Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kandidatai gauti Nobelio taikos premiją: Vladimiras Putinas, Edwardas Snowdenas ir popiežius

Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lenktynės dėl Nobelio taikos premijos, kurios laureatas bus paskelbtas penktadienį, retai būdavo taip sunkiai prognozuojamos, sako ekspertai, bet tarp galimų laureatų minimi popiežius ir Edwardas Snowdenas.

E.Snowdenas, buvęs žvalgybos analitikas, kuris atskleidė JAV sekimo visame pasaulyje mastą, praėjusį mėnesį tapo vienu iš „alternatyvios Nobelio taikos premijos“ laureatų.

E.Snowdenas, kuris vieniems yra didvyris, o kitiems – išdavikas, būtų itin prieštaringai vertinamas pasirinkimas ryšium su 878 tūkst. eurų vertės premija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas

Pakistaniečių kampanijos už mergaičių švietimą aktyvistė Malala Yousafzai, kuri pernai buvo favoritė, taip pat minima tarp šiemetinių pretendentų, kaip ir neturtingųjų gynėjas popiežius Pranciškus bei viena japonų pacifistų organizacija.

Kandidatų – beveik 300

Šiemet prognozuoti laimėtoją dar sunkiau nei paprastai, nes Nobelio komitetas gavo rekordiškai daug – 278 – kandidatūras, o ekspertai žino tik tas pavardes, apie kurias viešai paskelbė jų pateikėjai.

Buvusį JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) analitiką E.Snowdeną pasiūlė du Norvegijos parlamentarai. Praėjusį mėnesį E.Snowdenui, laikraščiui „The Guardian“ ir žmogaus teisių bei aplinkosaugos aktyvistams buvo paskirta „alternatyvi“ 210 tūkst. dolerių premija „Right Livelihood Award“.

Tačiau iš prieglobstį jam suteikusios Rusijos šis amerikietis bėglys neseniai sakė, jog „kažkaip nepanašu, kad Nobelio komitetas paremtų“ jį tikrąja Nobelio premija.

Rusijos kandidatai – realūs

Vis dėlto kiti Rusijoje esantys asmenys ar organizacijos galėtų būti pasirinkimas Nobelio komitetui.

„Rusijos politikos Ukrainoje, Krymo aneksavimo ir abejojimo sienomis, taip pat ir to, kaip Kremlius elgiasi su disidentais, Nobelio komitetas negali ignoruoti“, – sakė Antoine'as Jacobas , kuris yra parašęs „Nobelio premijų istoriją“.

Rusijos politikos Ukrainoje, Krymo aneksavimo ir abejojimo sienomis, taip pat ir to, kaip Kremlius elgiasi su disidentais, Nobelio komitetas negali ignoruoti, – sakė Antoine'as Jacobas.

Nobelio komiteto pirmininkui Thorbjoernui Jaglandui, „sankcija Maskvai būtų ... būdas įrodyti, kad jis veikia nepriklausomai, nes (T.Jaglandas taip pat) yra Europos Tarybos, kurios narė yra ir Rusija, generalinis sekretorius“, – sakė A.Jacobas.

Tarp galimų laureatų minimas demokratiją remiantis Maskvos laikraštis „Novaja gazeta“, kurį 1993 metais su taikos premijos pinigų dalimi padėjo įsteigti Michailas Gorbačiovas.

Tai vienas iš nedaugelio Rusijoje dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių; keli šio laikraščio žurnalistai buvo nužudyti, tarp jų – Ana Politkovskaja, kuri atskleidė didžiulius žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.

Taikos studijų instituto „Peace Research Institute Oslo“ (PRIO) direktorius Kristianas Bergas Harpvikenas paskutinę savaitę peržiūrėjo savo prognozes ir į pirmą vietą iškėlė taikos organizaciją „Japanese People Who Conserve Article 9“, siekiančią išsaugoti šios Azijos valstybės antikarinę konstituciją.

„Galėjome imti manyti, kad pasibaigus Šaltajam karui karai tarp valstybių praktiškai išnyko, bet įvykiai Ukrainoje ir rusenanti įtampa Rytų Azijoje primena mums, kad jie gali vėl pasirodyti, ir grįžimas prie principo, dažnai sveikinto ankstesniais Taikos premijos periodais, būtų savalaikis“, – rašė jis, internete aiškindamas savo pasirinkimą.

K.B.Harpvikenas, kuris, nepaisant jo patirties, tiksliai dar nėra numatęs taikos premijos laureato, antrąją ir trečiąją vietas savo sąraše skyrė E.Snowdenui ir „Novaja gazeta“.

Sąraše ir V.Putinas, ir popiežius

Tinklapis Nobeliana.com, kurį tvarko garsūs Nobelio premijų istorikai norvegai, pagrindine pretendente iškėlė Malalą, kuriai 2012 metais talibai šovė į galvą dėl jos kovos už mergaičių visame pasaulyje teisę į švietimą.

Tačiau šie istorikai pažymi, jog nepaisant to, kad mergaičių teisių klausimas yra aktualus, kai „Boko Haram“ kovotojai balandį Nigerijoje pagrobė šimtus moksleivių ir kai su moterimis Sirijoje bei Irake žiauriai elgiasi „Islamo valstybės“ (IS) fundamentalistai, yra kelios priežastys, verčiančios abejoti Malalos išrinkimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Malala Yousafzai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Malala Yousafzai

„Ji vis dar yra labai jauna (17 metų) ir ji yra sakiusi, kad dar nenusipelno Taikos premijos. Kaip Nobelio (premijos) laureatė ji būtų dar didesnis taikinys ekstremistų grupuotėms“, – rašė jie.

Kiti favoritai, kurie buvo minimi pernai, yra Kongo gydytojas Denisas Mukwege (Denisas Mukvegė), jau 25 metus gydantis seksualinį smurtą patyrusias moteris, ir žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis iš Baltarusijos, kurį autoritariškas Aleksandro Lukašenkos režimas birželį paleido iš kalėjimo.

Lažybininkai „Paddy Power“ deda viltis į popiežių Pranciškų, kuris stojo prieš skurdą, ir jo šansus vertina santykiu 9:4 – daug geresniu už kito kandidato, Vladimiro Putino, kuris, kaip manoma, irgi buvo nominuotas. Rusijos lyderio šansai vertinami santykiu 50:1.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min