų šiuos pokyčius negrįžtamus.
Tuo tarpu V.Putino kariuomenė antrą mėnesį iš eilės traukiasi iš anksčiau užimtų teritorijų Ukrainoje. Balandį grynieji nuostoliai sudarė 116 km², o gegužę padidėjo iki 281,1 km², o tai tapo blogiausiu rodikliu Rusijos kariuomenei nuo 2023 m., paskaičiavo JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Analitikai tai sieja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakomis, sustiprėjusiais Ukrainos dronų smūgiais, „Starlink“ terminalų ir „Telegram“ žinučių programos blokavimu Rusijos kariams.
Nepaisant to, Generalinis štabas įtikino V.Putiną, kad armija iki rudens visiškai užims Donbasą – po to jis atsisakė stabdyti karą prie fronto linijos, teigė „Financial Times“ šaltiniai.
Kalbos apie pasikėsinimus į Putiną
15min primena, kad kalbos apie pasikėsinimus į Kremliaus šeimininką kyla nuolat. Rašytojas ir Rusijos specialiųjų tarnybų istorikas Jurijus Felštinskis yra sakęs, kad gandai apie tariamai planuojamus pasikėsinimus į V.Putiną buvo sąmoningai skleidžiami jo valdymo pradžioje.
Tačiau visi šie gandai niekada neturėjo jokio pagrindo.
Tiesa, prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, žmonių, norinčių V.Putino mirties, skaičius buvo daug mažesnis nei dabar.
„Dabar dešimtys milijonų žmonių nori V.Putino mirties, bet nužudyti Rusijos prezidentą, nesvarbu, ar tai padarytų vienišas žudikas, ar išorinis priešas, yra sudėtinga užduotis“, – įvertino istorikas Jurijus Felštinskis.
„Sutinku, kad V.Putinas nesitiki smūgio į nugarą. Tačiau tai nereiškia, kad jo apsaugininkai to nesitiki. Esmė ne bailumas, o tai, kad Putino aplinkoje yra žmonių, kuriuos jis visiškai tenkina, bet nėra žmonių, kurie būtų taip nepatenkinti, kad norėtų jo mirties ir būtų pasirengę dėl to rizikuoti savo gerove“, – pridūrė jis.
