TATENA vadovas apžvelgė situaciją Zaporižios AE: situacija sudėtinga ir kelianti iššūkius

JAV prezidentas Joe Bidenas prašys Kongreso skirti 11,7 mlrd. dolerių nepaprastosios pagalbos lėšų, kad būtų suteikta būtina finansinė pagalba ir parama biudžetui Ukrainoje, praneša „Reuters“.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje dėl priešiškų pajėgų apšaudymo žuvo daugiau kaip 7 tūkst. civilių gyventojų ir 5 500 buvo sužeista.

Tokius duomenis paskelbė Vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevgenijus Jeninas, rašo pravda.ua.

„Nuo karo pradžios užfiksavome daugiau kaip 22 tūkst. susirėmimų. Per apšaudymus nukentėjo daugiau kaip 24 000 civilių objektų. Kaip jau minėjau, 90 proc. atvejų apšaudomi civiliniai objektai“, – sakė jis.

Rusija paprašė Jungtinių Valstijų išduoti 56 vizas, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo delegacija šį mėnesį galėtų vykti į Niujorką, kur vyks kasmetinis pasaulio lyderių susitikimas Jungtinėse Tautose, skelbia „Reuters“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia teigė, kad situacija Rusijai kelia „nerimą“, nes per pastaruosius kelis mėnesius Vašingtonas „nuolat atsisakydavo išduoti įvažiavimo vizas“ daugeliui Rusijos delegatų į kitus JT renginius.

 Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį paskelbė, kad visiškai sustabdytas tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“, nes dujotiekį esą reikia toliau remontuoti.

Netrukus pati bendrovė „Telegram“ kanale paskelbė nuotrauką, kurioje matoma skysčius aptekėjusi ant kompresorių stoties įranga. Tai, pasak „Gazprom“ yra priežastis, kodėl dujotiekis uždaromas remontui neribotam laikui.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, vadovaujantis Lietuvos delegacijai Jungtinių Tautų (JT) policijos vadovų susitikime Niujorke, paragino JT svarstyti galimybę į Zaporižios atominę elektrinę (AE) siųsti nuolatines JT policijos pajėgas.

„Lietuva pasisako už ilgalaikės Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misijos įkūrimą Zaporižios AE, kur JT policija galėtų prisidėti užtikrinant jos fizinį saugumą. Nors kai kurioms šalims karas Ukrainoje gali atrodyti tolimas, branduoliniai incidentai nepaiso valstybių sienų. Rusijos kariai kontroliuoja ir naudoja kariniams tikslams vieną iš keturių Ukrainos atominių elektrinių. Branduolinis incidentas joje keltų grėsmę net ir tolimiausioms pasaulio šalims“, – pabrėžė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas A.Paulauskas.

Jis taip pat patikino, kad Lietuva būtų pasirengusi aktyviai dalyvauti ir į tokią misiją siųsti Lietuvos teisėsaugos pareigūnus, skelbia Policijos departamentas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) vadovas Oleksijus Danilovas penktadienį pareiškė, kad Kyjivas vis dar nėra visiškai informuotas apie padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir potencialias grėsmes, nors Jungtinių Tautų inspektoriai jau antrą dieną apžiūri šią Rusijos pajėgų užimtą jėgainę.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AP, O.Danilovas, atliekantis svarbų vaidmenį Ukrainai stengiantis atremti Maskvos invaziją, paragino tarptautinę bendruomenę spausti Rusiją demilitarizuoti Zaporižios AE – didžiausios Europoje atominės jėgainės – teritoriją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA vizitas Zaporižios AE

„Nežinome, kas ten vyksta, ar šiuo metu [jėgainė] yra užminuota rusų, ar ne“, – kalbėjo O.Danilovas budriai saugomame pastate Kyjivo centre.

„Norėčiau pabrėžti, kad tai yra iššūkis visam pasauliui – kaip padaryti šį branduolinį objektą nepavojingą. Jei pasaulio bendruomenė bendradarbiautų su mumis šiuo klausimu, būtume labai dėkingi“, – pridūrė jis.

Aplink Zaporižios AE tęsiasi intensyvios kautynės, nors Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šią savaitę pradėjo patikrinimą jėgainėje. Ketvirtadienį agentūros ekspertai jau įspėjo apie pavojų, kylantį dėl komplekso struktūrinių pažeidimų.

Ši Pietų Ukrainoje esanti elektrinė – užimta Rusijos pajėgų karo pradžioje vasarį, bet tebevaldoma ukrainiečių personalo – yra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo.

Pasak O.Danilovo, artėjant žiemai Kyjivas pasirūpins papildomais elektros pajėgumais tam atvejui, jei Zaporižios AE būtų atjungta nuo tinklo.

Jis nurodė, kad Kyjivas nenori derėtis dėl paliaubų, kol Ukrainos teritorijoje yra Rusijos pajėgų.

„Susidūrėme su klastingu priešu, kurį [įveikti] yra sudėtinga ir sunku. Klaidintume save, jei manytume, kad greita pergalė yra įmanoma“, – pridūrė RNBO vadovas.

Karo eiga, anot O.Danilovo, dabar jau priklauso net tik nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino valios.

„Net Putino mirtis automatiškai nereikštų karo pabaigos, – teigė Ukrainos pareigūnas. – Yra daug žmonių, šiandien norinčių tęsti šį karą. Daugelis Rusijos oligarchų ir žmonių Rusijos vadovybėje uždirba daug pinigų.“

RNBO dirba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jo paskirti gynybos, užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, taip pat šalies ginkluotųjų pajėgų ir žvalgybos tarnybos vadovai.

O.Danilovo komentarai paskelbti TATENA patvirtinus, kad mažiausiai du jos specialistai ilgam laikui liks elektrinės teritorijoje, kad užtikrintų per apšaudymus „pažeisto“ komplekso saugumą.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad „labai teigiamai“ vertina šią Jungtinių Tautų atominės energetikos programų priežiūros agentūros inspektorių misiją.

Tuo metu Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pareiškė, kad Rusija TATENA ekspertams duoda iškreiptą informaciją apie padėtį Zaporižios AE.

Kautynės aplink šį kompleksą pakurstė nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.  

„Greičiausiai nematysime to, ko visi tikimės – kontrpuolimo visa jėga, kai visi pradeda judėti ir šturmuoja rusų pozicijas. Bus elgiamasi ir veikiama šiek tiek kitaip“, – sako 15min studijoje penktadienį apsilankęs atsargos karininkas Aurimas Navys, aktyviai stebintis padėtį fronte.

Buvęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karys teigia, kad Vladimiras Putinas sieks kokios nors pergalės iki spalio 7 dienos, kada švęs 70 metų jubiliejų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurimas Navys

Rusijos karinės pajėgos, laukdamos TATENA ekspertų vizito, išvežė savo karinę įrangą iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo pranešime.

Teigiama, kad karinė įranga perkelta į šalimais esančią gamyklą.

Viena didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų – Švedijos „Electrolux“ penktadienį paskelbė sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos, padalinį šioje šalyje parduoti jo vadovams.

Bendrovė tokį sprendimą paaiškina tuo, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje ir dėl jo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų „neįmanoma tęsti verslo šioje šalyje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Electrolux“

„Kaip jau buvo pranešta anksčiau, prasidėjus karui Ukrainoje, „Electrolux“ sustabdė savo veiklą Rusijoje. Dabar nuspręsta pasitraukti iš Rusijos ir perleisti vietos patronuojamąją įmonę jos vadovybei. Maždaug 350 mln. kronų [apie 32,4 mln. eurų] nuostolis veiklos atskaitoje bus nurodytas kaip vienkartinis, turėsiantis įtakos veiklos Europoje 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį rezultatams“, – teigiama pranešime.

„Electrolux“ pažymi, kad perleista įmonė toliau aptarnaus anksčiau „Electrolux“ Rusijoje parduotus prietaisus, tačiau Rusijoje „Electrolux“ įrangos negamins ir netieks jokios savo produkcijos atskiriamai įmonei.

2021-aisiais Rusijai teko 4 proc. „Electrolux“ pardavimų Europoje ir 1,6 proc. pasaulinių pardavimų.

Liepos mėnesį „Electrolux“ antrinė įmonė „Electrolux Professional“, gaminanti profesionalią įrangą, paskelbė pasitraukianti iš Rusijos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teigimu, Rusijos pajėgos siekia dar kartą persigrupuoti ir smogti Donecko regionui. Kaip skelbia portalas „The Daily Beast“, Ukrainos atstovas pranešė, jog Vladimiras Putinas įsakė Rusijos pajėgoms iki rugsėjo 15 dienos pasiekti Donecko regiono administracines ribas. Tačiau ekspertai mano, kad net jei Rusijai pavyks padidinti savo pajėgas, tai nepadidins bendros jos karinės galios.

Apie tai skaitykite čia.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, siekdamos sugriežtinti Maskvai taikomas sankcijas, penktadienį pareiškė, kad „skubiai“ sieks nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą.

„Įsipareigojame skubiai baigti rengti ir įgyvendinti šią priemonę“, – sakoma G-7 finansų ministrų pareiškime, nenurodant viršutinės ribos dydžio.

„Rusija gauna ekonominę naudą iš karo sukelto neapibrėžtumo energijos rinkose ir gauna didelį pelną iš naftos eksporto, todėl norime tam ryžtingai pasipriešinti“, – spaudos konferencijoje sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris.

G-7 šalys nori „apriboti Rusijos pajamas ir sumažinti ekonominę žalą mūsų visuomenėms“, sakė Ch.Lindneris.

Jis pridūrė, kad kainų viršutinės ribos nustatymo tikslas – „sustabdyti svarbų agresijos karo finansavimo šaltinį ir sustabdyti pasaulinių energijos kainų augimą“.

Be to, G-7 pranešime nurodoma: „Norime suburti plačią koaliciją, kad ji būtų kuo veiksmingesnė, ir raginame visas šalis, kurios vis dar siekia importuoti rusišką naftą ir naftos produktus, įsipareigoti tai daryti tik tokiomis kainomis, kurios yra lygios arba mažesnės už viršutinę kainų ribą.“

Kaip pranešama, pradinė rusiškos naftos kainų viršutinė riba bus nustatyta „remiantis įvairiais techniniais duomenimis“, o jos veiksmingumas bus „atidžiai stebimas“.

Septynių labiausiai išsivysčiusių valstybių grupės lyderiai birželio pabaigoje susitarė siekti įvesti naftos pardavimo kainų „lubas“, tokiu būdu užgniaužiant Maskvai pajamų šaltinį, reikalingą karui Ukrainoje finansuoti, taip pat sumažinti pasaulines energijos kainas. 

Pasak JAV iždo sekretorės Janet Yellen, priemonės tikslas yra neleisti Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui gauti lėšų, reikalingų tęsti karą Ukrainoje ir remti Rusijos ekonomiką.

Vienas G-7 grupės pareigūnas praėjusio mėnesio pabaigoje paaiškino, kad maksimali kaina išliks didesnė už gavybos savikainą, todėl Maskvai nebus ekonomiškai prasminga nutraukti pardavimus naftą importuojančioms šalims.

„Žinome, kad yra didelis skirtumas tarp gamybos kainos ir to, ką šiandien gauna Rusija“, – žurnalistams teigė pareigūnas, pažymėdamas, kad tikslas yra „sukurti ekonomines paskatas Rusijai toliau gaminti naftą, bet tuo pačiu metu neleisti jai gauti perteklinių pajamų“.

Pareigūnas pripažino, kad planas turi būti baigtas iki gruodžio 5 dienos, kai įsigalios ES draudimas draudikams ir perdraudikams apdrausti rusiškos naftos transportavimą.

Vašingtonas siekia susitarti dėl šio draudimo išimčių taikymo naftos, kuri bus parduodama už mažesnę nei viršutinė kainą, transportavimo draudimui.

Didžiausias iššūkis yra pasiekti, kad kuo daugiau šalių sutiktų su viršutine kainų riba ir manoma, kad šis klausimas bus pagrindinė Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių diskusijų tema susitikime Balyje lapkričio 15 ir 16 dienomis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas papasakojo, kokių ginklų reikia kontrpuolimui ir pergalei. Ukraina savo Vakarų sąjungininkėms sąrašą pateiks jau rugsėjo 8 d., penktajame susitikime „Rammstein“ formatu.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas paaiškino, kad visų šalių ministrai renka ir gauna informaciją apie Rusijos Federacijos turimus ginklus.

Jie taip pat gauna visą sąrašą to, ką turi Ukraina. 

„Sąjungininkų šalys atlieka vadinamąjį viso Ukrainoje jau esančios ginkluotės kiekio auditą. Ministrai taip pat mato mūsų kariuomenės darbo rezultatus ir vertina mūsų paraišką ginklams gauti. Ukraina praneša, su kuo mums dabar reikia kovoti ir kas yra didžiausias prioritetas“,  – aiškino M.Podoliakas.

Jis sakė, kad šį kartą Ukraina kreipsis į sąjungininkes su prašymu suteikti priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas.

„Rusijos Federacija ir toliau bombarduoja Ukrainos miestus senosiomis raketomis. Todėl priešraketinės gynybos sistemos mums itin svarbios siekiant apsaugoti pirmiausia Charkivą, Mykolajevą, Dnipro ir Zaporižią.

Antras dalykas, kurio reikia Ukrainai, yra įvairios komplektacijos dronai. Būtent jie padės mūsų šalies gynėjams vykdyti nuotolinį karą. Dronai yra nepaprastai svarbūs“, – pažymėjo M.Podoliakas.

Jis taip pat pažymėjo, kad svarbiausias ginklas, kurio reikia Ukrainai, yra MLRS sistemos su dideliu smūgių diapazonu.

„Mums reikia ne tik HIMARS, bet ir kitų sistemų, galinčių „smogti“ didesniu nei 80 kilometrų atstumu“, – kalbėjo M.Podoliakas.

Antonivkoje, Chersono srityje, kur yra apgadintas tiltas, nugriaudėjo virtinė sprogimų.

Liudininkų teigimu, buvo keli pataikymai. Prie kelto perėjos buvo apgadintos okupantų kateriai.

Be to, pranešama apie sprogimus prie Rusijos kariuomenės įrangos ir amunicijos sandėlių.

Antonivkos gyventojai skelbia filmuotą medžiagą iš įvykio vietos. Nuotraukoje ir vaizdo įraše matyti iš kelių kaimo taškų į dangų kylantys tirštų dūmų stulpeliai. Ukrainos pusė šiuo metu nekomentuoja sprogimų Antonivkoje.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar trims Rusijos parlamentarams dėl jų vaidmens invazijoje į Ukrainą.

Kaip per platformą „Telegram“ penktadienį pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukti žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai Ala Poliakova ir Antonas Tkačiovas, taip pat senatorius Valerijus Ponomariovas.

Bendrijos oficialiajame leidinyje nurodoma, kad A.Poliakova ir A.Tkačiovas balsavo už rezoliuciją dėl kreipimosi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl būtinybės pripažinti apsišaukėliškas ir beveik niekieno nepripažintas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ (DLR ir LLR), tad šie asmenys „rėmė ir įgyvendino veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo Ukrainą“.

V.Ponomariovui sankcijos paskelbtos, nes jis ratifikavo Vyriausybės sprendimus dėl Rusijos draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutarčių su DLR bei LLR.

Baudžiamosios priemonės, be kita ko, apima draudimą atvykti į ES.

Į šį sąrašą jau įtraukta apie 100 organizacijų ir daugiau kaip 1 tūkst. asmenų, tarp jų – Rusijos politikai, žiniasklaidos atstovai ir stambių bendrovių vadovai.

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė „Shell“ informavo Rusijos valdžios institucijas ir verslo partnerius, jog atsisako dalyvauti naftos ir dujų projekte „Sakhalin-2“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, skelbia Vokietijos transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Mes neperimsime naujojo juridinio asmens [projekto operatoriaus] akcijų ir pasiliekame visas su tuo susijusias savo juridines teises“, – teigiama „Shell“ oficialiame pranešime.

„Shell“ priklausanti šio projekto operatoriaus dalis sudarė 27,5 procento.

123RF.com nuotr./„Shell“

Rusijos prezidentas V.Putinas birželio pabaigoje pasirašė įsaką, kuriuo „Sakhalin-2“ operatorės – bendrovės „Sakhalin Energy Investment Company“ – aktyvus perims Rusijos vyriausybės įsteigta nauja įmonė. Jos kontrolinį akcijų paketą (50 proc. plius vieną akciją) valdys „Gazprom“ padalinys „Gazprom Sakhalin Holding“, o likusios akcijos pasiūlytos kitioms senosios bendrovės dalininkėms, proporcingai turimoms jos akcinio kapitalo dalims.

„Sakhalin Energy Investment Company“ akcininkėms buvo duotas mėnuo apsispręsti, ar jos sutiks tapti naujos įmonės dalininkėmis. Be „Gazprom“, tai – „Shell“ ir Japonijos „Mitsui“ bei „Mitsubishi“ (atitinkamai 12,5 proc. ir 10 proc. akcijų). Pastarosios dvi su tuo sutiko.

„Sakhalin-2“ projektas apima tris angliavandenilių telkinius Ochotsko jūroje, skystinimo gamyklą ir eksporto terminalą Sachalino saloje.

Kovo pradžioje „Shell“, reaguodama į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, paskelbė planus palaipsniui pasitraukti iš visų angliavandenilių projektų Rusijoje.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad „labai teigiamai“ vertina Jungtinių Tautų atominės energetikos programų priežiūros agentūros inspektorių atvykimą į Rusijos pajėgų kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę pietų Ukrainoje.

„Apskritai labai teigiamai vertiname tai, kad nepaisant visų sunkumų ir problemų... komisija atvyko ir pradėjo darbą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tačiau jis pridūrė, kad vertinti JT komandos darbą „dar anksti“.

„Svarbiausia, kad misija atvyko“, – sakė D.Peskovas.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ anksčiau penktadienį pareiškė, kad rusai visais įmanomais būdais bando neleisti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misijos nariams pamatyti realios padėties Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Rašistai meluoja, manipuliuoja ir iškraipo tikrąją padėtį Zaporižios AE, skleidžia tik jiems naudingą informaciją apie TATENA misijos vizitą. Rusų okupantai deda visas pastangas, kad TATENA misija neturėtų galimybės pamatyti realią padėtį Zaporižios AE. Jie skleidžia manipuliuojamą ir melagingą informaciją apie šį apsilankymą“, – pabrėžė „Enerhoatom“.

Agentūros teigimu, į elektrinę atvykusių „žiniasklaidos priemonių iš viso pasaulio“ didžioji dauguma yra rusų propagandistai.

„Autobusų su ukrainiečių ir užsienio žurnalistais, bandžiusių per Ukrainos teritoriją patekti į Zaporižios AE drauge su TATENA misija, rašistai nepraleido patikrinimo poste“, – nurodė „Enerhoatom“.

Pranešime taip pat pažymima, kad „okupantai meluoja, iškraipo faktus ir įrodymus, liudijančius apie jų [vykdomus] elektrinės apšaudymus, taip pat Zaporižios AE infrastruktūros pažeidimų pasekmes“, ir dėl to kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

TATENA inspektorių komanda, vadovaujama agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi (Rafaelio Grosio), ketvirtadienį apsilankė Zaporižios AE – didžiausioje Europos branduolinėje jėgainėje, kurią Rusijos pajėgos užėmė kovo mėnesį, netrukus po įsiveržimo į Ukrainą.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl Zaporižios AE komplekso ir jo apylinkių apšaudymų, sustiprinusių nerimą visame pasaulyje dėl galimo branduolinio incidento.

TATENA misijos vizito išvakarėse paaiškėjo, kad per Zaporižios AE apšaudymą suveikė avarinė apsaugos sistema ir buvo išjungtas 5-asis elektrinės blokas. Rusai paskelbė, kad Enerhodaras liko be elektros.

Praėjusią savaitę dėl gaisro šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje Zaporižios jėgainė buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, todėl regione nutrūko elektros energijos tiekimas. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.  

1986 metais Ukrainos šiaurėje esančioje Černobylio atominėje elektrinėje įvyko iki šiol didžiausia branduolinė katastrofa, sprogus vienam iš jos reaktorių ir atmosferoje pasklidus didžiuliam kiekiui radioaktyvių teršalų.

Po ketvirtadienio vizito Zaporižios AE liko keli TATENA komandos nariai.

Tarptautinė bendruomenė turi didinti spaudimą Rusijai dėl Krymo aneksijos ir ten vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, ypač nerimą kelia Rusijos vykdoma kolonistų perkėlimo į pusiasalį politika, nuolatiniai Krymo totorių persekiojimai, politiškai motyvuoti teismai, žiniasklaidos varžymai ir mokyklų uždarymai.

„Rusija turi atsakyti už žiaurumus, vykdomus okupuotame Kryme ir kitose teritorijose. Šio pusiasalio pavertimas kariniu poligonu ir žmogaus teisių nepaisymas yra visiškai nepriimtini. Tarptautinė bendruomenė turi didinti spaudimą Rusijai šiuo klausimu“, – sakė Lietuvos prezidentas, penktadienį Vilniuje susitikęs su Krymo totorių parlamento pirmininku Refatu Čiubarovu.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva nepripažįsta Ukrainos Krymo pusiasalio neteisėtos okupacijos ir aneksijos bei ketina toliau kelti šį klausimą tarptautinėse organizacijose.

Taip pat skaitykite ČIA.

Rusija į karo veiksmus Ukrainoje gali įtraukti iki 350 tūkst. kariškių. Apie tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibickis.

„Rusijos kariuomenėje daugelis dalinių vykdo tik objektų apsaugą ir gynybą tiek Rusijos Federacijos teritorijoje, tiek už jos sienų.

Be to, Rusija turi galingą kontingentą Sirijoje. Rusija turi platų karinių bazių tinklą buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, įskaitant Armėniją, ir Tadžikistaną, kontingentą Kalnų Karabache, Kazachstane.

Taigi, viską sudėjus, išeitų, kad Rusija gali panaudoti 300–350 tūkst. karą prieš Ukrainą“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas.

Jis pažymėjo, kad personalo trūkumas Rusijos ginkluotosiose pajėgose aiškiai pasireiškė po daugybės nuostolių, kuriuos okupantai patyrė nuo pirmųjų karo dienų.

V.Skibickio teigimu, kovo-balandžio mėnesiais Rusijos vadovybė priėmė sprendimą kovinėse operacijose naudoti tik karius, pasirašiusius atitinkamas sutartis su Rusijos Federacijos ginkluotosiomis pajėgomis.

Tačiau okupantams patiriant didelius nuostolius, Rusijos Federacijoje buvo mažiau norinčių sudaryti karinės tarnybos sutartį.

Kaip rašo Ukrainos portalas „Suspilne“, vienas Zaporižios AE darbuotojas anonimiškai pasidalijo informacija apie tai, kaip vyksta TATENA ekspertų misija. Jo teigimu, po elektrinę ekspertai judėjo tik lydimi Rusijos kariškių bei „Rosatom“ darbuotojų, pokalbiai su atominės elektrinės darbuotojais taip pat vyko ne privačiai, o stebint okupacinėms pajėgoms.

Anot šaltinio, Rusijos pajėgos lydėjo TATENA vadovą Raphaelį Grossi bei inspektorius „savu maršrutu“, rodė „antskrydžių žemėlapius“ ir  atvedė vietos kolaborantus, reikalaujančius nutraukti tariamus Ukrainos apšaudymus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA vizitas Zaporižios AE

„Tai buvo cirkas“, – sakė jis.

Anot jo, okupacinės pajėgos misijos ekspertams melavo, esą elektrinėje – ne Rusijos kariuomenės koviniai daliniai, o „radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos kariai.“

Rugsėjo 2 d. rytą Rusijos okupuotame Chersone nugriaudėjo mažiausiai šeši sprogimai, pranešė propagandinė Rusijos žiniasklaida. 

Rusijos žiniasklaida tradiciškai praneša, kad okupuotame Chersone suveikė oro gynybos sistemos. 
 

Kryme Tavridos greitkelyje buvo pastebėta didelė Rusijos karinės technikos kolona, ​​judanti nuo Kerčės tilto žemyninės Ukrainos link, praneša „Krym.Realii“, remdamasi vietos gyventojų pasakojimais.

Pasak liudininkų, sunkvežimius, daugiausia URAL markės, lydėjo Rusijos valstybinės inspekcijos automobiliai su mirksinčiais švyturėliais.

Rusų okupantai meluoja, manipuliuoja ir iškraipo tikrąją Zaporižios AE padėtį, taip pat skleidžia tik naudingą informaciją apie TATENA misijos vizitą, praneša „Enerhoatom“.

„Rusų okupantai deda visas pastangas, kad Tarptautinės atominės energijos agentūros misija nesusipažintų su realia Zaporižios AE padėtimi. Jie skleidžia manipuliacinę ir melagingą informaciją apie šį vizitą“, – teigė „Enerhoatom“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA vizitas Zaporižios AE

Visų pirma „Enerhoatom“ priminė, kad didžioji dauguma „žiniasklaidos iš viso pasaulio“, atvykusių į AE rugsėjo 1 d., buvo Rusijos propagandistai, o autobusų su Ukrainos ir užsienio žurnalistais rusai neįleido į teritoriją.

Be to, okupantai meluoja apie apšaudymą ir žalą ŽAE infrastruktūrai ir nuspėjamai dėl to kaltina ginkluotąsias pajėgas.

191-osios plataus masto invazijos į Rusiją duomenimis, okupantų nuostoliai kare Ukrainoje – 48,7 tūkst. karių, 2 009 tankai ir 1 126 artilerijos sistemos, pranešė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Pasak jo, didžiausius nuostolius rusų kariuomenė patyrė Donecko ir Kurachivo karyptimis. 

Dėl Rusijos apšaudymo Donecko srityje žuvo 4 civiliai ir dar 10 buvo sužeisti, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Rusija žudo civilius! Rugsėjo 1 dieną rusai nužudė 4 Donecko srities civilius: 2 Torecke, 1 Velyka Novosilkoje ir 1 Avdijivkoje. Dar 10 žmonių buvo sužeisti“, – teigė jis. 

Nuo plataus masto invazijos Donecko srityje pradžios iš viso žuvo 790 žmonių, o 2008 buvo sužeisti.

P.Kyrylenkos teigimu, tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje šiuo metu nustatyti neįmanoma.

Jungtinės Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis Karo studijų institutas pateikė naujausią situacijos Ukrainoje apžvalgą. Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad rugsėjo 1 dieną Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas dar kartą pakartojo anksčiau išsakytus melagingus teiginius, esą invazija į Ukrainą – gynybinė operacija, kurios tikslas yra likviduoti Ukrainoje besiformuojantį „antirusišką anklavą“, keliantį grėsmę Rusijos valstybei. Ekspertų teigimu, tai dar kartą patvirtina maksimalistinius ketinimus Ukrainos atžvilgiu, pasisakymu greičiausiai siekiama sukurti informacines sąlygas, kad būtų galima reikalauti tolesnių Rusijos pastangų ir pajėgų generavimo šių metų rudenį bei žiemą.

„Rusijos karo tinklaraštininkai toliau bandė teigti, kad Ukrainos kontrpuolimas pietuose jau žlugo. Igoris Girkinas, Rusijos nacionalistas ir buvęs kovotojų vadas 2014 m. kovose Donbase, pareiškė, kad Ukrainos pajėgos tęsia puolimą po „nesėkmingo pirmojo puolimo“ – klaidingai vaizduodamas vykstančias Ukrainos operacijas kaip atskiras atakas po pradinės nesėkmės – ir pakartojo įprastą Rusijos naratyvą, kad, jo teigimu, Ukrainos „Vakarų vadovai“ pastūmėjo vykdyti kontrpuolimą. I.Girkinas pridūrė, kad Ukrainos Vakarų partneriai prastai suplanavo kontrpuolimą, nepakankamai įvertino Rusijos pajėgumus ir manė, kad rusai yra nekompetentingi, ir iš esmės vadovavosi politiniais, o ne kariniais sumetimais. Vienas karo tinklaraštininkas pareiškė, kad Ukrainos pralaimėjimas pietuose bus stipriausias psichologinis smūgis Kyjivui ir kad ši nesėkmė turės ilgalaikį psichologinį poveikį Ukrainos moralei“, – rašoma apžvalgoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Kaip rašė Karo studijų institutas, tokio masto karinės operacijos, kaip šiuo metu vykstantis Ukrainos kontrpuolimas, žlunga ne per vieną dieną ar savaitę, todėl tikėti Rusijos „informacinėmis operacijomis“, kuriomis Ukrainos kontrpuolimą siekiama diskredituoti, nereikėtų. 

Ekspertai kritiškai vertina Rusijos planus iki Donecko sritį užimti iki rugsėjo 15 dienos. 

Tikėtina, remiantis apžvalga, kad Kremlius siekia pasinaudoti Donecko miesto apylinkių užėmimo svarba, kad pakeltų savo pajėgų moralę, nes nuo Lysyčansko užėmimo pasistūmėti Siversko link, užimant į Slovjanską ir Bachmutą vedantį greitkelį, Rusijai taip ir nepavyko. Atkreipiamas dėmesys, kad rugpjūčio pradžioje Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų Avdijivkos apylinkėse, tačiau „pažanga“ čia ir baigėsi.

Svarbiausios Karo studijų instituto ekspertų išvados: 

• Ukrainos pajėgos toliau taikėsi į Rusijos logistikos mazgus ir pagrindines pozicijas visoje Chersono srityje.
• Rusijos karo tinklaraštininkai pakartojo teiginius, kad Ukrainos pajėgos Vakarų Chersono srityje kovoja keturiomis kryptimis.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko, į pietus ir šiaurės rytus nuo Bachmuto ir į šiaurės vakarus bei pietvakarius nuo Donecko miesto.
• Rusijos valdžios institucijos suintensyvino teiginius, esą Ukrainos pajėgos kelia grėsmę Zaporižios atominei elektrinei (AE) ir naujai atvykusiai TATENA delegacijai AE teritorijoje.
• Toliau formuojamas Rusijos 3-iasis armijos korpusas, kuris bus dislokuotas Donbase.
• Tikėtina, kad Rusijos okupacinė valdžia vis labiau pripažįsta, kad dėl Rusijos karinių nesėkmių ir tebesitęsiančio ukrainiečių pasipriešinimo okupuotose teritorijose nesugeba sėkmingai surengti fiktyvių referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose.

Pranešama, kad naktį Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos amunicijos sandėlį okupuotame Melitopolyje. Informaciją savo telegram kanale patvirtino miesto meras Ivanas Fedorovas. 

„Dar viena pražūtinga naktis užpuolikams Melitopolyje“, – rašo jis. 

Anot mero, smogta amunicijos sandėliui, esančiam Rusijos okupuoto Melitopolio aerodromo teritorijoje. I.Fedorovas taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip naktinį dangų nušviečia sprogimas ir po jo kilęs gaisras.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad praėjusią parą Baštankos, Beryslavo ir Chersono regione sunaikinti 5 Rusijos amunicijos sandėliai, taip pat bepiločių orlaivių valdymo postas ir perkėla per Dnipro upę. 

Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau apšaudo Antonivo, Kachovkos ir Darjivo tiltus.

Pranešama, kad ketvirtadienį vakare krovininis laivas „Lady Zehma“, gabenęs daugiau kaip 3 tūkst. tonų kukurūzų iš Ukrainos, užplaukė ant seklumos ir užblokavo laivybą Bosforo sąsiauryje.

Dėl gedimo į įvykio vietą nedelsiant išsiųstos Pakrančių apsaugos vyriausiosios direkcijos, gelbėjimo vilkikų ir katerių komandos bei Pakrančių apsaugos komandos.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad šios JT agentūros ekspertai pasiliks Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje po ketvirtadienį įvykusio vizito šioje jėgainėje.

„Šiandien pasiekėme kai ką labai svarbaus, o svarbiausia, kad TATENA lieka čia. Tegul pasaulis žino, kad TATENA lieka Zaporižioje“, – sakė agentūros vadovas vaizdo įraše, po inspekcijos paskelbtame rusų naujienų agentūros „RIA Novosti“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Grįžęs į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją jis žurnalistams sakė: „Akivaizdu, kad jėgainė ir jos fizinis vientisumas buvo kelis kartus pažeisti.“

Pasak R.Grossi, dalis TATENA komandos liks Zaporižioje „iki sekmadienio arba pirmadienio“, kad toliau vertintų pažeidimus, tačiau nenurodė dirbsiančių specialistų skaičiaus.