Slėptuvė Mariupolio teatre atlaikė, bet gelbėtojams dirbti trukdo atakos

Penktadienio naujienas iš Ukrainos sekite čia. 

Per kovo 17-ąją Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 14 oro taikinių, pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

„Naikintuvai dalyvavo keliuose oro mūšiuose, nukovė du oro taikinius, pirminiais duomenimis, naikintuvą ir šturmo lėktuvą. Karinių oro pajėgų bombonešiai ir šturmo aviacija sudavė stiprius smūgius Rusijos okupacinės kariuomenės šarvuotosios technikos kolonoms ir aprūpinimo transportui. Karinių oro pajėgų zenitiniai raketiniai padaliniai praneša numušę dar penkis okupantų lėktuvus, jų tipas nustatinėjamas. Priešlėktuvinė gynyba taip pat sunaikino tris bepiločius orlaivius, tris sparnuotąsias raketas ir vieną sraigtasparnį“, – sakė J.Ihnatas.

Gelbėtojai vis dar negali pradėti ardyti teatro Mariupolyje griuvėsių, kad po jais įstrigę žmonės išsilaisvintų, skelbia pravda.com.ua.

„Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai, bandydami išlaisvinti žmones iš Mariupolio dramos teatro, kurį suniokojo užpuolikai, griuvėsių, sulaukė priešo apšaudymų.

Rusai ne tik numetė dvi itin galingas bombas ant statinio, kuriame slėpėsi civiliai gyventojai, bet ir neleido suteikti pagalbos žmonėms, įstrigusiems po nuolaužomis.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Subombarduotas Mariupolio dramos teatras

Tinklalapio teigimu, teatre galėjo slėptis maždaug 800. Tokį skaičių pateikė moteris, ruošusi maistą teatre prisiglaudusiems žmonėms. Anot jos, maždaug 100 žmonių išlėkė, kiti liko po griuvėsiais.

Moteris pasakojo, esą teatre po scena buvo rūsys, jame žmonės ir slėpėsi, o bomba pataikė kaip tik į sceną.

Anot politinės partijos „Nacionalinis korpusas“ lyderio Andrejaus Beleckio, Mariupolio gynyba laikosi jau virš žmogiškųjų galimybių ribos.

„Miestui reikia ne motyvuojančių paveiksliukų socialiniuose tinkluose, o realios pagalbos. Mariupoliui reikia nutraukti blokadą“, – aiškino jis.

Rusijos pajėgos viename Luhansko regiono mieste sugebėjo prasiveržti pro fronto liniją. Atakuojama esą viskas iš eilės, bet į šiaurės vakarus nuo Severodonecko esančioje Rubižnėje ketvirtadienį buvusi sunkiausia situacija.

„Apšaudymas netyla prie visos Luhansko fronto linijos, – paskelbė srities karinės administracijos vadas Sergejus Gaidajus. – Bet visų sunkiausia – Rubižnėje (priešas prasiveržė, tačiau Ukrainos kariuomenė dės visas pastangas, kad jie neužimtų miesto).“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Apšaudytas namas Luhansko regione

S.Gaidajus taip pat nurodė, kad Rusijos kariai šaudo Severodonecke, Lisičanske ir kitose Luhansko vietovėse.

„Jei anksčiau buvo vykdomas „atrankinis“ apšaudymas, šiandien jie naikina ir Rubižnę, ir Severodonecką, ir kitas gyvenvietes kvadratas po kvadrato“, – paaiškino jis.

JAV gynybos departamentas teigia, kad Rusijos veržimasis į Ukrainą iš esmės sustojo, praneša BBC.

„Jie aiškiai nebuvo pasirengę tokiai padėčiai, kurioje jie yra jau tris savaites – iš esmės sustingę keliose pradėtose puolimo kryptyse, stengdamiesi apsirūpinti degalais, pamaitinti savo karius, aprūpinti juos ginklais ir šaudmenimis ir susidurdami su labai ryžtingu ukrainiečių pasipriešinimu“, – ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

Rusijos pajėgos pastaruoju metu pasiekė vieną sėkmę – užėmė apsiaustą rytinį Izumo miestą.

Tačiau Pentagonas mano, kad kai kuriuose Rusijos daliniuose moralė yra žema, puolimui trukdo prastas vadovavimas ir informacijos trūkumas.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas teigia, kad Ukrainoje nužudytas JAV pilietis yra Jamesas Whitney Hillas, praneša CNN.

Ketvirtadienį Černihivo mieste nužudyto JAV piliečio pavardė – Jamesas Whitney Hillas, gimęs 1954 m. birželio 27 d. Minesotoje.

Šiuos duomenis CNN pateikė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Pasak miesto pareigūnų, J.W.Hillas buvo vienas iš kelių žmonių, žuvusių, kai Rusijos artilerija apšaudė civilius gyventojus mieste.

Anksčiau šiandien JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas patvirtino, kad Ukrainoje žuvo JAV pilietis, tačiau sakė neturįs papildomos informacijos.

Jis yra mažiausiai antras JAV pilietis žuvęs Ukrainoje karo metu. Pirmoji identifikuota auka buvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud.

Černihivo policija feisbuke pranešė, kad miestas buvo smarkiai apšaudomas artilerijos ir kad tarp žuvusiųjų buvo JAV pilietis.

į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Černihive per pastarąsias 24 valandas mažiausiai 53 karo aukos buvo pristatytos į morgus, nurodė vietos gubernatorius Viačeslavas Chausas.

Rusijos kariams apšaudžius Charkive esantį didžiausią Rytų Europoje „Barabašovo“ turgų, jame kilo gaisras. Bandydamas jį užgesinti, žuvo Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnas, pranešė miesto vadovas.

Charkivo mero Igorio Terechovo teigimu, žuvo Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnas, „gelbėdamas miestą nuo apšaudymų pasekmių“.

„Barabašovo“ turgus, anot pravda.com.ua, yra didžiausia Rytų Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje. Jame dirba 15 tūkst. verslininkų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad puolimas Ukrainoje demaskuos „išdavikus“ Rusijoje, atkartodamas ankstesnį prezidento Vladimiro Putino raginimą „išvalyti“ Rusijos visuomenę.

„Tokiose situacijose daugelis žmonių pasirodo esantys išdavikai, – sakė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie savaime dingsta iš mūsų gyvenimo. Kai kurie palieka savo pareigas, kai kurie išvyksta iš šalies. Taip vyksta apsivalymas.“

Tūkstančiai rusų pabėgo iš savo šalies per kelias dienas ar net valandas, V.Putinui vasario 24 dieną nusprendus pradėti plataus masto karinį puolimą Ukrainoje. Tikslus išvykusiųjų skaičius nežinomas.

Vis tik D.Peskovas pareiškė, kad „didžioji dauguma“ rusų palaiko prezidentą.

Trečiadienį V.Putinas aistringai gynė savo taktiką Ukrainoje, kartu smerkdamas „penktąją koloną ir nacionalinius išdavikus“, kurie „mintyse“ gyvena Vakarų šalyse.

„Rusijos žmonės visuomet sugebės atskirti tikrus patriotus nuo išdavikų ir tiesiog juos išspjaus kaip musę, atsitiktinai įskridusią į burną“, – dėstė valstybės vadovas.

„Esu įsitikinęs, kad toks natūralus ir būtinas visuomenės apsivalymas tik sustiprins mūsų šalį“, – kalbėjo V.Putinas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje.

Ilgametis Kremliaus lyderis taip pat apkaltino Vakarų spaudą ir socialinės žiniasklaidos milžines neva kuriant Rusijai priešišką „melo imperiją“.

Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio valdžia ketvirtadienį pranešė, kad apie 30 tūkst. žmonių sugebėjo išvykti.

Administracija taip pat nurodė, kad tebesiaiškina informaciją apie galimas aukas po Rusijos pajėgų trečiadienį surengto bombardavimo, kurio taikiniu tapo Mariupolio dramos teatras, kur slėpėsi šimtai žmonių.

Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje sakoma, kad „apie 30 tūkst. žmonių išvyko savo transportu“. Pareigūnai pridūrė, kad mieste apie „80 proc. gyvenamųjų būstų yra sunaikinti“ ir kad tebesiaiškinama padėtis subombarduotame teatre.

„Padėtis Mariupolyje kritinė. Miestas jau 16 parų blokuojamas. Daugiau kaip 350 tūkst. mariupoliečių tebesislapsto sandėliuose ir rūsiuose nuo Rusijos okupacinių pajėgų nepaliaujamų apšaudymo“, – sakoma tarybos pranešime.

Garsus Ukrainos muzikantas ir politikas Sviatoslavas Vakarčukas įrašė ir „Instagram“ paskelbė jaudinantį video įrašą iš Zaporižios ligoninės reanimacijos skyriaus, kur gydomi iš Rusijos karių blokuoto Mariupolio su tėvais bandę pabėgti vaikai. Juos, važiuojančius automobilių kolona, apšaudė Rusijos kariai. 

„Nežinau, ar dar yra prasmės ten ieškoti žmogiškumo, bet vieną vaizdo įrašą įrašiau rusų žudikų motinoms.

Tikriausiai girdėjote, kad vakar šie vaikai kartu su suaugusiaisiais bandė pabėgti iš Mariupolio blokados. Civiliai su vaikais savo automobiliais išvyko didele kolona. O okupantai į juos atidengė ugnį. Rusų įsibrovėliai sužeidė kelis vaikus. Kai kuriems vaikams teko amputuoti kojas ir rankas.

Tai patys sunkiausi karo nusikaltimai – prieš vaikus! Ir visa jų kaltė prieš rusus yra ta, kad šie vaikai yra ukrainiečiai, gyvenantys savo nepriklausomoje šalyje!

Pasaulis turi matyti ne žmonių nusikaltimus iš Rusijos!
Pasaulis turi ruoštis didžiausiam tarptautiniam tribunolui nuo Niurnbergo laikų“, – sakė S.Vakarčukas.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as pranešė, kad prieš jį surengta provokacija – jam prisiskambino Ukrainos premjeru prisistatęs apsimetėlis.

Britų politikas tai pavadino desperatišku bandymu atitraukti dėmesį nuo Rusijos vykdomų pažeidimų.

„Šiandien su manimi bandė kalbėtis Ukrainos premjeru prisistatęs apsimetėlis. Jis uždavė keletą klaidinančių klausimų ir, kilus įtarimui, nutraukiau pokalbį.

Jokia Rusijos dezinformacija, iškraipymai ir nešvarūs triukai negali atitraukti dėmesio nuo Rusijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir neteisėtos invazijos į Ukrianą.  Desperatiškas bandymas“, – pareiškė britų politikas. 

Tikimybė, kad Rusijos okupacinės pajėgos šturmuos Kyjivą, išlieka, sako Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.

„Noriu pabrėžti, kad vis dar yra priešo bandymų šturmuoti sostinę tikimybė. Tačiau noriu patikinti, kad Kyjivo, kaip Ukrainos sostinės, gynyba yra strateginis visos valstybės uždavinys“, – sakė M.Motuzianykas.

Jis pridūrė, kad Kyjivo gynyboje dalyvauja geriausi Sausumos pajėgų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų daliniai.

O.Motuzianyko teigimu, padėtis Kijevo priemiesčiuose, ypač Hostomelio, Bučos ir Irpinės kryptimis, taip pat nesikeičia. Tuo pat metu, pridūrė jis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengia specialias operacijas.

„Negalime atvirai kalbėti apie visas specialiąsias priemones, kurių imasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir specialieji daliniai. Ši kryptis yra be galo svarbi. Tai sostinės priemiestis. Siekiant toliau ginti Kyjivo miestą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią galimam priešo puolimui“, – pabrėžė O.Motuzianykas.

Tūkstantis čečėnų savanorių vyksta kovoti į Ukrainą kaip šią šalį atakuojančių Rusijos pajėgų dalis, ketvirtadienį pranešė Čečėnijos autoritarinis lyderis Ramzanas Kadyrovas.

Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas R.Kadyrovas, kurio saugumo pajėgos buvo kaltinamos daugybe žmogaus teisių pažeidimų,  per platformą „Telegram“ parašė, kad vienas iš jo giminaičių – Apty Alaudinovas – „vadovauja tūkstančiui savanorių iš Čečėnijos respublikos, vykstančių dalyvauti Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos specialiojoje operacijoje“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė Turkijos tapti potencialios Kyjivo sutarties su Rusija garante – kartu su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos penkiomis nuolatinėmis narėmis ir Vokietija, ketvirtadienį pranešė Ankaros diplomatijos vadovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Ukraina pateikė pasiūlymą dėl kolektyvinės saugumo sutarties: P5 (JT Saugumo tarybos nuolatinės narės), Turkija ir Vokietija. Rusijos Federacija neprieštarauja“, – viešėdamas Ukrainos vakariniame Lvivo mieste sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės yra JAV, Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.

Derybos tarp Ukrainos ir Rusijos šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu – įvairiuose pogrupiuose, kurie sprendžia humanitarinius, ekonominius ir teisinius klausimus. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad Rusijos Federacijos pozicija derybose su Ukraina sušvelnėjo.

Jis pažymėjo, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą, kad paskelbtų ultimatumą, tačiau šis planas neušdegė.

„Su tokiu požiūriu jie atėjo į pirmąsias derybas. Jie puikiai suvokia, su kokiais sunkumais susiduria. Visas pasaulis pamatė, kad antra pagal dydį kariuomenė buvo priversta prašyti pagalbos Kinijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir Kirgizijoje, nes susidūrė su pasipriešinimu iš Ukrainos, kuri niekada nebuvo karinė valstybė.

Mychailo Podoliako nuotr./Mychailo Podoliakas (dešinėje) ir parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija.

Mitas apie Rusijos galią ir pagarbą, kurios ji nusipelno, buvo kruopščiai kultivuojamas Vakaruose ir buvo sugriautas“, – sakė M.Podoliakas.

Anot jo, akivaizdu, kad šioje situacijoje Ukraina nesutinka su Rusijos kompromisais, kurie kaip nors pakenktų Ukrainos interesams.

„Ukrainos visuomenė nepatenkinta šiuo sprendimu. Žmonės žūsta mūšio lauke, o mes klausysime Rusijos pretenzijų?“ – klausė jis.

M.Podoliakas pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi kovoti iki savo galo.

„Šiuo metu būtent Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą daugelyje sričių“, – sakė jis.

Pasak jo, Rusijos delegacija pastaruoju metu smarkiai „suminkštėjo“. Dabar jie pasaulį vertina objektyviau ir elgiasi labai korektiškai.

Be to, M.Podoliakas teigė, kad „iš pradžių Rusija atėjo su daugybe pageidavimų, kurių dauguma nebesvarstoma“.

Darbas organizuojant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos Federacijos prezidento Volodymyro Putino susitikimą vyks suradus okupuoto Donbaso perdavimo Ukrainai formulę, interviu Lenkijos žiniasklaidai sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas. 

„Kalbant apie okupuotas teritorijas, Ukrainos pozicija išlieka ta pati: šalies sienų pakeisti negalima.

Tačiau manau, kad turime mąstyti blaiviai. De jure Krymas, Doneckas ir Luhanskas lieka Ukrainos dalimi, bet de facto juos kontroliuoja Rusijos paskirtos administracijos. Vienas iš esminių klausimų – kaip valdyti šias teritorijas. Bėda ta, kad Rusijos Federacija atėjo pas mus su karu, o ne pradedama pokalbį“, – sakė M.Podoliakas.

Žurnalistai jo paklausė, ar derybose svarstoma galimybė Donecką ir Luhanską grąžinti Ukrainos kontrolei.

„Vyksta derybos. Ieškome teisinės formulės. Kai ji bus rasta, Ukrainos ir Rusijos prezidentai tęs derybas specialiame susitikime“, – sakė M.Podoliakas.

Jo taip pat buvo klausiama, kur ir kada galėtų vykti V.Zelenskio susitikimas su V.Putinu.

„Kai tik baigsime dirbti ties susitarimu, pradėsime organizuoti susitikimą. Tai – artimiausių savaičių tema. Tačiau susitikimo vieta mums nesvarbi. Viskas įmanoma, išskyrus Rusiją“, – sakė M.Podoliakas.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Černihivo miesto centrą. Černihivo srities policija praneša, kad yra žuvusiųjų, tarp jų – JAV pilietis.

„Okupantai vėl pradėjo sunkiosios artilerijos ataką prieš beginklius civilius gyventojus mieste. Yra žuvusių ir sužeistų žmonių. Tarp žuvusiųjų yra JAV pilietis“. Kol kas daugiau duomenų apie žuvusį JAV pilietį nėra.

Pranešime teigiama, kad policijos pareigūnai padeda evakuoti sužeistus civilius į gydymo įstaigas.

Valstybinės gelbėjimo tarnybos nuotr./Žuvusieji Černihive

Trečiadienį Rusijos okupacinei kariuomenei apšaudžius Černihivą žuvo mažiausiai 53 žmonės. Pranešta, kad mažiausiai dešimt žmonių žuvo prie parduotuvės, kai eilėje laukė duonos. 

Rusijos okupantai bando tęsti strateginį puolimą prieš Ukrainą ir neatsisako bandymų pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas, tačiau nesėkmingai. Tai skelbiama kovo 17 d. Ukrainos kariuomenės: Generalinio štabo suvestinėje.

Generalinis štabas pažymi, kad siekdamas apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, priešas bando blokuoti apgyvendintas teritorijas į šiaurę nuo sostinės Kyjivo.

Kartu priešas nesiliauja rengti raketų ir bombų atakų prieš civilinę infrastruktūrą Lvive, Ivano-Frankivske, Dniepre ir kituose regionuose, kur nevyksta aktyvūs kovos veiksmai.

Voluinės kryptimi užfiksuotas intensyvus Baltarusijos Respublikos teritorijos ir infrastruktūros panaudojimas, kai Rusijos karių grupė smogė Ukrainos teritorijai ir teikė logistinę paramą okupacinės kariuomenės grupei, veikiančiai Polesės kryptimi.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr./Karas Ukrainoje

Generalinio štabo teigimu, išlieka tikimybė, kad tam tikri Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai dalyvaus koviniuose veiksmuose Rusijos pusėje.

Priešas nevykdė jokių aktyvių puolamųjų veiksmų Seversko kryptimi ir toliau ruošiasi atnaujinti puolimą, kad blokuotų Kijevą iš šiaurės rytų krypties.

Rusų užpuolikai sustiprina grupuotę papildomais 1-osios tankų armijos daliniais ir Baltijos laivyno pakrančių daliniais.

Priešas vykdė puolimą Donecko ir Tavričeko kryptimis. Rusų pajėgos iš dalies sėkmingai veikė Rubižnės rajone (įsitvirtino vakariniame ir šiaurės vakariniame miesto pakraštyje, veržėsi į pietinę miesto dalį). Popasnos ir Volnovachsko kryptimis priešas nesėkmingai puolė Verchnetorecko ir Marinkos rajonus ir patyrė nuostolių. Rusija pergrupuoja karius ir atnaujina atsargas.

Tęsiamas apsupto Mariupolio uostamiesčio šturmas. 

Okupantai nevykdė aktyvių puolamųjų operacijų Zaporižios kryptimi.

Rusijos kariai bandė surengti puolimą Kryvyj Riho kryptimi ir užimti Mažosios Šešernios gyvenvietę, bet buvo atmušti.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad viena sudėtingiausių situacijų yra prie Rusijos kariuomenės apsupto Mariupolio uostamiesčio, kuris kasdien bombarduojamas, apšaudomas bei atakuojamas priešo pajėgų.

Žinomas Ukrainos Ukrainos karo žurnalistas Jurijus Butusovas savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad nors Mariupolio gynėjai didvyriškai laikosi, priešo pajėgos pasiekė Mariupolio priemiesčius ir įnirtingi mūšiai vyksta gatvėse. Tai įrodo ir Mariupolį ginančio pulko „Azov“ antradienį išplatintas vaizdo įrašas, kuriame jie rodo, kaip sunaikina miesto gatvėmis riedančius Rusijos pajėgų tankus.

Mariupolis, smarkiai nukentėjęs nuo Rusijos pajėgų atakų

+1

J.Butusovas rašo, kad Rusijos pajėgos ir toliau įnirtingai šturmuoja Mariupolį. Pasak jo Mariupolio gatvėse vyksta artima kova, priešo pajėgos bando priversti gynėjus išeikvoti šaudmenis ir siaurinti gynybos zoną, kad galėtų bombomis naikinti gynėjų pajėgas.

VIDEO: Азов успішно полює на російські танки у Маріуполі

Азов успішно полює на російські танки у Маріуполі

J.Butusovas rašo, kad Mariupolio gynėjai atremia priešo atakas, padaro jam didelių nuostolių, tačiau Rusijos pajėgos turi absoliutų aviacijos ir artilerijos pranašumą, todėl kova labai sunki. 

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos iš Ukrainos bėgančių pabėgėlių skaičius per pastarąją parą išaugo daugiau nei 100 tūkstančių.

JT pabėgėlių reikalų agentūros teigimu, nuo vasario 24 dienos, karo pradžios, šalies sieną kirto 3 169 897 ukrainiečiai, o tai yra 106 802 daugiau nei trečiadienį.

„Daugiau nei 3 mln. žmonių pabėgo iš šalies. Didžioji dauguma – moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie paliko savo namus ir dažnai kitus šeimos narius, nežinodami, kas jų laukia toliau“, – nurodė agentūra.

„Valanda po valandos, minutė po minutės žmonės bėga nuo siaubingos smurto realybės Ukrainoje. Jei konfliktas nesibaigs, ši širdį draskanti krizė didės. Mums reikia taikos dabar“, – skelbiama pranešime.

Remiantis UNHCR, daugiau nei 2 mln. žmonių, turėjusių palikti savo namus, tebėra Ukrainos teritorijoje.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, iki trečiadienio iš Ukrainos pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Anksčiau UNHCR skelbė, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. žmonių, tačiau praėjusią savaitę pripažino, kad šis skaičius realiai gali būti didesnis.

Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno 37 mln. gyventojų, neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, kur traukėsi ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

Šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iki šiol jau 1 916 445 – kirto Lenkijos sieną. 

Lenkijos pasieniečių teigimu, įvažiuojančių žmonių skaičius trečiadienį buvo 11 proc. mažesnis nei antradienį.

Be to, dešimtys tūkstančių žmonių vyksta iš Lenkijos į Ukrainą. Dauguma jų grįžta į tėvynę kariauti, tačiau taip pat yra asmenų, grįžtančių slaugyti pagyvenusius giminaičius arba parsivežti į Lenkiją savo artimuosius.

Iki šio karo Lenkijoje gyveno ir dirbo maždaug 1,5 mln. ukrainiečių. 

Duomenys apie atvykimą į Ukrainos kaimynines šalis, esančias Europos Šengeno laisvo judėjimo erdvėje – Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją – rodo tik skaičių žmonių, įvažiavusių į šią erdvę per vieną ar kitą šalį.

„Mūsų skaičiavimais, didelis skaičius žmonių juda toliau į kitas šalis“, nurodė UNHCR.

Rumunija

UNHCR duomenimis, į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 491 409 žmonės, įskaitant asmenis, kurie į Rumuniją atvyko per Moldovą ir toliau keliavo į kurią nors ES valstybę.

UNHCR turimi duomenys rodo, kad kiekvienai iš šių kaimyninių šalių tenkantis pabėgėlių skaičius 271 283 žmonėmis didesnis už bendrą sumą. Pasak agentūros, šis skirtumas atspindi žmonių, kirtusių Moldovos ir Rumunijos sieną, skaičių.

Manoma, kad dauguma žmonių toliau keliavo į kitas Europos Sąjungos šalis.

Moldova

Remiantis JT agentūra, į šią ES nepriklausančią valstybę per sieną atvyko 350 886 ukrainiečiai. Ji yra arčiausiai Ukrainos didžiulio uostamiesčio Odesos.

Daugelis šalį dėl karo paliekančių ukrainiečių keliauja tranzitu per Moldovą – nedidelę 2,6 mln. gyventojų turinčią neturtingą valstybę, o vėliau vyksta į Rumuniją, Vengriją ir kitas šalis.

Vengrija

Pasak UNHCR, iš viso per Vengrijos sieną įvažiavo  282 611 ukrainiečių pabėgėlių.

Vengrija turi penkias sienos perėjas ir keletą pasienio miestų. Viename jų, Zahonyje, vietos valdžia visuomeninius pastatus pavertė pagalbos pabėgėliams centrais.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sienos atkarpą su Ukraina, atvyko 228 844 pabėgėliai iš Ukrainos.

Rusija

Rusijoje prieglobstį rado 168 858 žmonės iš Ukrainos.

Be to, pasak UNHCR, vasario 21–23 dienomis iš prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje į Rusiją atvyko 50 000 žmonių.

Baltarusija

Baltarusija sulaukė 2 127 pabėgėlių, nurodė UNHCR.

Žinomas Ukrainos karo žurnalistas Jurijus Butusovas po Mariupolio dramos teatro subombardavimo savo paskyroje „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą iš Mariupolio dramos teatro, kuriame matyti, kad teatro viduje susirinkę daugybė civilių, tarp jų daug moterų ir vaikų. Vaizdo įraše matyti, kaip žmonėms dalijamas maistas, kitose patalpose žmonės ilsisi.

Paskelbęs šį įrašą žurnalistas dar nežinojo, kad subombarduotame teatro pastate buvę žmonės išgyveno. 

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paragino Ukrainą nebeskelbti vaizdo įrašų su į nelaisvę paimtais rusų kariais ir atkreipė dėmesį, kad tokiu elgesiu Kyjivas pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus.

Ukraina spaudos konferencijose Kyjive demonstruoja žiniasklaidai sučiuptus rusų karius, vaizdai platinami oficialiose paskyrose socialiniuose tinkluose.

Tačiau tokiais veiksmais pažeidžiamos Ženevos konvencijos, numatančios humanitarinės teisės konfliktų metu gaires, sakoma vėlai trečiadienį paskelbtame JAV įsikūrusios HRW pareiškime.

„Ukrainos pareigūnai turėtų liautis skelbę socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse sučiuptų rusų karių vaizdo įrašus, žadinančius visuomenės smalsumą, ypač tuos, kur matyti jų žeminimas ar bauginimas, – nurodė HRW. – Tokiu elgesiu su karo belaisviais pažeidžiamos Ženevos konvencijų apsaugos priemonės dėl... oraus elgesio su visų šalių į nelaisvę paimtais kovotojais.“

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) paskyrose socialinėje žiniasklaidoje buvo paskelbta vaizdo įrašų ir pagal juos galima manyti, kad rusų belaisviai yra verčiami kažką daryti, kad jie atskleidžia savo vardus, identifikacijos numerius bei kitą asmeninę informaciją, nurodė HRW.

Panašių įrašų buvo paskelbta paskyrose, tikriausiai tvarkomose Vidaus reikalų ministerijos, sakoma pranešime.

„Ukrainos pareigūnai turėtų liautis skelbę šiuos įrašus internete, – sakė HRW patarėja teisės klausimais Aisling Reidy. – Rusijos pajėgų pažeidimų yra labai daug, jie daro didelę žalą civiliams, [bet] tuo pačiu metu Ukraina turi aiškių įsipareigojimų, įskaitant teisėtą elgesį su karo belaisviais, ir privalo jų laikytis.“

Pasak HRW, ji vis dar laukia atsakymo į Ukrainos valdžiai nusiųstą laišką, kuriuo buvo pareikštas susirūpinimas.

Socialinių tinklų kompanijos turėtų imtis žingsnių ir slopinti tokio turinio skelbimą, o žiniasklaidos priemonės privalo neskelbti medžiagos apie kalinius, neatitinkančios humanitarinės teisės, pridūrė organizacija.

HRW taip pat nurodė, kad užfiksavo daug rusų įvykdytų pažeidimų bei tikėtinų karo nusikaltimų, įskaitant atakas prieš civilius.

Ukrainos kariai sunaikino Rusijos tankų koloną, kuri judėjo link Kamenkos miesto Charkivo srityje. Ši kolona buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų 437-ojo mokomojo pulko dalis.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Valerijus Zalužnyjus.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų ministras Jamesas Cleverly teigė, kad Mariupolio teatro bombardavimas buvo suplanuotas veiksmas, nukreiptas prieš civilius miesto gyventojus. Tokį Rusijos elgesį jis pavadino akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu, rašo „The Guardian“, remdamasis ministro interviu laidai „Good Morning Britain“. 

„Galiausiai oficialų sprendimą turi priimti tarptautiniai teismai ir tribunolai, tačiau akivaizdu, kad tai civilinė infrastruktūra, ant kurios pastato išorėje rusų kalba buvo užrašyta „Vaikai“. Panašu, kad tai yra konkretus taikinys, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą, ir, kaip jau sakiau, tai yra akivaizdus tarptautinės teisės ir ginkluoto konflikto teisės pažeidimas“, – sakė jis.

Ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Toks pareiškimas pasirodė JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį pavadinus Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą ir taip įsiutinus Kremlių.

„Tai ne šiaip karas. Tai valstybinis terorizmas. Agresorės reguliarioji kariuomenė stropiai naikina civilius gyventojus“, – vaizdo ryšiu Europos Parlamentui sakė O.Reznikovas.

„Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius prašydamas pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip padaryta Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.

O. Reznikovas atkreipė dėmesį į nuožmų pietinio Mariupolio uostamiesčio puolimą ir teatro, kur, kaip sakė pareigūnai, slėpėsi apie 1,2 tūkst. moterų bei vaikų, subombardavimą.

Pasak ukrainiečių ministro, per tris V. Putino invazijos savaites Ukrainoje sunaikinta per 400 mokyklų, 110 ligoninių, 1 tūkst. daugiabučių.

Ukrainos pasipriešinimas ir logistinės problemos sutrukdė Rusijai siekti žaibiškos pergalės. O.Reznikovas teigė, kad nuo invazijos pradžios žuvo daugiau kaip 14 tūkst. rusų karių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

Ukrainiečių ministras tvirtino, kad Kyjivo pajėgos galiausiai nugalės didesnes Kremliaus pajėgas, bet paragino Europą tiekti daugiau ginklų.

„Mes laimėsime. Klausimas tik dėl kainos, kurią sumokės ukrainiečiai, – sakė jis. – Rusus galima sustabdyti, pergalę galima pasiekti, bet mums reikia pagalbos.“

O.Reznikovas paprašė „labai greitai“ skirti didesnę finansinę pagalbą, kad ukrainiečiai galėtų įsigyti tokių dalykų kaip lėktuvai, šarvuotosios transporto priemonės, prieštankinės ir priešlėktuvinės sistemos.

27 narių Europos Sąjunga jau skyrė 500 mln. eurų ginklams Kyjivui, o dabar siūloma skirti dar 500 milijonų.

O.Reznikovas taip pat paragino ES griežtinti sankcijas Rusijai ir spausti kompanijas, nenutraukusias verslo reikalų Rusijoje.

Jis griežtai kritikavo Vakarų atsisakymą tiesiogiai įsikišti ir nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

„Prarasime vis daugiau ir daugiau gyvybių, ir vėliau Europos šalys mokės daugiau pinigų, kad padėtų atstatyti Ukrainą“, – sakė jis.

„Kuo ilgiau dvejosite, tuo labiau mūsų vaikai ir vaikaičiai laikys tai nusikaltimu Ukrainai“, – pridūrė O.Reznikovas.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ketvirtadienį pranešė, kad parūpins neperšaunamų liemenių ir šalmų Ukrainoje dirbantiems žurnalistams po kelių reporterių, ruošusių reportažus apie Rusijos invaziją, žūties.

UNESCO taip pat organizuos mokymus internetu, kaip dirbti ir suteikti pirmąją pagalbą karo zonose. Be to, ji bandys netrukus surengti asmeninius mokymus žurnalistams vakariniame Lvivo mieste, į kurį iš apsuptos sostinės Kyjivo persikėlė daug žiniasklaidos organizacijų.

„Žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai rizikuoja savo gyvybėmis Ukrainoje, kad suteiktų gyvybės gelbstinčios informacijos vietos gyventojams ir informuotų pasaulį apie šio karo tikrovę“, – sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay pranešime.

Pirmoji 125 liemenių ir šalmų partija bus išdalinta pirmiausia Ukrainos žurnalistams, „kurie anksčiau pranešė apie vietoje esančias problemas ir yra priversti atlikti karo korespondentų vaidmenį, nors yra nepasiruošę pavojams, su kuriais dabar susiduria“, nurodė agentūra.

Anot jos, nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris savaites žuvo mažiausiai keturi žurnalistai, tarp jų „Fox News“ operatorius ir ukrainietė, padėjusi jo komandai.

Taip pat žuvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud  ir ukrainiečių reporteris Jevhenas Sakunas. Jų mirtis išprovokavo žiniasklaidos grupių protestus, kad Rusijos pajėgos nesugeba apsaugoti karo reporterių, kaip reikalauja tarptautinė teisė.

UNESCO taip pat pranešė, kad skirs lėšų Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos karštajai linijai, į kurią žurnalistai galėtų kreiptis prireikus evakuotis iš pavojingos zonos.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigia, kad Rusijos karinės Chmeimimo bazės, esančios Sirijoje, vadovybei nurodyta kasdien užverbuoti iki 300 kovotojų. Žvalgybos teigimu, kovo 15 d. iš šios karinės bazės išsiųsta 150 žmonių, kurie prisijungs prie Rusijos pajėgų Ukrainoje. 

Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, artimiausiu metu iš Sirijos į Rusiją ir Baltarusiją planuojamas ginklų, įrangos ir kitų išteklių perdavimas Rusijos okupacinėms pajėgoms. Sirijos režimo lyderis Basharas al Assadas yra žadėjęs Rusijai suteikti 40 tūkst. kovotojų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Basharas al Assadas ir Vladimiras Putinas

Pranešime, kurį taip pat paskelbė feisbuke, Ukrainos žvalgyba teigia, kad Sirijoje verbuojamiems kariams žadama, esą Ukrainoje jie vykdys tik policijos funkcijas. Tiesa, pažymima žinutėje, tarp samdinių jau sklinda informacija, kad Rusijos pažadai – melas, o Ukrainoje tektų dalyvauti tiesioginiuose karo veiksmuose. 

„Be to, neseniai į Chmeimimo karinę bazę iš Rusijos atvyko apie 30 kovotojų, kurie buvo sužeisti kovose su Ukrainos gynėjais. Tai neigiamai paveikė kitų naujokų moralinę ir psichologinę būklę, todėl kai kurie iš jų atsisakė dalyvauti kovinėse operacijose. Netgi užfiksuoti savižudybės atvejai.

Dalis jų dislokavimą Rusijoje ir Baltarusijoje vertina kaip galimybę nelegaliai migruoti į ES šalis“, – rašo Ukrainos žvalgyba. 

Buvęs JK kariuomenės vadas generolas Nikas Parkeris BBC radijo laidoje „Today“ sakė, kad taikos derybos yra „puikus dalykas“, tačiau Vakarai neturi būti jų „blaškomi“.

„Tikrovė tokia, kad buvo įsiveržta į suverenią šalį, ir kiekvieną dieną matome nuniokojimo ir mirties scenas“, – sakė jis.

Anot jo, kad nors Vakarai norėtų, kad Rusijos kova „sumažėtų“, tačiau šalis „jau ir anksčiau patyrė smūgių“. Dėl šios priežasties, pasak jo, Vakarų valstybės turėtų planuoti blogiausią scenarijų.

„Turime turėti aiškų planą, kuriame būtų pripažinta, kad nesiruošiame įvesti neskraidymo zonos, kad nesiruošiame įvesti savo karių į Ukrainą, bet ketiname koordinuoti platesnio masto atsaką“, – sakė jis.

Kremlius ketvirtadienį atmetė Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo įpareigojimą Rusijai sustabdyti karinį puolimą Ukrainoje, Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) ankstesnę dieną paskelbus atitinkamą nutartį.

„Negalime atsižvelgti į šį sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad sprendimui įgyvendinti būtinas abiejų šalių – Rusijos ir Ukrainos – sutarimas.

„Šiuo atveju jokio sutarimo negali būti“, – sakė D.Peskovas.

TTT trečiadienį nusprendė, kad „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“.

Ukraina skubos tvarka kreipėsi į Hagoje įsikūrusį TTT netrukus po to, kai Rusija užpuolė šalį.

D.Peskovas pareiškė, kad Maskvos delegacija derybose su Kyjivu dėl karo veiksmų užbaigimo „demonstruoja daug didesnį pasirengimą derėtis, nei mūsų kolegos“.

Ukrainos generalinis štabas informavo, kad ketvirtadienio duomenimis Rusijos kariuomenė neteko daugiau nei 14 tūkst. savo karių. 

Taip pat pranešama apie 444 sunaikintus tankus, 1435 šarvuotas kovos mašinas,  201 artilerijos sistemą, 86 lėktuvus, 108 sraigtasparnius. 

Vakar iš Rusijos nelaisvės ištrūkęs Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas paskelbė pirmąjį vaizdo įrašą, kuriame kreipėsi į miestiečius, kurie, nepabūgę represijų, toliau kovoja už laisvę. Įrašu telegram kanale pasidalijo Vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko. 

Trumpame vaizdo įraše meras paragino protestuoti prieš Rusijos okupaciją. Jis taip pat padėkojo visiems, kurie nepasiduoda spaudimui ir toliau gina miestą bei visą šalį. I.Fiodorovas kreipėsi ir į prezidentą V.Zelenskį bei padėkojo jam už paramą. 

15min primena, kad Melitopolio merą I.Fiodorovą Rusijos pajėgos pagrobė penktadienį. Vakar jis buvo išlaisvintas. 

Kaip rašė pravda.com.ua, miesto meras buvo iškeistas į devynis rusų karius – šauktinius. Tai Ukrainos televizijos eteryje patvirtino prezidento biuro vadovo atstovė spaudai Daša Zarivna.

„Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas buvo išlaisvintas iš rusų nelaisvės. Už jį Rusija gavo devynis savo karius, gimusius 2002-2003 metais. Tai iš esmės vaikai. Šauktiniai, kurių, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, Ukrainoje nėra“, – kalbėjo atstovė.

D.Zarivnos teigimu, okupantai I.Fiodorovą laikė daugiau nei penkias dienas ir vertė bendradarbiauti, bet Melitopolio meras nesutiko.

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okuptuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk ketvirtadienį informavo, kad susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių, kuriais turėtų būti evakuojami civiliai ir teikiama pagalba. 

Ketvirtadienį planuojamas koridorius iš Mariupolio į Zaporižę. Planuojama nusiųsti autobusus į Berdjanską mariupoliečiams surinkti, taip pat pristatyti autocisterną su degalais asmeniniams automobiliams papildyti.

Taip pat numatomi kiti humanitariniai koridoriai:

• nuo Borodjankos iki Žitomyro;
• nuo Ševčenkivo iki Brovarų;
• nuo Charkivo iki Vovčansko;
• humanitarinė pagalba maisto ir medicinos srityje Hostomelyje, Bučoje, Semypolkuose, Markivcuose, Opanasove.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naujausią žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos invazija į Ukrainą „iš esmės sustojo visuose frontuose“.

Ataskaitoje pastebima, kad pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos padarė minimalią pažangą sausumoje, jūroje bei ore ir toliau patiria didelių nuostolių. Taip pat teigiama, kad Ukrainos pasipriešinimas išlieka tvirtas ir yra gerai koordinuojamas.

„Didžioji dauguma Ukrainos teritorijos, įskaitant visus didžiuosius miestus, tebėra ukrainiečių rankose“, – teigia JK gynybos ministerija. 

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba skelbia, kad Rusijos atakos metu apgriauta Charkivo srityje, Merefos mieste, esanti mokykla. Joje kilo gaisras. Remiantis pirminiais duomenimis, aukų pavyko išvengti. 

Kalbėdamas per televiziją Vladimiras Putinas teigė, kad Vakarai bando suskaldyti Rusijos visuomenę, pasikliaudami vadinamąja penktąja kolona – rusais, kurie uždirba pinigus Rusijoje, bet gyvena Vakaruose – ir net ne geografine šio žodžio prasme, o savo mintimis, rašo „Voice of America“. V.Putinas juos vadino nacionaliniais išdavikais.

Vladimiras Putinas

„Visai nesmerkiu tų, kurie turi vilą Majamyje ar Prancūzijos Rivjeroje, kurie negali išgyventi be foie gras, austrių ar vadinamosios lyčių laisvės. Tačiau problema yra visiškai ne tame, o tame, kad daugelis šių žmonių savo esme yra savo mintimis įsikūrę būtent ten, o ne čia, ne su mūsų žmonėmis, ne su Rusija“, – teigė V.Putinas.

Naujose palydovinėse „Maxar“ nuotraukose užfiksuota, kokią žalą Rusijos pajėgos padarė Sumų miestui. Palyginimui pateikti vaizdai iki Rusijai įsiveržiant į Ukrainą ir prasidėjus atakoms.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje

Aukščiau esančiose nuotraukose matoma bažnyčia ir daugiabučiai Sumų mieste 2021 liepos 18 d. (kairėje) ir 2022 m. kovo 14 d. Padaryta žala bažnyčiai ir gyvenamiesiems daugiabučiams. 

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje

Kovo 16 d. sukurtame „Maxar“ palydovinių vaizdų derinyje matoma traukinių stotis ir pastatai Sumų centre 2021 m. liepos 18 d. (kairėje) ir apgadinti pastatai bei žmonių minia miesto centre Rusijai užpuolus šalį. 

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje

Nuotraukoje aukščiau – namai, užfiksuoti Sumuose 2021 m. liepos 18 d. (viršuje) ir tie patys namai 2022 m. kovo 14 d.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad praėjusią parą šalies kariuomenė numušė 10 Rusijos karinių oro objektų, tarp kurių – du naikintuvai–bombonešiai Su-34, trys naikintuvai Su-34SM, trys sraigtasparniai ir bepiločiai orlaiviai. 

„Priešas toliau vykdo raketų ir bombų smūgius prieš Ukrainos miestų infrastruktūrą ir apgyvendintas teritorijas. Rusijos okupantai ir toliau intensyviai veikia informacinėje erdvėje – vykdo kibernetines atakas, fiziškai naikina televizijos ir radijo imtuvus, tęsia masinę informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti aukščiausią Ukrainos karinę ir politinę vadovybę bei gynybos pajėgas. Be to, priešas ir toliau aktyviai skleidžia dezinformaciją apie vadinamosios “specialiosios operacijos„ vykdymą tarp Ukrainos gyventojų“, – rašoma Generalinio štabo feisbuko puslapyje. 

Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pareiškė, kad Rusijos diversinės grupės rado „spragą“, kaip atvykti iš Europos į Ukrainą – jie esą naudojasi „Russia Today“ dukterinės bendrovės žurnalistų įgaliojimais, praneša Unian.eu.

Apie tai buvo paskelbta centro „Telegram“ kanale.

„Šį kartą okupantai rado „spragą“ iš Europos pusės. Jie atvyksta pas mus su vaizdo agentūros “„Ruptly“, kuri yra agentūros “Russia Today„ dukterinė įmonė, žurnalistų pažymėjimais“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad ši Rusijos vaizdo naujienų agentūra turi biurą Berlyne.

Diversantai taip pat gali nurodyti, kad dirba „Redfish Channel“ arba „Maffick Agency“, sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.

Šiandien Mariupolis yra baimės, mirties ir siaubo miestas, o jo gyventojams labai reikia pagalbos, socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Christina Jolos, kuriai neseniai pavyko ištrūkti iš Rusijos teroristų užblokuoto miesto, praneša Unian.ua.

Pasak jos, gyventojai turėjo palikti miestą apšaudomi, susibūrę į kolonas ir ant automobilių klijuodami užrašus „Vaikai“.

Mariupolis, smarkiai nukentėjęs nuo Rusijos pajėgų atakų

+1

„Mieste nėra ryšio, vandens, dujų, greitosios pagalbos automobilių. Žmonės nuplėštomis galūnėmis kraujuoja kiemuose ir niekas jiems nepadeda – ir tai tai taikūs žmonės, mūsų pažįstami ir giminaičiai. Žuvusieji tiesiog užkasami vietoje, o giminaičiai paskui jų neranda“, – pasakojo moteris.

Ji patvirtino, kad miestiečiai iš tiesų buvo priversti rinkti sniegą, tirpdyti jį ant ugnies ir taip ruošti makaronus.

„Kiekvieną dieną ir naktį apšaudymas, švilpimas, drebančios sienos ir siaubas“, – tęsia ji.

Pasak gyventojos, mieste beveik nėra slėptuvių, bunkerių su ventiliacija – geriausiu atveju tai rūsiai, bet jos mamos namuose rūsio nebuvo. Mieste parduotuvės ir vaistinės apiplėštos, žmonės neturi nei vandens, nei maisto, o mirusieji net neišvežami – gyventojams patariama lavonus iškelti į balkoną, o paskui nunešti į maldos namus.

Mariupolyje liko moters mama, trys broliai, vyro tėvai. 

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba telegram kanale ryte pranešė, kad virš Kyjivo numuštos raketos skeveldros pataikė į daugiabutį sostinės Darnycos rajone. 

Vietoje dirbantys ugniagesiai nustatė, kad 16-o ir techninio aukštų konstrukcijos sunaikintos, viename iš butų kilo gaisras. Teko evakuoti 30 žmonių, vienas žmogus žuvo, 3 sužeisti.

Sovietinės statybos daugiabučio viršutinis kraštas buvo iš dalies sugriautas, taip pat sunaikintas vienas butas viršutiniame aukšte, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Jie taip pat nurodė, kad beveik visi pastato langai buvo išdaužti, taip pat padaryta žalos trims šalimais esantiems daugiabučiams, sakė AFP žurnalistai. Žmonės ėmėsi valyti savo balkonus ir butus, rinkdami stiklo šukes ir nuolaužas.

Ataka surengta likus dviem valandoms iki antradienio vakarą Kyjive įsigaliojusios komendanto valandos pabaigos. Apie komendanto valandos įvedimą paskelbęs sostinės meras Vitalijus Klyčko sakė, kad sostinei atėjo „sunkus ir pavojingas metas“.

Antradienį per Rusijos pajėgų smūgius gyvenamiesiems namams Kyjive žuvo keturi žmonės. Dar mažiausiai du žmonės žuvo pirmadienį.

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžiai, kad Rusija tyčia bombardavo gimdymo namus Mariupolyje, bus įrodymas teisme, teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo Pravda.eu.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolio gimdymo namai

„Kai kalbama apie tarptautinius teismus, pozicija yra ta pati – galiausiai nugalės mūsų tiesa.

Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras šiuo metu yra Ukrainoje. Aš su juo bendravau. Generalinė prokuratūra dirba labai gerai, renka įrodymus apie Rusijos Federacijos įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Dėkojame visiems Rusijos pareigūnams už tai, kad viešai pripažino karo nusikaltimų vykdymą. Ypač ministrui S. Lavrovui, kuris pasakė, kad jie sąmoningai bombardavo ligoninę ir gimdymo namus Mariupolyje.

Visa tai yra jų nusikaltimų įrodymai, už kuriuos jie anksčiau ar vėliau turės atsakyti“, – teigė D.Kuleba.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, o aukų skaičius dar nežinomas.

„Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje pasidalijo vaizdais, kaip Mariupolio teatras atrodė prieš Rusijos ataką. 

„Dar vienas siaubingas karo nusikaltimas Mariupolyje. Masinis Rusijos puolimas prieš dramos teatrą, kuriame slėpėsi šimtai nekaltų civilių. Pastatas dabar visiškai sugriautas. Rusai negalėjo nežinoti, kad tai buvo civilių slėptuvė. Gelbėkite Mariupolį! Sustabdykite rusų karo nusikaltėlius!“ – rašė jis. Tuo tarpu Rusijos kariuomenė neigia bombardavusi teatro pastatą ir tikina esą jį susprogdino miesto gynėjai.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Sumų regiono kaimuose rusų užpuolikai įsilaužia į žmonių namus, išvaro gyventojus į gatves ir atima iš jų maistą, „Telegram“ rašo Sumų regiono vadovas Dmytro Žyvickis, kurį cituoja „Kyiv Independent“.

„Nuo nacių rankų labiausiai kenčia kaimai, į kuriuos nakvoti eina priešai: rusų orkai įsilaužia į žmonių namus, išvaro žmones į gatves ir atima maistą! Skerdžiami gyvuliai ir naminiai paukščiai“, – rašė D.Žyvickis.

Pasak jo, „prakeikti piktadariai plėšikauja ir elgiasi blogiau nei naciai“.

Sumų regiono vadovas teigė, kad ukrainiečių gynėjai ketvirtadienį iš rusų atkovojo savo Ochtyrkos rajoną.

„Penkios dienos pažadų, penkios dienos vilčių, penkios dienos svajonių išgelbėti tūkstančius Mariupolio gyventojų gyvybių. Sutikome ir kulkosvaidžių, ir pabūklų, ir sukarintų pajėgų konvojų. Tačiau tai mūsų neišgąsdino, norėjome, kad mūsų artimieji ir draugai būtų išgelbėti... kad galėtume išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Gyvenome su ta viltimi, bet buvome... buvome paprasčiausiai apgauti...“, – sakė Rusijos pajėgų negailestingai atakuojamo Mariupolio meras Vadimas Bojčenka.

Telegram kanale jis priminė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį neįvedė „tylos režimo“ humanitarinio koridoriaus maršrute – dalis gyventojų miestą paliko tęsiantis apšaudymams, taip pat ir iš oro.

Per dvi dienas iš Mariupolio išvyko 6500 nuosavų automobilių.

„Šiandien įvyko baisi tragedija mūsų ir taip jau nuniokotame Mariupolyje, iš kurio beveik nieko neliko. Tiesioginis smūgis sunaikino dramos teatrą...“, – sakė meras.

Anot jo, tūkstančiai žmonių nuo apšaudymo slėpėsi Dramos teatre.

„Tai siaubinga tragedija, bet mes nepasiduosime. Padarysime viską, ką galime, kad “žaliasis koridorius„ veiktų ir žmonės galėtų evakuotis visais įmanomais būdais“, – pabrėžė A.Bojčenka.

Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, ypač Mariupolyje, jis pavadino ukrainiečių tautos genocidu.

„Esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai kartu iš griuvėsių prikelsime mūsų gražųjį Mariupolio miestą. Tačiau, deja, neprikelsime tų, kuriuos šis baisus karas nusinešė. Tačiau mes jų tikrai nepamiršime. Mes nepamiršime tų, kurie įvykdė šį baisų blogį mūsų Ukrainos žemėje“, – sakė meras.

Kovo 16 d. Rusijos lėktuvas numetė bombą ant dramos teatro pastato Mariupolyje, kur slėpėsi šimtai civilių. Nuolaužos užtvėrė įėjimą iš slėptuvės. 

Ketvirtadienio naktį socialiniuose tinkluose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino dar vieną savo vaizdo įrašą. Jame jis džiaugėsi Melitopolio mero išlaisvinimu, pasididžiavo Berdiansko gyventojų drąsa protestuoti okupantams panosėje ir pasisakė, kokie jo prioritetai derybose su Rusija. O tai yra karo baigtis, teritorinio vientisumo atstatymas ir saugumo garantijos.

Savo kalbą Ukrainos prezidentas pradėjo pasidžiaugimu, kad pagaliau iš Rusijos nelaisvės buvo išlaisvintas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuris buvo pagrobtas dar kovo 11 d.

„Jį vertė koloboruoti, bet jis mūsų vaikinas, nepasidavė. Kaip nepasiduodame mes visi“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Toliau sekė pagyrimai Berdiansko žmonėms, kurie protestuoja nepaisydami okupacinės kariuomenės. Jų į gatves išėjo tūkstančiai, o jų siunčiama žinia Rusijos kariuomenei paprasta: „Okupantai, eikite namo, tokia galimybė dar yra. Yra kiekvienam kariui, kuris atvežtas į mūsų šalies teritoriją. Kiekvienam, kuris dar nežuvo, nebuvo sužeistas ar paimtas į nelaisvę.“

Anot prezidento, Rusijos kariuomenės nuostoliai tokie, kokių ji neturėjo Sirijoje ar Čečėnijoje, kokių Sovietinė armija neturėjo Afganistane.

„Jeigu jūsų karas prieš Ukrainos tautą tęsis toliau, Rusijos motinos praras daugiau vaikų, nei Afganistano ir Čečėnijos karuose kartu paėmus.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.