Anot EMCDDA direktoriaus Wolfgango Gotzo, ši ataskaita yra kontrastų ataskaita. Iš dalies taip yra dėl to, kad rinkoje veikiantys narkotikų gamintojai ir platintojai greitai pasinaudoja galimybėmis platinti naujus kvaišalus, sugeba greitai prisitaikyti prie kontrolės mechanizmų. Pasak W.Gotzo Lietuva yra narkotikų tranzito kelyje, čia lieka dalis gabenamų kvaišalų. Todėl mūsų šalis turi dalyvauti narkotikų stebėsenos programose.
„Viena vertus, narkotikų vartojimo lygis tebėra aukštas, bet jis stabilizuojasi ir matyti teigiamų poslinkių, kita vertus, naujų sintetinių narkotinių medžiagų atsiradimas kelia didelį susirūpinimą, kaip ir narkotikų vartojimas drauge su alkoholiu, vaistais“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Lisabonoje sakė W.Gotzas.
Lietuva 2011 metų „Narkotikų problemos“ ataskaitoje minima nedažnai. Ji neišsiskiria nei kaip itin problemiška narkotikų atžvilgiu valstybė, nei kaip šalis, kur kvaišalų vartojama itin mažai.
Ataskaitoje minima, kad narkotinę medžiagą – kanapes – bent kartą gyvenime vartojo maždaug 78 mln. arba 23,2 proc. suaugusių (15–64 metų) europiečių. Maždaug 22,5 mln. (6,7 proc.) jų šiais kvaišalais piktnaudžiavo pastaraisiais metais, maždaug 12 mln. (3,6 proc.) – praėjusį mėnesį.
Kanapes daugiausia vartoja jaunimas – 15–34 metų žmonės. Jos ypač paplitusios tam tikrose jaunimo grupėse, pavyzdžiui, tarp jaunuolių, dažnai besilankančių naktiniuose klubuose, baruose ir muzikos renginiuose.
Kanapes daugiausia vartoja jaunimas – 15–34 metų žmonės. Jos ypač paplitusios tam tikrose jaunimo grupėse, pavyzdžiui, tarp jaunuolių, dažnai besilankančių naktiniuose klubuose, baruose ir muzikos renginiuose.
Tačiau pastebima tendencija, kad kanapių vartojimas tarp jaunų suaugusiųjų (15–34 metų) nusistovi arba mažėja.
Asmenys, kurių pagrindinis vartojamas narkotikas yra kanapės, sudaro daugiau nei 30 proc. pradedančiųjų gydytis nuo priklausomybės Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, tačiau mažiau nei 10 proc. Bulgarijoje, Estijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Maltoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje.
Antras pagal populiarumą narkotikas Europoje tebėra kokainas, kurį bent kartą per savo gyvenimą pabandė 14,5 mln. arba 4,3 proc. suaugusių europiečių. Per praėjusius metus kokainu svaiginosi maždaug 4 mln. (1,2 proc.), praėjusį mėnesį 1,5 mln. arba 0,5 proc. žmonių.
Ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad kokaino paplitimo lygiai ir tendencijos Europos šalyse gerokai skiriasi. Daugiausia kokaino suvartojama Vakarų Europoje, kitur šio narkotiko vartojimas lieka nedidelis. Europos vidurkį viršija Airija, Ispanija, Italija, Kipras ir Jungtinė Karalystė.
Beje, Lietuva paminėta tarp šalių, kuriose kokaino vartojama mažiausiai. Europoje vidutiniškai 4,3 proc. žmonių bent kartą pabandė kokaino, Lietuvoje – 0,5 procento, mažiau – tik Rumunijoje (0, 1 proc.) ir Maltoje (0,4 proc.). Tuo metu 10,2 proc. ispanų kartą gyvenime svaiginosi kokainu, 8,8 proc. britų, 7 proc. italų.
Anot dokumento, amfetamino yra pabandę maždaug 12,5 mln. arba 3,8 proc. suaugusių europiečių. Per praėjusius metus šių narkotikų vartojo 1,5–2 mln. arba 0,5 proc. žmonių.
Truputį mažesnė ekstazio paklausa. Kartą per gyvenimą šių kvaišalų ragavo apie 11 mln. arba 3,2 proc. suaugusių europiečių, per praėjusius metus – maždaug 2,5 mln. arba 0,7 proc. suaugusių žmonių.
Vidutinis opiatų vartojimo paplitimas Europos Sąjungoje ir Norvegijoje, kaip apskaičiuota remiantis šalių apklausomis, yra nuo 3,6 iki 4,4 atvejo 1 tūkstančiui 15–64 metų gyventojų. Tai atitinka maždaug 1,3 mln. žmonių.
Daugiau kaip 50 proc. visų asmenų, kurie kreipėsi dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo, kaip pagrindinį narkotiką vartojo opiatą.
Kai kurios Europos šalys praneša, kad sintetiniai opiatai iš rinkos stumia heroiną. Dauguma šių medžiagų naudojamos medicinos praktikoje kaip skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, morfinas, fentanilis, kodeinas, arba kaip pakaitiniai opiatai priklausomybei nuo heroino gydyti (metadonas, buprenorfinas).
Pavyzdžiui, Estijoje trys ketvirtadaliai pradedančiųjų gydytis nurodo, kad pagrindinis jų vartojamas narkotikas yra fentanilis.
„Remdamosi pavyzdžiu, kai nauji narkotikai sukuriami iš vaistų, kurių piktnaudžiavimo potencialas yra žinomas, kovodamos su neteisėtomis rinkos naujovėmis, vaistų ir narkotikų kontrolės institucijos turi suvienyti savo jėgas“, – rašoma dokumente.
Per pastaruosius dvejus metus pranešta apie rekordinį naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimą: 24 – 2009 metais ir 41 – 2010 metais.
Ataskaitoje teigiama, kad 1997–2010 metais per ankstyvojo įspėjimo sistemą oficialiai pranešta apie daugiau kaip 150 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurios dabar yra stebimos.
Per pastaruosius dvejus metus pranešta apie rekordinį naujų psichoaktyvių medžiagų atsiradimą: 24 – 2009 metais ir 41 – 2010 metais.
W.Gotzo duomenimis, šiemet jau aptikta 39 tokių naujų medžiagų.
Anot Europos Komisijos atstovės Danos Spinant, naujų medžiagų pasirodymo dažnis kelia didelį susirūpinimą. Juolab kad nežinoma, kokią riziką kelia naujieji narkotikai.
„Beveik viena nauja narkotinė medžiaga registruota per savaitę nuo 2010 metų pradžios. Šie nauji narkotikai atrodo patrauklūs jauniems žmonėms. Eurobarometro duomenys, Europos Komisijos paskelbti šių metų liepą, rodo, kad 5 proc. vartojo arba vartoja tas naujas psichoaktyviąsias medžiagas. O mes net nežinome, kokį pavojų šios medžiagos kelia“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė D.Spinant.
Daug šių medžiagų aptikta tikrinant internetu ir specializuotose parduotuvėse parduodamus produktus.
„Narkotikų gabenimo keliai ir būdai nuolat kinta, politikai ir pareigūnai tik bėga iš paskos tų, kurie ieško vis naujų būtų, kaip išvengti kontrolės“, – pabrėžė EK atstovė.
Nuo narkotikų perdozavimo mirė maždaug 7,6 tūkst. asmenų, tačiau, pasak ataskaitos, tai tik ledkalnio viršūnė.
EMCDDA pirmą kartą apskaičiavo, kad gali būti, jog kasmet daugiausia nuo perdozavimo ir dėl kitų priežasčių, susijusių su narkotikais, Europoje miršta maždaug 10–20 tūkst. probleminių opiatų vartotojų.
Galima nustatyti su šlapimu į nutekamąjį vandenį patenkantį net ir labai mažų koncentracijų neteisėtų narkotikų ir jų metabolitų kiekį.
Daugelis aukų yra vidutiniškai ketvirtą dešimtį įpusėję vyrai.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinėje ataskaitoje remiamasi 2009 metų statistiniais duomenimis arba metų, apie kuriuos yra duomenų.
Papildyta. Naujausi narkotikų paplitimo kontrolės metodai: nutekamųjų vandenų tyrimai
Kaip buvo minėta, vien tik per 2010 metus buvo Europolui pranešta apie 41 naujos rūšies narkotiką. Taigi rinka sparčiai prisitaiko. Dėl šios priežasties negalima džiaugtis, kad stabilizavosi kokaino ir kanapių vartojimas. Todėl, norint įvertinti tikrąją padėtį, būtina taikyti naujausius tyrimo metodus.
Narkotikų paplitimo tyrėjai daug vilčių deda ir į naują besivystančią mokslo discipliną – nutekamojo vandens analizę, kuri leis stebėti visus gyventojus. Pasinaudojus pažanga analitinės chemijos srityje, galima nustatyti su šlapimu į nutekamąjį vandenį patenkantį net ir labai mažų koncentracijų neteisėtų narkotikų ir jų metabolitų kiekį. Pagal tai galima paskaičiuoti bendruomenėje suvartoti narkotiko kiekį.
Grėsmę kelia „teisėti narkotikai“
Teisėtais narkotikais vadinami produktai, kurių sudėtyje yra kontroliuojamų vaistų. Tokie narkotikai sukuriami iš vaistų, kuriais negalima piktnaudžiauti. Tarkime, neseniai nustatyta jog „teisėtų narkotikų“ sudėtyje yra kontroliuojamo vaisto PMMA. O mefedrodas, vaistas, kuriam ES taikomos kontrolės priemonės, yra paplitęs ir vaistų, ir narkotikų rinkose. Jis buvo parduodamas internetu ir per tuos pačius neteisėto tiekimo tinklus kaip narkotikai, pvz., ekstazis ir kokainas. Tai buvo pastebėta tikrinant internetu ir specializuotose parduotuvėse (pvz., narkotinių medžiagų ar reikmenų parduotuvėse) parduodamus produktus.
Terminas „teisėti narkotikai“ apima sintetinius ar augalinės kilmės produktus, įskaitant žolinius narkotikus, vakarėliuose populiarias tabletes ir tiriamas medžiagas, kurių daugelis yra sukurtos taip, kad būtų galima apeiti esamas narkotikų kontrolės priemones. Ši sritis yra aktyviai tiriama, tačiau netgi taikant kompiuterines technologijas, sudėtinga rasti platintojus.
Antai 2011 metais nustatyta, kad „teisėtais narkotikais“ prekiavo 314 internetinių parduotuvių, kurios siuntė produktus bent į vieną ES šalį. Internetinės parduotuvės šalis-steigėjas nustatyti sunku. Tačiau pagal atsiskaitymo valiutą, taip pat remiantis siuntimo informacija, galima teigti, kad populiariausia šalis buvo Jungtinė Karalystė. Dažniausiai siūlomi „teisėti narkotikai“ – žoliniai, tokie kaip šalavijas ir puošnioji vožtė.
