Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
CNN: Iranas pamušė amerikiečių naikintuvą F-35
17:50
JAV naikintuvas F-35 avariniu būdu nusileido JAV oro pajėgų bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai į jį pataikė, kaip manoma, Irano ugnis, CNN teigia du su tuo susipažinę šaltiniai.
JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovas spaudai kapitonas Timas Hawkinsas sakė, kad penktos kartos radarais sunkiai užfiksuojamas (angl. „stealth“) lėktuvas „vykdė kovinę misiją virš Irano“, kai buvo priverstas leistis avariniu būdu.
T.Hawkinsas sakė, kad lėktuvas saugiai nusileido, o incidentas tiriamas.
„Lėktuvas saugiai nusileido, o piloto būklė stabili, – pridūrė T.Hawkinsas. – Šis incidentas tiriamas.“
Pirmas kartas
Šis incidentas būtų pirmas kartas, kai Iranas per vasario pabaigoje prasidėjusį karą pataikė į JAV orlaivį. Tiek JAV, tiek Izraelis šiame konflikte pakėlė F-35 – orlaiviai kainuoja iki 100 mln. JAV dolerių, skelbia CNN.
Avarinis nusileidimas įvyko tuo metu, kai aukšti JAV pareigūnai ir toliau tvirtina, kad kampanija prieš Iraną yra visapusiškai sėkminga. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienio rytą pareiškė, kad JAV „ryžtingai laimi“ ir kad Irano priešlėktuvinė gynyba buvo „sulyginta su žeme“.
JAV skelbia sunaikinusios Irano raketų gamyklą
00:09
JAV centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė sunaikinusi Irano režimo „žemė–žemė“ tipo raketų gamyklą Karadžo mieste, Irane.
Pasak vadovybės atstovų, šiame objekte buvo surenkamos balistinės raketos, kurios kėlė tiesioginę grėsmę „amerikiečiams, kaimyninėms šalims ir komercinei laivybai“.
Iranas smogė Haifos naftos perdirbimo gamyklai: mieste dingo elektra, krito įmonės akcijos
22:49
Ketvirtadienį, kovo 19 d., Irano raketos skriejo į Izraelio šiaurėje esantį Haifos miestą. Irano televizijos kanalas SNN pranešė, kad taikiniu tapo „Bazan“ naftos perdirbimo gamykla. Informaciją apie smūgį socialiniame tinkle „X“ patvirtino ir „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas.
Izraelio žiniasklaidos ir liudininkų teigimu, gamyklos teritorijoje iškart kilo gaisras, o dalyje miesto dingo elektra.
Versijos dėl žalos skiriasi
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) teigia, kad žala infrastruktūrai atsirado ne dėl tiesioginio pataikymo, o nukritus nuolaužoms po to, kai Irano balistinė raketa buvo sėkmingai perimta priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Izraelio energetikos ministras Eli Cohenas patikino, kad „reikšmingos žalos nepadaryta“. Visgi rinka į incidentą sureagavo jautriai – iškart po atakos „Bazan Group“ akcijų vertė smuko beveik 8 procentais.
Donaldas Trumpas Japonijos premjerei: „Kodėl man nepasakėte apie Perl Harborą?“
22:25
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį apstulbino Japonijos premjerę, užsiminęs apie Perl Harboro užpuolimą 1941 metais, ir ši jo iš pažiūros nekalta pastaba neabejotinai sukels nerimą šalyje, kuri dabar yra tvirta JAV sąjungininkė.
D.Trumpas per ypač draugišką susitikimą su premjere Sanae Takaichi su žurnalistais kalbėjo apie tai, kodėl neinformavo sąjungininkų prieš tai, kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną puolė Iraną.
„Niekam apie tai nepasakėme, nes norėjome nustebinti. Kas geriau žino apie staigmenas nei Japonija, ar ne?“ – sakė D.Trumpas Ovaliajame kabinete.
Žvelgdamas į S.Takaichi, 79 metų prezidentas paklausė: „Kodėl jūs man nepasakėte apie Perl Harborą?“
S.Takaichi, kuriai respublikono žodžius vertė vertėjas, nieko nepasakė, bet, regis, norėjo atsidusti ir susilaikė, kai pasislinko kėdėje, o kambaryje, kuriame buvo susirinkę JAV ir Japonijos žurnalistai, pasigirdo mažiausiai vienas aiktelėjimas.
1941 metų gruodžio 7 dieną Japonijos imperija surengė prevencinį išpuolį prieš pagrindinę JAV bazę Ramiajame vandenyne – Perl Harborą Havajuose, tikėdamasi suduoti lemiamą smūgį prieš numatomą JAV įstojimą į Antrąjį pasaulinį karą.
Per šį užpuolimą, kuris, pasak prezidento Franklino D.Roosevelto, „gyvuos nešlovėje“, žuvo daugiau nei 2 400 amerikiečių. JAV užbaigė Antrąjį pasaulinį karą, numetusios dvi atomines bombas ant Japonijos – tai vienintelis branduolinių ginklų panaudojimo atvejis istorijoje.
Karo meto istorija tebėra jautrus klausimas japonams, kurie ne vieną dešimtmetį puoselėjo artimą aljansą su JAV ir tikėjosi palikti konflikto prisiminimus praeityje.
Pati S.Takaichi yra žinoma dėl nacionalistinių pažiūrų – anksčiau ji yra sakiusi, kad Japonija kariaudama gynėsi ir kad ji per daug atsiprašė nukentėjusių Azijos šalių.
Stulbinantį pareiškimą apie Antrąjį pasaulinį karą D.Trumpas padarė ir pernai, kai susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
JAV prezidentas tuomet pareiškė, kad sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas nacių okupuotoje Prancūzijoje vadinamąją D dieną „jums nebuvo maloni diena“.
F.Merzas atsakė, kad vokiečiai yra skolingi amerikiečiams, nes galiausiai „tai buvo mano šalies išvadavimas iš nacių diktatūros“.
D.Trumpas savo puolimą prieš Iraną teisina teigdamas, kad šalis netrukus būtų įgijusi branduolinį ginklą, nors Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija ir dauguma stebėtojų su tuo nesutinka. Jis taip pat yra raginęs iraniečius nuversti dvasininkų režimą, nors ir nesiryžo vienu iš savo tikslų paskelbti režimo pakeitimą.
Netanyahu: Iranas „silpnesnis nei bet kada“, o bendradarbiavimas su JAV – beprecedentis
21:18
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Vidurio Rytai pasikeitė „neatpažįstamai“.
Pasak jo, Izraelis dabar yra „stipresnis nei bet kada“, o Iraną jis apibūdino kaip „silpnesnį nei bet kada anksčiau“.
„Mes pasiekėme tokį bendradarbiavimą su savo drauge JAV, kokio istorijoje dar nėra buvę“, – teigė jis. „Puikus kolaboravimas tarp manęs ir mano gero draugo Trumpo yra beprecedentis.“
Kalbėdamas apie karo trukmę, B.Netanyahu pažymėjo: „Tai užtruks tiek, kiek reikės, kiek bus būtina“.
„Dar liko darbų, kuriuos turime atlikti, ir mes tai padarysime dabar“, – pridūrė premjeras.
Netanyahu įvardijo tris karo Irane tikslus
21:11
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ką tik pradėjo spaudos konferenciją. Kreipdamasis anglų kalba, jis pareiškė, kad JAV ir Izraelis veikia išvien demonstruodami didžiulį ryžtą.
Jis išskyrė tris pagrindinius Izraelio tikslus:
-
Branduolinės grėsmės pašalinimas.
-
Balistinių raketų grėsmės panaikinimas. Pabrėžiama, kad abu šie tikslai privalo būti pasiekti, kol grėsmės šaltiniai dar nėra paslėpti giliai po žeme ir tapę nepasiekiami oro atakoms.
-
Sąlygų sudarymas, kad Irano žmonės galėtų „atgauti savo laisvę“.
Ambasadorius: Iranas reikalauja, kad Vokietija paaiškintų Ramšteino karinės bazės vaidmenį
20:31
Iranas paprašė Berlyno paaiškinti Ramšteino oro pajėgų bazės vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš Iraną, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pareiškė Teherano ambasadorius Vokietijoje Majidas Nili.
„Paprašėme jų išaiškinti ar paaiškinti Ramšteino vaidmenį“, – sakė M.Nili, teigdamas, kad „Ramšteino vaidmuo mums nėra oficialiai aiškus“.
„Iki šiol neturime jokio atsakymo“, – pažymėjo jis.
M.Nili sakė, kad, Irano nuomone, Vašingtono naudojimasis oro pajėgų baze Vakarų Vokietijoje gali pažeisti Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją Nr. 3314.
Rezoliucijoje teigiama, kad teritorija, perduota disponuoti kitai valstybei, negali būti tos valstybės naudojama „agresijos aktams“ prieš trečiąją valstybę vykdyti.
„Mes dar nežinome, ar Ramšteinas atitinka šią nuostatą, ar ne“, – sakė jis.
Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kuri veikia kaip JAV oro pajėgų štabas Europoje ir Afrikoje, dislokuoti tūkstančiai JAV karių.
Gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį sakė, kad „šiuo metu nemato priežasčių abejoti Ramšteino naudojimo“ kare su Iranu „teisėtumu“.
Pastarosiomis savaitėmis Vokietijos pareigūnai, atsakydami į klausimus apie galimą Ramšteino dalyvavimą kare, teigė, kad JAV kariuomenės naudojimąsi šia baze reglamentuoja sutartys.
M.Nili pakvietė Vokietiją ir Europą paraginti „agresorius sustoti“.
Tęsiamas karas „turi tam tikrų pasekmių ir Europai“, sakė jis, paminėdamas „ekonomines pasekmes, pabėgėlių krizę, terorizmą, regiono dezintegraciją“.
„Mums reikia ilgalaikio ugnies nutraukimo“, – sakė jis ir pridūrė, kad „kompensacija yra kitas klausimas“.
M.Nili taip pat sakė, kad Hormūzo sąsiauris – itin svarbus laivybos kanalas, kurį Iranas faktiškai blokuoja nuo karo pradžios, „šiuo metu“ vis dar yra „atviras“ valstybėms, kurios „nėra agresorės ar agresorių rėmėjos“.
Irane apšaudytas amerikiečių naikintuvas F-35: kas žinoma apie incidentą?
20:29
Vykdant kovinę užduotį virš Irano teritorijos buvo apgadintas JAV moderniausias „stealth“ tipo naikintuvas F-35, kurio vertė viršija 100 mln. JAV dolerių.
Tai patvirtino JAV Centrinės vadovybės atstovas kapitonas Timas Hawkinsas, praneša CNN.
Pranešama, kad F-35 vykdė misiją Irano oro erdvėje, kai į jį ugnį atidengė Irano pajėgos.
Po apšaudymo pilotas atliko avarinį tūpimą. „Orlaivis nusileido saugiai, piloto būklė yra stabili“, – teigė T.Hawkinsas. Šiuo metu vyksta incidento tyrimas. Du su situacija susipažinę šaltiniai patvirtino, kad naikintuvas buvo apgadintas būtent dėl Irano pusės ugnies.
Pirmasis toks atvejis šiame kare
Jei ši informacija bus galutinai patvirtinta, tai taps pirmuoju kartu nuo vasario pabaigoje prasidėjusio konflikto, kai Iranui pavyko numušti arba rimtai apgadinti JAV orlaivį. Naikintuvus F-35 šiame konflikte naudoja tiek JAV, tiek Izraelis.
Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitikime su Japonijos premjere Sanae Takaichi pareiškė galintis išspręsti Irano klausimą „per dvi sekundes“. Visgi, jo teigimu, JAV veikia „labai atsargiai“.
Tuo pat metu D.Trumpas neslepia nepasitenkinimo sąjungininkais. Jis užsiminė, kad JAV narystė NATO yra „tikrai svarstytinas klausimas“, ir sukritikavo sąjungininkus, atsisakiusius prisijungti prie operacijos prieš Iraną.
JAV parduoda ginklų JAE ir Kuveitui už 16 mlrd. JAV dolerių
18:44
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė patvirtinusios 16,46 mlrd. JAV dolerių (14,3 mlrd. eurų) vertės ginklų pardavimą Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) ir Kuveitui – dviem Persijos įlankos valstybėms, kurios smarkiai nukentėjo nuo karo su Iranu pasekmių.
Iranas į praėjusio mėnesio pabaigoje JAV ir Izraelio pradėtą didelio masto oro kampaniją atsakė raketų ir dronų salvėmis, kurios nužudė žmonių ir padarė žalos įvairiose Persijos įlankos šalyse, kurios buvo priverstos panaudoti didelius karinius išteklius atakoms atremti.
Trumpas – Izraelio premjerui: pasakiau jam, nedaryk to
18:39 Atnaujinta 21:28
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad savo sąjungininkui, Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pasakė daugiau nesmogti dujų telkiniams Irane, kuris į tokią žydų valstybės ataką atsakė smogdamas Kataro energetikos objektams.
Siekdamas atsiriboti nuo sąjungininko surengto išpuolio, kuris sukrėtė pasaulio energetikos rinkas, D.Trumpas naktį socialiniuose tinkluose tvirtino, kad „nieko nežinojo“ apie trečiadienį Izraelio suduotą smūgį Irano Pietų Parso dujų telkiniui.
Iranui suintensyvinus išpuolius prieš Persijos įlankos energetikos infrastruktūrą, ketvirtadienį dronai smogė Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklai prie Raudonosios jūros ir sukėlė gaisrus dviejose kitose gamyklose Kuveite.
Šie išpuoliai įvyko po to, kai trečiadienį buvo padaryta didelė žala didžiausiam pasaulyje dujų centrui – Kataro Ras Lafanui, Iranui atsakant į Izraelio smūgius jo Pietų Parso dujų telkiniui.
Ovaliajame kabinete ketvirtadienį paklaustas, ar kalbėjosi su B.Netanyahu apie Irano dujų telkinių puolimą, D.Trumpas atsakė: „Kalbėjausi. Aš jam pasakiau, nedaryk to, ir jis to nedarys.“
„Žinote, mes esame nepriklausomi. Mes puikiai sutariame. Viskas yra koordinuojama, bet kartais jis padaro kažką, ir jei man tai nepatinka .... taigi, mes to nebedarome“, – pridūrė D.Trumpas.
Trečiadienį JAV šaltiniai pranešė, kad Vašingtonas žinojo apie šį išpuolį, nors jame ir nedalyvavo.
D.Trumpas anksčiau yra sakęs, kad Jungtinės Valstijos susilaiko nuo išpuolių prieš Irano energetikos objektus, nes jau beveik tris savaites trunkantis karas jau sukėlė pasaulinių naftos kainų šuolį.
Visgi vėlai trečiadienį jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pagrasino susprogdinti milžinišką Irano dujų telkinį, jei Teheranas nenutrauks atakų prieš Kataro energetikos objektus.
Tuo metu Iranas pareiškė, kad jei jo energetikos infrastruktūrai bus vėl smogta, jis nesilaikys jokių apribojimų.
Didėjant nuogąstavimams, kad didelės naftos ir dujų kainos pakenks JAV ekonomikai prieš lapkritį vyksiančius svarbius kadencijos vidurio rinkimus, respublikonas D.Trumpas tvirtina, kad, pasibaigus konfliktui, energijos kainos greitai nukris.
Tačiau rinkose tebevyrauja didžiulė įtampa, o D.Trumpas iš esmės nepateikia aiškių atsakymų apie tai, kiek laiko tęsis vasario 28 dieną pradėta bendra JAV ir Izraelio operacija ir ar šie du sąjungininkai turi tuos pačius tikslus.
D.Trumpas teigia, kad karo tikslas – užtikrinti, jog Iranas negalėtų įgyti branduolinio ginklo, ir sunaikinti jo raketas bei laivyną, tačiau jis pateikė mažai informacijos apie tai, kokio Irano jis nori po karo.
B.Netanyahu kalba kur kas aiškiau, ragindamas iraniečius nuversti Islamo Respublikos dvasininkų režimą. Karo pradžioje per Izraelio smūgį žuvo Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
Trumpas – apie naftos kainas: maniau, kad bus blogiau
18:30
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad tikėjosi didesnio naftos kainų šuolio, duodamas suprasti, kad ekonominis poveikis kol kas yra mažesnis, nei jis manė prieš suteikdamas leidimą JAV smūgiams Iranui, skelbia CNN.
„Ir aš pasakiau, žinote, jei tai padarysiu, naftos kainos pakils, ekonomika šiek tiek smuks. Maniau, kad bus blogiau, daug blogiau“, – sakė D.Trumpas per dvišalį susitikimą Ovaliajame kabinete su Japonijos ministre pirmininke Sanae Takaichi.
„Tiesą sakant, maniau, kad yra tikimybė, jog gali būti daug blogiau. Nėra blogai, ir tai greitai baigsis“, – pridūrė D.Trumpas.
Viskas, kas būtina, kad sumažėtų kainos
Paklaustas, ar panaikins sankcijas Irano naftai, prezidentas atsakė, kad padarys „viską, kas būtina“, kad padėtų sumažinti kainas.
Jo pastabos išsakytos tuo metu, kai pasaulinės energijos rinkos reagavo į didėjančią įtampą Artimuosiuose Rytuose, o „Brent“ rūšies žaliavos, tarptautinio naftos etalono, kaina ketvirtadienio rytą šoktelėjo iki 115 JAV dolerių už barelį po to, kai Izraelio smūgiai išprovokavo Irano atsakomuosius veiksmus, nukreiptus prieš pagrindinę energetikos infrastruktūrą.
