JAV ir britų žvalgyba teigia, kad V.Putinas patiria daug didesnių nuostolių, nei tikėjosi: žuvo apie 15 tūkst. rusų

Naujausias žinias iš Ukrainos skaitykite čia.

Dnipro srities Nikopolio meras Jevhenas Jevtušenko telegrame paskelbė apie miesto apšaudymą. 

„Nikopolio miestas vėl buvo apšaudytas!!! Keturios MLRS salvės miegančiame mieste“, – rašo jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) palankiai įvertino JT ir Turkijai tarpininkaujant pasiektą „principinį susitarimą“ tarp Rusijos ir Ukrainos dėl saugaus ukrainietiškų grūdų gabenimo iš užblokuotų uostų, tačiau daugiausia dėmesio skiria tam, kad „Rusija būtų atsakinga už šio susitarimo įgyvendinimą ir už tai, kad ukrainietiški grūdai galėtų patekti į pasaulio rinkas“, ketvirtadienį sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Su diskusijomis susipažinę Europos pareigūnai išreiškė optimizmą dėl susitarimo, tačiau nurodė susirūpinimą dėl jo įgyvendinimo. Pareigūnai teigė, kad mažai tikėtina, jog Rusija be jokių problemų laikysis susitarimo, rašo CNN.

Paklaustas apie šio „principinio susitarimo“ detales, N.Price'as pažymėjo, kad „dar labai anksti“. 

„Pranešimai ką tik pasirodė, bet galiu pasakyti, kad per šias diskusijas mes palaikėme JT generalinį sekretorių, palaikėme savo sąjungininkus turkus, žinoma, palaikėme ir mūsų partnerius ukrainiečius, kurie taip pat deda pastangas šioje srityje“, – sakė jis. 

Praėjusį mėnesį vienas JAV pareigūnas sakė, kad jie turi žvalgybinės informacijos, jog Rusijos karinio jūrų laivyno Juodosios jūros laivynui „įsakyta veiksmingai blokuoti Ukrainos Odesos ir Očakovo uostus“, rašo CNN.

Ketvirtadienio vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasakojo, kad šiandien Vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdyje aptarta padėtis fronte, iškelti keli taktiniai tikslai. 

„Šiandien surengiau trumpą Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdį – šis mūsų darbo formatas jungia pagrindinius gynybos ir saugumo sektorių vadovus...

Aptarėme dabartinę padėtį fronto linijoje, prieš Ukrainos kariuomenę. Keliose taktinėse srityse apsibrėžėme užduotis, kad sustiprintume savo pozicijas. Jie taip pat išsamiai aptarė karių aprūpinimą nauja įranga – reikia didinti smūgių priešui intensyvumą“, – kalbėjo jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas taip pat užsiminė, kad rytoj iš Turkijos, kur vyksta derybos dėl Ukrainos grūdų tiekimo atnaujinimo iš Rusijos blokuojamų uostų, laukiama žinių.

Išvardydamas vietas, į kurias ketvirtadienį smogė Rusijos artilerijos ir raketinės sistemos, V.Zelenskis sakė, kad kiekvienas smūgis „yra argumentas Ukrainai suteikti daugiau HIMARS ir kitų modernių bei efektyvių ginklų“.

Jis taip pat pritarė JAV Senate siūlomai rezoliucijai, kuria Rusijos veiksmai prieš Ukrainą būtų pripažinti genocidu. 

„Atsakydama į pareigūnų Kanberoje sprendimą įvesti sankcijas... Rusija įtraukia dar 39 žmones į sąrašą“ asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos teritoriją, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp šių asmenų yra „teisėsaugos agentūrų atstovų, pasieniečių, taip pat gynybos kontraktininkų“, sakoma pareiškime.

Ministerijos paskelbtame sąraše yra vidaus reikalų sekretoriaus pavaduotojas Marcas Ablongas, kelių Australijos regionų policijos vadai.

Iki birželio Maskva dėl tų pačių priežasčių buvo uždraudusi atvykti į Rusiją 121 australui.

Nuo vasario pabaigos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija taip pat ėmėsi panašių žingsnių prieš šimtus kitų vakariečių.

Europolas nurodė turintis duomenų apie ginklų kontrabandą iš Ukrainos, rašo „Der Spiegel“. 

Europolo atstovas spaudai Janas Op Gen Oorthas Hagoje agentūrai „Deutsche Presse-Agentur“ patvirtino, kad pasitaikė atvejų, kai juodojoje rinkoje prekiaujama šaunamaisiais ginklais ir karine įranga.

Pasak jo, ES valstybių narių tyrėjai taip pat gavo duomenų apie prekybą sunkiaisiais kariniais ginklais: „Yra pavojus, kad jie gali patekti į organizuoto nusikalstamumo ar teroristų rankas“, – sakė atstovas spaudai.

Ketvirtadienį Kyjivas pranešė, kad sukūrė šalių partnerių ginklų stebėjimo ir kontrolės sistemą. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Sjevjerodonecke

Nurodoma, kad sistemoje bus pateikiami duomenys apie užsienio ginkluotės tipus, kiekius, gaminančias ir tiekiančias šalis, taip pat duomenys apie ginkluotės tiekimą Ukrainai ir atskiriems kariniams daliniams.

„Tai visiškai uždara sistema, skirta tik aukščiausiems šalies politiniams ir kariniams vadovams. Šie duomenys nebus skelbiami viešai. Tačiau mes norime parodyti, kad jokie ginklai ar sviediniai nedings – viską kontroliuojame“, – teigė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas informavo apie kuriamą naują komisiją Aukščiausioje radoje, kurios užduotis – prižiūrėti Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai procesą. 

Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Richardas Mooras mano, kad Rusija „perpus“ sumažino savo galimybes šnipinėti Europoje po to, kai iš Vakarų miestų buvo išsiųsta daugiau kaip 400 Rusijos žvalgybos pareigūnų, o keli šnipai suimti.

„Mes manome, kad Jungtinėje Karalystėje tai tikriausiai perpus sumažino jų galimybes šnipinėti Rusijai Europoje“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais taip pat buvo išaiškinta ir suimta daug „nelegalų“, t.y. Rusijos šnipų, kurie veikė slapta ir apsimetė civiliais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį paskelbtoje apžvalgoje teigia, kad Baltarusijoje tęsiama kampanija, kurios tikslas – paskatinti šios šalies piliečius pasirašyti sutartis su Rusijos privačiomis karinėmis bendrovėmis.

Remiantis pranešimu, Rusija tęsia įvairių Ukrainos gyvenviečių apšaudymus. 

„Priešas nesėkmingai bandė prasiskverbti Velyki Prochodų – Pytomnykų kryptimi. Be to, priešas vykdė oro žvalgybą bepiločiais orlaiviais netoli Slatynės, Rubižnės, Zamulijevkos ir Dementijevkos“, – teigiama pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai

Jame taip pat rašoma, kad Ukrainos kariai „atrėmė puolimą Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos – Ivano-Darjivkos kryptimi.“

„Iš laikinai okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų mobilizuojamų žmonių paimami jų asmens dokumentai. Tai rodo, kad šis kontingentas visiškai neturi teisių, ir, kaip teigiama, taip siekiama sustabdyti dezertyravimą“, – rašoma toliau. 

Štabo teigimu, tokiu būdu okupantai taip pat siekia užkirsti kelią šių žmonių asmenybių nustatymui mirties atveju.

Volodymyras Zelenskis savo „Instagram“ paskyroje paneigė melagingus pranešimus apie jo hospitalizavimą. Šie pranešimai ketvirtadienį buvo transliuojami per kelias Ukrainos radijo stotis dėl programišių atakos.

Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba pranešė, kad po „kibernetinės atakos prieš radijo stočių “TAVR Media„ serverius ir tinklus“ buvo paskelbta informacija, kad V.Zelenskis „esą yra reanimacijoje, o jo pareigas atlieka parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas“.

Įsilaužimą ir tai, kad informacija apie Zelenskį buvo neteisinga, „Facebook“ patvirtino ir bendrovė „TAVR Media“. Jai priklauso devynios didžiausios Ukrainos radijo stotys, įskaitant „Hit FM“, „Radio ROKS“, „Melodija FM“, „Nashe Radio“ ir „Radio Bayraktar“.

„Šiandien Rusija paleido dar vieną netikrą istoriją, kad šaliai nevadovauja prezidentas V.Zelenskis, – sakė valstybės vadovas savo vaizdo pranešime. – Nes jis dėl sunkios sveikatos būklės yra ligoninėje, tiksliau, intensyviosios terapijos skyriuje. Taigi. Esu biure. Niekada nebuvau tokios geros sveikatos kaip dabar. Bloga žinia visiems, kurie naudojate tokias klastotes. Esu ne vienas. Mūsų yra 40 milijonų“.

V.Zelenskis pridūrė: „Su visa derama pagarba senatvei, bet 44 metai tai ne 70 metų.“

Jis neįvardijo jokių su tuo susijusių pavardžių, tačiau Ukrainą užpuolusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šį spalį sukaks 70 metų.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas 10 sirų, kaltinamų samdinių verbavimu kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Pagal sankcijas įšaldomas šių asmenų turtas, uždraudžiama išduoti jiems vizas. Šie 10 sirų ir dvi privačios saugumo firmos buvo papildomai įtraukti į ES sankcijų sąrašą, skelbiamą oficialiajame bloko leidinyje.

Tarp asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, yra garsus verslininkas Issamas Shammoutas, oro bendrovės „Cham Wings“ savininkas, laikomas artimu Sirijos prezidento Basharo al Assado šalininku.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Armijos pulkininkas Salehas al Abdullah kaltinamas karių iš savo 16-osios brigados, veikusios su Rusijos pajėgomis Sirijoje, verbavimu kovoti Ukrainoje.

Sirijos vyriausybės remiamos Palestinos išvadavimo armijos vadas Muhammadas al Salti, kaip teigiama, „dalyvavo verbuojant palestiniečius kovoti Ukrainoje drauge su Rusija“.

Sankcijos taip pat įvestos dviem privačioms saugumo kompanijoms, „Sanad Protection and Security Services“ ir „al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“.

ES nurodo, kad „Sanad Protection and Security Services“, kurią prižiūri Rusijos samdinių firma „Wagner“, saugo rusų verslo interesus Sirijoje, įskaitant naftos, dujų ir fosfatų gavybą.

„Al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“ taip pat yra susijusi su „Wagner“ ir kaltinama tuo, kad „aktyviai verbuoja sirų samdinius į Libiją ir Ukrainą“.

Rusija, Vakarai ir Ukraina turi susitarti dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo, kad būtų išvengta branduolinio karo, pareiškė demokratinio pasaulio nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka interviu agentūrai „Agence France-Presse“.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Turėtume sustoti, susitarti, užbaigti šią sumaištį, operaciją ir karą Ukrainoje. Sustokime ir tada nuspręskime, kaip gyventi toliau. Toliau eiti nereikia. Toliau yra branduolinio karo bedugnė“, – sakė A.Lukašenka.

Baltarusija remia Rusijos agresiją, suteikia savo teritoriją Rusijos pajėgoms bei atakoms prieš Ukrainą, tačiau jos kariuomenė neprisideda prie Rusijos pajėgų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas V.Skibickis ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu teigė, kad šalies ginkluotosios pajėgos planuoja sustabdyti Rusijos puolimo tempą iki rudens–žiemos laikotarpio.

Anot jo, prie to prisidės ir faktas, kad rudenį ir žiemą vykdyti karines operacijas yra labai sudėtinga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos

Jis taip pat sakė, kad Ukrainos sąjungininkai „viską supranta“ ir tiekia frontui daugiau karinės įrangos ir ginklų. 

V.Skibickis pridūrė, kad dėl užsienio paramos šalį ginantys kariai sunaikino ne vieną Rusijos kontrolės punktą bei privertė priešą atitraukti savo amunicijos sandėlius nuo fronto linijos.

S.Lavrovo pareiškimas, esą Rusijos invazijos į Ukrainą „geografiniai“ tikslai pasikeitė, reiškia tik viena – sukurti pasienio zoną, kurioje būtų sprendžiama dėl laikinai okupuotų teritorijų dalies šalies rytuose, teigia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.

„Pirma, okupantai pareiškė, kad užduotis Luhansko srityje jau nustatyta. Jie neketina visiškai okupuoti Donecko ir Luhansko sričių administraciniais kordonais“, – teigė jis.

Be to, anot žvalgybos, okupantai bando surengti referendumą arba kitaip integruoti okupuotas teritorijas į Rusijos Federaciją.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

„Vyksta aktyvus rusiškų pasų išdavimo procesas. Chersono ir Zaporižios regionuose ši procedūra yra paprasta, tereikia parašyti prašymą šiam „dokumentui“ gauti“, – sakė jis. 

„Mes jau žinome, kad okupuotose teritorijose buvo įsteigtos rinkimų apylinkės, o okupantai aktyviai rengia sąrašus referendumui. Humanitarinė padėtis šiose teritorijose yra labai sudėtinga, nes rusai griežtai kontroliuoja mūsų žmones. Todėl labai sunku ką nors rekomenduoti. Tačiau būtina išlaikyti kovos dvasią. Dvasia tam prieštarauja ir matote rezultatus“, – kalbėjo jis.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas patvirtino, kad užgrobtame Kupjansko morge pilna rusų karių lavonų.

Jis pažymėjo, kad Kupjanskas yra netoli Iziumo ir čia okupantai nuolat patiria nuostolių.

„Kadangi jie siunčia savo techniką per Kupjanską, jų logistika eina į Iziumo kryptį ir toliau į Donecko srities teritoriją, o ten tikrai vyksta aktyvūs koviniai veiksmai, mūsų ginkluotosios pajėgos šia kryptimi nuolat daro didelius nuostolius priešui“, – sakė jis.

Anot O.Synehubovo, rusai nekreipia dėmesio į karių praradimą. Mieste nebeužtenka šaldytuvų jų lavonams laikyti.

„Priešas iš tikrųjų neskaičiuoja savo karių, jie skaičiuoja tik šarvuočius. Mes tai stebime karinės taktikos požiūriu. Na, tai, kad nėra pakankamai morgų, nėra pakankamai šaldytuvų – tai yra jų problemos“, – reziumavo karinės administracijos vadovas.

Į Zaporižios atominės elektrinės 1-ojo bloko mašinų salę rusų pajėgos atvilko ne mažiau kaip 14 sunkiosios karinės technikos vienetų, taip pat ginklų ir sprogmenų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“.

Arsenalas yra visai šalia įrangos, užtikrinančios turbogeneratoriaus darbą, įskaitant pagrindinį alyvos baką. Ten esanti lengvai užsideganti alyva šaldo garo turbiną. Šalia taip pat yra sprogaus vandenilio, naudojamo generatoriui aušinti.

„Dėl grobikų karinės technikos specializuotos ugniagesių ir kitos mašinos negali patekti į 1-ojo energetinio bloko mašinų salę. Dėl to gaisro rizika išauga daug kartų, o jo gesinimas tampa itin problemiškas. Jei kils gaisras, pavyzdžiui, atsitiktinai sprogus koviniam komplektui, jo mastas gali prilygti tam, kas buvo per avariją Černobylio atominėje elektrinėje“, – nurodė kompanija.

„Enerhoatom“ pabrėžė, kad okupantai toliau pažeidinėja visas saugumo normas, didžiausios Europoje atominės elektrinės energetinio bloko mašinų salėje laikydami ginklus. 

Tuo metu Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad Ukraina šią savaitę šaudė į Zaporižios atominę elektrinę rusų užimtoje teritorijoje, ir pareiškė, kad tik dėl „laimingo“ atsitiktinumo vos išvengta „katastrofos“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Kyjivą siekiant sukurti „sąlygas branduolinei katastrofai ne tik savo teritorijoje, bet ir visoje Europoje“.

Pietryčių Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė yra didžiausia Europoje. Rusijos pajėgos ją užėmė kovo mėnesį.

M.Zacharovos teigimu, ukrainiečių pajėgos šią savaitę į elektrinę iš drono šaudė du kartus – liepos 18-ąją ir liepos 20-ąją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

Pasak jos, smogta „vos už dešimčių metrų“ nuo reaktoriaus aušinimo rezervuaro.

Tik dėl laimingo atsitiktinumo nebuvo padaryta žalos įrangai ir nekilo... katastrofa“, – sakė ji.

Maskvos primesta rusų karių kontroliuojamos Zaporižios regiono dalies administracija apkaltino Ukrainą „branduoliniu terorizmu“ ir pareiškė, kad kreipsis į Jungtines Tautas.

JT atominės energetikos priežiūros agentūra praėjusį mėnesį sakė planuojanti apsilankymą Zaporižios atominėje elektrinėje, nors Kyjivas tam prieštarauja.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europos Sąjungai, Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dujų tiekimo į bloką problemas sukėlė sankcijos, kurios lemia „techninius sunkumus“.

„Visi su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl apribojimų, kuriuos įvedė Europos šalys“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jo teigimu, kaltinimai, kad Maskva dujų tiekimą naudoja kaip politinį šantažą, yra „visiškai“ nepagrįsti.

V.Putinas yra sakęs, kad dujotiekis „Nord Stream 1“ atnaujins veikimą, bet pridūrė, kad tiekimas bus ribotas, kol bus išspręstas ginčas dėl tam tikrų sankcijų elementų.

Pasak JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko Marko Milley, Rusija dar nesunaikino nė vienos Ukrainai padovanotos Vakarų raketinės artilerijos. Tai sakoma Rusijai tvirtinant, kad ji pataikė į HIMARS netoli fronto linijos, rašo CNN.

„Iki šiol HIMARS, kurias mes jiems suteikėme – beje, mes nesame vienintelė šalis, kitos šalys taip pat teikia tolimojo nuotolio ugnį, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ir kai kurios kitos šalys dovanoja tolimojo nuotolio raketinę artileriją – iki šiol rusai tų sistemų nesunaikino“, – sakė jis trečiadienį po ketvirtojo Ukrainos gynybos kontaktinės grupės – platformos, kuriai priklauso 50 šalių iš visų žemynų – susitikimo.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenės „Himars“

M.Milley toliau išsamiai papasakojo, kaip Ukraina panaudoja dovanotas raketų sistemas.

„Ukrainiečiai veiksmingai naudoja šiuos HIMARS smūgius prieš Rusijos vadovavimo ir kontrolės mazgus, jų logistikos tinklus, jų lauko artilerijos ir oro paieškos vietas ir daugelį kitų taikinių, – sakė M.Milley žurnalistams Vašingtone. – Ukrainiečiai turi puikių artilerijos karių, puikių ginklininkų, kaip juos pavadintų britai, ir jie veikia labai, labai efektyviai.“

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pripažino, kad Ukraina sulaukė pagyrų iš JAV ir kitų sąjungininkių.

„Norėčiau pažymėti, kad Amerikos partneriai ir taip pat kolegos iš kitų šalių išreiškė susižavėjimą mūsų karių įgūdžiais, įskaitant tai, kaip jie naudoja artileriją ir HIMARS“, – sakė O.Reznikovas.

Ministras sakė, kad šie Vakarų dovanoti ginklai „jau daro įtaką karo eigai“.

Apžvelgdamas susitikimą, O.Reznikovas taip pat sakė, kad Ukrainos gynybos ryšių palaikymo grupei buvo pristatyta padėties mūšio lauke apžvalga, kuri, jo teigimu, parodė, kad Rusija patyrė didelių nuostolių dėl gyvosios jėgos ir technikos. 

„Tai įspūdingi skaičiai, kurie įrodo, kad Ukraina iš tiesų yra Europos skydas, – sakė jis. Svarbu, kad šią apžvalgą parengė būtent partneriai, remdamiesi savo duomenimis ir vertinimais.“

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos duomenimis, Rusija panaudojo daugiau nei 50% didelio tikslumo ginklų, kuriuos turėjo plataus masto invazijos pradžioje.

„Karinė žvalgyba padarė tam tikrą vertinimą... dėl didelio tikslumo ginklų, kaip tai vadina Rusijos Federacija. Tas pats „Iskander“, „Kalibr“, oro sparnuotosios raketos – mūsų skaičiavimais, iki šiol buvo panaudota nuo 55 iki 60% atsargų, buvusių prieš karą.

Didžioji dalis balistinių raketų buvo panaudota „Iskander“ kompleksui, todėl jau seniai nematėme šios raketos panaudojimo. Galbūt po šio pasirodymo jie „ką nors sugalvos“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadymas Skibickis.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad Rusija turi labai dideles senos sovietinės ginkluotės atsargas. Tai sparnuotosios raketos, pilnas komplektas raketų „Smerch“, „Uragan“, „Grad“, įvairių tipų aviacinės bombos.

Laikinai užimtame Chersone okupantai turėjo sunkumų remontuodami Antonivo tiltą, kurį anksčiau atakavo ginkluotosios pajėgos, paskelbė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

Anot jo, rusai neturi vietoje dirbančių specialistų darbams atlikti.

Dėl detonacijos okupantai per Antonivo tiltą negali pernešti sunkiosios ginkluotės ir amunicijos jau parą.

„Negana to, neskelbtam remontui specialistų nėra. Visi vietiniai profesionalai išvažiavo. Ieškos ko nors Kryme. Atėjo laikas. Ir dar kartą įvertinkite kariuomenės juvelyrinius darbus – per tiltą gali važiuoti lengvieji automobiliai, o Rusijos ginklai ir įranga negali“, – pabrėžė S.Chlanas.

 Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė „optimistiškai“ vertinantis tikimybę greitai pasiekti susitarimą, kuris išsklaidytų Rusijos būgštavimus ir leistų atnaujinti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą. 

Mevlutas Cavusoglu tai pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kiek anksčiau iškėlus netikėtą naują sąlygą grūdų eksportui iš Ukrainos atblokuoti.  

Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja Rusijos karo laivai, taip pat minų laukai, kuriuos įrengė Kyjivas, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus amfibinio puolimo. Ukrainos uostuose yra užblokuota iki 25 mln. tonų kviečių ir kitų grūdų.  

Dėl šios krizės smarkiai šoktelėjo pasaulinės maisto kainos ir milijonai žmonių skurdžiausiose pasaulio šalyse atsidūrė prie bado slenksčio.

Praėjusią savaitę Stambule vykusiose pirmosiose nuo kovo mėnesio tiesioginėse kariaujančių šalių delegacijų derybose, kuriose taip pat dalyvavo Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnai, buvo parengtas pirminis susitarimo dėl išeities iš aklavietės projektas.

Planuota, kad šią savaitę šalys dar kartą susitiks ir galbūt oficialiai pasirašys susitarimą. Tačiau iki ketvirtadienio naujas susitikimas nebuvo paskirtas, o nauji Maskvos reikalavimai pakurstė abejones dėl greito susitarimo perspektyvų.

„Turime vilties dėl grūdų, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas per televiziją transliuotame interviu. – Tikimės artimiausiomis dienomis pranešti gerų naujienų.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, jog tikisi, kad bet koks susitarimas apims ir rusiškų grūdų eksporto apribojimų panaikinimą. 

Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.  

Iki karo beveik visi grūdai iš regiono paprastai būdavo išgabenami laivais per Juodąją jūrą.

M.Cavusoglu sakė suprantąs V. Putino susirūpinimą.

„Kai išspręsime šį klausimą, bus atvertas kelias ne tik ukrainietiškų grūdų ir saulėgrąžų aliejaus, bet ir rusiškų produktų eksportui“, – sakė jis.

„Net jei šių rusiškų produktų nepaveikė sankcijos, esama kliūčių, susijusių su jūrų transportu, draudimu ir bankų sistema“, – kalbėjo M.Cavusoglu.

„Jungtinės Valstijos ir ES pažadėjo jas pašalinti, – sakė ministras. – Aš nusiteikęs optimistiškai.“

Prasidėjus karui NATO narė Turkija išlaikė gerus darbinius santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad buvo sunaikinti keli Rusijos šaudmenų sandėliai ir vadavietės Chersone.

Operacinės vadovybės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk sakė, kad per pastarąją parą okupuotame Chersone iš viso buvo sunaikinti šeši amunicijos sandėliai.

Taip pat kelis kartus buvo smogta tiltui per Dniepro upę – svarbią rusų jungtį su Krymu. Nepaisant pažeidimų, atrodo, kad jis tebėra atviras tam tikram eismui.

Chersono srities karinė administracija ketvirtadienį pranešė, kad „naktį Chersono srityje“, įskaitant Beryslavą, esantį šiauriniame upės krante, „girdėjosi garsūs sprogimai ir šūviai“. 

Kovos tęsiasi palei Mykolajivo ir Chersono sričių sieną, rusai bando pagerinti savo gynybines pozicijas. Vadovybė teigė, kad rusai bandė kontratakuoti aplink Lozovės gyvenvietę, tačiau nesėkmingai.

Vadovybė pranešė, kad prieš priešą surengė 10 antskrydžių: „Penkis kartus buvo smogta priešo atramos punktams, tris kartus – gyvosios jėgos ir technikos sankaupoms Chersono srityje“.

Ukrainos karinės oro pajėgos toliau veikė nepaisant Rusijos oro jėgos persvaros.

Regiono karinės administracijos duomenimis, rusai toliau naudoja raketas prieš Mykolajivo miestą.

„Rusijos okupantai naktį į Mykolajivą paleido septynias raketas S-300“, – teigė administracija. Buvo pataikyta į dujotiekį ir sandėlį.

„Kaimai, esantys prie demarkacinės linijos, tebėra nuolat apšaudomi“, – pridūrė ji. 

„Dėl nuolatinių kovų regione toliau dega laukai su pasėliais ir miškų plotai“, – teigė regiono karinė administracija.

Oficialiais duomenimis, vien per pastarąsias kelias dienas Beryslavo ir Heničesko rajonuose sudegė daugiau kaip 230 hektarų kviečių, taip pat apie 10 hektarų miško netoli Oleškio miesto.

Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad „sustiprintos, pratęstos ES sankcijos Kremliui“ siunčia „Maskvai stiprų signalą: mes toliau darysime didelį spaudimą, kiek to reikės“.

Sankcijų detalės dar nėra aiškios, nes jos dar nebuvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

Bendrijos pareigūnai šią savaitę siekė sugriežtinti sankcijų Rusijai paketą ir ieškojo galimybių įtraukti draudimą importuoti auksą, vildamiesi, kad šios priemonės pagaliau pradės daryti reikšmingą poveikį Rusijos ryžtui tęsti karą Ukrainoje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį sakė, kad šiuo metu „svarbiausias dalykas yra draudimas rusiškam auksui“, kuris yra daugiausiai pajamų Maskvai atnešanti prekė, neskaitant energijos išteklių.

Praeitą mėnesį Didžiojo septyneto (G-7) šalys jau įsipareigojo įvesti aukso importo draudimą, argumentuodamos, kad Rusija naudojo savo aukso atsargas valiutai sustiprinti ir tokiu būdu išvengti skaudžiausių padarinių jos ekonomikai dėl virtinės sankcijų, įvestų Maskvai dėl vasario 24 dieną pradėto įsiveržimo į Ukrainą.

Be naujų suvaržymų Rusijai, ES taip pat nusprendė skirti papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Donecko srityje buvo apšaudytas Bachmuto miesto centrinis turgus.

Rašoma, kad „užsidegė keli prekybos konteineriai 100 kvadratinių metrų plote. Informacija apie žuvusiuosius ir nukentėjusiuosius tikslinama. Šiuo metu gaisras lokalizuotas ir visiškai užgesintas. Dalyvavo 27 valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai ir keturi technikos vienetai“.

Per išpuolį Charkove žuvo mažiausiai du žmonės ir 21 buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synyehubovas. Jis „Telegram“ kanale paskelbė, kad tarp sužeistųjų yra vienas vaikas, o keturių žmonių „būklė sunki“.

„Rusija atakuoja tik miesto gatves, prekybos paviljonus ir gyvenamąją infrastruktūrą. Nukentėjo gyvenamasis namas, kuriame buvo įsikūręs privatus odontologijos kabinetas. Patalpose žmonių nebuvo. Charkivo gyventojų prašoma būti itin atsargiems, priešas chaotiškai ir brutaliai apšaudo miestą“, – rašė gubernatorius.

Anksčiau miesto meras Ihoris Terechovas „Telegram“ kanale rašė, kad „jau antrą dieną iš eilės ir maždaug tuo pačiu metu okupantas smogia viešojo transporto stotelėse.“

O.Synehubovas sakė, kad tarp trečiadienį Charkive nužudytųjų buvo vyras, moteris ir 13-metis berniukas, laukęs autobuso stotelėje. Vakar buvo plačiai dalijamasi vaizdais, kuriuose matyti, kaip berniuko tėvas laiko ranką, o sūnaus kūnas guli uždengtas ant žemės.

Ukrainos Prezidentūroje kalbama apie būsimą karo eigos lūžį, kurio tikimasi iki žiemos, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Daug kas priklauso nuo mūsų karių parengimo. Mes pakeisime šio karo eigą. Netrukus bus daug netikėtumų“, – pažadėjo A.Jermakas.

Jis pažymėjo, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu beveik kasdien kalbama „apie HIMARS, M777 haubicas, oro gynybos sistemas, taip pat apie antirusiškas sankcijas. Jis domisi ginklų veiksmingumu, daro kuo daugiau, siekiant padidinti turimas atsargas“.

A.Jermakas tikina, kad su kariuomenės vadovybe nuolat bendraujama ir suprantama, ką reikia pasiekti armijai tam tikrose fronto srityse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos

„Kalbame apie sėkmingą mūsų ginklų panaudojimą priešakinėse pozicijose. Ten yra daug puikių naujienų“, – pažymi jis.

A.Jermakas pridūrė, kad jis ir JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jacobas Sullivanas tariasi, kaip paspartinti sunkiosios ginkluotės pristatymą.

„Netrukus vėl kalbėsiu su juo apie naują JAV karinės pagalbos paketą. Laukiame dar 4 HIMARS ir ne tik. Dabar svarbu neleisti rusams mūsų įtraukti į karą žiemą“, – pabrėžė A.Jermakas.

Pietų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“ nesutiko leisti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasisakyti per artėjantį jo aukščiausio lygio susitikimą, trečiadienį pranešė renginio organizatorius Paragvajus.

Bloko narės Argentina, Brazilija, Uruguvajus ir Paragvajus nesugebėjo susitarti dėl V.Zelenskio prašymo, pateikto organizuojančiai šaliai praeitą savaitę, sakė Paragvajaus užsienio reikalų viceministras Raulis Cano, bet nesutiko atsakyti, kurios šalys prieštaravo.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale V.Zelenskis jau yra kreipęsis į kelių šalių parlamentus, taip pat regioninius ir nacionalinius forumus, įskaitant NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimus, Pasaulio ekonomikos forumą, Jungtines Tautas ir netgi Kanų kino festivalį.

Ukrainos lyderis praeitą savaitę kalbėjosi su Paragvajaus prezidentu Mario Abdo Benitezu ir prašė leisti pasakyti kalbą per MERCOSUR viršūnių susitikimą, vyksiantį ketvirtadienį, po ankstesnę dieną surengto ministrų susitikimo.

„Konsensuso nebuvo“, – sakė R.Cano ir pridūrė, kad Kyjivas buvo informuotas apie šį sprendimą.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, kurio dalyvavimas MERCOSUR susitikime dar nėra patvirtintas, sakė, kad jo šalis liks „neutrali“ Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu.

Vasarį, likus vos kelioms dienoms iki Rusijos invazijos pradžios, jis nuvyko į Maskvą derybų su prezidentu Vladimiru Putinu.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos karo lakūnai amerikietiškus F-15 ir F-16 lėktuvus galės įvaldyti po šešių mėnesių, pareiškė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ignatas.

„Pagal optimistinį scenarijų, technikos įvaldymas užtruks iki šešių mėnesių. Pilotas turės tam tikrus įgūdžius, kurie suteiks galimybę kautis būtent su šia technika.

Ji skirta kokybiškai kovoti. Rusai turi modernius ginklus, radarus, raketas, mūsų naikintuvai šiuo metu tokių ginklų neturi, todėl norint konkuruoti lygiomis teisėmis, mums reikia vakarietiškos technikos, kuri turėtų radarus ir raketas, galinčias sunaikinti įsibrovėlį iš didelio nuotolio“, – sakė jis.

Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas šį rytą paskelbė atnaujintą informaciją apie savo regiono padėtį, kurioje teigia, kad „kaimai, esantys prie demarkacinės linijos, tebėra nuolat apšaudomi“.

Jis praneša, kad netoli Berezneguvato kilo du krūmynų gaisrai, kuriuos sukėlė „nukritę šaudmenys ir jų nuolaužos“, ir kad per naktį dėl apšaudymo srityje žuvo mažiausiai vienas žmogus, o kelių incidentų aukų duomenys kol kas neaiškūs.

Naujausioje britų žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos ir separatistų pajėgos toliau bando surengti nedidelio masto išpuolius palei Donbaso fronto liniją, taip pat artėja prie antros pagal dydį Ukrainos Vuhlehirsko elektrinės, esančios už 50 km į šiaurės rytus nuo Donecko.

„Rusija pirmenybę teikia svarbiausios nacionalinės infrastruktūros, pavyzdžiui, elektrinių, užgrobimui.

Tačiau ji tikriausiai taip pat bando prasiveržti į Vuhlehirską, siekdama atgauti pagreitį pietinėje savo puolimo grandyje link svarbiausių Kramatorsko ir Slovjansko miestų“, – rašoma ministerijos pranešime.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Billas Burnsas, atsakydamas į gandus apie prezidento Vladimiro Putino sveikatą, paneigė, kad Rusijos vadovas serga.

Trečiadienį Aspeno saugumo forume B.Burnsas, kuris moka rusų kalbą ir su V.Putinu bendrauja jau du dešimtmečius, buvo paklaustas apie periodiškai žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus, kad V.Putinas blogai jaučiasi.

„Apie prezidento V.Putino sveikatą sklando daugybė gandų ir, kiek mums žinoma, jis, matyt, yra pernelyg sveikas“, – sakė B.Burnsas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

B.Burnsas dirbo ambasadoriumi V.Putino kadencijos pradžioje ir pernai buvo tyliai nusiųstas į Maskvą, nesėkmingai bandant atkalbėti jį nuo invazijos į Ukrainą, praneša agentūra AFP.

B.Burnsas, pažymėjęs, kad su V.Putinu bendravo du dešimtmečius, apibūdino Rusijos vadovą kaip turintį „labai degų nuoskaudų, ambicijų ir nesaugumo mišinį“.

„Jis nelabai tiki geresniais žmogaus dvasios angelais, – sakė B.Burnsas. – Jis įsitikinęs, kad jo, kaip Rusijos vadovo, likimas – atkurti Rusiją kaip didžiąją galybę."

Rusijos pajėgos naktį sugriovė dvi mokyklas Donecko Kramatorsko ir Kostantynivkos miestuose, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko anksti ryte „Telegram“ žinutėje pasidalijo sugriovimų nuotraukomis.

„Rusijos okupantai šiandien sunaikino dvi mokyklas – Kramatorske ir Kostantynivkoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kramatorske taip pat nukentėjo pramoninis rajonas.

Ketvirtadienio, liepos 21 d., rytą rusų okupantai pradėjo masinį Charkivo apšaudymą, apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.

„Rusai smogė Charkivui“, – „Telegram“ programėlėje paskelbė O.Synehubovas ir nurodė žmonėms likti slėptuvėse.

Charkivo meras Igoris Terechovas taip pat kreipėsi į miestiečius ir perspėjo: „Vienos tankiausiai apgyvendintų miesto rajonų apšaudymas tęsiasi. Likite slėptuvėse!“.

„Yra sužeistųjų“, – pridūrė jis.

Pirminiais Regioninio greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, per apšaudymą viename Charkivo gyvenamųjų rajonų buvo sužeista 17 žmonių.

Miesto ir rajono teritorijoje paskelbtas oro pavojaus signalas, vėliau pasirodė pranešimas apie galimą artilerijos apšaudymą. Netrukus tarp vietinių pradėjo pasirodyti pranešimai apie bombų kritimus ant miesto.

Rusijos pajėgos šturmavo Vuhlehirsko šiluminės elektrinės teritoriją, tačiau nesėkmingai, savo feisbuko puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Jo ataskaitoje pažymima, kad priešas puola Bachmuto kryptimi, siekdamas sudaryti sąlygas puolimui į Bachmutą ir Vuhlehirsko šiluminės elektrinės teritorijos užėmimui. 

„Priešas vykdė puolimo veiksmus, siekdamas užimti Vuhlehirskio šiluminės elektrinės teritoriją. Nesėkmingai. Ukrainos kariai privertė okupantus bėgti“, – praneša Generalinis štabas.

Pranešime taip pat pažymima, kad kovos Novoluhanskės vietovėje tęsiasi. „Siekdamas nustatyti gynybos pajėgų šaudymo pozicijas tam tikromis kryptimis, priešas pasitelkė sabotažo ir žvalgybos grupes“, – rašoma ataskaitoje.

Generalinis štabas pažymi, kad priešas apšaudė karinę ir civilinę infrastruktūrą Razdolovkos, Bilohrivkos, Pokrovskės, Naujosios Kamjankos, Bachmuto, Veršinos, Novoluhanskės, Zaicevo, Torecko ir kitų gyvenviečių rajonuose. Taip pat buvo vykdomi antskrydžiai Veršynos ir Bilohorivkos kaimuose. 

Dabartinis Rusijos puolimas gali užtikrinti nedidelius papildomus teritorinius laimėjimus Donbase į šiaurės rytus nuo greitkelio E40, tačiau greičiausiai baigsis prieš užimant didesnes apgyvendintas vietoves, tokias kaip Slovjanskas ar Bachmutas, rašoma JAV Karo studijų instituto kasdieninėje analizėje.

Anot analitikų, per pastarąsias kelias savaites Rusijos pajėgos nepadarė reikšmingos pažangos Slovjansko ar Siversko-Bachmuto iškyšulio link ir toliau mažina savo puolamąją kovinę galią lokaliose kovose dėl mažų ir palyginti nesvarbių gyvenviečių visoje Donecko srityje. Rusijos pajėgos, visų pirma, bando užimti Siverską nuo liepos 3 d., kai užėmė Lysyčanską ir pasiekė Luhansko srities sieną, bet iki liepos 20 d. vis dar nepasiekė šio miesto.

Taip pat, rašoma analizėje, Rusijos pajėgos nesugebėjo pradėti tiesioginio Bachmuto puolimo ir daugiausia įsitraukė į kovas dėl nedidelių gyvenviečių į rytus ir pietus nuo jo.

„Bandymai žengti į Slovjanską sustojo ir jau kelias savaites Rusijos pajėgos nepadarė jokių reikšmingų laimėjimų. Aktyvių antžeminių puolimų atnaujinimas po trumpos operatyvinės pertraukos dar neatnešė reikšmingos Rusijos pažangos, nors gali būti, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis dėl nuolatinio Rusijos spaudimo bus pasiekta nedidelių laimėjimų.

Šiuo metu Rusijos kariai sunkiai juda palyginti retai apgyvendintoje ir atviroje vietovėje. Jie susidurs su Ukrainos gynėjams daug palankesne vietove arčiau E40 kelio aplink Slovjanską ir Bachmutą, nes šiose vietovėse didėja gyventojų tankumas ir užstatymas. Todėl labai tikėtina, kad dabartinis Rusijos puolimas Donbase artimiausiomis savaitėmis pasieks kulminaciją kažkur palei E40 kelią“, – rašoma analizėje.

Pagrindinės instituto analitikų įžvalgos:

• Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija siekia didesnių teritorinių laimėjimų Ukrainoje už Luhansko ir Donecko srities ribų, patvirtindamas instituto vertinimą, kad Kremlius siekia užimti teritoriją už Donbaso ribų.
• Rusijos pajėgos atnaujino ribotas antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko ir aplink Donecko miesto ir Avdijivkos rajoną.
• Rusijos pajėgos tęsė lokalizuotus antžeminius puolimus į rytus nuo Siversko ir pasiekė nedidelių laimėjimų į šiaurės rytus nuo Bachmuto.
• Ukrainos pajėgos antrą kartą iš eilės smogė labai tiksliu smūgiu Antonivskio tiltui – pagrindinei Rusijos logistikos arterijai į rytus nuo Chersono miesto.
• Tikėtina, kad Rusijos okupacinė valdžia propagandai naudoja pastarojo meto Ukrainos didelio tikslumo smūgius ir partizanų veiklą, kad sudarytų sąlygas masiniam Ukrainos piliečių deportavimui į Rusijos teritoriją.

Mykolajive girdimi galingi sprogimai, „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Oleksandras Senkevyčius.

Jis pabrėžė, kad oro antskrydis Mykolajive tęsiasi. 

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas teigė, kad, JAV skaičiavimais, Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia „apie 15 000 žuvusiųjų ir maždaug tris kartus daugiau sužeistųjų“.

Tai jis pasakė Aspene vykusiame saugumo forume, rašo „CBS News“.

„Naujausiais JAV žvalgybos bendruomenės duomenimis, žuvo apie 15 000 žmonių ir maždaug tris kartus daugiau buvo sužeista“, – sakė jis.

„Nukentėjo ir ukrainiečiai – tikriausiai šiek tiek mažiau, bet vis tiek tai didelė netektis“, – pridūrė CŽV direktorius.

Ukrainos kariuomenė surengė sėkmingų smūgių prieš Rusijos karių ir priešo įrangos sankaupas šalies pietuose. Dėl to Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino daugiau kaip šimtą okupantų, pranešama operacinės vadavietės „Pietūs“ ataskaitoje.

Per dieną Ukrainos aviacija atliko 10 smūgių: tris iš jų – sraigtasparniais, septynis – bombonešiais ir atakos lėktuvais. 
Penki smūgiai buvo suduoti į priešo tvirtoves, o trys smūgiai buvo suduoti į gyvosios jėgos ir įrangos koncentraciją Chersono srityje. Du smūgiai buvo suduoti amunicijos sandėliams Mykolajivo ir Chersono srityse.

„Mūsų raketų ir artilerijos daliniai atliko daugiau kaip 200 šaudymo misijų, per kurias priešai patyrė tokių nuostolių: 

1️11️ rašistų;
Msta-B haubicos;
2️ „Nona-S“ savaeigės artilerijos ir minosvaidžių paleidimo įrenginiai ir „Eleron“ tipo bepilotis orlaivis; 
1️3 šarvuotos ir kitos automobilių įrangos vienetų“, – rašoma ataskaitoje.

Patvirtinta, kad Chersono, Beryslavo ir Kachovkos rajonuose sunaikintas valdymo ir kontrolės bei stebėjimo postas ir dar šeši amunicijos sandėliai.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai, rašo „Unian“.

Tai jis pasakė per brifingą po kontaktinės grupės susitikimo dėl paramos gynybai Ukrainai (vadinamojo „Rammstein-4“), kuris vyko virtualiu formatu.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mark A. Milley

„Šiandien sukanka 147-oji diena nuo Rusijos invazijos pradžios, neteisėtos ir neišprovokuotos, plataus masto, kai stiprieji kovoja prieš silpnuosius. Tikėtina, kad ši kova bus ilgalaikis konfliktas“, – sakė JAV generolas.