Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Kateriai, ginklai ir kaukėti vyrukai: Iranas parodė, kaip komandosai esą užgrobė du laivus
11:51
Iranas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti, kaip ginkluoti, kaukėti komandosai šturmuoja du krovininius laivus Hormuzo sąsiauryje.
Beveik dviejų su puse minučių trukmės vaizdo įrašas buvo paskelbtas trečiadienį valstybinio transliuotojo IRIB „Telegram“ paskyroje su prierašu: „Pirmieji filmuoti kadrai, kuriuose užfiksuota, kaip IRGC karinės jūrų pajėgos Hormuzo sąsiauryje užgrobia reikalavimų neatitinkančius konteinerinius laivus“.
Prieš tai režimas pasigyrė perėmęs su Panamos vėliava plaukiojantį laivą „MSC Francesca“ ir su Liberijos vėliava plaukiojantį laivą „Epaminondas“, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai buvo pratęstos paliaubos.
Vaizdo įraše matyti, kaip Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) kariai lipa kopėčiomis į laivą, ant kurio šono matyti raidės „MSC“. Komandos nariai dėvi kaukes ir ant nugarų nešasi ginklus.
Po to kariai nufilmuoti artėjantys prie „Epaminondas“ laivo ir įeinantys į variklių skyrių.
IRGC apkaltino abu laivus, kad jie plaukiojo neturėdami reikiamo leidimo ir manipuliavo navigacinėmis sistemomis.
Ką sako ekspertai
Buvęs JAV Ramiojo vandenyno vadavietės Jungtinio žvalgybos centro direktorius Carlas Schusteris CNN televizijai sakė, kad, tikėtina, jog vaizdo įraše nėra vaizduojamas tikrasis užgrobimo momentas, o tik tai, ką jie iš dalies atkūrė, siekdami dramatiškų tikslų.
Pasak eksperto, vaizdo įraše yra kadrų iš oro ir siužetų, kuriuos paprastai reikia iš anksto suplanuoti. Po kaukėtų vyrų, kopiančių kopėčiomis, kadro iš oro, seka vidutinio dydžio kadras, kuriame jie lipa į viršų iš laive esančio žmogaus perspektyvos.
„Man tai atrodo surežisuota“, – pabrėžė C.Schusteris.
„Atrodo kaip treniruotė arba reklaminis triukas“, – pridūrė jis, nors ir neginčijo, kad Iranas perėmė minėtų laivų kontrolę.
Ekspertas išdėstė kelis dalykus, kurie verčia jį abejoti vaizdo įraše matomų įvykių seka:
- Nėra įgulos narių ant denio, niekas nebėga slėptis ir nėra sulaikomas;
- Jokių bangų, vėjo ar jūros veiksmų, kurie, pasak jo, yra „neįprasti“ Persijos įlankai šiuo metų laiku. „Tai reiškia, kad laivas yra apsaugotoje inkaravimo vietoje arba uoste“, – nurodė jis.
CNN analizė taip pat nustatė, kad atskirais vaizdo įrašo momentais matomas skirtingas apšvietimas gali reikšti, kad vaizdo įrašas galėjo būti nufilmuotas skirtingais kadrais.
JK jūrų prekybos operacijų tarnybos duomenimis, laivo „Epaminondas“ personalas pranešė, kad jo tiltelis buvo apgadintas po to, kai Irano kariai pradėjo šaudyti ir mėtė granatas iš katerio.
Graikijoje įsikūrusio konteinerinio laivo operatoriaus „Technomar Shipping Inc“ pareigūnai nurodė, kad laivą užpuolė Irano kariai. Laivas „MSC Francesca“ taip pat buvo apšaudytas – maždaug už šešių mylių nuo Irano krantų – ir šaltiniai žvalgybos įmonėje „Vanguard“ sakė, kad jam buvo „nurodyta nuleisti inkarą“, anksčiau pranešė BBC.
Panama pasmerkė Iraną už laivo užgrobimą ir pavadino šį veiksmą „neteisėtu“. Ji teigė, kad Teherano veiksmai kelia „rimtą grėsmę jūrų saugumui“ ir yra „nereikalinga eskalacija“ tuo metu, kai Vakarai stengiasi užtikrinti, kad Hormuzo sąsiauris išliktų atviras.
Tačiau Vašingtonui neatrodo, kad tokiais savo veiksmais Iranas pažeidė paliaubas.
„Tai nebuvo JAV laivai. Tai nebuvo Izraelio laivai. Tai buvo du tarptautiniai laivai“, – „Fox News“ sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
„Ir Amerikos žiniasklaidai, kuri tarsi išpučia tai, kad diskredituotų prezidento faktus – kad jis visiškai sunaikino Irano įprastinį karinį laivyną, – šiuos du laivus užėmė greitieji kateriai. Iranas iš smogiamojo karinio laivyno Artimuosiuose Rytuose tapo panašus į piratų būrį“, – šaipėsi ji.
Laivai buvo užgrobti – praėjus trims dienoms po to, kai JAV jūrų pėstininkai perėmė su Irano vėliava plaukiojančio laivo „Touska“, bandžiusio pralaužti Hormuzo sąsiaurio blokadą, kontrolę.
Iranas atkirto 8 moteris esą išgelbėjusiam Trumpui: „Melas“
10:53
Irano teismų sistema trečiadienį melagingomis naujienomis pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, esą Islamo Respublika atšaukė sprendimą įvykdyti mirties bausmę aštuonioms moterims.
Pareigūnai pareiškė, kad šioms moterims mirties bausmė niekada nebuvo skirta.
„Nors praėjusio vakaro teiginys buvo demaskuotas kaip melas, Trumpas prieš kelias minutes kitame įraše pareiškė, kad aštuonių protestavusių moterų, kurioms šį vakarą Irane turėjo būti įvykdyta mirties bausmė, nuosprendžiai buvo atšaukti, ir padėkojo Iranui!“ – sakoma teismų sistemos tinklalapio „Mizan Online“ įraše socialiniame tinkle „X“.
„Tuščios Trumpo rankos šioje srityje privertė jį fabrikuoti pasiekimus remiantis melagingomis naujienomis“, – sakoma įraše.
Taip buvo reaguota į JAV prezidento trečiadienį išsakytas pastabas, kad Iranas sustabdė planus įvykdyti mirties bausmę aštuonioms per antivyriausybinius protestus sulaikytoms moterims, kai jis paragino Teheraną jas paleisti ir taip padėti taikos deryboms.
„Labai vertinu tai, kad Iranas ir jo lyderiai atsižvelgė į mano, kaip Jungtinių Valstijų prezidento, prašymą ir nutraukė planuotą egzekuciją“, – sakė D.Trumpas.
Iranas iškėlė Trumpui savo sąlygas: „Taip nieko nepasieksite“
10:47
Irano prezidentas Massoudas Pezeshkianas pareiškė, kad Teheranas palankiai vertina dialogą ir paliaubų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir toliau jį palaiko, tačiau yra trys priežastys, kurios trukdo tikroms deryboms, cituoja naujienų agentūra „Anadolu“.
Pasak M.Pezeshkiano, šios trys priežastys yra: įsipareigojimų pažeidimas, Hormuzo sąsiaurio blokada ir grasinima.
„Pasaulis mato jūsų nesibaigiančią veidmainišką retoriką ir prieštaravimą tarp pareiškimų ir veiksmų“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Irano prezidentas.
Savo ruožtu Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas savo paskyroje „X“ pabrėžė, kad „visiškos paliaubos turi prasmę tik tuo atveju, jei jos nepažeidžiamos jūrų blokada“.
„Visiškos paliaubos turi prasmę tik tuo atveju, jei jos nebus pažeistos jūrų blokada ar pasaulio ekonomikos laikymu įkaite ir jei Izraelio agresija bus sustabdyta visuose frontuose“, – nurodė jis.
M.B.Ghalibafas taip pat pridūrė, kad Hormuzo sąsiaurio atkūrimas yra neįmanomas, atsižvelgiant į „akivaizdžius paliaubų pažeidimus“.
Izraelio parlamento pirmininkas pridūrė, kad JAV ir Izraelis nepasiekė savo tikslų „karine agresija ir nepasieks jų gąsdindami“. Jis pabrėžė, kad „vienintelis kelias į priekį – pripažinti Irano žmonių teises“.
Anksčiau Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghai pareiškė, kad Teheranas neplanuoja naujo derybų su Jungtinėmis Valstijomis raundo, nepaisant Vašingtono pareiškimų apie jų organizavimą.
„Nesitikėkit greitos sėkmės“: generolas prabilo apie Trumpo paliaubų Irane užkulisius
09:20
Bendravimas tarp Irano ir JAV vadovybės yra tarsi žaidimas, kurio metu vieną akimirką sakoma, kad „mylima“, o jau kitą – „nekenčiama“. Taip derybas tarp kariaujančių pusių vertina atsargos generolas majoras Neeme'as Valis, kuris interviu leidiniui „Postimees“ įvertino Donaldo Trumpo pastangas susitarti su Teheranu.
„Manau, kad greitos sėkmės tikėtis negalima“, – trumpai ir lakoniškai rėžė generolas majoras, komentuodamas esamą situaciją Irane.
Ko nukrypus dėmesiui nuo Ukrainos imasi Volodymyras Zelenskis ir kodėl JAV ėmėsi blokuoti laivus Hormuzo sąsiauryje – „Postimees“ interviu su N.Valiu.
– JAV prezidentas paskelbė, kad vis dėlto pratęsia paliaubas su Iranu. Kodėl nuomonė pasikeitė?
Plačiau skaitykite ČIA.
Kirtis iš JAV karinės žvalgybos: paneigė Trumpo žodžius dėl Irano
08:56
Iranas turi gerokai daugiau karinių pajėgumų, nei viešai pripažįsta JAV valdžios institucijos, skelbia „CBS News“, remdamasi amerikiečių pareigūnais, susipažinusiais su žvalgybos duomenimis.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas pareiškė, kad dėl JAV ir sąjungininkų operacijų Irano kariniai pajėgumai buvo faktiškai „sunaikinti“.
Operaciją „Epinis įniršis“ Vašingtonas pavadino „lemiama pergale“, dėl kurios Irano kariuomenė esą tapo nepajėgi kovoti daugelį metų.
Tačiau, JAV žvalgybos duomenimis, net ir po masinių smūgių Iranas išsaugojo didelį arsenalą, įskaitant tūkstančius raketų ir atakos bepiločių orlaivių, galinčių kelti grėsmę JAV ir sąjungininkų pajėgoms regione.
„Iranas išlaiko tūkstančius raketų ir bepiločių lėktuvų, kurie gali kelti grėsmę JAV ir partnerių pajėgoms visame regione, nepaisant to, kad jo pajėgumai prastėja tiek dėl išsekimo, tiek dėl išlaidų“, – rašė jūrų pėstininkų generolas leitenantas Jamesas Adamsas.
Irano karinio jūrų laivyno statusas
Pareigūnų teigimu, tebėra maždaug 60 proc. Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) karinių jūrų pajėgų, įskaitant greitaeigius katerius.
Kovinės žalos vertinimai rodo, kad bendra JAV ir Izraelio operacija prieš Iraną sunaikino nemažą dalį Islamo valstybės laivyno, tačiau IRGC karinio jūrų laivyno dalinys, skirtas asimetriniam karui ir turintis daug mažesnių laivų, iš dalies liko nepažeistas. Būtent šis laivynas trukdo šiuo metu trukdo tanklaiviams gabenti naftą per Hormuzo sąsiaurį.
Trečiadienį Irano ginkluoti kateriai atakavo tris komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje netrukus po to, kai D.Trumpas paskelbė vienašališkai pratęsiantis paliaubas, kad būtų daugiau laiko taikos deryboms.
Irano oro pajėgos
Irano oro pajėgos, nors ir gerokai susilpnintos, nėra visiškai sunaikintos, pažymi CBS.
Pasak pareigūnų, po intensyvios JAV ir Izraelio kampanijos, per kurią buvo smogta tūkstančiams taikinių, įskaitant sandėlius ir gamybos įmones, vis dar veikia maždaug du trečdaliai Irano oro pajėgų.
Be to, JAV karinės žvalgybos agentūros vadovas prieš Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį pateikė raštišką pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad Iranas vis dar gali padaryti žalos.
Pateiktas vertinimas akivaizdžiai prieštarauja prezidento D.Trumpo administracijos pareiškimams, kuri anksčiau teigė, kad Irano kariniai pajėgumai dėl smūgių gerokai susilpnėjo.
Šaltiniai pažymėjo, kad, nepaisant padarytos žalos, Teheranas išlaiko gebėjimą vykdyti tolesnes karines operacijas, įskaitant raketų sistemų naudojimą.
Straipsnyje pabrėžiama, kad vieša retorika ir vidiniai JAV žvalgybos vertinimai dėl tikrosios Irano ginkluotųjų pajėgų būklės akivaizdžiai nesutampa.
Akcijų kainos krenta, nafta brangsta, Iranui ir JAV neartėjant prie taikos derybų
08:28
Ketvirtadienį Azijos akcijų kainos smunka, o naftos kainos kyla, nes Jungtinės Valstijos ir Iranas vis dar neartėja prie naujų taikos derybų, o Teheranas ir toliau atsisako atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
Viltys, kad abi šalys susitiks antrajam derybų raundui Pakistane, išsisklaidė po to, kai Islamo Respublika nusitaikė į tris Hormuzo sąsiauriu plaukusius konteinerinius laivus ir kaip priežastį, kodėl sąsiauris lieka uždarytas, nurodė Vašingtono blokadą.
Investuotojai didžiąją savaitės dalį buvo optimistiškai nusiteikę, kad netrukus bus pasiektas proveržis, kuris užbaigs septynių savaičių konfliktą, rinką taip pat palaikė geri įmonių rezultatai.
Naftos kainos Azijoje prekybos sesijos pradžioje šoktelėjo net iki keturių procentų, kai pasaulinės saugumo stebėjimo tarnybos ir Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad Irano pajėgos Hormuzo sąsiauryje sulaikė du laivus ir apšaudė trečiąjį.
Teheranas pareiškė, kad laivai privalo gauti leidimą išplaukti iš Persijos įlankos ar į ją įplaukti per šį vandens kelią, kuriuo taikos metu buvo gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų bei kitų svarbių prekių.
Tačiau Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nelaikantis šio veiksmo paliaubų pažeidimu, nes laivai nėra amerikiečių ar izraeliečių.
Tuo tarpu Irano parlamento pirmininkas pareiškė, kad Islamo Respublika neatidarys sąsiaurio, kol truks JAV karinė blokada, pavadindamas ją „akivaizdžiu“ abiejų šalių paliaubų pažeidimu.
„Visiškos paliaubos turi prasmę tik tuomet, jei jos nėra pažeidžiamos karine blokada... Hormuzo sąsiaurio atidarymas neįmanomas esant akivaizdžiam paliaubų pažeidimui“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Vis dėlto D.Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt teigė, kad jis „nenustatė griežto termino, iki kurio turi būti gautas Irano pasiūlymas“ dėl derybų.
„Galiausiai terminą nustatys vadas“, – žurnalistams sakė ji.
Naftos kainos išlieka aukštos. Trečiadienį šoktelėjusi į viršų „Brent“ naftos kaina laikosi virš 100 JAV dolerių ribos: ketvirtadienį ji pabrango 0,6 proc. iki 102,47 JAV dolerio už barelį. „West Texas Intermediate“ naftos kaina ūgtelėjo 0,7 proc. iki 93,65 JAV dolerio už barelį.
Tuo metu dauguma biržų indeksų juda žemyn. Akcijos pinga Tokijuje, Honkonge, Šanchajuje, Sidnėjuje, Singapūre ir Velingtone.
Tuo metu Seulo vertybinių popierių biržos indeksas pakilo daugiau nei vienu procentu iki naujo rekordo, nes technologijų sektoriuje, kuris šiais metais buvo pagrindinis „Kospi“ indekso kilimo variklis, vėl prasidėjo akcijų brangimas.
Taip pat pakilo Taipėjaus, Manilos ir Džakartos biržų indeksai.
Beirutas siekia paliaubų, Izraelis atakuoja – Libane žuvo 5 žmonės, tarp jų žurnalistė
08:15
Per Izraelio smūgius Libane trečiadienį žuvo penki žmonės, įskaitant žurnalistę, o dar vienas asmuo buvo sužeistas, pranešė pareigūnai.
Smūgiai įvykdyti nepaisant galiojančių paliaubų, kurias Beirutas sieks pratęsti per derybas su Izraeliu Vašingtone. Prieš ketvirtadienį numatytas derybas Izraelis paragino Libano vyriausybę „dirbti kartu“ prieš Irano remiamą kovotojų grupuotę „Hezbollah“.
Abi vyriausybės, nepalaikančios diplomatinių santykių, ketvirtadienį ketina surengti antrąjį derybų ratą tarpininkaujant JAV. Šiomis derybomis siekiama užbaigti daugiau nei šešias savaites trunkančias kovas tarp Izraelio ir „Hezbollah“, prasidėjusias kovo 2-ąją.
Libanas per susitikimą su Izraeliu prašys vienam mėnesiui pratęsti paliaubas, naujienų agentūrai AFP sakė Libano pareigūnas.
„Libanas prašys pratęsti paliaubas vienam mėnesiui, nutraukti Izraelio bombardavimus bei naikinimą tose vietovėse, kuriose jis yra įsitvirtinęs, ir laikytis ugnies nutraukimo įsipareigojimų“, – AFP sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
10 dienų paliaubos, kurios baigiasi sekmadienį, buvo paskelbtos po praėjusią savaitę įvykusio pirmojo susitikimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karo įkarštyje – iš pareigų išlėkė JAV karinio laivyno vadas
07:47
JAV karinio jūrų laivyno sekretorius Johnas Phelanas iškart palieka savo pareigas, trečiadienį pranešė Pentagonas, nepateikdamas jokio paaiškinimo dėl šio staigaus pasitraukimo.
J.Phelanas pasitraukė po to, kai anksčiau šį mėnesį buvo atleistas aukščiausio rango JAV armijos karininkas generolas Randy George'as ir dar du aukšto rango karininkai.
Pokyčiai vyksta tuo metu, kai JAV yra įsitraukusios į vis dar neišspręstą karą su Iranu.
J.Phelanas „palieka administraciją, sprendimas įsigalioja nedelsiant“, socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime nurodė Pentagono atstovas Seanas Parnellas. Jis pridūrė, kad laikinai šias pareigas eis sekretoriaus pavaduotojas Hungas Cao.
Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad karinio jūrų laivyno vadas buvo atleistas po kelis mėnesius užsitęsusios įtampos su Pentagono vadovu Pete'u Hegsethu.
Konfliktas esą kilo dėl artimų J.Phelano santykių su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Phelanas reguliariai susitinka su Trumpu jo klube „Mar-a-Lago“, netoli jo namų Floridoje ir pernai įstatymų leidėjams sakė, kad vidury nakties telefonu kalbėjosi su prezidentu apie laivų statybą“, – nurodė laikraštis.
Trys pareigūnai teigė, kad pernai rudenį aukšto rango Pentagono pareigūnus ypač suerzino, kai J.Phelanas tiesiogiai pasiūlė D.Trumpui idėją kurti modernų karo laivą, apeidamas P.Hegsethą.
Nuo to laiko JAV karo sekretorius ir jo pavaduotojas Steve'as Feinbergas stengėsi pakenkti J.Phelano pozicijai, sukurdami naują pareigybę povandeninių laivų įsigijimui, kuri paprastai priklauso karinio jūrų laivyno jurisdikcijai.
WSJ pažymi, kad P.Hegsethas jau atleido beveik dvi dešimtis aukšto rango kariuomenės vadovų ir nuo praėjusių metų pradžios nesutaria su JAV kariuomenės sekretoriumi Danu Driscollu.
J.Phelano atleidimas iš pareigų įvyko pačiame didžiausios šių metų karinio jūrų laivyno konferencijos įkarštyje, po to, kai jis kelias pastarąsias dienas praleido įtikinėdamas pramonės ir žiniasklaidos atstovus apie karinio jūrų laivyno prioritetus.
Trumpo „valymai“
Nuo praėjusių metų pradžios, kai grįžo į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas D.Trumpas vykdo aukščiausių karinių pareigūnų „valymą“. Tarp nušalintųjų yra ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas, kurį prezidentas be paaiškinimo atleido 2025 metų vasarį.
Tarp kitų atleistų karininkų yra JAV karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos vadovai, Nacionalinio saugumo agentūrai vadovavęs generolas, oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojas, prie NATO priskirtas laivyno admirolas ir trys aukšto rango kariuomenės teisininkai.
Apie savo pasitraukimą be paaiškinimo, praėjus vos dvejiems metams iš ketverių metų kadencijos, taip pat pranešė oro pajėgų štabo viršininkas, o JAV Pietų vadavietės vadovas į pensiją išėjo po vienų tarnybos šiame poste metų.
JAV gynybos sekretorius P.Hegsethas tikino, kad prezidentas tiesiog renkasi tokius vadovus, kokių nori. Tačiau Demokratų partijos įstatymų leidėjai išreiškė susirūpinimą dėl galimo tradiciškai neutralios JAV kariuomenės politizavimo.
Pernai Pentagono vadovas papildomai nurodė bent 20 proc. sumažinti aktyviosios tarnybos keturių žvaigždučių generolų ir admirolų skaičių JAV kariuomenėje, taip pat 10 proc. sumažinti bendrą generolų ir admirolų skaičių.
Trumpas keičia retoriką: terminai karui Irane užbaigti išnyko kaip dūmas
06:32
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neturi nustatyto termino karui su Iranu užbaigti, ir atmetė prielaidas, jog jo sprendimus diktuoja politiniai sumetimai. Tai jis teigė interviu „Fox News“, kurį cituoja CNN.
D.Trumpas pažymėjo, kad nėra „jokio tvarkaraščio“ nei antradienį pratęstoms paliauboms, nei naujoms taikos deryboms. Paklaustas apie galimą karo pabaigos datą, jis atsakė, kad „nėra kur skubėti“.
Pažadai ir realybė
CNN žurnalistai primena, kad anksčiau Amerikos lyderis karo trukmę prognozavo 4–6 savaitėms, tačiau konfliktas tęsiasi jau septintą savaitę.
„Žmonės sako, kad noriu tai užbaigti dėl artėjančių kadencijos vidurio rinkimų, bet tai netiesa“, – teigė D.Trumpas.
Prezidentas pabrėžė, kad jo administracija siekia „naudingo susitarimo Amerikos žmonėms“. Nors paliaubos pratęstos nenustatant pabaigos datos, Vašingtonas planuoja ir toliau didinti spaudimą Tehranui. D.Trumpas pažadėjo išlaikyti Irano uostų blokadą, siekdamas priversti šalį pateikti vieningą pasiūlymą deryboms atnaujinti.
CNN duomenimis, iki antradienio vakaro JAV administracija negavo jokio oficialaus atsakymo iš Irano pusės nuo pat paliaubų pratęsimo.
Irano reakcija ir stringanti diplomatija
Irano parlamento pirmininko patarėjas Mahdi Mohammadi D.Trumpo veiksmus pavadino „gudriu ėjimu“.
Tuo tarpu JAV diplomatinės pastangos stringa: viceprezidento J.D.Vance’o kelionė į Islamabadą, kur buvo planuojama spausti Irano derybininkus, atidėta dėl to, kad Teheranas ignoruoja užklausas.
Baltieji rūmai išvadino Iraną „piratų gauja“
06:26 Atnaujinta 10:58
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Irano įvykdyto laivų užgrobimą Hormuzo sąsiauryje nelaiko paliaubų pažeidimu, per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
„Tai nebuvo Amerikos laivai. Tai nebuvo Izraelio laivai. Tai buvo du tarptautiniai laivai“, – teigė ji.
K.Leavitt taip pat pašiepė faktą, kad laivai buvo užgrobti naudojant greitaeiges valtis. Jos teigimu, Iranas iš „pavojingiausio karinio jūrų laivyno Viduriniuose Rytuose tapo tiesiog piratų gauja“. Tuo tarpu operacija „Ekonominis įniršis“ (Economic Fury) tęsiasi, o Irano laivų ir uostų jūrinė blokada, pasak K.Leavitt, yra „efektyvi ir sėkminga“.
Paklausta apie tai, kad karas trunka daug ilgiau nei žadėjo D.Trumpas, atstovė spaudai atsakė, jog JAV prezidentas „galiausiai pats nustatys terminus“ ir užbaigs paliaubas tada, „kai manys, jog tai geriausiai atitinka Jungtinių Valstijų ir Amerikos žmonių interesus“.
Erdoganas: karas su Iranu pradeda silpninti Europą
06:13
JAV ir Izraelio karas prieš Iraną „pradeda silpninti Europą“, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pokalbyje su Vokietijos vadovu.
Pasak Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorato pranešimo, kurį cituoja AFP, šią mintį R.T.Erdoganas išsakė trečiadienį vykusio pokalbio su Franku-Walteriu Steinmeieriu metu.
Turkijos lyderis pabrėžė:
„Karas mūsų regione taip pat pradeda silpninti Europą. Jei šios situacijos nespręsime laikydamiesi požiūrio, kuriame pirmenybė teikiama taikai, konflikto padaryta žala bus kur kas didesnė.“
R.T.Erdoganas taip pat pridūrė, kad Turkija aktyviai siekia derybomis užbaigti ne tik konfliktą su Iranu, bet ir Rusijos–Ukrainos karą, siekdama užtikrinti ilgalaikę regiono taiką.
