V.Zelenskis: jei deokupacija pareikalaus daug gyvybių, mes palauksime ginklų

Svarbiausias naujienas iš Ukrainos sekite čia.

Per karą Ukrainoje galėjo žūti daugiau kaip 20 tūkst. Rusijos karių, sako į pensiją išėjęs JAV generolas Davidas Petraeusas. Anot jo, tai „daug kartų daugiau nei jie prarado per devynerius metus Afganistane“.

Kalbėdamas su BBC jis sakė nesistebintis Ukrainos gebėjimu atremti Rusijos pajėgas. Anot generolo, Ukraina „pasirodė geriau, nei dauguma iš mūsų tikėjosi“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų karys Svitlodarske

Dėl Rusijos veiksmingumo kare D.Petreusas kritiškas: „Niekas nenumatė Rusijos visiškos nekompetencijos, visais lygmenimis.“

Kalbėdamas apie padėtį Sjevjerodonecke buvęs karininkas sakė, kad „tam tikru momentu ukrainiečiams gali tekti pasitraukti, kad galėtų kovoti kitą dieną“. Pasak jo, miesto užėmimas Rusijai būtų reikšmingas psichologiniame „idėjų kine“.

Dar vieną karo dieną vakariniame kreipimesi apžvelgė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų netoli pietinio Chersono miesto ir žengia į priekį dalyje Charkivo srities.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai „ir toliau valdo fronto liniją, nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė vis dar turi didelį technikos ir kiekybinį pranašumą“.

„Šiandien noriu kreiptis į tuos Ukrainoje, kurie bando, taip sakant, koreguoti mūsų valstybės ginkluotąsias pajėgas arba nurodyti, kaip pirmiausia pulti ir kur atremti priešus. Ukraina vertina kiekvieną nuomonę. Tačiau Ukraina visų pirma vertina kiekvieną gyvybę. Ir tai yra aksioma. Ir Ukraina niekada nesielgs taip, kaip Rusija, kuri meta žmones į pragarą vien dėl to, kad Maskva norėjo ką nors užgrobti per kelias dienas ar iki tam tikros datos. Mūsų kariuomenė, žvalgyba, Nacionalinė gvardija ir visi valstybės gynyboje dalyvaujantys asmenys pamažu, bet neišvengiamai žlugdo visus okupantų planus“, – taip pat sakė V.Zelenskis.

Anot jo, padėtis Donbase išlieka sudėtinga, kovų epicentre atsidūrė Sjevjerodoneckas, Lysičanskas ir Kurachovė. Rusijos vykdomus Sjevjerodonecko – miesto, kuriame yra didelė cheminių medžiagų gamykla – bombardavimus ir apšaudymus jis pavadino beprotybe.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad azoto rūgšties cisterną vienoje Sjevjerodonecko gamykloje susprogdinusios Rusijos pajėgos sukėlė grėsmę ne tik vietos gyventojams, bet ir saviems kariams. Anot jo, gresia ekologinė ir cheminė katastrofa. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba tviteryje pranešė, kad bendradarbiaudamas su JT Kyjivas vykdo tarptautinę operaciją, kurioje dalyvauja partnerių kariniai laivai, padedantys užtikrinti saugius prekybos ir maisto produktų tiekimo kelius Rusijos blokuojamoje jūroje.

Daugiau informacijos ministras nepateikė. Anot jo, Rusija „žaidžia bado žaidimus su pasauliu, viena ranka blokuodama Ukrainos maisto produktų eksportą, o kita bandydama suversti kaltę Ukrainai.“

Pirmadienį Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas per pokalbį telefonu V.Zelenskiui sakė, kad Ankara teikia „ypatingą svarbą“ pastangoms sukurti saugų koridorių Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui jūra.

Jungtinės Valstijos tebėra „susirūpinusios dėl Rusijos veiksmų, kuriais ji bando institucionalizuoti suverenios Ukrainos teritorijos, ypač Ukrainos Chersono regiono, kontrolę“, antradienį pareiškė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. 

Spaudos konferencijoje jis sakė, kad Kremlius greičiausiai svarsto kelis būdus: nuo apsišaukėliškos liaudies respublikos pripažinimo, kaip Rusija prievarta padarė Donecke ir Luhanske, iki bandymo aneksuoti, kaip padarė Kryme. 

„Tai nuspėjama Rusijos žaidimo instrukcijos dalis, todėl dabar toliau skambiname pavojaus varpais, ypač po Rusijos prezidento V.Putino vienašališko dekreto, kuriuo būtų paspartintas Rusijos pasų išdavimas Ukrainos piliečiams. Panašią taktiką Rusija taikė 2019 m. Donecke ir Luhanske“, – sakė jis.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

„Rusijai beveik neabejotinai nepavyksta įgyti teisėtumo įgaliotoms vyriausybėms naujai užgrobtose Ukrainos teritorijose, nes protestai tęsiasi, o gyventojai atsisako bendradarbiauti“, – pridūrė N.Price'as.

Jis taip pat sakė, kad pirminiai Rusijos tikslai įgyti didelių Ukrainos teritorijų kontrolę buvo visiškai nesėkmingi. Kremlius tikriausiai tikisi, kad prievarta užėmęs Chersoną užsitikrins sausumos kelią į okupuotą Krymą bei viliasi, kad pasiekta „tam tikra pergalė“ padės pateisinti tūkstančių karių žūtis pačioje Rusijoje. 

„Mes ir toliau atkreipsime dėmesį į Rusijos teritorinius planus Ukrainoje, taip pat į jos vykdomą agresiją, lygiai taip pat, kaip ir reikalausime atsakomybės iš tų, kurie jai padeda, įskaitant papildomas baudžiamąsias ekonomines priemones“, – kalbėjo N.Price'as.

Šiandien Kanada paskelbė sankcijas V.Putino meiluže laikomai buvusiai gimnastei Alinai Kabajevai, taip pat kitiems Rusijos pareigūnams ir institucijoms, pranešė agentūra AFP.

Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly apie sankcijas šiandien pranešė žurnalistams Otavoje:

„Mes taikome sankcijas bankams, Putino režimui artimiems oligarchams, taip pat jo, nežinau, kaip ją pavadinti, jo partnerei.“

Scanpix ir ekrano nuotr./Vladimiras Putinas, Alina Kabajeva

Tarp asmenų, kuriems taikomas naujasis sankcijų paketas, yra A.Kabajeva, Rusijos žemės ūkio bankas, „Investtradebank“ ir dvi fondų valdymo įmonės.

Asmenų turtas bus įšaldytas, jiems bus uždrausta atvykti į Kanadą, pranešė AFP.

Žiniasklaida plačiai skelbė, kad A.Kabajevą ir V.Putiną sieja romantiški santykiai, nors pats V.Putinas tai paneigė dar 2008-aisiais, kai apie pirmą kartą paskelbta.

Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius pateikė skundą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui prieš ES Tarybą, įvedusią sankcijų buvusiam britų futbolo klubo „Chelsea“ savininkui, taikantis į Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną ir jo artimiausios aplinkos narius dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą, antradienį pranešė naujienų agentūra „The Assotiated Press“.

ES kovą jį įtraukė į asmenų, kurių turtas yra įšaldomas ir kuriems yra uždrausta atvykti į Bendriją, sąrašą dėl jų vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą.

ES Tarybos ir Bendrojo Teismo pareigūnai antradienį negalėjo pakomentuoti R.Abramovičiaus skundo detalių, kai AP su jais susisiekė antradienį.

R.Abramovičius buvo priverstas parduoti „Chelsea“, kai jam sankcijas įvedė Jungtinės Karalystės vyriausybė dėl oligarcho indėlio V.Putinui surengiant „brutalią ir barbarišką invaziją“ į Ukrainą.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį vakare paskelbė naujausią padėties šalyje apžvalgą. Joje teigiama, kad Rusija lėktuvais iš oro atakavo Sumų sritį, čia esančios pasienio gyvenvietės apšaudomos iš artilerijos ir minosvaidžių. 

„Slobožansko sektoriuje priešiški Rusijos Federacijos karinių pajėgų Vakarų karinės apygardos kariniai daliniai stiprina savo pozicijas ir neleidžia gynybos pajėgų daliniams patekti į laikinai užimtą teritoriją“, – rašoma toliau. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Severodoneckas

Remiantis štabo pranešimu, „rengiamasi atnaujinti priešo puolimą Izumo ir Slovjansko rajonuose.“

Taip pat rašoma, kad Donecko regione Rusija vykdo aktyvias puolimo operacijas Sjevjerodonecko ir Bachmuto sektoriuose, mūšiai tęsiasi.

„Priešas bando visiškai kontroliuoti Sjevjerodonecko miestą ir apsupti šioje teritorijoje veikiančius gynybos pajėgų dalinius. Rengiamasi puolimui Siversko ir Rajhorodoko vietovėse“, – nurodo štabas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė sudaręs susitarimą su Graikija, kad Atėnai perduos Ukrainai sovietinės gamybos šarvuotųjų mašinų mainais į modernesnę karinę techniką, kurios gaus iš Berlyno.

„Parūpinsime vokiškų šarvuotųjų transporterių“, – po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje sakė O.Scholzas.

Vokietija jau yra sudariusi panašų susitarimą su Čekija, perdavusia Ukrainai sovietinės gamybos tankų. Be to, analogišką schemą tikimasi įgyvendinti su Lenkija.

Kyjivo sąjungininkės siekia aprūpinti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis kovojančią Ukrainą gyvybiškai svarbia ginkluote. Pirmumas teikiamas Vakarų šalių turimoms senos sovietinės gamybos ginkluotės atsargoms, nes ukrainiečiai yra įgudę naudoti tokius ginklus, be to, laikomasi nuomonės, kad tai mažiau provokuotų Kremlių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Vokietija nori perduoti Prahai 14 tankų „Leopard“ ir vieną inžinerinę mašiną šio tanko pagrindu. Čekija anksčiau perdavė Ukrainai savo turėtų tankų T-72.

Tačiau šio perdavimo data dar nėra nustatyta.

Varšuva prašė Vokietijos mainais už Ukrainai perduotą techniką atsiųsti modernesnių pakaitalų, bet iki šiol dėl to susitarti nepavyko.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kaltino Berlyną nesilaikant pažadų dėl technikos perdavimo.

Vokietijos vyriausybė taip pat sulaukė kritikos iš Kyjivo ir savo oponentų namuose dėl delsimo perduoti ginkluotės Ukrainai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal JT rezoliucijos sąlygas.

„Per praėjusį šeštadienį vykusią diskusiją su Olafu Scholzu pasiūliau prezidentui Putinui imtis iniciatyvos, kad Jungtinėse Tautose būtų priimta rezoliucija, kuri apibrėžtų labai aiškias šios operacijos gaires“, – pareiškė prancūzų lyderis po Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo.

Šeštadienį E.Macronas ir O.Scholzas paskambino V.Putinui, bet nuo to laiko nė vienas iš jų neminėjo siūlomos JT rezoliucijos, nors šiuo metu dedamos diplomatinės pastangos panaikinti Rusijos grėsmę Odesai, paskutiniam Kyjivo kontroliuojam dideliam Juodosios jūros uostamiesčiui.

Plačiau skaitykite ČIA.

Visas Doneckas tapo mūšio lauku, sako regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti Rusijos atakuojamo Slovjansko vaizdai. 

„Vidurnaktį rusai raketomis smogė į gyvenamąjį Slovjansko rajoną. Tai buvo pirmasis jų karinis žiaurumas mūsų žemėje.
Visa Donecko srities teritorija dabar yra mūšio laukas. Kiekvienas regione likęs civilis yra rusų taikinys.
Kiekvienas toks smūgis yra žiaurus priminimas, kad Donbase šiuo metu nėra saugių vietų“, – rašė jis. 

BBC portalas rusų kalba sudarė sąrašą, kuriame išvardyti 3052 Rusijos kariai, žuvę per karą Ukrainoje.

Šis sąrašas – dalis atliekamo tyrimo apie Rusijos patirtų nuostolių dydį ir pobūdį. Kaip rašo BBC, jis sudarytas remiantis atvirais šaltiniais bei pokalbiais su žuvusiųjų šeimomis.

BBC žurnalistai aptiko naujų kapų 11 kapinių, esančių įvairiose Rusijos vietose. Ne visi jie pažymėti kaip karių, žuvusių Ukrainoje, kapai, tačiau uniformuotų vyrų nuotraukos ir vainikai su juostelėmis, ant kurių užrašyta „Nuo Gynybos ministerijos“, daug ką pasako.

Išliekanti tendencija – tarp žuvusiųjų yra daug karininkų, jų skaičius siekia apie 20 proc.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Šie duomenys atitinka Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų teiginius, kad Rusija patyrė „gniuždančių nuostolių“ tarp jaunesniųjų ir vyresniųjų karininkų.

Kovo 25 d. Maskvos paskelbtuose naujausiuose Rusijos aukų skaičiuose teigiama, kad iki šiol konflikte žuvo 1 351 karys.

Tuo tarpu JK žvalgyba apskaičiavo, kad iki gegužės pabaigos Rusija neteko apie 15 tūkst. karių. Ukraina nurodo, kad žuvo apie 30 tūkst. Rusijos karių.

Afrikos Sąjungos pirmininkas antradienį įspėjo ES lyderius, kad jų sprendimas atsieti kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali apsunkinti maisto produktų tiekimą į žemyną.

Dėl karo Ukrainoje ir Rusijos vykdomos kaimyninės šalies uostų blokados, taip pat dėl konfliktų Afrikoje ir klimato kaitos pasaulinės grūdų kainos jau šoktelėjo į viršų ir paaštrino maisto krizę Afrikoje.

Antradienį AS vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas įspėjo Europą, kad jos sankcijos bankams, kurios yra dalis ES priemonių, skirtų priversti Rusiją nutraukti savo invaziją, dar labiau apsunkina padėtį Afrikoje.

Kalbėdamas per vaizdo konferenciją su Briuselyje susirinkusiais ES lyderiais, M. Sallas pripažino, jog Maskvos vykdoma Odesos blokada pakenkė Ukrainos maisto produktų eksportui. Senegalo lyderis taip pat išreiškė paramą JT vadovaujamoms pastangoms uostą deblokuoti.

„Taip pat norėčiau jums pasakyti, kad mūsų šalys yra labai susirūpinusios dėl šalutinių padarinių, kuriuos sukėlė mokėjimų sistemos SWIFT blokavimas“, – pridūrė M.Sallas.

„Kai SWIFT sistema trikdoma, tai reiškia, kad net jei produktų esama, atsiskaitymas tampa sudėtingas, o gal net neįmanomas“, – tęsė prezidentas.

„Norėčiau primygtinai paraginti, kad šį klausimą kuo greičiau išnagrinėtų mūsų kompetentingi ministrai ir rastų tinkamus sprendimus“, – pabrėžė jis.

Pirmadienį ES vadovai sutarė įtraukti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ į vis didėjantį sąrašą skolintojų, kuriems draudžiama dalyvauti iš Belgijos administruojamame SWIFT tinkle, palengvinančiame tarpbankinius mokėjimus.

Ukraina nustatė kelis tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų rytiniame Donbaso regione, kur intensyviai atakuoja Rusijos pajėgos, antradienį pranešė ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

„Žinoma, iškėlėme keletą tūkstančių bylų dėl to, ką matome Donbase“, – I.Venediktova sakė per spaudos konferenciją Hagoje, susitikusi su tarptautiniais kolegomis.

„Kalbant apie karo nusikaltimus, tai susiję su galimu žmonių [priverstiniu] perkėlimu. Iškėlėme keletą bylų dėl galimo vaikų ir suaugusių žmonių perkėlimo į įvairias Rusijos Federacijos dalis, – aiškino ji. – Taip pat, žinoma, galime kalbėti apie žmonių kankinimą, civilių žudymą ir civilės infrastruktūros naikinimą.“

Ukrainos tarnybos neturi prieigos prie Rusijos užimtų Donbaso teritorijų, bet apklausė iš ten evakuotus žmones ir karo belaisvius, I.Venediktova sakė per spaudos konferenciją ES teisėtvarkos agentūros Eurojusto būstinėje.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukraina nustatė iš viso apie 15 tūkst. numanomų karo nusikaltimų atvejų, nurodė generalinė prokurorė.

Ukraina jau yra nustačiusi 600 įtariamųjų, siejamų su platesniu agresijos nusikaltimu. Tarp jų esama „Rusijos Federacijos aukšto rango kariškių, politikų ir propagandos agentų“, – sakė generalinė prokurorė.

Beveik 80 įtariamųjų siejami su numanomais karo nusikaltimais, įvykdytais Ukrainos teritorijoje, pridūrė I.Venediktova.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ paskelbė vaizdo įrašų iš Rusijos okupuoto Mariupolio uosto. Mariupolyje žmonės bando išgyventi be elektros, vandens ir maisto. Vietiniai gyventojai stovi eilėse prie maisto, gatvėje įkrauna telefonus, o laikinuose turgeliuose keičia drabužius į maistą. 

Garsus ukrainiečių kino režisierius Olegas Sencovas šiuo metu yra fronte netoli Sjevjerodonecko, Ukrainos teritorinės gynybos sudėtyje. Jis davė interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“.

Režisierius sakė kariaujantis jau du mėnesius, bet dar neiššovęs nė vieno šūvio.

„Atstumas tarp priešingų pusių yra didelis, o mūšiai, kuriuose galėtų dalyvauti šauliai, labai reti. Daugiausia šaudo artilerija, minosvaidžiai ir daugkartinės raketų paleidimo sistemos, o pėstininkai tik laiko linijas. Tokiomis sąlygomis svarbu išgyventi, nelikti nužudytam, sužeistam, netapti našta. Tai reiškia, kad fronte labai svarbūs išgyvenimo įgūdžiai“, – pasakojo jis.

O.Sencovas sakė, kad Ukrainos pajėgos neturi kitos išeities, tik pamažu trauktis:

„Jie mus tiesiog išspaudžia, mes priversti trauktis, o jie po truputį užima šias pozicijas. Jie išdegina žemę ir juda per ją kaip ugnis. Negalite ten stovėti, nes sudegsite. Esate priversti pamažu trauktis, patirti nuostolių, o jie žengia į priekį. Tokia dabar yra jų strategija. Taip buvo Sirijoje, Čečėnijoje. Pirmosiomis dienomis jie manė, kad gali laisvai okupuoti Ukrainą. Jiems nepavyko, todėl jie grįžta prie senosios išdegintos žemės strategijos“.

Kino režisierius nesiima prognozuoti, kiek truks karas. Jo manymu, karas gali trukti dvejus ar trejus metus.

„Anksčiau tai vargu ar įvyks, nes mums reikia ne tik laimėti čia, sustabdyti Rusiją, atlaisvinti teritoriją, bet ir daryti spaudimą Rusijai, pakeisti režimą. Nes kitaip tai bus problema. Jei įvyks perversmas ir Putiną pakeis Patruševas arba Šoigu, padėtis nepasikeis, Rusija išliks problema“, – sakė jis.

O.Sencovas Rusijoje buvo nuteistas 20 metų kalėjimo dėl kaltinimų rengus teroro aktą aneksuotame Kryme. Jis neprisipažino esąs kaltas, o tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pavadino jį politiniu kaliniu. 

2019 m. rugsėjo 7 d. Rusijos ir Ukrainos valdžios institucijos apsikeitė kaliniais ir suimtaisiais. Rusija paleido režisierių O.Sencovą. 

Buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras, Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas tinkle „Telegram“ pareiškė, kad sankcijos Rusijai yra nukreiptos į paprastus žmones ir pagrįstos neapykanta.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

D.Medvedevas parašė, esą „nesibaigiantis ekonominių sankcijų tango“ nulėmė didelius stambiojo verslo nuostolius, bet neliečia politinio elito. Esą sankcijos naftos ir dujų sektoriams nukreiptos į mokesčių mokėtojus bei verčia vyriausybę karpyti biudžetą.

„Kad ir ką Amerikos ir Europos seneliai murmėtų, neva baudžiame jūsų bosus, o jus mylime, tai yra gryna nesąmonė“, – teigė D.Medvedevas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad didėjančią pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą karo Ukrainoje, turi spręsti Vakarai ir Kyjivas. 

Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų. Tai paralyžiavo kviečių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, taip pat trąšų eksportą, todėl didėja nuogąstavimai dėl pasaulyje galinčio pasireikšti maisto stygiaus ir bado.

Laivybą Juodojoje jūroje taip pat sutrikdė jūrinės minos, padėtos Rusijos ir Ukrainos pajėgų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Vakarų šalys „sukūrė daug dirbtinių problemų, uždarydamos savo uostus Rusijos laivams, sutrikdydamos logistikos ir finansų grandines“, – sakė S.Lavrovas žurnalistams per vizitą Bahreine.

„Jos turi rimtai apsvarstyti, kas joms svarbiau: užsiimti viešaisiais ryšiais aprūpinimo maistu saugumo klausimu ar imtis konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti“, – pridūrė jis.

S.Lavrovas taip pat paragino Ukrainą pašalinti minas iš savo teritorinių vandenų, kad laivai galėtų saugiai plaukti Juodąja ir Azovo jūromis.

„Jei bus išspręsta išminavimo problema... Rusijos karinės jūrų pajėgos užtikrins netrukdomą šių laivų plaukimą į Viduržemio jūrą ir toliau į (jų) paskirties vietas“, – sakė S.Lavrovas.

Rusijoje ir Ukrainoje užauginami kviečiai sudaro 30 proc. pasaulinės pasiūlos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu sakė, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant vėl atverti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.

V.Putinas pakartojo ne kartą išsakytą savo poziciją, kad pasaulyje pasireiškiantis maisto stygius yra „trumparegiškos“ Vakarų politikos rezultatas, ir sakė, kad Rusija pasiruošusi eksportuoti „reikšmingus kiekius trąšų ir žemės ūkio produktų, jeigu būtų atšauktos atitinkamos antirusiškos sankcijos“.

Buvęs JAV nuolatinis atstovas prie NATO ir Valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainai prezidento Donaldo Trumpo laikais Kurtas Volkeris pareiškė, kad Joe Bideno administracija turi aprūpinti Ukrainą ginklais, reikalingais išstumti Rusijos karius iš jos teritorijos.

JAV diplomatas pripažįsta, kad J.Bideno sprendimą nesuteikti Ukrainai ilgo nuotolio raketų, galinčių pasiekti Rusijos teritoriją, lėmė dalies jo administracijos atstovų nuogąstavimai, kad dar labiau paaštrėjus santykiams su Kremliumi kils branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kurtas Volkeris

Pats K.Volkeris šį sprendimą laiko klaidingu, nes, jo nuomone, Rusija Ukrainoje jau dabar yra visiškai surištomis rankomis ir paprasčiausiai nenorės ir negalės atidaryti „antrojo fronto“.

Be to, kaip teigia K.Volkeris, Rusija padarė strateginę klaidą nukreipdama visas savo pajėgas į Sjevjerodonecką: nors tai yra pagrindinis Luhansko srities miestas, jis nėra toks svarbus visos karinės kampanijos eigai. Kita vertus, operacijai pasibaigus, Rusijos pajėgos bus visiškai išsekusios, o Ukrainos pajėgos galės persigrupuoti ir pradėti stumti priešą atgal.

Interviu BBC K.Volkeris pridūrė, kad Jungtinės Valstijos tiesiog privalo padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Ukrainai nugalėti Rusijos kariuomenę ir išvaryti ją iš savo teritorijos.

Pasak buvusio Didžiosios Britanijos kariuomenės generalinio štabo viršininko lordo Richardo Dannatto, Rusijos kariai savanoriškai nepaliks užgrobtų Ukrainos teritorijų.

„Visi tarptautiniai pareiškimai gali reikalauti, kad Rusija pasitrauktų iki vasario 24 d. invazijos buvusių sienų, grąžintų Donbase užgrobtas teritorijas, bet kodėl, po velnių, ji turėtų tas teritorijas atiduoti? – klausia generolas R.Dannattas interviu „Sky News“. – Jie tikrai neišvyks savo noru, o NATO ir Vakarų šalių koalicija nevykdys didelės operacijos, kad išstumtų juos iš ten.“

Stop kadras iš „YouTube“/ Richardas Dannattas

Pasak britų karininko, tikrosios derybos prasidės tik tada, kai ukrainiečiai ir toliau tvirtai ginsis Donbase, o Rusijos pajėgos išseks, užgrobusios dalį Ukrainos teritorijos.

Tačiau, lordo R.Dannato nuomone, Ukrainos prezidentui Volodymyrui  Zelenskiui teks susitaikyti su tuo, kad 10–15 proc. Ukrainos teritorijos ir toliau kontroliuos Rusija.

BBC primena, kad lordo R.Dannato žodžiai atitinka neseniai Vakarų žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas ir kai kurių Europos ir JAV politikų pareiškimus, kuriuose Kyjivas raginamas susitaikyti su dalies teritorijos praradimu, kad būtų sudaryta taika su Rusija.

Pats prezidentas V.Zelenskis ir kiti Ukrainos valdžios atstovai kategoriškai pareiškė, kad nesutiks su jokiu taikos susitarimo variantu, pagal kurį būtų atsisakoma bet kurios Ukrainos teritorijos dalies.

Daugiau skaitykite: Britų generolas: Rusija nepasitrauks iš Donbaso, Ukrainai gali tekti susitaikyti su praradimais

Tarptautinė žiniasklaida paskaičiavo tikėtiną smūgį Kremliaus piniginei dėl Europos Sąjungos įvedamo embargo rusiškai naftai.

Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, įsigaliojus ES draudimui importuoti Rusijos laivais tiekiamą naftą, tvirtos valiutos srautai į Rusiją sunyks iki 10 mlrd. JAV dolerių per metus.

Tokia tikėtina praradimų suma nustatyta įvertinant ir tai, kad dėl šio embargo Rusija bus priversta siūlyti savo naftą pirkėjams Azijoje su solidžia nuolaida. Rusiška nafta Azijos rinkoje jau dabar yra maždaug 34 JAV doleriais už barelį pigesnė bei Šiaurės jūros „Brent“ nafta.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. Kompromisiniu susitarimu numatyta išimtis dėl rusiškos naftos tiekimo „Družba“ vamzdynu Vengrijos kryptimi, kuris sudaro apie dešimtadalį viso.

„Tai iškart apima daugiau kaip du trečdalius naftos importo iš Rusijos, atkertant didžiulį finansavimo šaltinį jos karo mašinai“, – pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.

„Iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“, – pridūrė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Danija, 30 metų nedalyvaujanti Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, trečiadienį referendume balsuos dėl to, ar po Rusijos invazijos į Ukrainą atsisakyti tokios pozicijos.

Daugiau kaip 65 proc. šalies rinkėjų, kurių yra iš viso 4,3 mln., turėtų balsuoti už šios išimties panaikinimą, sekmadienį parodė vėliausia visuomenės apklausa.

Tačiau analitikų prognozės atsargios, nes tikimasi mažo rinkėjų aktyvumo šalyje, dažniai sakydavusioje „ne“ didesnei ES integracijai. Praėjusį kartą toks „ne“ buvo pareikštas 2015-aisiais.

„Visuomet, kai tik vyksta balsavimas, privalome balsuoti“, – sekmadienį per paskutinius televizinius referendumo kampanijos debatus ragino premjerė Mette Frederiksen.

„Visa širdimi tikiu, kad turime balsuoti „taip“. Tokiu metu, kai turime kovoti už saugumą Europoje, mums reikia labiau vienytis su savo kaimynais“, – sakė ji.

Danija ES narė yra nuo 1973 metų, bet 1992-aisiais nesutiko perduoti daugiau galių Briuseliui, kai 50,7 proc. danų atmetė šiuolaikinę ES įteisinusią Mastrichto sutartį ir jai pritarė tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos euro, kurį Danija atmetė per referendumą 2000 metais, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.

Ukrainos teismas nuteisė du anksčiau sučiuptus Rusijos karius už karo nusikaltimus. Rusai kalės po 11,5 metų už miesto Rytų Ukrainoje apšaudymą.

Aleksandras Bobikinas ir Aleksandras Ivanovas praėjusią savaitę pripažino kaltę.

Prokurorai teisme įrodė, kad jie 2022 metų vasario 24 d. apšaudė Charkivo sritį iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities teritorijos. Dėl apšaudymo kilo gaisras ir buvo sunaikinti kritinės infrastruktūros ir gyvenamųjų namų objektai Kozaca Lopan miestelyje. Taip pat dėl jų veiksmų buvo sunaikinta Dergačivo miesto tarybos ugdymo įstaiga. Vėliau jie įsiveržė į Ukrainą ir tęsė apšaudymą, kol buvo paimti į nelaisvę.

Poltavos regione įvykusio teismo verdiktas paskelbtas savaitė po Kyjivo teismo sprendimo skirti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę vienam 21 metų rusų kariui. 

Jų advokatai prašė švelnesnės bausmės ir tvirtino, kad atsakovai tik vykdė įsakymą ir veikė verčiami, nurodoma pranešime.

Tikimasi, kad Ukrainoje nuosprendžių Rusijos kariams bus daug daugiau. Kyjivas sako pradėjęs tūkstančius tyrimų dėl karo nusikaltimų, įvykdytų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į provakarietišką kaimyninę šalį.

Teisių gynimo organizacijos išreiškė viltį, kad Ukrainoje vykstantys rusų karių teismai bus nešališki ir skaidrūs.

Kyjive nuteisus 21 metų Vadimą Šišimariną, Kremlius pareiškė negavęs jokios informacijos apie jo bylą, kol vyko teismo procesas.

Rusų kariams atstovaujantys ukrainiečių advokatai sako nepalaikantys kontaktų su teisininkais ar kariuomenės pareigūnais Maskvoje.

Mariupolio gamyklos „Azovstal“ požemiuose, kur du mėnesius buvo įsitvirtinę Mariupolį gynę Ukrainos kariai, rastas izoterminis furgonas su 152 žuvusių žmonių kūnais. Tai antradienio rytą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Ministerija nurodė, kad furgone, kurio aušinimo sistema buvo sugedusi, „buvo žuvusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų ir karių kūnai“. Ministerijos teigimu, apžiūros metu po žuvusiųjų kūnais rastos keturios minos.

Rusijos pusė pranešė ketinanti artimiausiu metu perduoti žuvusių karių kūnus Ukrainos valdžios institucijoms.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

Ukrainos atstovai kol kas nepateikė komentarų apie tai.

Kiek anksčiau apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovai pranešė, kad požemiuose rasti dar keli gyvi Ukrainos kariai, kurie išsiųsti pas kitus į nelaisvę pasidavusius Ukrainos karius, laikomus Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Turkijoje, kur ves derybas dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas.  

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu per televiziją transliuotame interviu sakė, kad S.Lavrovas birželio 8 dieną atvyks į Turkiją „derybų dėl saugumo koridoriaus, kuris apimtų ir kviečių gabenimą Juodąja jūra, atidarymo“.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu sakė, kad Maskva pasiruošusi tartis dėl Ukrainos uostų atvėrimo grūdų eksportui.  

Kyjivas sako, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados šalis negali eksportuoti 22 mln. t grūdų.

Ukraina vis dar kontroliuoja Sjevjerodonecko miestą, o šalies kariai kaunasi su į priekį lėtai judančiomis Rusijos pajėgomis. Bet civilių evakuoti iš miesto jau neįmanoma, pareiškė jo administracijos vadovas Oleksandras Striukas.

„Miestą vis dar valdo ukrainiečiai, ir jie priešinasi. Bet dėl kovų evakuacijos nėra įmanomos“, – Ukrainos televizijai sakė O.Striukas.

Anksčiau ir Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Haidajus „Telegram“ rašė, kad situacija labai komplikuota, o dalį Sjevjerodonecko jau užėmę rusai. Tiesa, jie esą dar negali laisvai judėti mieste.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.  

Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai. Tai leis išėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai toliau importuoti rusišką naftą vamzdynu „Družba“.  

„Šiąnakt šeimos gali miegoti ramiai, nes apsisaugojome nuo baisiausios idėjos“, – sakė V.Orbanas savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame vaizdo kreipimesi.

„Pasiekėme susitarimą, kuriame konstatuojama, kad vamzdynais naftą gaunančios šalys gali toliau tvarkyti savo ekonomiką ankstesnėmis sąlygomis“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

V.Orbanas grasino vetuoti susitarimą, tvirtindamas, kad visiškas rusiškos naftos embargas sugriautų Vengrijos ekonomiką. 

Visiškas tiekimo sustabdymas „mums būtų buvęs nepakeliamas... kaip atominė bomba, bet mums pavyko to išvengti“, sakė premjeras.

Išėjimo prie jūros neturinti Vengrija iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ importuoja 65 proc. jai reikalingos naftos. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad pagal pasiektą kompromisinį susitarimą „iš esmės iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tradicinėje savo situacijos Ukrainoje apžvalgoje antradienio rytą skelbia, kad Rusija, norėdama visiškai užimti Donbasą, susidurs su dar daug iššūkių.

„Lymano užėmimas sustiprina pagrindinius operacinius tikslus, kuriais išlieka Sjevjerodoecko ir Ukrainos pajėgų Luhansko regione apsupimas“, – teigiama vertinime.

Vis dėlto pažymima, kad dalis kelių į Sjevjerodonecką vis dar kontroliuojami ukrainiečių, nors Rusijai geriau sekasi, nes ji sutelkė daugiau karių ir artilerijos sąlyginai mažoje teritorijoje: „Tai verčia Rusiją rizikuoti kitose okupuotose teritorijose.“

O po Sjevjerodonecko, britų vertinimu, Rusijos laukia kiti dideli iššūkiai – Kramatorsko miestas ir Dniepro-Donecko greitkelis.

Iš Rusijos užimto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio išplaukė pirmasis krovininis laivas nuo invazijos pradžios.

Uosto atstovas „Reuters“ teigė, kad laivas su 2500 tonų metalo išplaukė Rusijos miesto Rostovo prie Dono link. Ukraina teigia, kad Rusija užsiima plėšikavimu.

„Šiandien 2,5 tūkst. t metalo lakštų ritinių išgabenta iš Mariupolio uosto; laivas plaukia į Rostovą“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė Rytų Ukrainos separatistų darinio – nepripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – lyderis Denisas Pušilinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Pušilinas

„Šis transporto centras yra labai svarbus Donbasui. Tai didžiausias uostas prie Azovo jūros ir vienintelis, kur galima tvarkyti visų tipų krovinius, taip pat ir žiemą“, – sakė jis.

Rusija praėjusią savaitę sakė, kad Mariupolio uostas vėl atidaromas kariuomenei pašalinus minas iš 1,5 mln. kv. m ploto teritorijos. Išminuotojai dirbo dokuose ir juose prišvartuotuose laivuose.

Po savaites trukusios baisios apsiausties, per kurią Mariupolis virto griuvėsiais, Rusijos pajėgos anksčiau šį mėnesį, paskutiniams metalurgijos gamykloje „Azovstal“ dar kovojusiems ukrainiečių kariams sudėjus ginklus, perėmė visišką miesto kontrolę.

Antradienio naktį Europos Sąjungos vadovai susitarė dėl naujo sankcijų paketo, pagal kurį būtų įvestas dalinis Rusijos naftos importo embargas. Sankcijos taikomos jūra tiekiamai naftai. ES kol kas nusprendė nedrausti importuoti naftos per naftotiekį „Družba“, nuo kurio priklauso Vengrija. Būtent Vengrija pasisakė prieš visišką embargą Rusijai.

Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, vien dėl draudimo vežti naftos krovinius jūra Rusija galėtų prarasti apie 10 mlrd. dolerių eksporto pajamų per metus. Rusijos bendrovės būtų priverstos parduoti savo naftą į Aziją, kur barelis Rusijos „Urals“ naftos kainuoja 34 doleriais pigiau nei barelis „Brent“ naftos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rosneft“ naftos gręžinys

Jei būtų nutrauktas tiekimas šiaurine naftotiekio „Družba“ atšaka į Lenkiją ir Vokietiją, tai kainuotų dar 12 mlrd. dolerių (remiantis 2021 m. apimtimis ir vidutine 85 dolerių už barelį „Urals“ kaina šiais metais). Iš eksporto į Vengriją, Slovakiją ir Čekiją pietinėmis naftotiekio „Družba“ atšakomis Rusija ir toliau uždirbtų apie 6 mlrd. dolerių.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad Vokietija ir Lenkija pažadėjo iki metų pabaigos nutraukti naftos tiekimą naftotiekiu, todėl 90 proc. rusiškos naftos bus uždrausta tiekti. „Iš naftotiekio liks apie 10 ar 11 proc. naftos, tačiau prie šio klausimo grįšime kuo greičiau“, – sakė ji.

Mažiausiai trys žmonės žuvo ir šeši buvo sužeisti per naktį surengtą raketų ataką Slovjanske. Donecko regiono karinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad smūgį sudavė Rusijos kariai.

„Buvo apgadinta mokykla ir mažiausiai septyni daugiaaukščiai pastatai. Vyksta gelbėjimo operacijos“, – rašė jis.

„Dar kartą kartoju, kad Donecko srityje nėra saugių vietų, todėl dar kartą raginu: evakuokitės – gelbėkite savo gyvybes“, – pridūrė P.Kyrylenka.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad Rusijos pajėgos rengiasi Slovjansko puolimui.

BBC naujienų tarnyba Rusijoje patvirtino 3 052 Ukrainoje žuvusių Rusijos karių pavardes. Portale teigiama, kad kai kuriuose miestuose laidojimams buvo skirtos „ištisos alėjos“. Jų yra Stavropolio, Kazanės, Krasnodaro, Jekaterinburgo, Novosibirsko, Balašichos, Uljanovsko ir Kaliningrado srityse.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Žuvęs rusų kareivis

Apie daugelį žuvusiųjų nei Rusijos valdžios institucijos, nei žiniasklaida nekalbėjo. Kartu vis dažniau kalbama apie žuvusius „savanorius“, kurių tikrasis statusas neaiškus.

Iš 3052 žuvusiųjų Ukrainoje 152 buvo vyresnieji karininkai – nuo majorų iki generolų, 405 – jaunesnieji karininkai. Iš viso daugiau nei 18 proc. žinomų žuvusiųjų yra karininkai. Apie 20 proc. žuvusiųjų tarnavo motorizuotosiose šaulių pajėgose, o 19 proc. – oro desanto pajėgose.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška antradienį išvyksta į Turkiją tartis dėl drono „Bayraktar“ pirkimo.

Pinigus – 5 mln. eurų – jam per pusketvirtos dienos paaukojo žmonės, akciją inicijavo visuomenininko Andriaus Tapino vadovaujama „Laisvės TV“.

V.Semeška su drono gamintojais planuoja susitikti ketvirtadienį.

„Tikiuosi, kad iki vasaros pabaigos šis dronas jau galės ginti Ukrainos žemę, Ukrainos laisvę“, – pirmadienį LRT sakė viceministras.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados Kyjivas negali eksportuoti 22 mln. t grūdų.

Vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo pareiškime V.Zelenskis sakė, kad rezultatas yra bado grėsmė nuo šių grūdų priklausomose šalyse, galinti sukelti dar vieną migracijos krizę.

Nuotr. iš V.Zelenskio feisbuko paskyros/Volodymyras Zelenskis

„To Rusijos vadovybė aiškiai siekia“, – pareiškė jis.

V.Zelenskis apkaltino Maskvą „tyčia kuriant šią problemą, kad būtų sunku visai Europai ir kad Ukraina neuždirbtų milijardų dolerių iš savo eksporto“.

Rusijos tvirtinimus, kad sankcijos neleidžia jai eksportuoti daugiau savo maisto produktų, Ukrainos prezidentas pavadino cinišku melu.

Kompromisas dėl rusiškos naftos importo embargo buvo būtinas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį sutarus dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai.

„Šiandien buvo padėtas taškas. Kad ir labai siauru liepteliu ėjome, radome tą kompromisą, kuris buvo būtinas. Manau, kad šiandien tesiog galime pasidžiaugti rezultatu“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė G.Nausėda.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Gitano Nausėdos vizitas Ukrainoje

EVT sutarė dėl pastaruoju metu svarstyto kompromisinio pasiūlymo, kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai. Tokia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Europos Komisijos duomenimis, lyderių sutartas embargas leis atsisakyti 90 proc. naftos iš Rusijos importo iki šių metų pabaigos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje.

27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.

Briuselyje susitikę ES lyderiai parengė kompromisinį susitarimą, numatydami išimtį dėl rusiškos naftos, pristatomos į Europą naftotiekiais, Vengrijai įspėjus, kad tiekimo sustabdymas sugriautų jos ekonomiką.

„Susitarimas uždrausti rusiškos naftos eksportą į ES. Tai iškart apima daugiau kaip du trečdalius naftos importo iš Rusijos, atkertant didžiulį finansavimo šaltinį jos karo mašinai“, – viršūnių susitikimo metu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Maksimalus spaudimas Rusijai nutraukti karą“, – pridūrė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad šiuo žingsniu „iš esmės iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“, Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti tiekimo vienu naftotiekiu į jų teritorijas.

„Rusija pasirinko tęsti savo karą Ukrainoje. Šįvakar, kaip europiečiai, vieningi ir solidarizuodamiesi su Ukrainos žmonėmis, mes imamės naujų ryžtingų sankcijų“, – tviteryje parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis taip pat kalbėjo, kad iki 2022-ųjų pabaigos turi būti nutraukta 90 proc. rusiškos naftos importo.

Ginčai dėl šeštojo sankcijų paketo supurtė Europos vienybę po penkių beprecedenčių ekonominių sankcijų Rusijai bangų dėl Kremliaus karo Ukrainoje.

Pagal kompromisą naftos embargo išimtis bus taikoma naftotiekiui „Družba“ – sankcijos galios tik rusiškai naftai, gabenamai į ES tanklaiviais.

Nepaisant dėl Vengrijos prieštaravimo paliktos spragos, naujausios sankcijos yra vienos griežčiausių iš ES paskelbtų priemonių.

ES iš Rusijos importuoja maždaug 26 proc. sau reikalingos naftos ir buvo kritikuojama dėl to, kad toliau moka Maskvai, nors siekia sustabdyti jos karą Ukrainoje.

Ch.Michelis sakė, kad naujasis sankcijų paketas taip pat apima didžiausio Rusijos komercinio banko „Sberbank“ pašalinimą iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, trijų valstybinių transliuotojų uždraudimą ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų įtraukimą į „juodąjį“ sąrašą.

Jis taip pat sakė, kad ES sutiko skirti Ukrainai 9 mlrd. eurų siekiant padėti patenkinti „skubius likvidumo poreikius“ .

„Barniai privalo liautis“

Dėl rusiškos naftos uždraudimo ES derėjosi ištisas savaites ir pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino bloko lyderius baigti vidaus „barnius“.

Vaizdo ryšiu kalbėdamas ES viršūnių susitikimo Briuselyje dalyviams jis paragino juos priimti naujų veiksmingų sankcijų, įskaitant draudimą importuoti rusišką naftą.

„Visi barniai Europoje privalo liautis – vidaus rietenos tik skatina Rusiją daryti jums vis didesnį spaudimą“, – ES viršūnių susitikimui sakė V.Zelenskis.

„Laikas būti nebe atskiriems, nebe susiskaldžiusiems, o vienai visumai“, – pridūrė jis.

V.Orbanas, kuris dažnai prieštarauja ES ieškant bendros pozicijos, prieš pat susitikimą „geru sprendimu“ pavadino pasiūlymą sustabdyti tik tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importą.

„Tai reiškia, kad ant Vengrijos ekonomikos nebus numesta atominė bomba“, – sakė jis.

Tačiau V.Orbanas įspėjo, jog Budapeštui reikia „garantijos“, kad jis galės gauti rusiškos naftos ir jūra, jei kas nors nutiktų per Ukrainą einančiam naftotiekiui.

Pasak Ch.Michelio, ES „nusprendė imtis atitinkamų priemonių“, kad galėtų reaguoti ir užtikrinti „tiekimo saugumą“.