„Aš priėmiau sprendimą užbaigti operaciją, kuria siekėme Gruzijos valdžią priversti laikytis taikos“, – antradienį pareiškė Rusijos vadovas, pabrėždamas, kad „tikslas pasiektas“.
Šią žinią D.Medvedevas pranešė per darbo susitikimą Kremliuje su gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu ir Generalinio štabo viršininku Nikolajumi Makarovu.
„Mūsų taikdarių pajėgų ir civilių gyventojų saugumas užtikrintas. Agresorius nubaustas ir patyrė didelių nuostolių. Jo karinės pajėgos dezorganizuotos“, – pareiškė D.Medvedevas.
„Be to, Rusijos prezidentas įpareigojo Gynybos ministeriją ir Generalinį štabą „priimti sprendimą sunaikinti agresorių“, jeigu agresija pasikartos iš Gruzijos pusės“, – rašoma Rusijos naujienų agentūros ITAR-TASS išplatintame pranešime.
Rusijos sąlygos
Šią žinią pasveikino Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris antradienį per pietus atvyko į Rusiją ir susitinka su D.Medvedevu.
Per susitikimą su N.Sarkozy Rusijos prezidentas iškėlė dvi sąlygas, kurias Gruzija turėtų įvykdyti, jeigu ji nori, kad karinis konfliktas būtų galutinai baigtas.
„Pirma, visa Gruzijos kariuomenė turi grįžti į pradines dislokacijos vietas ir būti dalinai demilitarizuota. Antra, turi būti pasirašytas teisinę galią turintis dokumentas dėl jėgos nenaudojimo“, – pareiškė D.Medvedevas.
Vėliau sąlygų sąrašas išsiplėtė. Rusijos ir Prancūzijos prezidentai po kelias valandas trukusio pasitarimo pristatė šešių principų taikos planą. Pirmasis principas – vengti jėgos naudojimo, antrasis – galutinai nutraukti visus karinius veiksmus, trečiasis – nedaryti kliūčių humanitarinei pagalbai, ketvirtasis – karinės Gruzijos pajėgos grįžta į nuolatinės dislokacijos vietas, penktasis – Rusijos karinės pajėgos išvedamos už linijos, buvusios iki karo veiksmų pradžios, ir šeštasis – pradedamas tarptautinis būsimojo Pietų Osetijos ir Abchazijos statuso aptarimas ir užtikrinamas jų saugumas.
S.Lavrovas grasina
Rusija gali imtis „papildomų priemonių“, jeigu Gruzijos karinės pajėgos atsisakys grįžti į savo bazes, kaip numatyta kovos veiksmų nutraukimo plane, perspėjo antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po susitikimo su Prancūzijos prezidentu N.Sarkozy.
„Būtina imtis visko, kad Gruzijos ginkluotosios pajėgos ne tik pasitrauktų iš Pietų Osetijos teritorijos, bet ir iš tų Gruzijos dalių, iš kurių jos gali bombarduoti Pietų Osetijos teritoriją“, – sakė S.Lavrovas antradienį žurnalistams.
Jeigu Gruzija nesutiks su šia sąlyga, „mes būsime priversti taikyti kitas priemones, kad nepasikartotų tokia padėtis, kuri susidarė dėl Gruzijos agresijos“, – pabrėžė S.Lavrovas ir pridūrė, kad N.Sarkozy pritaria tokiai sąlygai.
„Svarbu, kad su tuo visiškai sutiko Prancūzijos prezidentas. Mes tikimės, kad šiuos principus, įskaitant visišką Gruzijos ginkluotųjų pajėgų sugrąžinimą į kareivines, Prancūzijos prezidentas perduos Gruzijos vadovybei“, – pažymėjo S.Lavrovas.
Dar Rusijos ministras pabrėžė, kad Gruzija turi priimti šį principą, lygiai kaip ir kitus principus turi priimti ir Gruzija, ir Pietų Osetija.
Motyvus gaubia paslaptis
Tikrieji Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo įsakymo nutraukti karinę operaciją Gruzijoje motyvai yra neaiškūs, tai gali būti padaryta taktiniais sumetimais, mano politologas, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata.
Jis antradienį BNS sakė, kad duoti tokį įsakymą D.Medvedevą galėjo pastūmėti Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentų vizitas į Gruziją bei trečiadienį rengiamas Europos Sąjungos UR ministrų susitikimas – Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdis.
„Visiškai neaišku, ką tai reiškia. Galima spėlioti, kad šitas D.Medvedevo įsakymas yra susijęs su Baltijos valstybių ir Lenkijos prezidentų buvimo faktu Gruzijoje. Bet žiūrint plačiau: jeigu mes manome, kad Rusija vykdė agresiją prieš Gruziją, tai sustabdymas karo veiksmų reiškia ne tik kariuomenės atitraukimą, sugrįžimą į status quo, bet ir žalos atlyginimą. Jeigu agresija, tai jos sustabdymas turi logiškų žingsnių seką“, - svarstė politologas.
Tuo tarpu Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) direktorius Laurynas Kasčiūnas, šį įsakymą laiko nors ir pavėluotu, tačiau didžiąja dalimi Rusijos suplanuotu ne itin kreipiant dėmesį į ES retoriką ar jos atstovų veiksmus.
„Rusija iš separatistinio regiono įžengusi į Gruzijos teritoriją padarė klaidą ir diskreditavo save, tačiau ji sustojo ir toliau vykdys iš anksto parengtą scenarijų. Ji laimėjo, tokiu būdu į konfliktą įsivėlusi Gruzija pralaimėjo. Separatistiniai regionai ir toliau tokiais liks, Rusija primes Gruzijai kuo nepalankesnį jėgos nenaudojimo ir santykių su šiais regionais vystymosi planą. Gal net pati pripažins jų nepriklausomybę“, – sakė L.Kasčiūnas.
Tuo pat metu politologas pabrėžė, kad Europos Sąjungos reakcija į karinį konfliktą Gruzijoje buvo „beviltiška“.
„Tai ką matėme iš ES pusės daugiausia buvo tuščia retorika. ES užsienio politika dar kartą, kaip ir Balkanų konflikto metu, pasirodė beviltiška, o Gruzija juk buvo ES Rytų kaimynystės politikos dalis. Diplomatinių instrumentų, kuriais iš tikrųjų buvo galima drausminti Rusiją, esama, tačiau niekas jų nenaudoja. Na, galbūt didžiųjų, Rusijai draugiškų ES valstybių atstovai pasinaudojo gerais ryšiais su Maskva. Griežtesni buvo JAV pareiškimai“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad per kelis mėnesius artėjant žiemai, t.y. šildymo sezonui, Rusijai santykiuose su ES pavyks susigrąžinti tai, kas buvo prarasta Gruzijoje. „Yra Rusijos energetiniai ištekliai ir iš principo svarbus jos kaip valstybės vaidmuo pasaulyje. Gruzija to nepakeis“, – konstatavo politologas.
Dabar tai bus vadinama žvalgyba
Po to, kai D.Medvedevas paskelbė apie karinės operacijos pabaigą, ramiau Gruzijoje netapo. Rusijos generalinio štabo vado pavaduotojas Anatolijus Nogovicinas pareiškė, kad ir po ugnies nutraukimo rusų kariai Gruzijos teritorijoje tęs žvalgybą.
„Jeigu mes gavome komandą nutraukti ugnį, tai dar nereiškia, kad nutraukiame visus veiksmus, tarp jų ir žvalgybinius“, - A.Nogovicino žodžius cituoja agentūra „Interfax“.
A.Nogovicinas nepaaiškino, kuo pagrįstas sprendimas tęsti žvalgybą Gruzijos teritorijoje ir po ugnies nutraukimo. Gruzija rusų „žvalgybinius veiksmus“ vertina kaip bandymą užgrobti jos miestus. Rusų kariškiai neigia bandą užimti Gruzijos miestus.
Po paaiškinimų apie „žvalgybinius veiksmus“ Gruzijos teritorijoje A.Nogovicinas tarsi paprieštaravo pats sau, teigdamas, kad Rusijos kariai net nebuvo įžengę į Gruzijos teritoriją, o veikia vien išimtinai nepripažintų Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų teritorijose.
Žuvo žurnalistas iš Olandijos
Gruzinų teigimu, ir po D.Medvedevo paskelbto ugnies nutraukimo Rusijos lėktuvai toliau bombarduoja Gruzijos teritoriją. „Po paliaubų susitarimo buvo bombarduoti trys kaimai“, - AFP sakė Gruzijos prezidentūros atstovė spaudai Nato Partschaladzė.
Atstovė spaudai patikslino, kad smūgiai buvo suduoti Ruisio, Sakorsiko ir Agaros kaimams. N.Partschaladzė pridūrė, kad Agaroje bomba pataikė į lauko ligoninę.
Per rusų pajėgų vykdytą Gruzijos Gorio miesto bombardavimą antradienį žuvo olandų televizijos kanalo RTL operatorius, savo svetainėje praneša RTL. Su juo drauge buvęs korespondentas buvo sužeistas.
„RTL naujienų laidos operatorius Stanas Storimansas žuvo per rusų vykdytą Gruzijos Gorio miesto bombardavimą“, - sakoma kanalo svetainėje.
S.Storimansas yra jau penktas žiniasklaidos atstovas ir pirmasis užsienio žurnalistas žuvęs per penktadienį prasidėjusį Gruzijos ir Rusijos konfliktą dėl Pietų Osetijos. Per minėtą bombardavimą dar keli žmonės buvo sužeisti, tarp jų RTL korespondentas Jeroenas Akkermansas, kuriam buvo sužeista koja. „Iš viso per bombardavimą žuvo penki žmonės“, - sakoma RTL pranešime.
Tolyn nuo NVS
Mažiausiai 150 tūkst. žmonių antradienį susirinko Gruzijos sostinės Tbilisio centre prie parlamento į akciją „Taiki manifestacija Gruzijai“, protestuoti prieš Rusijos veiksmus. Mitinge kalbas sakė prezidentas Michailas Saakašvilis ir kiti žymūs politikai, pranešė AFP korespondentas ir Gruzijos tinklalapis „Novosti-Gruzija“.
„Šiomis minutėmis tęsiasi aviacijos antskrydžiai, žūva mūsų piliečiai Kaip Gruzijos prezidentas, aš stoviu prieš jus sunkioje padėtyje Vakar savo akimis mačiau, kaip mus bombardavo, ir suvokiau, kad tą akimirką nieko negaliu padaryti, kad apginčiau savo liaudį nuo to“, – pradėjo kalbą M.Saakašvilis,o jo žodžius lydėjo susirinkusiųjų ovacijos.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniai yra žmoniškumas ir laisvė! – emocingai kalbėjo Gruzijos prezidentas. – Mūsų kova su Rusija – tai kova tarp Dovydo ir Galijoto. Dovydas laimės! Mes laimėsime!“
Prezidentas dar pranešė susirinkusiems, kad Gruzija išstoja iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), denonsuoja susitarimą dėl taikdariškų operacijų Abchazijoje ir skelbia Abchaziją bei Pietų Osetiją okupuotomis teritorijomis. „Mes priėmėme sprendimą, pasitarę ir kartu su parlamento pirmininku pareiškiame, kad Gruzija išstoja iš NVS“, – sakė M.Saakašvilis, kurio žodžius žmonės palydėjo ovacijomis.
„Mes galutinai atsisveikiname su Sovietų Sąjunga. Sovietų Sąjunga čia niekada nebegrįš“, – pažymėjo prezidentas ir paragino kitas NVS šalis pasielgti taip pat.
„Mes raginame Ukrainą ir kitas NVS nares pasitraukti iš šio junginio, kurį valdo Rusija, ir valdo šią organizaciją neklausdama niekieno ir nieko neklausdama“, – sakė M.Saakašvilis.
Rusų armija - okupantė
„Mūsų sprendimas – taikdariškos misijos Abchazijoje denonsavimas, apie ką aš jau sakiau Amerikos prezidentui ir kitiems pasaulio lyderiams. Mūsų sprendimas – paskelbti Rusijos armiją Abchazijoje okupacine armija Abchazijoje ir paskelbti Abchaziją bei Pietų Osetiją okupuotomis teritorijomis“, – pareiškė M.Sakašvilis.
„Ir kol paskutinis okupantas bus Gruzijos žemėje, nė vienas gruzinas nenurims“, – pabrėžė jis.
Minios gruzinų užtvindė Rustavelio prospektą, kuriame virš žmonių jūros plevėsavo baltos Gruzijos vėliavos su raudonais kryžiais. Daugelis apsivilkę marškinėlius su užrašu: „Mes drauge, mes vieningi“, o plakatuose – „Laisvė“, „Stabdyk Rusiją“, tanko atvaizdas, perbrauktas kryžiumi. Pačioje mitingo pradžioje susirinkusieji giedojo Gruzijos himną. Po to kalbėjo parlamentaras Georgijus Gabašvilis. „Mes parodėme visam pasauliui, kad mes niekada nesiklaupsim ir niekada neatiduosim savo laisvės, ir jokia agresija mūsų neišgąsdins“, – sakė jis.
Kalbėjusieji smerkė Rusiją, jos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną, skandavo „Gruzija, Gruzija!“ Plakatuose V.Putinas pavaizduotas kaip teroristas. Viename plakatų – užrašas: „Ieškomas! Nusikaltimai žmoniškumui pasaulyje“.
„Aš atėjau čia pabūti kartu su saviškiais, – sakė 46-erių Maja Metreveli, buvusi diplomatė. – Mes mirsime bet negyvensime Rusijos režime. Aš nežinau, kas bus. Niekas negali numatyti, ką rusai darys, bet mes žinome, kad jie gali viską.“
Abipusiai kaltinimai
Gruzija pateikė ieškinį prieš Rusiją Jungtinių Tautų teismui Hagoje, pranešė Gruzijos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Lomaja. Gruzija savo priešininkę kaltina etniniu valymu. Ieškinį teismui perdavė Gruzijos ambasadorius Nyderlanduose. A.Lomajos teigimu, ieškinyje kalbama apie etninius valymus Gruzijos teritorijoje nuo 1993-iųjų iki šiemet.
Rusijos valdžia savo ruožtu jau anksčiau pareiškė ketinanti pateikti ieškinį prieš Gruziją į Hagos ar Strasbūro teismą dėl Pietų Osetijos užpuolimo. Rusijos atstovai praneša, kad dabar Rusijos prokuratūra renka įrodymus dėl genocido Pietų Osetijoje.
Abi konfliktuojančios valstybės po trapių paliaubų sudarymo paskelbė trijų dienų gedulą. Gruzijoje gedulas truks tris dienas, Rusijoje – vieną.
Strateginė Gruzijos klaida
Gruzija bandydama žaibiškai užimti Pietų Osetiją padarė strateginę klaidą, dėl kurios tikriausiai visam laikui prarado tą regioną, sako analitikai.
Nors Rusijos remiami to atsiskyrusio Gruzijos regiono separatistai padėjo išprovokuoti Gruziją, jos sprendimas pulti buvo pagrįstas įsitikinimu, kad gruzinų pajėgos gali pasiekti žaibišką pergalę. „Gruzinai metė kauliukus ir pralošė“, - sakė Michaelas Denisonas, Londone įsikūrusio saugumo studijų centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos reikalų ekspertas.
„Siekti greitos pergalės ... nebuvo neracionalus sumetimas, bet galų gale tai buvo klaida“, – sakė jis.
Gruzija, kurios teritorijoje yra keli neramūs regionai, pastaraisiais metais sugebėjo nuslopinti mažo intensyvumo maištautojų sukilimus savo teritorijoje – pavyzdžiui, Kodorio tarpukalnėje ir Adžarijoje – neišprovokuodama Rusijos reakcijos.
Gruzija manė, kad dabar, kai neseniai pasikeitė vadovybė Maskvoje, ji gali suderinti puolimo laiką su Pekino olimpiados atidarymu ir pasiekti greitą ir palyginti nesunkią pergalę. „(Pietų Osetijos) sostinė Cchinvalis yra palyginti maža, (joje gyvena) ne daugiau kaip 25 tūkst. žmonių, tad jie tikriausiai manė, kad gali jį tiesiog užimti ir viskas bus baigta“, – sakė M.Denisonas.
„Jie galėjo apskaičiuoti, kad kai kurie žmonės išvyks iš to regiono ... į šiaurę, į Šiaurės Osetiją, bet kiti liks ir problema iš esmės bus išspręsta“, – mano jis.
Jo nuomone, gruzinams derėjo pagalvoti apie Rokio tunelio, kuris jungia Pietų Osetiją ir Rusiją ir kuriuo rusų pajėgos pateko į regioną, blokavimą ar susprogdinimą, bet Gruzijai reikėjo palikti tą tunelį atvirą, kad Pietų Osetijos gyventojai galėtų pabėgti į šiaurę.
Regiono likimas nulemtas
M.Denisonas ir kiti analitikai pažymi, kad Pietų Osetijos separatistai jau kuris laikas provokavo Gruziją, tikriausiai tikėdamiesi, kad prireikus rusai ateis jiems į pagalbą. „Rusai provokavo ilgą laiką ir aš neabejoju, kad jie kurstė separatistus pradėti pulti“, – sakė britų parlamentaras Bruce'as George'as, kuris seniai palaiko ryšius su Gruzija.
„Tuo pačiu metu, jei pradedi karą, kaip padarė gruzinai, turi apskaičiuoti, kokios bus pasekmės. Buvo neišvengiama (tai), kad rusai reaguos labai smarkiai ... Ir šiuo etapu neatrodo, kad jie sustos“, – sakė jis.
Pasak M.Denisono, kuris praėjusį kartą Pietų Osetijoje lankėsi prieš kelis mėnesius, Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimas, jog dabar labai nepanašu, kad Pietų Osetija kada nors bus integruota į Gruziją, beveik nulėmė regiono likimą.
„Jei rusai nebūtų įsikišę ir Gruzija būtų užėmusi (Pietų Osetiją), kai kurie Pietų Osetijos gyventojai būtų pabėgę, bet dauguma (jų) tikriausiai būrų susitaikę su nauja padėtimi, o Pietų Osetijai turbūt būtų atsivėrusios geresnės ekonominės ir kultūrinės perspektyvos“, – sakė M.Denisonas.
„Pasikeitus aplinkybėms, jiems dabar lemta būti maža tolima kolonija pietiniame Rusijos pakraštyje“, – pridūrė jis.
