Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Po karčių žodžių Amerikai ir Iranui – išpuolis prieš Irano kronprincą tremtyje
14:02 Atnaujinta 14:19
Ketvirtadienį po spaudos konferencijos Berlyne iš pastato išeidamas Irano kronprincas tremtyje Reza Pahlavi buvo aplietas raudonu skysčiu, rašo naujienų agentūra AFP.
Po to jis pamojavo šalininkams, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Įtariamą išpuolio kaltininką iš karto sulaikė policija.
Prieš tai R.Pahlavi pažėrė kritikos Jungtinių Valstijų ir Irano paliauboms. Ketvirtadienį jis sakė, kad susitarimu esą daroma prielaida, jog Irano vyriausybės elgsesys pasikeis ir „turėsite reikalų su žmonėmis, kurie staiga tapo pragmatikais“.
„Nematau, kad taip galėtų atsitikti, – pažymėjo jis per spaudos konferenciją Berlyne. – Nesakau, kad diplomatijai neturėtų būti suteikta galimybė, bet manau, kad diplomatijai buvo suteikta pakankamai galimybių“.
„Jei manote, kad su šiuo režimu galite sudaryti taiką, labai klystate“, – pabrėžė jis. – Niekada nebus stabilumo, net jei išliks sušvelninta šios sistemos versija.“
Europai tenka rinktis tarp „mirštančio režimo, kuris kelia pavojų mums visiems, ir laisvo Irano“, pabrėžė R.Pahlavi.
„Režimas dar niekada nebuvo toks trapus kaip dabar, – reziumavo politinis veikėjas tremtyje. – Tai sužeistas žvėris.“
Kritika Europai
Jis tai ppat paragino Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą atsisakyti derybų su Teheranu, nes Europos vadovai ruošiasi susirinkti Kipre į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl krizės, kurio darbotvarkėje karas Irane užima svarbią vietą.
„Jei jūsų vyriausybės ir toliau sutelks dėmesį tik į tai, kad kaip nors išlaikytų status quo, jūs nei padėsite mums išsilaisvinti, nei iš tikrųjų spręsite problemas, kurios jums kils vėliau“, - dėstė R.Pahlavi.
„Tai turėtų būti demokratinių vyriausybių prerogatyva, o ne tai, kad joms [diktuoja] gauja banditų ir teroristų“, - rėžė kronprincas tremtyje ir paragino Europos vadovus daryti didesnį spaudimą režimui.
„Yra daug dalykų, kuriuos Europa gali padaryti ir kurių ji nepadarė, - kalbėjo jis. - Nieko nepadaryta darant didesnį spaudimą režimui, kad būtų sustabdytos egzekucijos. Nieko nepadaryta, kad priverstų juos paleisti politinius kalinius."
R.Pahlavi jau beveik 50 metų gyvena tremtyje.
Jo tėvas, Irano šachas, buvo JAV sąjungininkas, nemėgtas didelės dalies Irano žmonių. 1979 m. milijonai išėjo į gatves ir privertė jį pasitraukti iš valdžios. Nepaisant to, R.Pahlavi siekia figūruoti savo šalies ateityje.
Kronprincas tremtyje stengėsi užimti poziciją, kad galėtų grįžti į valdžią, jei šiitų teokratija žlugtų, ir rėmė JAV ir Izraelio karinę intervenciją Artimuosiuose Rytuose.
R.Pahlavi ragino europiečius labiau remti už demokratiją kovojančius Irano žmones. Jis teigė, kad per pastarąsias dvi savaites Irano valdžia įvykdė mirties bausmę 19 politinių kalinių, o dar 20 žmonių buvo nuteisti mirties bausme.
„Ar laisvasis pasaulis ką nors darys, ar tylomis stebės žudynes?“ – klausė R.Pahlavi.
„Business Insider“: JAV prieš Iraną naudoja ginkluotę, kurios gali prireikti kare su Kinija
21:59
Gynybos ekspertai perspėja, kad JAV itin intensyviai naudoja kritiškai svarbią amuniciją prieš Iraną. Tai gali kelti grėsmę šalies saugumui ateities karinių konfliktų atveju, ypač jei tektų susidurti su Kinija, praneša „Business Insider“.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) karinių reikalų ekspertai ataskaitoje pažymėjo, kad JAV kariuomenė „intensyviai naudojo“ septynių pagrindinių rūšių šaudmenis per 39 dienas trukusią oro ir raketų kampaniją prieš Iraną, kol buvo pasiektos trapios paliaubos.
Leidinys aiškina: nors ekspertų manymu, tęsiantis karui raketų atsargų pakaktų, pagrindinė rizika kyla dėl galimų ateities konfliktų.
„Amerikos kariuomenė turi pakankamai raketų tęsti šį karą pagal bet kurį tikėtiną scenarijų. Tačiau rizika, kuri išliks dar daugelį metų, yra susijusi su būsimais karais“, – ataskaitoje pabrėžė analitikai.
Straipsnyje priduriama, kad didžiausia problema – bendras sunaudotos amunicijos kiekis ir laikas, kurio prireiks atsargoms papildyti.
„Šios raketos būtų itin svarbios ir galimo konflikto vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje atveju. Dar iki karo su Iranu turimos atsargos buvo laikomos nepakankamomis priešpriešai su lygiaverčiu varžovu. Dabar šis deficitas tapo dar aštresnis, o atsargų papildymas iki tokio lygio, kurio pakaktų karui su Kinija, pareikalaus papildomo laiko“, – teigia CSIS tyrėjai Markas Cancianas ir Chrisas Parkas.
Leidinys pažymi, kad senkančios atsargos daro tiesioginę įtaką ir tiekimui Ukrainai bei jos sąjungininkams.
„Galiausiai Jungtinės Valstijos bus priverstos konkuruoti su šalimis, kurios taip pat siekia papildyti ir padidinti savo rezervus“, – teigia ekspertai.
Konstatuojama, kad septynių rūšių šaudmenys buvo naudojami dažniau dėl jų pademonstruoto itin didelio efektyvumo.
„Septynios pagrindinės amunicijos rūšys – skiriamos tolimojo nuotolio smūgiams žemės taikiniams arba oro ir priešraketinei gynybai – šiame kare pasirodė esančios itin veiksmingos, todėl ir jų sąnaudos buvo reikšmingos“, – konstatuoja analitikai.
Remiantis ataskaitos išvadomis, JAV tikriausiai išnaudojo daugiau nei pusę keturių rūšių šaudmenų iki karo turėtų atsargų.
Tyrėjų vertinimais, kurie rėmėsi viešai prieinama informacija, įskaitant Pentagono biudžeto dokumentus, prieš karą JAV turėjo apie 360 priešraketinės sistemos THAAD perėmėjų, kurių atsargos seko dar ankstesnių konfliktų metu. Tikėtina, kad karo metu buvo panaudota nuo 190 iki 290 tokių raketų.
Taip pat aktyviai naudoti populiariosios oro gynybos sistemos „Patriot“ perėmėjai PAC-3: karo pradžioje JAV disponavo apie 2330 tokių raketų, o sunaudojo iki 1430 vienetų. Leidinys daro prielaidą, kad šalyje dar liko senesnių versijų raketų.
Publikacijoje pabrėžiama, kad raketų-perėmėjų paklausa pasaulyje šoktelėjo dramatiškai. Dar iki karo Irane buvo nuogąstaujama dėl jų trūkumo.
Ukraina jau anksčiau įspėjo apie kritinį deficitą ir išreiškė susirūpinimą, kaip tai, kad JAV jas naudoja prieš Iraną, paveiks tolimesnį šių raketų tiekimą Kyjivui.
Vietoje Izraelio karių suniokotos Jėzaus statulos Italijos taikdariai pastatė naują
20:12
Pietų Libane Jungtinių Tautų (JT) taikdariai iš Italijos pakeitė Izraelio karių suniokotą Jėzaus Kristaus statulą, ketvirtadienį pranešė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Nukryžiuoto Jėzaus skulptūra stovėjo krikščioniškame Deblo kaime Pietų Libane, netoli sienos su Izraeliu.
Internete išplatintoje nuotraukoje matyti, kaip Izraelio karys kūju daužo statulos galvą, o tai sukėlė tarptautinį pasmerkimą.
G.Meloni išplatintame pranešime padėkojo JT UNIFIL taikos palaikymo pajėgų Italijos kontingentui „už sprendimą padovanoti naują krucifiksą Libano Deblo kaimui“.
Ji teigė, kad naujos statulos pastatymas yra „galinga vilties, dialogo ir taikos žinutė“.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad dėl statulos sunaikinimo dviem kariams bus skirta 30 dienų karinio arešto ir jie bus nušalinti nuo kovinių pareigų.
Kariuomenė nurodė, kad dar šeši kariai, kurie „buvo įvykio vietoje ir nesiėmė veiksmų, kad sustabdytų incidentą ar apie jį praneštų“, buvo iškviesti „aiškinamiesiems pokalbiams“.
Izraelis vykdė oro smūgius visame Libane ir įsiveržė į šalies pietus po to, kai kovo 2 dieną „Hezbollah“ įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose, palaikydama savo rėmėją Iraną ir suduodama smūgius žydų valstybei.
Per kovas Libane žuvo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus. Žuvusiųjų skaičius ir toliau auga net ir po to, kai praėjusią savaitę įsigaliojo paliaubos, nes po griuvėsiais randama vis daugiau kūnų.
Izraelis šiame kare neteko 15 karių.
Izraelis sako laukiąs JAV žalios šviesos grąžinti Iraną į „akmens amžių“
20:11
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė, kad šalis yra „pasirengusi atnaujinti karą prieš Iraną“, pridurdamas, jog jo šalis laukia Jungtinių Valstijų žalios šviesos grąžinti Iraną į „akmens amžių“.
„Izraelio gynybos pajėgos (IDF) yra pasirengusios tiek gynybai, tiek puolimui, o taikiniai jau pažymėti“, – vaizdo pranešime sakė I.Katzas.
„Laukiame Jungtinių Valstijų žalios šviesos – pirmiausia tam, kad užbaigtume Khamenei dinastijos likvidavimą (...) ir papildomai grąžintume Iraną į tamsiuosius laikus bei akmens amžių, sunaikindami pagrindinius energetikos ir elektros objektus bei išardydami jo nacionalinę ekonominę infrastruktūrą“, – pareiškė jis.
Trumpas: Iranas nežino, kas yra jų lyderis
16:47
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV „visiškai kontroliuoja“ Hormuzo sąsiaurį, ir pašiepė Iraną, kad šis neva „nežino“, kas yra jų lyderis.
Savo socialinėje platformoje „Truth Social“ jis rašė:
„Iranui labai sunku suprasti, kas yra jų lyderis! Jie tiesiog nežino! Kova tarp „griežtosios linijos šalininkų“, kurie skaudžiai pralaimi mūšio lauke, ir „nuosaikiųjų“, kurie apskritai nėra labai nuosaikūs (bet įgyja pagarbą!), yra BEPROTIŠKA! Mes visiškai kontroliuojame Hormuzo sąsiaurį. Joks laivas negali įplaukti ar išplaukti iš jo be Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno sutikimo. Jis yra „sandariai užplombuotas“, kol Iranas sugebės sudaryti SUSITARIMĄ!!!“
Paskutinės D.Trumpo pastabos pasirodė po ankstesnio pranešimo, kuriame jis nurodė JAV kariniam jūrų laivynui „šaudyti ir naikinti“ bet kokį laivą, „kuris deda minas Hormuzo sąsiaurio vandenyse“.
Jis taip pat sakė, kad JAV išminavimo laivai dirba „trigubai intensyviau“, kad išvalytų visas minas vandenyse.
Trumpas davė naują įsakymą JAV kariniam laivynui
16:16 Atnaujinta 16:25
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė įsakęs JAV kariniam jūrų laivynui „šaudyti ir naikinti bet kokį laivą“, kuris Hormuzo sąsiauryje deda minas.
Jis taip pat nurodė JAV minų paieškos laivams dirbti „trigubai intensyviau“, kad išvalytų visas minas iš šio pasaulinei prekybai ypač reikšmingo vandens kelio.
„Įsakiau Jungtinių Valstijų kariniam laivynui šaudyti ir naikinti visus laivus, kad ir kokie maži jie būtų (VISI jų kariniai laivai, 159 iš jų, yra jūros dugne!), kurie deda minas Hormuzo sąsiaurio vandenyse. Jokių dvejonių“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė JAV prezidentas.
„Be to, mūsų minų „šlavėjai“ dabar valo sąsiaurį. Įsakau tęsti šią veiklą, bet trigubai didesniu mastu! Dėkoju už dėmesį šiam reikalui“, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį D.Trumpas panašiai pareiškė, kad JAV kariuomenė atakuos visus laivus, kurie deda minas. Šis klausimas vėl atsidūrė dėmesio centre, nes D.Trumpas derasi dėl to, kaip perkelti laivybos srautus per sąsiaurį, pasaulinei ekonomikai patiriant vis didesnį spaudimą.
JAV prezidentas D.Trumpas ir gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ne kartą sakė, kad Irano karinės jūrų pajėgos, kurias sudaro apie 150 laivų, buvo sunaikintos. Tačiau CNN anksčiau pranešė, kad Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) tebeturi didelius pajėgumus katerių, kuriuos naudojo ir trečiadienį dviems laivams perimti.
JAV – skaudus smūgis: nusisuka milijonai turistų
15:16
Šie metai turėjo būti svarbūs JAV turizmui. Tačiau ilgas laukimas oro uostuose ir kylančios antiamerikietiškos nuotaikos verčia kai kuriuos keliautojus persvarstyti savo planus, rašo BBC.
Šią vasarą JAV kartu su kitais rengia FIFA pasaulio futbolo čempionatą, taip pat minės 66-ojo kelio šimtmetį ir 250-ąsias nepriklausomybės metines.
Įprastais metais bet kuris iš šių svarbių įvykių suteiktų Amerikos kelionių pramonei progą švęsti. Vietoj to, šalis susiduria su neigiamu vertinimu ir nepopuliaria politika, dėl kurios 2025 m. turizmo apimtys sumažėjo 5,4 proc., nors likusiame pasaulyje tarptautinis turizmas išaugo 4 proc., rodo Pasaulio turizmo barometro duomenys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpui liko 7 dienos: po to dėl karo gali tekti stoti prieš Kongresą
15:11
Jungtinių Valstijų karas prieš Iraną tęsiasi jau beveik du mėnesius, o Donaldui Trumpui ir kongresmenams artėja galutinis terminas, iki kurio jie turi nuspręsti, kaip elgtis toliau, rašo laikraštis „The New York Times“.
Įstatymas draudžia prezidentui be Kongreso pritarimo kariauti ilgiau nei 60 dienų. Gegužės 1 d. D.Trumpas iš esmės turės tris galimybes, ko griebtis toliau.
Straipsnyje išskiriami tokie scenarijai: prašyti Kongreso leidimo tęsti karinius veiksmus, pradėti deeskalaciją arba bandyti apeiti apribojimą.
JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną prasidėjo vasario 28 d., o D.Trumpas paaiškino, kad veikia pagal savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įgaliojimus, siekdamas apsaugoti JAV bazes Artimuosiuose Rytuose ir „siekti gyvybiškai svarbių Jungtinių Valstijų nacionalinių interesų“, įskaitant „kolektyvinę mūsų regioninių sąjungininkų, įskaitant Izraelį, savigyną“.
Apie karo veiksmus Kongresui jis oficialiai pranešė pirmadienį, kovo 2 d.; nuo tos dienos skaičiuojamas 60 dienų terminas baigiasi gegužės 1 d., pažymėjo „The New York Times“.
Kongreso demokratai jau penkis kartus bandė priimti rezoliucijas, kad sustabdytų karinius veiksmus ir priverstų D.Trumpą konsultuotis su įstatymų leidėjais. Tačiau respublikonai jas visas užblokavo, tačiau kai kurie davė aiškiai suprasti, kad įstatymuose nustatytas terminas jiems yra svarbus.
Respublikonų senatorius Johnas Curtisas balandžio pradžioje rašė, kad „nepritars karinių veiksmų tęsimui pasibaigus 60 dienų terminui be Kongreso pritarimo“.
Respublikonų senatorė Lisa Murkowski iš Aliaskos viena pirmųjų sukritikavo administracijos skaidrumo stoką dėl karo tikslų, išlaidų ir laiko. Dabar ji su grupe senatorių rengia rezoliucijos, leidžiančios panaudoti karinę jėgą prieš Iraną, projektą, tačiau, pasak jos, pagrindinis dokumento tikslas – atkurti Kongreso įgaliojimus ir pareikalauti, kad administracija laikytųsi aiškių operacijos parametrų.
Senate respublikonai turi nedidelę persvarą – 53 balsus iš 100. Jei keli žmonės partijoje, kuri iki šiol suteikė D.Trumpui „carte blanche“, laikysis griežtos pozicijos, Baltieji rūmai privalės eiti į kompromisą.
Prezidentas gali prarasti didelę paramą, jei konfliktas užsitęs iki gegužės mėnesio, perspėjo Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetui pirmininkaujantis Brianas Mastas. Iškart po to, kai praėjusią savaitę Atstovų Rūmų respublikonai vos užblokavo demokratų rezoliuciją, B.Mastas pareiškė, kad „balsavimo rezultatas gali būti kitoks po 60 dienų“, turėdamas omenyje gegužės 1 d. terminą.
Įstatymas leidžia pratęsti karinius veiksmus 30 dienų, jei prezidentas raštu patvirtina, kad papildomo laiko reikia saugiam JAV karių išvedimui. Tačiau toks pratęsimas nesuteikia įgaliojimų tęsti puolamąją kampaniją.
Pavyko anksčiau, pavyks ir dabar?
Kaip pažymima straipsnyje, anksčiau abiejų partijų prezidentams yra pavykę tęsti karines operacijas be Kongreso pritarimo ir pasibaigus 60 dienų terminui.
Pavyzdžiui, 2011 m. Barackas Obama aiškino, kad įstatymas netaikomas tuo metu vykusiai operacijai prieš Libiją, kuria buvo siekiama sustabdyti Muammaro Gaddafio pajėgų vykdomą brutalų liaudies sukilimų malšinimą, nes ji „nesusijusi su ilgalaike kova ar aktyviu susišaudymu su priešiškomis pajėgomis ir joje nedalyvauja JAV sausumos pajėgos“.
Tai sulaukė aštrios abiejų partijų kritikos, tačiau kai kurie įstatymų leidėjai teigia, kad D.Trumpo administracija galėtų pateikti panašius argumentus Irano atveju, atkreipė dėmesį „The New York Times“.
JAV kariuomenė perėmė tanklaivį, gabenantį Irano naftą
14:59
Amerikiečių kariuomenė ketvirtadienį konfiskavo dar vieną tanklaivį „Majestic X“, siejamą su Iranu, tai socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV gynybos departamentas.
„Toliau vykdysime pasaulinius jūrų teisėsaugos veiksmus, kad sužlugdytume neteisėtus tinklus ir sulaikytume laivus, teikiančius materialinę paramą Iranui, kad ir kur jie veiktų“, – pabrėžė Gynybos departamentas.
Laivas konfiskuotas po to, kai Iranas trečiadienį Hormūzo sąsiauryje užpuolė tris krovininius laivus ir perėmė dviejų iš jų kontrolę.
Gynybos departamentas paskelbė laivo perėmimo metu filmuotą medžiagą, kurioje matyti JAV kariai ant laivo denio.
Laivo sekimo duomenys parodė, kad „Majestic X“ yra Indijos vandenyne tarp Šri Lankos ir Indonezijos, t.y. maždaug toje pačioje vietoje, kur anksčiau buvo amerikiečių pajėgų buvo užgrobtas naftos tanklaivis „Tifani“, kuris plaukė į Kiniją.
Su Gajanos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Majestic X“ yra naftos tanklaivis. Anksčiau jis vadinosi „Phonix“ ir 2024 m. JAV iždo departamentas jam pritaikė sankcijas už Irano naftos kontrabandą pažeidžiant Amerikos sankcijas Islamo Respublikai.
„Iranas, gabendamas savo naftą užsienio klientams, remiasi išplėtotu tanklaivių ir laivų valdymo įmonių tinklu įvairiose jurisdikcijose – naudoja tokią taktiką, kaip suklastoti dokumentai, manipuliavimas laivų stebėjimo sistemomis ir nuolatinis laivų pavadinimų bei vėliavų keitimas“, – tuomet nurodė Iždo departamentas.
Iranas iš karto neatsakė į pranešimą apie konfiskavimą.
Nepadės net karo pabaiga: kiek užtruks išminuoti Hormuzo sąsiaurį
14:10
Hormuzo sąsiaurio visiškas išvalymas nuo Irano padėtų minų gali užtrukti šešis mėnesius, o tai gali lemti išliekančias aukštas naftos kainas, trečiadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“, remdamasis Pentagono vertinimu.
Nuo karo su JAV ir Izraeliu pradžios Iranas beveik visiškai užblokavo šį gyvybiškai svarbų vandens kelią. Tai smarkiai padidino naftos bei dujų kainas ir sutrikdė pasaulio ekonomiką.
Sąsiauris, kuriuo taikos metu gabenamas penktadalis pasaulio naftos ir dujų, iš esmės liko uždarytas ir per netvirtas paliaubas, JAV įvedus savo blokadą.
Net jei karo veiksmai pasibaigtų ir blokada būtų atšaukta, vandens kelio išvalymas nuo minų galėtų užtrukti ne vieną mėnesį. „The Washington Post“, remdamasis diskusijoms artimais pareigūnais, cituoja Pentagono vertinimą, kuriame teigiama, kad tokia operacija vargu ar prasidėtų iki karo pabaigos.
Šešių mėnesių prognozė buvo pateikta Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariams per įslaptintą instruktažą, rašo leidinys.
Įstatymų leidėjams buvo pranešta, kad Iranas sąsiauryje ir aplink jį galėjo išdėstyti 20 ar daugiau minų. Kai kurios jų buvo paleistos nuotoliniu būdu naudojant GPS technologiją, todėl jas sunkiau aptikti.
AFP kreipėsi į Gynybos departamentą komentarų.
Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellas „The Washington Post“ teigė, kad ši informacija yra netiksli.
Irano revoliucinė gvardija perspėjo apie 1,4 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto „pavojaus zoną“ – tai 14 kartų viršija Paryžiaus plotą – kurioje gali būti minų.
Irano parlamento pirmininkas pareiškė, kad jo šalis neatidarys sąsiaurio tol, kol tęsis JAV karinio jūrų laivyno blokada.
Paralyžiuoti baimės
Vokietijos transporto milžinės „Hapag-Lloyd“ atstovas praėjusią savaitę perspėjo, kad krovinių siuntėjams reikia išsamios informacijos apie saugius maršrutus, nes jie vis dar baiminasi minų.
Šį mėnesį, prasidėjus paliauboms, trumpam vėl atidarius Hormuzo sąsiaurį, per jį dėl išpuolių ar minų baimės praplaukė tik keli laivai.
Anksčiau balandį JAV karinis jūrų laivynas pranešė, kad jo laivai kirto vandens kelią, kad pradėtų šalinti minas. Tačiau šį teiginį paneigė Irano revoliucinė gvardija, pagrasinusi bet kokiems kariniams laivams, bandantiems kirsti kanalą.
Londone nuo trečiadienio vyksta derybos su karinio planavimo specialistais iš daugiau nei 30 šalių dėl Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos, skirtos laivybos apsaugai Hormuzo sąsiauryje pasibaigus karo veiksmams.
Ši gynybinė koalicija ketina aptarti planus vėl atidaryti sąsiaurį ir vykdyti minų paieškos bei naikinimo operacijas.
JAV pasiuntė trečiąjį lėktuvnešį: per kelias dienas pasieks Artimuosius Rytus
12:43
JAV karinio jūrų laivyno trečioji smogiamoji grupė, vadovaujama lėktuvnešio „USS George H.W. Bush“, per 3-5 dienas atvyks į Artimuosius Rytus, pranešė „Fox News“ žurnalistė Jennifer Griffin.
Patikslinta, kad laivai plaukia maršrutu aplink pietinį Afrikos kyšulį. JAV karinių jūrų pajėgų vadavietė apie „USS George H.W.Bush“ išsiuntimą į Artimuosius Rytus paskelbė praėjus mažiau nei savaitei po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną, o laivas iš Norfolko bazės Virdžinijos valstijoje išplaukė kovo 31 d., anksčiau rašė „The Wall Street Journal“.
Šiame regione jau yra lėktuvnešiai „Abraham Lincoln“ ir „Gerald R.Ford“.
Dieną prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad nurodė pratęsti paliaubas su Iranu, gavęs Pakistano prašymą suteikti Teheranui laiko parengti konsoliduotą pasiūlymą dėl susitarimo. Tačiau jis nenurodė tikslaus naujų paliaubų termino.
Šaltiniai naujienų portalui „Axios“ teigė, kad D.Trumpas buvo pasirengęs suteikti Iranui dar „tris-penkias dienas“, kad šis „susitvarkytų“. Pats prezidentas šią informaciją pavadino „klastote“, patikindamas, kad dėl paliaubų ar susitarimo dėl naujos derybų su Iranu datos „nėra jokio spaudimo dėl laiko“.
Kartu D.Trumpas pabrėžė, kad JAV neketina atšaukti Irano uostų jūrinės blokados.
„Blokada juos gąsdina dar labiau nei bombardavimas. Jie buvo bombarduojami daugelį metų, bet blokados jie nekenčia“, – pabrėžė jis.
