Jaunesnysis leitenantas Jeffrey Delisle'is spalį pripažino kaltę dėl pažeisto pasitikėjimo ir informacijos perdavimo kitos šalies vyriausybei, tačiau iki šiol nežinoma, ar ši saugumo spraga padarė kokią nors žalą Kanadai arba Jungtinėms Valstijoms.
Jam paskelbtas nuosprendis buvo griežčiausia bausmė už šnipinėjimą per Kanados istoriją, sakė prokurorė Lyne Decarie, kuri sakė esanti patenkinta bylos baigtimi.
Kanados gynybos štabo vadas generolas Tomas Lawsonas pareiškė, kad J.Delisle'io išdavystė sudrebino šalies ir jos sąjungininkų bendros gynybos „pamatus“, sukeldama pavojų jų dalijimuisi žvalgybos informacija.
„Mūsų žvalgybos misijos kritiškai svarbus pamatas yra abipusis pasitikėjimas, kurį esame sukūrę su savo sąjungininkais, taip pat kitais tarpvyriausybiniais ir tarptautiniais partneriais, – sakoma T.Lawsono pranešime. – Savo prisipažinimu jaunesnysis leitenantas Delisle'is pažeidė tą pasitikėjimą – ne vien mūsų partnerių, bet ir žmonių, su kuriais jis kasdien dirbdavo, bei visų Kanados ginkluotųjų pajėgų.“
Pasak T.Lawsono, „noriai ir sąmoningai šnipinėdamas“ J.Delisle'is galėjo sukelti didesnį pavojų šalies saugumui.
J.Delisle'is yra pirmasis žmogus, kuriam pateikti kaltinimai pagal naują Kanados saugumo ir žvalgybos įstatymą, sugriežtintą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.
Teisėjas Patrickas Curranas skyrė 41 metų kariškiui 20 metų laisvės atėmimo, taip pat 111 817 Kanados dolerių baudą (288 723 litų) baudą – šią sumą J.Delisle'is uždirbo per savo šnipinėjimo laikotarpį.
Praėjusią savaitę paviešintame policijos apklausos vaizdo įraše J.Delisle'is sakė, kad tėvynę išduoti jį paskatino problemos santuokoje. Jis teigė galvojęs apie savižudybę, tačiau pasirinko „profesinę savižudybę“, nuogąstaudamas dėl savo vaikų.
J.Delisle'is per teismo posėdį atsiprašė dėl savo veiksmų, sakydamas: „Norėčiau grįžti atgal laiku, tačiau negaliu“.
Tačiau teisėjas P.Curranas skelbdamas nuosprendį smerkė leitenantą, „šaltai ir apgalvotai“ pasiūliusį savo paslaugas Maskvai.
J.Delisle'is dirbo analitiku Halifakse įsikūrusiame karinių jūrų pajėgų žvalgybos ir ryšių centre „HMCS Trinity“, apdorojančiame žvalgybos palydovų ir bepiločių lėktuvų siunčiamus duomenis iš viso Šiaurės Atlanto regiono.
Ten dirbdamas jis turėjo prieigą prie informacijos iš kelių NATO šalių, tarp jų JAV ir Didžiosios Britanijos.
2007 metais jis įžengė į Rusijos ambasadą Otavoje ir pasisiūlė tapti Maskvos šnipu.
Nuo to laiko J.Delisle'is gaudavo pinigų iš Maskvos ir kas mėnesį siųsdavo į Rusiją įslaptintus duomenis, įrašytus miniatiūriniame standžiajame diske.
Prokurorai nustatė, kad jis turėjo prieigą prie itin slapto žvalgybos informacijos tinklo „Stone Ghost“, kurį naudoja Australija, Britanija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinės Valstijos.
Leitenantas taip pat galėjo prieiti prie Kanados karinio ryšių tinklo ir Otavos slaptosios duomenų bazės „Mandrake“.
Tačiau šio kariškio Rusijai parduotos informacijos mastas nežinomas, nurodė tyrėjai.
Įtarimas dėl J.Delisle'o kilo, kai jis 2011 metų rugsėjį grįžo po kelionės į Braziliją nė kiek neįdegęs ir parsivežė tūkstančius JAV dolerių grynaisiais pinigais.
Teismui buvo nurodyta, kad jis buvo susitikęs su Rusijos agentu, kuris informavo J.Delisle'į, jog jis taps ryšininku su visais Kanadoje veikiančiais Rusijos agentais.
Kaip nurodė Teisingumo departamento atstovas Johnas Piccolo, J.Delisle'is bus paleistas iš kalėjimo po 18 metų ir penkių mėnesių, įskaičiavus ikiteisminiame arešte praleistą laiką.
