Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Merzas kirto į skaudžią vietą Trumpui: Iranas pergudravo JAV
10:41
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Irano vadovybė žemina Jungtines Valstijas, o prezidento Donaldo Trumpo administraciją prie derybų stalo Teheranas mausto, rašo „The Guardian“.
Savaitgalį D.Trumpas atšaukė JAV derybininkų kelionę į Islamabadą. Ankstesnis derybų etapas Pakistano sostinėje prieš dvi savaites, kai JAV delegacijai vadovavo JAV viceprezidentas J.D.Vance'as, nutrūko be pažangos.
Nuskambėjęs griežtas F.Merzo vertinimas apie įstrigusias JAV ir Irano derybas tiesiogiai prieštarauja D.Trumpo pastangoms šią aklavietę nušviesti teigiamai.
Dar anksčiau JAV prezidentas pareiškė „Fox News“ televizijai, kad JAV „turi visas kortas“ ir pridūrė, kad, jei Teheranas norėtų kalbėtis, „jie gali kreiptis į mus arba paskambinti mums“.
Kalbėdamas Marsberge su studentais, Vokietijos kancleris išsakė mintį, kad būtent D.Trumpo komanda buvo pergudrauta.
„Akivaizdu, kad iraniečiai yra labai įgudę derėtis, tiksliau, labai įgudę nesiderėti, leisti amerikiečiams nuvykti į Islamabadą ir vėl išvykti be jokio rezultato“, – pažymėjo jis.
„Irano vadovybė, ypač šie vadinamieji revoliucijos sargybiniai, žemina visą tautą. Todėl tikiuosi, kad tai kuo greičiau baigsis“, – reziumavo F.Merzas.
Pasak regiono pareigūnų, Iranas pirmadienį pateikė naują pasiūlymą dėl paliaubų susitarimo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Hormuzo sąsiaurio atvėrimui, diskusijas dėl branduolinių ginklų, raketų, sankcijų ir kitų klausimų atidedant vėlesniam laikui.
Pagal Irano parlamento rengiamą įstatymo projektą krovinius vežančios bendrovės turėtų mokėti Teheranui už „paslaugas“, susijusias su perplaukimu per sąsiaurį, kuris iki karo buvo nemokamas.
JT Tarptautinė jūrų organizacija griežtai atmetė idėją nustatyti mokesčius per Hormuzo sąsiaurį plaukiantiems laivams. Organizacijos generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas sakė: „Nėra jokio teisinio pagrindo įvesti kokius nors mokesčius, muitus ar rinkliavas tarptautinei laivybai skirtuose sąsiauriuose“.
Tačiau Irano pasiūlymas „pirmiausia Hormuzas“ rodo, kad Teherano pozicija labai pasikeitė. Anksčiau režimas siekė pasinaudoti naftos, dujų ir kitų Persijos įlankos šalių eksporto blokada kaip svertu plačioms saugumo garantijoms gauti.
Ali Vaezas, Tarptautinės krizių grupės Irano projekto direktorius, pažymėjo, kad D.Trumpas ir jo komanda neteisingai įvertino, kiek ekonominis spaudimas privers Teheraną padaryti nuolaidų dėl branduolinės programos.
„Neabejotina, kad blokada iš esmės aštrina ekonominį skausmą, kurį Iranas patyrė dar prieš prasidedant karui, – komentavo A.Vaezas. – Tačiau Irano atsparumas nėra ekonominio skausmo klausimas, nes Iranas dalyvauja egzistencinėje kovoje ir yra pasirengęs prisiimti daug didesnę kainą nei iki šiol. Ir Irano režimas nedvejodamas perkelia šį skausmą savo gyventojams“.
Jis sakė, kad D.Trumpas buvo politiškai jautresnis dėl kelių priežasčių: politinės didelių benzino kainų ir bendros infliacijos namuose kainos, prezidento noro išspręsti krizę prieš gegužės viduryje Pekine įvyksiantį susitikimą su Xi Jinpingu ir baimės, kad pasaulinis reaktyvinių degalų trūkumas gali sužlugdyti Pasaulio futbolo čempionatą, kuris birželio ir liepos mėn. vyks Šiaurės Amerikoje.
Ariane Tabatabai, Čikagos pasaulinių reikalų tarybos mokslinių tyrimų, saugumo ir gynybos viceprezidentė, teigė, kad Iranas taip pat galėtų gana greitai atkurti bent dalį savo karinės galios.
„Visa jų karinė doktrina grindžiama pajėgumų, kuriuos jie gali pigiai įsigyti, išlaikyti ir naudoti, kūrimu ir dislokavimu“, – įvertino buvusi Pentagono patarėja politikos klausimais A.Tabatabai.
Dingo ties Hormuzu – atsirado prie Indijos: tanklaivis gabeno ypatingą krovinį
17:38
Pirmą kartą nuo karo Irane pradžios, kuris įsiplieskė vasario pabaigoje, per Hormuzo sąsiaurį praplaukė ypatingą krovinį – suskystintas gamtines dujas – gabenantis tanklaivis, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Laivas „Mubaraz“ kovo pradžioje buvo pakrautas Abu Dabio nacionalinės naftos kompanijos gamykloje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o dabar yra prie pietų Indijos krantų.
Duomenys rodo, kad tanklaivis buvo Persijos įlankoje, tačiau kovo 31 d. nustojo siųsti signalus, o balandžio 27 d. vėl pasirodė į vakarus nuo Indijos. Šiuo metu tanklaivis plaukia į Kiniją ir turėtų atvykti iki gegužės 15 d.
„Galimas laivo praplaukimas Hormuzo sąsiauriu galėtų padidinti viltis dėl didesnio suskystintų dujų eksporto iš šio regiono. Atrodo, kad kiti Persijos įlankos laivai lieka vietoje. Keli laivai, gabenantys Kataro suskystintas gamtines dujas, priartėjo prie sąsiaurio, bet apsisuko“, – nurodė „Bloomberg“.
Pasaulinėje energetikos rinkoje didžiausias dėmesys skiriamas suskystintų dujų srautui per Hormuzą, kuris per pastaruosius du mėnesius, Iranui ir JAV įvedus blokadas, sumažėjo beveik iki nulio.
Straipsnyje pažymima, kad prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose laivai, plaukdami per Hormuzo sąsiaurį, dažnai išjungia savo atsakiklius, kad būtų išvengta aptikimo, be to, laivo duomenys gali būti pakeisti.
Kaip teigė laivų stebėjimo grupės, balandžio pradžioje iš Hormuzo sąsiaurio išplaukė tuščias dujų tanklaivis, tačiau patvirtintų duomenų apie degalų prikrautų tanklaivių tranzitą per sąsiaurį nėra.
Trumpas suokia tą pačią giesmelę: Iranas – ant žlugimo ribos
16:44
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį po pietų socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė pranešimą, kuriame tvirtino, kad Iranas nori, jog Vašingtonas kuo greičiau atblokuotų Hormuzo sąsiaurį.
„Iranas ką tik pranešė, kad yra ant žludimo ribos. Jie nori, kad kuo greičiau atblokuotume Hormuzo sąsiaurį, kol patys bando išsiaiškinti savo vadovybės padėtį (tikiu, kad jiems pavyks tai padaryti!)“, – rašė Amerikos lyderis.
Kaip anksčiau antradienį rašė CNN, remdamasis šaltiniais, JAV ir Iranas, nors ir nesusitiko antrajam derybų etapui Pakistane, abi šalys nėra jau taip toli nuo susitarimo, kaip galėtų atrodyti.
Pasak šaltinių, užkulisiuose toliau vyksta intensyvi diplomatija, o derybos yra sutelktos į procesą etapais, kurio pirmojoje galimo susitarimo dalyje daugiausia dėmesio būtų skiriama grįžimui į padėtį iki tol, kol prasidėjo karas karą buvusią padėtį ir Hormuzo sąsiaurio atvėrimą be apribojimų ar rinkliavų.
Irano branduolinės programos klausimas, kurį JAV ir Izraelis nurodė kaip casus belli, būtų sprendžiamas vėliau.
JAV prezidentas D.Trumpas anksčiau yra sakęs, kad bet koks susitarimas reikalautų, jog Iranas atsisakytų ypač prisodrinto, kone atominių bombų gamybai tinkamo urano tiekimo ir atsisakytų jį sodrinti toliau, tačiau Iranas su tokiais reikalavimais kol kas atkakliai nesutinka.
Šaltinių teigimu, tarpininkai spaudžia abi puses pasiekti susitarimą, o artimiausios kelios dienos bus ypač svarbios.
Buvęs Trumpo patarėjas: derybos su Iranu – laiko švaistymas
16:24
Buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas griežtai sukritikavo Vašingtono diplomatines pastangas su Teheranu, teigdamas, kad „derybos su dabar valdančiu režimu yra deguonies švaistymas“, ir primygtinai tvirtino, kad tik režimo pakeitimas gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą Artimuosiuose Rytuose.
J.Boltonas, kuris 2018-2019 m. dirbo kartu su prezidentu Donaldu Trumpu, televizijai „TVP World“ teigė, kad 2015 m. sudarytas branduolinis susitarimas „leido Iranui nueiti kelią branduolinių ginklų link“, ir atmetė mintį, kad Teheranas kada nors ketino atsisakyti savo branduolinių ambicijų.
Buvęs nacionalinio saugumo patarėjas gynė 2018 m. Vašingtono pasitraukimą iš susitarimo, sakydamas, kad tai buvo „akivaizdžiai teisingas sprendimas“. Jis teigė, kad pagrindiniai Irano branduolinės programos elementai ir toliau lieka už tarptautinės priežiūros ribų, o tai suteikia „klaidingą saugumo jausmą“.
J.Boltonas taip pat atkreipė dėmesį į ginklų platinimo riziką, neapsiribojančią tik urano sodrinimu.
„Yra dar vienas kelias... per plutonį“, – pažymėjo jis, išreikšdamas susirūpinimą dėl panaudoto branduolinio kuro iš Irano Bušehro reaktoriaus.
Iranas nuosekliai neigia siekiantis branduolinio ginklo, o tarptautiniai inspektoriai pranešė apie nevienareikšmišką ankstesnių susitarimų laikymąsi.
Buvęs aukšto rango pareigūnas įspėjo, kad Irano veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į platesnę geopolitinę sistemą, ir apibūdino stiprėjančią „Kinijos ir Rusijos ašį“, kurioje Teheranas yra antraeilis partneris.
„Abu lyderiai... ne kartą sakė, kad jų partnerystė neturi ribų“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje Kinijos prezidentą Xi Jinpingą ir Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Jis pridūrė, kad šalys, įskaitant Iraną ir Šiaurės Korėją, yra platesnio bloko, besipriešinančio Vakarų įtakai, dalis.
Šiuos komentarus jis išsakė Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchi lankantis Maskvoje, taip siekiant pabrėžti stiprėjantį abiejų šalių bendradarbiavimą.
JAV galios ribos
Nepaisant to, kad pasisako už režimo pakeitimą, J.Boltonas sakė, kad Vašingtonas neturi aiškios strategijos, kaip to pasiekti.
„Tiesiog nėra jokios galimybės, kad Trumpas įvestų karius į šalį“, – sakė jis, vietoj to pasisakydamas už stipresnę paramą vidaus opozicijos grupėms.
Buvęs nacionalinio saugumo patarėjas tai ppat pasiūlė, kad ekonominis spaudimas ir tikslinės priemonės, pavyzdžiui, Irano prieigos prie pasaulinių prekybos kelių apribojimas, laikui bėgant galėtų susilpninti režimą.
Skaudus kirtis OPEC: traukiasi ilgametė partnerė
16:15
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) gegužės 1 d. pasitrauks iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC), pranešė JAE valstybinė naujienų agentūra WAM.
OPEC – tai didžiausių naftą gaminančių šalių grupė, kuri koordinuoja gamybos politiką, siekdama daryti įtaką pasauliniam naftos tiekimui ir kainoms.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Atlantic“: Vance'as įtaria, kad Pentagonas slepia tiesą apie karą Irane
14:33
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nesutaria, kiek atvirai Pentagonas dalijasi karo su Iranu padėties ir JAV ginklų arsenalų būklės vertinimais, rašo žurnalas „The Atlantic“, remdamasis keliais su vidaus diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.
Pasak straipsnio, privačiuose susitikimuose viceprezidentas J.D.Vance'as išreiškė susirūpinimą dėl galimo raketų ir amunicijos trūkumo ir suabejojo optimistiniais Pentagono pareiškimais dėl karo veiksmų eigos.
Šaltinių teigimu, viceprezidentas ne kartą iškėlė klausimų, ar Pentagonas iš ties realistiškai vertina JAV ginklų atsargų išeikvojimo mastą.
Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Danas Caine'as viešai teigia, kad JAV ginklų atsargos vis dar pakankamos, o operacijos prieš Irano pajėgas yra sėkmingos.
Tačiau, anot šaltinių, vertinimai administracijos viduje rodo, kad pagrindinių šaudmenų, įskaitant priešlėktuvinės gynybos raketas ir smogiamuosius ginklus, atsargos gerokai sumažėjo.
Pašnekovai paaiškino, kad toks rezervų sekinimas gali turėti įtakos JAV galimybėms reaguoti į galimus ateities konfliktus su Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja, nes tos pačios ginklų sistemos naudojamos skirtinguose regionuose.
Savo ruožtu Pentagonas neigia slėpęs informaciją, sakydamas, kad vadovybė reguliariai pateikia prezidentui visą situacijos vaizdą. Baltieji rūmai tuo tarpu pabrėžia „sveiką diskusiją“ nacionalinio saugumo komandoje.
Susitinka Persijos įlankos šalių vadovai: kaip atsakys Iranui
14:22
Vėliau antradienį Saudo Arabijos Džidos mieste vyks Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitikimas, kuris bus pirmasis asmeninis Persijos įlankos šalių vadovų susitikimas nuo tada, kai jų valstybės buvo įtrauktos į karą.
Persijos įlankos pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad susitikimo tikslas – parengti atsaką į tūkstančius Irano raketų ir dronų atakų, su kuriomis Persijos įlankos valstybės susiduria nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.
Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad į Džidą dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime atvyko Kataro emyras, Kuveito kronprincas, Bahreino karalius ir JAE užsienio reikalų ministras. Nebuvo aišku, kas atstovaus Omanui.
Iranas pradėjo atsakomuosius smūgius visame Persijos įlankos regione po to, kai vasario pabaigoje JAV ir Izraelis bombardavo Iraną per neišprovokuotą puolimą.
Teheranas pagrasino, kad jo atsakomieji smūgiai buvo nukreipti į regione esančius JAV karinius objektus, tačiau Irano raketos ir bepiločiai lėktuvai taip pat smogė oro uostams, viešbučiams ir kitiems civiliniams objektams visoje Persijos įlankoje, taip pat pagrindinei energetikos infrastruktūrai.
Per atsakomuosius Irano smūgius, įskaitant ir jo įgaliotinių surengtas atakas, žuvo keliolika žmonių Persijos įlankos arabų valstybėse ir 23 žmonės Izraelyje.
Balandžio 8 d. JAV ir Iranui sudarius paliaubas, išpuolių sumažėjo, tačiau Persijos įlankos šalys, kurios dėl karo patyrė didžiulę ekonominę žalą ir žalą reputacijai, vis dar nesiruošia lengvai nusileisti.
Trumpas nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu užbaigti karą
11:54
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu nutraukti du mėnesius trunkantį karą, naujienų agentūrai „Reuters“ pripažino amerikiečių pareigūnas, taip sumenkindamas viltį išspręsti konfliktą, dėl kurio sutriko energijos tiekimas, padidėjo infliacija ir žuvo tūkstančiai žmonių.
Pagal naujausią Irano pasiūlymą diskusijos dėl Irano branduolinės programos būtų atidėtos, kol bus baigtas karas ir išspręsti ginčai dėl laivybos Persijos įlankoje.
Tai vargu ar patenkins JAV, kurios teigia, kad branduoliniai klausimai turi būti sprendžiami pačioje pradžioje, ir dėl šios priežasties D.Trumpas buvo nepatenkintas Irano pasiūlymu, paaiškino JAV pareigūnas, informuotas apie pirmadienį vykusį prezidento susitikimą su jo patarėjais.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales pažymėjo, kad JAV „neves derybų per spaudą“ ir aiškiai įvardijo savo „raudonąsias linijas“.
Ankstesniu 2015 m. Irano ir kelių kitų šalių, įskaitant JAV, susitarimu buvo smarkiai apribota Irano branduolinė programa, kurią Iranas ilgą laiką tvirtino vykdantis taikiems, civiliniams tikslams. Tačiau tas susitarimas žlugo, kai D.Trumpas per savo pirmąją kadenciją vienašališkai iš jo pasitraukė.
Viltys atgaivinti taikos pastangas sumažėjo, nes JAV prezidentas atšaukė praėjusį savaitgalį planuotą savo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir žento Jaredo Kushnerio vizito į Islamabadą, Pakistano sostinę, į kurią savaitgalį du kartus atvyko ir išvyko Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi.
NATO bando išvengti per dažnų susidūrimų su Trumpu
11:43
NATO svarsto galimybę atsisakyti kasmetinių Aljanso vadovų aukščiausio lygio susitikimų, kad išvengtų „potencialiai įtemptų“ susitikimų, kuriuose dalyvautų JAV prezidentas Donaldas Trumpas, naujienų agentūrai „Reuters“ teigė informuoti šaltiniai.
Pasak jų, viena iš galimybių – rengti aukščiausiojo lygio susitikimus kas dvejus metus. Svarstoma, kad NATO taip pat galėtų atšaukti 2028 m. susitikimą, kuomet D.Trumpas eis paskutiniuosius savo antrosios kadencijos metus.
„Geriau surengti mažiau susitikimų nei daugiau blogų aukščiausiojo lygio susitikimų. Mes jau turime daug darbo, žinome, ką turime padaryti“, – paaiškino vienas iš agentūros pašnekovų.
Kitas šaltinis pažymėjo, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
Nuo 2021 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimai rengiami kasmet. Prieš tai jie buvo rengiami kas dvejus metus. Kitą susitikimą planuojama surengti liepos pradžioje Turkijoje.
Phyllis Berry, Atlanto tarybos neetatinė vyresnioji mokslinė bendradarbė, rašė: „Sumažinus aukščiausiojo lygio susitikimų skaičių, NATO galėtų užsiimti savo veikla ir sumažinti dramatizmą, kuris pastaruoju metu buvo būdingas daugeliui transatlantinių susitikimų.“
Praėjusią savaitę analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje ji pažymėjo, kad per Šaltojo karo dešimtmečius NATO surengė tik aštuonis aukščiausiojo lygio susitikimus. Pirmuosius tris D.Trumpo pirmosios kadencijos NATO aukščiausiojo lygio susitikimus ji apibūdino kaip „diskutuotinus renginius, kuriuose dominavo jo skundai dėl mažų sąjungininkų išlaidų gynybai“.
Praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje taip pat didele dalimi lėmė D.Trumpo reikalavimas, kad NATO narės smarkiai padidintų gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – šį tikslą jos priėmė sutikdamos skirti 3,5 proc. pagrindinei gynybai ir 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms investicijoms. Vien tai, kad susitikimas baigėsi be didelės dramos, buvo laikoma sėkme.
Panašu, kad šių metų susitikimas taip pat bus įtemptas.
D.Trumpas nuo savo antrosios kadencijos pradžios nuolat reiškė nepasitenkinimą NATO sąjungininkais ir grasino išvesti JAV iš Aljanso, jei kitos šalys nepadidins savo išlaidų gynybai. Įtampa tarp NATO sąjungininkių padidėjo po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.
D.Trumpas pradėjo karo veiksmus nepasitaręs su Aljansu, o vėliau apkaltino partnerius, kad šie nesuteikė pakankamai pagalbos. Jis ragino sąjungininkus atsiųsti pajėgas atblokuoti Hormuzo sąsiauriui, kurį Iranas uždarė atsakydamas į smūgius jo teritorijoje, tačiau NATO valstybės-narės atsisakė veltis į jo pradėtą karą.
Tokiomis aplinkybėmis JAV prezidento administracija sudarė „gerų“ ir „blogų“ NATO valstybių narių sąrašą, anksčiau skelbė „Politico“. Kaip teigiama, JAV pareigūnai įvertino kiekvienos šalies indėlį į kolektyvinę gynybą, o po to suskirstė valstybes į kategorijas. D.Trumpas esą pradėjo svarstyti planą, kaip „nubausti“ tas NATO šalis, kurios nepritarė karinei operacijai prieš Iraną.
Pasak „Wall Street Journal“ šaltinių, Baltųjų rūmų vadovas gali iš jų išvesti JAV karius ir perkelti juos į tas valstybes, kurios palankiau vertino JAV operaciją. Be karių perkėlimo, plane taip pat numatyta uždaryti JAV karines bazes bent vienoje Europos šalyje. Tai galėtų būti Ispanija arba Vokietija, pažymėjo leidinys.
Užteks: Iranas sako, kad JAV nebegali diktuoti politikos kitoms šalims
11:03
Iranas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nebegali diktuoti, ką daryti kitoms šalims.
Tai įvyko Vašingtonui svarstant naują Teherano pasiūlymą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
Iranas nuo pat karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu pradžios faktiškai užblokavo strateginės svarbos Hormuzo sąsiaurį, kas sukėlė bangas pasaulinėse energetikos rinkose ir pavertė vandens kelią derybų dėl konflikto užbaigimo centru.
„Jungtinės Valstijos nebegali diktuoti savo politikos nepriklausomoms valstybėms“, – valstybinės televizijos eteryje sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Reza Talaei-Nikas, pridurdamas, kad Vašingtonas „privalo atsisakyti savo neteisėtų ir neracionalių reikalavimų“.
Nors paliaubos sustabdė kovas tarp Irano, JAV ir Izraelio, derybos dėl nuolatinio konflikto užbaigimo nedavė rezultatų.
Pranešama, kad Vašingtone svarstomas pasiūlymas atvertų Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų pasaulinių naftos ir dujų gabenimo kanalą – tęsiantis platesnėms deryboms dėl karo.
R.Talaei-Nikas, kalbėdamas prieš Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) gynybos ministrų susitikimą, sakė, kad Iranas taip pat „pasiruošęs pasidalyti savo gynybiniais kariniais pajėgumais su nepriklausomomis šalimis, ypač ŠBO valstybėmis narėmis“.
Naftos kainos toliau kyla, Donaldui Trumpui svarstant naujausią Irano pasiūlymą
10:09
Naftos kainos antradienį ir toliau kyla, o akcijų rinkos svyruoja, JAV prezidentui Donaldui Trumpui svarstant Irano pasiūlymą, kuris, kaip pranešama, leistų vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurį ir užbaigti aštuonias savaites trunkantį karą.
Investuotojai taip pat ruošiasi šią savaitę vyksiantiems svarbiems centrinių bankų posėdžiams ir laukia didžiųjų Volstrito bendrovių pelno ataskaitų.
Pranešama, kad Teheranas per Pakistaną perdavė Vašingtonui „rašytinius pranešimus“, kuriuose išdėstė savo raudonąsias linijas taikos derybose, įskaitant branduolinę programą ir svarbaus vandens kelio ateitį. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas ir jo komanda pirmadienį susitiko aptarti šį pasiūlymą, tačiau atstovė spaudai Karoline Leavitt nekomentavo, ar D.Trumpas priims šį pasiūlymą.
Teigiama, kad pagal Irano siūlomą laikiną susitarimą šalis vėl atidarytų Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai taikos metu yra gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, mainais į tai, kad Vašingtonas nutrauktų Irano uostų blokadą.
Plačiau skaitykite ČIA.
