Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2022 12 02 /2022 12 03

Prasiveržimas trijuose frontuose: ekspertas įvertino, kokiomis kryptimis žygiuoja Ukrainos kariuomenė

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad, Generalinio štabo duomenimis, karo kovose žuvo nuo 10 000 iki 12 500–13 000 ukrainiečių karių. Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad yra pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jei šis yra nusiteikęs pasiekti taiką.
Ukrainos tankistai
Ukrainos tankistai / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Palydovinė nuotrauka atskleidžia, kad okupuotame Mariupolyje gerokai padaugėjo kapų

00:08

Kompanija „Maxar Technologies“ paskelbė naują palydovinę nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kad miesto kapinėse padaugėjo laidojimo vietų.

„Maxar Technologies“ tviteryje palygino dvi pagrindinių miesto kapinių Starokrimskoje, esančių vakariniame Mariupolio pakraštyje, nuotraukas, darytas kovo 29 d. (kairėje) ir lapkričio 30 d. (dešinėje).

Nuotraukose aiškiai matyti, kad kapinėse yra daug daugiau naujų kapų.

JAV apie V.Putino pasirengimą derėtis: Rusija pasiryžusi toliau žudyti ukrainiečius

23:58

JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby penktadienį surengtame brifinge pareiškė, kad Rusija nerodo jokių ženklų, jog yra pasirengusi derybomis užbaigti karą jos pradėtą Ukrainoje.

Anksčiau penktadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas „visada buvo, yra ir lieka atviras deryboms dėl Rusijos interesų užtikrinimo“, tačiau Maskva atmeta karių išvedimo iš Ukrainos sąlygą.

„Aš būčiau atsargus dėl bet ko, kas sklinda iš Kremliaus, kai kalbama apie tokius pareiškimus. Putinas neparodė jokių ženklų, kad yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo ir užbaigti šį karą“, – pabrėžė J.Kirby.

„Pool“/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby
„Pool“/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

Jis sakė, kad akivaizdžiausias veiksmas, kuriuo V.Putinas galėtų parodyti norą derėtis, būtų Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos ir Ukrainos infrastruktūros apšaudymo nutraukimas.

„Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai. O jų (Rusijos) veiksmai rodo niūrų rusų pasiryžimą toliau žudyti ukrainiečius“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas kiek anksčiau pareiškė, kad kol kas neketina kalbėtis su Rusijos prezidentu V.Putinu, tačiau yra pasirengęs tai padaryti, jei šis iš tikrųjų bus suinteresuotas nutraukti Ukrainoje kilusį karą, t. y. jei išves karius iš Ukrainos.

Prasiveržimas trijuose frontuose: ekspertas įvertino, kokiomis kryptimis žygiuoja Ukrainos kariuomenė

22:46

Ukrainos pajėgos jau pradėjo judėti pirmyn. Netrukus gali įvykti prasiveržimas keliomis kryptimis iš karto. Tokią prognozę išsakė karinis ekspertas Romanas Svitanas pokalbyje su žurnaliste Julija Latynina, pažymėdamas, kad Krymo kryptis yra geriausias variantas, kurį galima įgyvendinti jau dabar.

„Po to, kai mūsų operatyvinės taktinės grupės atsiims Naująją Kachovką, kariai toliau judės per Kachovkos hidroelektrinę, per Kachovkos užtvanką į Naujosios Kachovkos rajoną. Ten bus suorganizuotas tam tikras placdarmas, iš kurio bus galima vienu tankų maršu atsidurti Kryme. Būtent apie tokį judėjimą kalbėjo dauguma ekspertų, kurie teigė, kad Ukrainos kariuomenė įžengs į Krymą iki Naujųjų metų. Būtent šis variantas šiuo metu ir įgyvendinamas. Armijos artilerija mala rusus prie Naujosios Kachovkos. Mūsų grupės jau keliasi į kairįjį krantą“, – sakė R.Svitanas.

Antrasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo variantas, pasak jo, yra pagrindinis – iš Orichivo į Tokmaką ir toliau į Melitopolį.

„Šis judėjimas yra. Dabar jis yra šiek tiek labiau į rytus – prasideda nuo Huliajpolės. Mūsų pajėgos jau pradėjo judėti Polohų link. Ne po 10 km per dieną, bet judėjimas vyksta nepaliaujamai. Kai kurie rusų daliniai jau pabėgo iš Polohų, dezertyruoja ir mobilizuotieji. Traukiasi ir okupaciniai valdžios organai. Įdomu tai, kad iš dešiniojo Chersono srities kranto jie traukėsi į Krymą. O dabar iš kairiojo Chersono srities kranto, iš Tokmako, okupantai traukiasi į Mariupolį. Tai reiškia, kad jie puikiai supranta, jog mūsų judėjimas užspeis juos Kryme. Todėl jie iš karto vyksta į Rusijos pusę – į Mariupolį ir toliau į Rostovą“, – pažymėjo R.Svitanas. 

Ekspertas apibendrino, kad artimiausiu metu ukrainiečių judėjimas prasidės iš karto trimis perspektyvinėmis kryptimis:

  • nuo Kachovkos į Armianską,
  • nuo Huliajpolės į Orichovę, Tokmako ir Melitopolio link,
  • ir, greičiausiai, pradeda judėti Ukrainos kariuomenės Svatovės grupuotė.

„Ten pradžiūvo, užtenka karių, kad pralaužtų fronto liniją, kurios jiems taip ir nepavyko išstatyti – nuo Svatovės iki Kreminos. O šios fronto linijos pralaužimas, priklausomai nuo vyriausiojo vado plano, yra išėjimas į Luhanską. Be to, ten yra įdomi galimybė priartėjus prie Luhansko (tai priklausys nuo sutelktų pajėgų ir priemonių) – jo (Luhansko – red.) galima ir neimti, o apeiti iš rytų ir toliau žygiuoti Taganrogo link, ir tada visa Rusijos grupuotė, kuri dabar yra Ukrainos teritorijoje, atsidurs operatyviniame katile“, – pažymėjo R.Svitanas.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenės manevras per Luhanską į Krasnodoną ir Taganrogą atkirstų visą Donecko, Zaporižios ir Chersono-Krymo rusų grupuotę nuo sausumos koridoriaus.

„Tačiau tam reikia daug puolamosios ginkluotės. Mums reikalingi šarvai. Personalo yra, tik neturime pakankamai šarvuotosios technikos. Taigi, jei NATO susitikimuose bus priimtas sprendimas ir mes gausime šarvuotosios technikos (bent jau lengvųjų šarvuočių), tuomet galėsime įgyvendinti dar ir tokį įdomų manevrą“, – prognozuoja ekspertas.

Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES sutarė dėl rusiškos naftos kainų lubų

20:25

Europos Sąjunga (ES) prisijungs prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių iniciatyvos nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, penktadienį pareiškė Lenkijos ambasadorius ES.

Nustatyti mažesnes kainų lubas raginusi Lenkija atsiėmė savo prieštaravimą Europos pasiūlymui ir ši kainų ribojimo priemonė bus oficialiai patvirtinta savaitgalį, pareiškė reporteriams Andrzejus Sadosis.

„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gręžinys Rusijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gręžinys Rusijoje

„Galime pritarti sprendimui“, – pažymėjo jis ir paaiškino, kad ES valstybės narės sutarė paspartinti naujo – jau devintojo – sankcijų Rusijai paketo rengimą.

ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir kitų valstybių narių diplomatai pareiškė, kad susitarimas dėl naftos kainų viršutinės ribos yra patvirtintas ir jau vykdoma atitinkama biurokratinė procedūra, reikalinga tam, kad susitarimas įsigaliotų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Europos Komisija siūlo kriminalizuoti ES sankcijų pažeidimus

17:59

Europos Komisija penktadienį pateikė pasiūlymą suvienodinti su Europos Sąjungos sankcijų pažeidimais susijusių nusikalstamų veikų sampratą ir bausmes už jas.

Kaip rašoma EK pranešime, tebevykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, labai svarbu, kad ES sankcijos būtų visiškai įgyvendintos, o šių priemonių pažeidimai nepasiteisintų.

EK siūlo bendras bloko taisykles, kurios palengvins ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir bausmes už jas visose bloko valstybėse narėse, taip pašalinant esamas teisines spragas ir sustiprinant atgrasymą nuo ES sankcijų pažeidinėjimo.

Tarp nusikalstamų veikų, kuriomis būtų pažeidžiamos ES sankcijos, būtų leidimas naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais sankcionuotam asmeniui, subjektui ar organizacijai arba jų naudai, nesugebėjimas įšaldyti šių lėšų, sąlygų sudarymas sankcionuotiems asmenims atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti per ją tranzitu, prekyba prekėmis ar paslaugomis, kurių importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, tranzitas arba vežimas yra draudžiamas arba ribojamas.

Nusikalstamos veikos apimtų ir ES sankcijų apėjimą – jų vengimą ir bandymą jų išvengti.

Būtų nustatomi ir bendrieji pagrindiniai bausmių standartai: atsižvelgiant į nusikalstamą veiką, asmeniui gali būti skirta maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Įmonėms gali būti taikomos baudos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos verslo metais, einančiais prieš sprendimą skirti baudą.

Šį pasiūlymą svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba.

ES sankcijų įgyvendinimas Rusijai vasarį užpuolus Ukrainą rodo, kad sudėtinga nustatyti oligarchams priklausantį turtą, kurį jie slepia skirtingose jurisdikcijose pasinaudodami teisinėmis ir finansinėmis struktūromis, teigiama pranešime.

Prieš „TV Rain“ pradėtas administracinis tyrimas dėl raginimo padėti Rusijos kariuomenei

17:45

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pradėjo dar vieną administracinio nusižengimo bylą prieš nepriklausomą Rusijos transliuotoją „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“), turintį Latvijos transliavimo licenciją, dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, naujienų agentūrai LETA penktadienį pranešė NEPLP pirmininkas Ivaras Abolinis.

Priežiūros institucija tyrimą pradėjo po to, kai laidoje „Zdes i Seičias“ („Čia ir dabar“) nuskambėjo raginimas pateikti informaciją apie pašauktų rusų karių tarnybos sąlygas fronte. Programos vedėjas išreiškė viltį, kad televizijos kanalui pavyko padėti keliems kariams, pavyzdžiui, suteikiant „įrangą ar būtiniausius patogumus fronte“.

I.Abolinis nurodė, kad tai yra Latvijos nacionalinio saugumo klausimas, kuris bus sprendžiamas pagal įstatymus.

Šis atvejis gali tapti trečiu rimtu pažeidimu, kurį „TV Rain“ padarė pastaraisiais mėnesiais. I.Abolinis pažymėjo, kad už tris rimtus Latvijos žiniasklaidos taisyklių pažeidimus NEPLP gali panaikinti transliavimo licenciją.

„TV Rain“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko tviteryje paaiškino, kad televizijos kanalas nedalyvauja teikiant pagalbą Rusijos kariuomenei ir kad laidos vedėjo mintis buvo neteisingai interpretuota. Tikrasis ketinimas, pasak T.Dziadko, buvo rinkti informaciją apie Rusijos valdžios ir kariuomenės nusikaltimus, o ne teikti pagalbą Rusijos kariuomenei.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tichonas Dziadko
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tichonas Dziadko

Kadangi televizijos laidos vedėjo frazės formuluotė buvo neteisingai interpretuota, T.Dziadko pažadėjo ją išimti iš laidos, kai bus rodomas jos kartojimas per „TV Rain“.

Žurnalistė Jekaterina Kotrikadzė penktadienį laidoje „Zdes i Seičias“ pareiškė, kad „Dožd“ nusprendė atleisti TV vedėją Aleksejų Korosteliovą, kuris ketvirtadienio laidoje kalbėjo apie paramą Rusijos kariuomenei. 

Kaip pranešta, NEPLP penktadienį skyrė 10 000 eurų baudą „TV Rain“, socialiniame tinkle „Twitter“ sakė pirmininkas I.Abolinis.

Televizija, šiuo metu įsikūrusi Rygoje, buvo nubausta už tai, kad Krymą įtraukė į Rusijos žemėlapį ir Rusijos ginkluotąsias pajėgas pavadino „mūsų kariuomene“.

NEPLP pirmininkas nurodė, kad prieš televiziją „TV Rain“ taip pat pradėtas administracinis tyrimas dėl jos programos turinio.

Kaip pranešama, „TV Rain“, kuri po Rusijos invazijos laikinai sustabdė savo veiklą, persikėlė į Latviją ir gavo Latvijos transliavimo licenciją.

Šaltinių teigimu, Maskva pasirengusi pasitraukti iš Zaporižios AE

17:09

Ketvirtadienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariuomenė atitraukia tam tikrus dalinius iš aneksuotos Zaporižios srities dalies ir ruošiasi evakuoti vietos okupacinės administracijos darbuotojus.

Kremliui artimas naujienų portalo „Meduza“ šaltinis teigė, kad Rusija „neplanuoja“ visiškai atsisakyti Zaporižios regiono. Tačiau, pasak šių šaltinių, Maskva yra pasirengusi pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės, kurią Rusijos kariuomenė perėmė į savo rankas dar karo pradžioje. Pagal Kremliaus planą AE esą galėtų būti perduota Kyjivui arba Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) globai.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Anksčiau Rusijos valdžia viešai atmetė galimybę išvesti karius iš Zaporižios AE. Be to šių metų spalio 5 d. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo elektrinės nuosavybė perduodama Rusijai ir įsteigiama federalinė unitarinė įmonė – Zaporižios AE.

Tuo tarpu TATENA ir toliau pasisako už saugos zonos aplink atominę elektrinę sukūrimą ir dėl to derasi su abiem šalimis. Penktadienį organizacijos vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad sprendimas, kaip užtikrinti elektrinės saugumą, „gali būti priimtas iki metų pabaigos“.

Ukrainos valdžios institucijos savo ruožtu pabrėžė, kad ketina grąžinti atominę elektrinę į savo kontrolę.

Pirmadienį „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė, kad dėl masinių raketų smūgių, kuriuos Rusijos kariai nuo spalio pradžios sudavė Ukrainos energetikos objektams, buvo apgadintos visos pagrindinės šalies šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės.

Keliomis dienomis anksčiau V.Kudryckis teigė, kad jei Zaporižios AE būtų grąžinta Ukrainos kontrolei ir „visiškai veiktų“, „labai tikėtina“, kad nekiltų problemų dėl energijos trūkumo šalyje. Prieš karą AE gamino apie 25 proc. Ukrainos elektros energijos.

Pasak „Meduza“ šaltinių, Rusijos valdžios institucijos tikisi gauti garantijas dėl nepertraukiamo naftos ir dujų tranzito per Ukrainą mainais už karių atitraukimą iš atominės elektrinės. „Meduza“ pašnekovai teigia, kad Kremlius ir vyriausybė yra „pasirengę susitarti“.

„Naftos ir dujų siurbimas bei pardavimas yra labai svarbus Rusijos biudžetui“, – atvirai pasakė Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis.

Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, susirašinėdamas su „Meduza“, atmetė tokio „susitarimo“ dėl Zaporižios AE galimybę.

Pietinė naftotiekio „Družba“ atšaka, kuria rusiška nafta tiekiama Vengrijai, Slovakijai, Čekijai ir Lenkijai, eina per Ukrainą. Iš viso naftotiekiu „Družba“ tiekiama maždaug trečdalis visos Rusijos naftos į Europą.

Ukrainos „Družbos“ atkarpa priklauso bendrovei „Ukrtransnafta“, kuri moka Rusijai už naftos tranzitą ir turi techninių galimybių ją sustabdyti. Nuo lapkričio vidurio tiekimas vamzdynu buvo nutrauktas dėl raketų atakų.

Nuo gruodžio 5 d. naftotiekis „Družba“ taps pagrindiniu rusiškos naftos transportavimo į Europą būdu, nes įsigalios Europos embargas naftos tiekimui iš Rusijos (jis susijęs tik su vandens transportu).

Plačiau skaitykite čia

ES planas dėl rusiškos naftos barelio kainų lubų susidūrė su Lenkijos prieštaravimu

16:29

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą, penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę kliūtį.

ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

123RF.com nuotr./Naftos gavyba
123RF.com nuotr./Naftos gavyba

Ketvirtadienio vakarą keli Europos diplomatai teigė, jog kitos 26 valstybės narės yra pasirengusios laiku patvirtinti planą, kad jis įsigaliotų pirmadienį kartu su ES embargu rusiškai žaliavai. 

Visgi penktadienį vienas derybininkas naujienų agentūrai AFP sakė: „Tyla iš Varšuvos yra kurtinanti.“ 

Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.

Tokiu būdu tiekiama nafta sudarydavo du trečdalius importo, likusi dalis atkeliauja vamzdynais. 

Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas iš Jacques'o Delors'o instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.

Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivo vyriausybei remti, šalia jos atrodo visiškai maža. 

Plačiau skaitykite čia

Ukrainą pasiekė daugiau kaip 80 tūkst. generatorių

16:11

Per pastarąsias savaites Ukraina sulaukė daugiau kaip 80 000 generatorių, penktadienį „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento narys, Finansų, mokesčių ir importo politikos komiteto vadovo padėjėjas Jaroslavas Železniakas.

„Nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 30 d. į Ukrainą buvo importuoti 82 124 elektros generatoriai ir 3 075 elektros transformatoriai“, – sakė jis.

„Taip pat per tą patį laikotarpį buvo importuoti 266 596 maitinimo bankai ir akumuliatoriai“.

Jo pastabos pasirodė tuo metu, kai kelios šalys pareiškė, kad padovanos Ukrainai elektros generatorių, kad po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai padėtų šaliai apsirūpinti šildymu žiemą. 

Šią savaitę Jungtinių Valstijų vyriausybė pažadėjo skirti daugiau kaip 50 mln. dolerių vertės įrangos Ukrainos elektros energijos sistemai paremti.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį sakė, kad įranga - generatoriai, transformatoriai ir atsarginės dalys - atvyks į Ukrainą „ne per kelis mėnesius, o per kelias dienas ar savaites“.

Ukrainos kariškiai: Rusija šaudo fiktyviomis raketomis, siekdama nualinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą

16:05

Ukrainos kariuomenės atstovai teigia, kad Rusija dabar naudoja branduolines raketas su nesprogstančiomis kovinėmis galvutėmis, siekdama nualinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tyrimų padalinio atstovas Mykola Danyliukas šiomis naujienomis pasidalino per ketvirtadienį surengtą brifingą vietoje, kur buvo demonstruojami raketų fragmentai – iš, Ukrainos teigimu, rusiškos sparnuotosios raketos Kh-55.

„Reuters“/„Scanpix“/Pulkininkas Mykola Danyliukas brifingo metu
„Reuters“/„Scanpix“/Pulkininkas Mykola Danyliukas brifingo metu

„Tokiomis raketomis siekiama nukreipti Ukrainos oro gynybos sistemos dėmesį ir ją nuvarginti“, – sakė M.Danyliuk, pridurdamas, kad modernesnės Rusijos raketos paprastai yra nukreiptos į infrastruktūros objektus ir gyvenamąsias vietoves.

Rodydamas į raketos fragmentą, M.Danyliukas pridūrė: „Net ir tokia raketa be kovinės galvutės kelia didelę grėsmę dėl savo kinetinės energijos ir degalų. Tai įrodo... raketos Kh-55 smūgis į gyvenamąjį namą“. 

„Būtent ši dalis priklauso kovinei galvutei. Taigi, tai yra termobranduolinio valdomojo užtaiso, kuris naudojamas Kh-55 raketose, pakaitalas“, – sakė kariškis.

Pasak M.Danyliuko, šios Kh-55 raketos bandymai neparodė neįprasto radioaktyvumo lygio, „o tai reiškia, kad ji neturėjo sąlyčio su branduoliniais elementais“. 

Lapkričio 26 d. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija savo kasdien atnaujinamoje žvalgybos informacijoje teigė, kad „Rusija greičiausiai iš senstančių branduolinių sparnuotųjų raketų išima branduolines kovines galvutes ir neginkluotą amuniciją paleidžia į Ukrainą“.

ES siūlo baudas ir laisvės atėmimo bausmes už sankcijų Rusijai pažeidimus

15:47

Pagal Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus įmonėms, pažeidusioms ES sankcijas Rusijai, gresia mažiausiai 5 proc. jų pasaulinės apyvartos dydžio baudos.

Plane, kuriam, kad įsigaliotų, turi pritarti Europos Parlamentas ir 27 ES valstybės narės, taip pat teigiama, kad asmenims, pažeidusiems ES sankcijas, gali grėsti mažiausiai penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, praneša agentūra „Reuters“.

Kai kuriose ES šalyse sankcijų Rusijai pažeidimas jau laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, tačiau kitose šalyse tai laikoma administraciniu nusižengimu, o bausmės įvairiose bloko šalyse skiriasi.

Europos Sąjungos teisingumo komisaras Didier Reyndersas teigė, kad siūlomos taisyklės suteiks aiškumo, ir pridūrė: „ES sankcijų pažeidimo baudimo srityje tarp valstybių narių vis dar yra per daug skirtumų“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė apie naujus bauginimo atvejus prieš Ukrainos diplomatines atstovybes

15:23

Ukrainos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad tęsiama kryptinga teroro ir bauginimo kampanija prieš Ukrainos diplomatines atstovybes užsienyje po to, kai Ispanijoje, įskaitant Ukrainos ambasadą Madride, buvo išsiųsta keletas laiškų bombų.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ teigiama, jog Ukrainos ambasados ir konsulatai toliau sulaukia grasinimų. Po teroro akto Ispanijoje ambasados Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Kroatijoje, Italijoje, generaliniai konsulatai Neapolyje ir Krokuvoje, taip pat konsulatas Brno mieste gavo „krauju suteptus“ paketus. Maišeliuose buvo gyvūnų akys, o patys maišeliai buvo įmirkyti specialios spalvos skysčiu ir turėjo atitinkamą kvapą.

Be to, buvo išniekintas įėjimas į ambasadoriaus būstą Vatikane, o ambasadai Kazachstane buvo grasinta susprogdinti bombą, tačiau vėliau šis grasinimas nepasitvirtino.

Ambasada JAV gavo laišką su kritiško straipsnio apie Ukrainą fotokopija, tačiau, kaip ir dauguma kitų vokų, šis laiškas atėjo iš Europos šalies.

O.Nikolenka sakė, kad Užsienio reikalų ministerija „nagrinėja šio pranešimo reikšmę“.

Ministerijos atstovas spaudai taip pat cituoja Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą: „Yra priežasčių manyti, kad prieš Ukrainos ambasadas ir konsulatus vykdoma gerai suplanuota teroro ir bauginimo kampanija“.

Anot jo, negalėdami sustabdyti Ukrainos diplomatiniame fronte, „jie bando mus įbauginti“. 

Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad Ukrainos diplomatai ir toliau sėkmingai dirbs stiprindami Ukrainos gynybinius pajėgumus ir aprūpindami ukrainiečius žiemai išgyventi reikalinga energetine įranga.

V.Putinas ir O.Scholzas pirmąkart nuo rugsėjo vidurio surengė telefonines derybas

14:17

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas.

O.Scholzo biuro paskelbtame pranešime nurodoma, kad valandą trukusiame pokalbyje buvo kalbama apie nuo vasario vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jo pasekmes.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas
„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Kancleris ypač pasmerkė Rusijos oro antskrydžius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir pabrėžė Vokietijos pasiryžimą remti Ukrainą užtikrinant jos gynybinį pajėgumą nuo Rusijos agresijos, – sakoma pranešime. – Kancleris paragino Rusijos prezidentą kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, įskaitant Rusijos karių išvedimą.“

Anot Kremliaus, V. Putinas Vokietijos kancleriui pareiškė, kad Maskvos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą yra „neišvengiamos“, ir apkaltino Vakarus vykdant „destruktyvią“ politiką.

„Buvo pažymėta, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos jau seniai susilaikė nuo tikslių raketų smūgių į tam tikrus taikinius Ukrainos teritorijoje“, – sakoma Kremliaus pareiškime, paskelbtame po derybų telefonu.

„Bet dabar tokios priemonės tapo priverstiniu ir neišvengiamu atsaku į Kyjivo provokacinius išpuolius prieš Rusijos civilinę infrastruktūrą“, – priduriama Kremliaus pareiškime.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl žiemos akivaizdoje milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.

„Buvo atkreiptas dėmesys į destruktyvią Vakarų valstybių, įskaitant Vokietiją, liniją, kuri pumpuoja Kyjivo režimą ginklais ir rengia Ukrainos kariuomenę“, – pridūrė Kremlius.

V.Putinas sakė, esą Ukrainos Vakarų sąjungininkių „politinė ir finansinė parama lemia tai, kad Kyjivas visiškai atmeta bet kokių derybų idėją“.

Kyjivas teigia, kad taikos derybos įmanomos tik tuo atveju, jei Rusija nustos atakuoti Ukrainos teritoriją ir išves savo karius iš jos.

Vokietijos kancleris ir Rusijos prezidentas taip pat aptarė pasaulinę maisto tiekimo padėtį, kuri yra įtempta dėl Rusijos karo. O. Scholzas ir V.Putinas pabrėžė svarbų neseniai pratęsto Jungtinių Tautų globojamo susitarimo dėl grūdų vaidmenį, nurodoma Berlyno pranešime.

Per Rusijos išpuolius Chersono regione trys žuvusieji

12:41

Per pastarąją parą per Rusijos vykdomą pietinio Ukrainos Chersono regiono apšaudymą žuvo trys žmonės ir septyni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius Jaroslavas Januševičius.

Gubernatorius žinučių programėlėje „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariai per tą patį laikotarpį 42 kartus apšaudė Chersono miestą ir kitas regiono dalis.

Lapkričio viduryje Ukrainos pajėgos po kelis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos išlaisvino Chersono miestą, tačiau nuo to laiko jis buvo apšaudomas Rusijos karių, pasitraukusių į kitą Dniepro upės pusę.

Miestas taip pat susidūrė su elektros energijos tiekimo problemomis, pranešė „Reuters“. J.Januševičius vakar teigė, kad elektros energijos tiekimas vėl nutrūko, nors neseniai buvo atnaujintas.

Kremlius atmeta J.Bideno sąlygas dėl derybų su Ukraina

12:18 Atnaujinta 14:28

Kremlius penktadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas sąlygas dėl Ukrainos derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad Maskva tęs puolimą.

„Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Specialioji karinė operacija tęsiama“, – pridūrė jis, pavartodamas terminą, kuriuo Maskva apibūdina savo invaziją.

Per Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybinį vizitą JAV J.Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad norėtų pasikalbėti su V.Putinu, bet tik jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.

„Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“, – pareiškė J.Bidenas.

D.Peskovas penktadienį teigė, kad Rusijos prezidentas yra pasirengęs deryboms siekiant užtikrinti, kad bus paisoma Maskvos interesų, tačiau pridūrė, kad Vašingtono pozicija „apsunkina“ bet kokias galimybes diskusijoms. 

„Jungtinės Valstijos nepripažįsta naujų teritorijų kaip Rusijos Federacijos dalies“, – teigė D.Peskovas, turėdamas omenyje Ukrainos regionus, kuriuos Kremlius teigia aneksavęs. 

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Tuo metu Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes.

D.Peskovas taip pat pridūrė, kad prieš siųsdamas karius į Ukrainą vasario 24 dieną V.Putinas ne kartą siūlė NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir JAV surengti derybas, tačiau visi šie bandymai buvo „nesėkmingi“.

Ukraina peikia Maskvos paskirtą Zaporižios atominės elektrinės vadovą

12:17

Ukraina ketvirtadienį oficialiai atleido ukrainiečių inžinierių, kurį Maskva paskyrė vadovauti Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europos branduolinei jėgainei, ir pavadino jį išdaviku.

Objekto vyriausiasis inžinierius Jurijus Černičiukas trečiadienį sakė, kad sutiko užimti šias pareigas, nes tai buvo, jo nuomone, „vienintelis teisingas sprendimas“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas

Rusijos branduolinės energetikos operatorė „Rosenergoatom“, kuriai Maskva pavedė vadovauti elektrinei, patvirtino šį paskyrimą.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ oficialiai atleido J.Černičiuką už „koloboracinę ir išdavikišką veiklą“.

Ukrainos „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas sakė, kad J.Černičiukas „išdavė Ukrainą“ ir perėjo į „priešo pusę“.

„Užuot dėjęs visas pastangas kuo greičiau išlaisvinti elektrinę, jis nusprendė padėti Rusijos okupantams įteisinti nusikalstamą jos užgrobimą ir dabar ragina kitus darbuotojus daryti tą patį“, – platformoje „Telegram“ rašė P.Kotinas.

„Rusijos okupantai daro vis didesnį spaudimą proukrainietiškai nusiteikusiems gamyklos darbuotojams, gąsdina ir šantažuoja. Tačiau yra tik viena padori išeitis – laikytis! Perėjimas prie rusiškų struktūrų padarys jus tiesioginiais agresoriaus pagalbininkais, taigi ir savo tautiečių priešais“, – sakė jis.

Rusija užgrobė Zaporižios elektrinę pietų Ukrainoje netrukus po to, kai vasario mėnesį įsiveržė į šalį.

Rusija ir Ukraina jau kelis mėnesius kaltina viena kitą apšaudant elektrinę.

Lapkritį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pasmerkė smūgius elektrinės teritorijoje ir paragino „sustabdyti šią beprotybę“.

Lenkijos Seimui nepavyko nubalsuoti dėl Rusijos pripažinimo terorizmo rėmėja

12:11

Lenkijos Seimui nepavyko priimti rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama terorizmo rėmėja, dėl valdančiosios partijos pateiktos pataisos, kurios priėmimą blokavo opozicija.

„European Pravda“ pranešė, kad rezoliucijų projektus, kuriuose Rusija pripažįstama terorizmo rėmėja, pateikė Kairiųjų ir Dešiniųjų ir teisingumo frakcijos. Lenkijos Seimas ketvirtadienį turėjo balsuoti dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama terorizmą remiančia valstybe.

Prieš balsavimą vykusiose vakarinėse diskusijose frakcijos vieningai pritarė rezoliucijai. Tačiau diskusijų metu į rezoliuciją buvo įtrauktas „Teisių ir teisingumo“ pakeitimas, kuriam pasipriešino opozicija.

Pakeitime teigiama, kad „Rusijos Federacija yra tiesiogiai atsakinga už oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą 2014 m. liepą, per kurį žuvo 298 keleiviai ir įgulos nariai, taip pat už Lenkijos karinių oro pajėgų 101-ojo reiso lėktuvo katastrofą 2010 m. balandį Smolenske, Rusijoje, per kurią žuvo 96 lėktuve buvę žmonės, įskaitant Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį, Lenkijos pareigūnus, aukšto rango Lenkijos kariškius ir NATO valstybių narių kariuomenės vadus bei Lenkijos parlamento narius“.

Prieš balsavimą dėl rezoliucijos opozicija paprašė atidėti balsavimą dėl pakeitimo. Užsienio reikalų komiteto pranešėjas Pawelas Kowalas iš opozicinės Pilietinės koalicijos pavadino pakeitimą „naikinančiu komitete pasiektą kompromisą“.

Pasiūlymas atidėti posėdį buvo atmestas, ir Seimas nusprendė tęsti balsavimą dėl rezoliucijos. Po to vyko balsavimas dėl rezoliucijos pakeitimo. Iš viso balsavime dalyvavo 226 Seimo nariai, iš kurių 225 balsavo už, nė vienas nebuvo prieš ir vienas susilaikė. Opozicija balsavime nedalyvavo, todėl kvorumo nebuvo.

„Negalime balsuoti už rezoliuciją, nes jūs ištraukėte visas kortas, sprendimo nėra“, – sakė Lenkijos Seimo pirmininkė Elzbieta Witek.

Opozicijos parlamentarai reikalavo, kad dėl komitete priimtos rezoliucijos būtų balsuojama, o iš opozicijos tribūnos pasigirdo šūksniai „Rusijos agentai!“. Seimo pirmininkė apibendrino, kad tai „vienas didelis skandalas“, ir nurodė pereiti prie kito balsavimo.

Po balsavimo Pawelas Kowalas ir Pilietinės koalicijos frakcijos pirmininkas Borysas Budka pokalbyje su žurnalistais buvusį gynybos ministrą Antoni Macierewiczių pavadino kaltininku, kuris „sugriovė konsensusą“ dėl projekto.

„Žmogus, kuris sugriovė labai gerą, gerai apgalvotą bendrą Seimo rezoliuciją, kuria Rusijos Federacija pripažinta terorizmą remiančia valstybe. O ką veikia Antoni Macierewiczius? Jis įtraukia pataisą, kurioje teigiama, kad Rusija yra atsakinga už Lenkijos prezidento nužudymą. A.Macierewiczius nori įtraukti Lenkiją į karą su Rusija.“

Kol kas nepranešama, kada Seimas galės iš naujo svarstyti šią rezoliuciją.

Europos Parlamentas lapkričio 23 d. pritarė rezoliucijai, kuria Rusija pripažįstama terorizmo rėmėja.

Lapkričio 21 d. NATO Parlamentinė Asamblėja pripažino Rusijos Federaciją ir jos režimą teroristine valstybe.

R.Grossi iki metų pabaigos tikisi susitarti dėl Zaporižios atominės elektrinės apsaugos zonos sukūrimo

11:18 Atnaujinta 11:28

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tikisi, kad iki metų pabaigos pavyks susitarti su Rusija ir Ukraina dėl Zaporižios atominės elektrinės apsaugos zonos sukūrimo, pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

Didžiausia Europoje atominė elektrinė iki Rusijos invazijos tiekė maždaug penktadalį Ukrainos elektros energijos ir dėl vykdomų karinių veiksmų ne kartą buvo priversta dirbti su atsarginiais generatoriais.

Pasikartojantys apšaudymai aplink Rusijos kontroliuojamą elektrinę sukėlė nerimą tarptautinei bendruomenei, kad vos už 500 km nuo didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos vietos – 1986 m. Černobylio atominės elektrinės katastrofos – gali įvykti rimta avarija.

„Mano įsipareigojimas – kuo greičiau pasiekti sprendimą. Tikiuosi, kad iki metų pabaigos“, – penktadienį paskelbtame interviu Italijos laikraščiui „La Repubblica“ sakė Rafaelis Grossi.

R.Grossi neatmetė galimybės susitikti su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Mūsų tikslas – išvengti branduolinės avarijos, o ne sukurti karinę situaciją, kuri būtų palanki vienai ar kitai šaliai“, – sakė M.Grossi.

Britų žvalgyba: Rusijos karinių operacijų potencialas yra ribotas

10:47

Penktadienį paskelbtame pranešime britų žvalgyba nurodė vieną iš pagrindinių veiksnių, ribojančių Rusijos operacijų Ukrainoje potencialą.

Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, šaudmenų trūkumas, kurį dar labiau sustiprina logistikos problemos, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, ribojančių Rusijos galimybes atnaujinti puolamąsias operacijas Ukrainoje.

Jame pažymima, kad lapkričio mėn. iš vakarinio Dniepro upės kranto išvedus Rusijos karius, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atsirado galimybė smogti papildomiems Rusijos logistikos centrams ir ryšių linijoms.

„Labai tikėtina, kad ši grėsmė paskatino Rusijos logistikos specialistus perkelti tiekimo centrus, įskaitant geležinkelio perkrovimo punktus, toliau į pietus ir rytus“, – teigiama apžvalgoje.

Visų pirma Rusijos logistikos padaliniai turi atlikti papildomus daug darbo jėgos reikalaujančius pakrovimo ir iškrovimo darbus nuo geležinkelio iki kelių transporto. Tuo pat metu kelių transportas, skirtas aprūpinti Rusijos priešakines gynybos pozicijas, išliks pažeidžiamas Ukrainos artilerijos.

„Amunicijos trūkumas Rusijoje (kurį sustiprina šios logistikos problemos) greičiausiai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, šiuo metu ribojančių Rusijos gebėjimą atkurti veiksmingas plataus masto antžemines puolamąsias operacijas“, – teigia britų žvalgyba.

Ukrainos gynybos ministras: už laiškų su sprogmenimis Ispanijoje stovi Rusija

10:28

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad už sprogimą Ukrainos ambasados Madride teritorijoje ir Ispanijoje siuntinėjamus pavojingus laiškus yra atsakinga Rusija.

Pasak ministro, ketvirtadienį kalbėjusio bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles, Rusija naudoja teroristines priemones norėdama pasėti baimę.

„Pasaulis pradeda pripažinti, kad tai – valstybė teroristė... Teroras nepaiso sienų... Ministrė papasakojo apie laiškus su sprogmenimis, jau gaunamus Ispanijoje – jie (rusai) naudoja teroristines priemones, kad pasėtų baimę. Jie bando nutraukti vandens tiekimą Ukrainoje, elektrą, kad mes būtume šaltyje ir tamsoje. Vadinasi, tai iššūkis visam pasauliui“, – sakė O.Reznikovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Vienas Ukrainos ambasados Madride darbuotojas trečiadienį buvo nesunkiai sužeistas, kai tikrindamas atplėšė su paštu atėjusį laišką, kuriame buvo bomba. 

Trečiadienio vakarą kitas paketas su bomba buvo aptiktas ginklų gamykloje Ispanijos šiaurėje esančiame Saragosos mieste. Šioje gamykloje gaminami tokie granatsvaidžiai, kokius Ispanija siunčia Ukrainai.

Ketvirtadienį taip pat pranešta, kad Ispanijos policija tiria laišką su numanomu sprogmenimi, anksti ketvirtadienį atsiųstą į oro pajėgų bazę netoli Madrido, ir kad Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas praėjusią savaitę irgi gavo laišką su sprogmeniu.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį per telemaratoną sakė, kad trims šalies diplomatinėms atstovybėms užsienyje buvo atsiųsti laiškai, permirkę kažkokiu raudonu skysčiu.

„Trys Ukrainos atstovybės gavo laiškus. Vokuose buvo simbolinis grasinimas Ukrainai: visi vokai... buvo permirkę raudonu skysčiu“, – sakė jis ir nurodė, kad tai akivaizdžiai yra „Ukrainos ir ukrainiečių diplomatų bauginimas“.

Pasak D.Kulebos, Užsienio reikalų ministerija turi padaryti pareiškimą šiuo klausimu.

D.Kuleba atskleidė Ukrainos ambasadoms siųstų laiškų su grasinimais turinį

08:53

Be Ukrainos ambasados Ispanijoje grasinančius laiškus gavo dar trys Ukrainos diplomatinės atstovybės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tai pasakė nacionalinės televizijos eteryje, pranešė Europos naujienų agentūra „Pravda“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Visų pirma, ne du, o trys (laiškai), o antra, laiškuose yra ne sprogmenų, o kitų medžiagų. Kol kas to nekomentuosiu, netrukus pateiksime oficialią poziciją šiuo klausimu. Sakykime, kad šiuose vokuose yra simbolinis grasinimas Ukrainai. Galiu pasakyti tik tiek, kad visi vokai jų gavimo metu buvo permirkę raudonu skysčiu“, – sakė D.Kuleba.

Tai, kas įvyko, ministras pavadino Ukrainos ir Ukrainos diplomatų bauginimu.

„Dabar analizuojame, kas įvyko. Darau vieną paprastą išvadą: jei jie jau pradėjo pulti ambasadas, naudodami bombas, satanistinius ar vudu simbolius, vadinasi, jie mūsų bijo ir bando mus sustabdyti. Tačiau niekas negali mūsų sustabdyti“, – pabrėžė jis.

Trečiadienio popietę buvo pranešta, jog Ukrainos ambasados Madride darbuotojas buvo nesunkiai sužeistas, kai diplomatinėse patalpose sprogo ambasadoriui adresuotas siuntinys. Yra žinoma, kad Ispanija šį incidentą preliminariai įvertino kaip teroristinį nusikaltimą.

Siuntinį, kuriame tikriausiai buvo sprogstamasis įtaisas, trečiadienį taip pat gavo Ispanijos bendrovė „Instalaza“, gaminanti ginklus, kuriuos Ispanijos vyriausybė siunčia į Ukrainą, kad padėtų kovoti su Rusijos pajėgomis, Torrejón de Ardos oro bazė ir Ispanijos gynybos ministerija.  

J.Bidenas, E.Macronas žada JAV ir Prancūzijos aljansą dėl Ukrainos ir demokratijos

08:35 Atnaujinta 10:35

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą.

Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV prezidentas Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV prezidentas Joe Bidenas

Bendroje spaudos konferencijoje, surengtoje antrą E.Macrono valstybinio vizito dieną, abu lyderiai akcentavo savo troškimą sudaryti galingą transatlantinį aljansą, kuris remtų demokratiją ir duotų atkirtį Rusijai bei Kinijai.

Ukrainos klausimu J.Bidenas sakė: „Vėl patvirtiname, kad Prancūzija ir Jungtinės Valstijos drauge, su visais mūsų sąjungininkais NATO, Europos Sąjunga ir G-7, kaip visada tvirtai stoja prieš žiaurų Rusijos karą.“

JAV prezidentas taip pat sakė, kad yra pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, tačiau tik tuo atveju, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.

Tai kol kas akivaizdžiausia J.Bideno užuomina, kad jis būtų pasirengęs susėsti derybų su V.Putinu, bet E.Macronas sakė, jog abu jie sutarė, kad „mes niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“.

Plačiau apie J.Bideno ir E.Macrono susitikimą skaitykite čia

Analitikai: Rusijos pajėgos Zaporižios regione nesugeba apginti pagrindinių pozicijų

07:34

Rusijos karinių pajėgų judėjimas Zaporižios srityje gali rodyti, kad Rusijos pajėgos negali apginti pagrindinių pozicijų didėjant Ukrainos smūgių skaičiui, naujausioje analizėje skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Rusijos karių judėjimas Zaporižios regione gali reikšti, kad jie nepajėgia apginti svarbiausių teritorijų, nes Ukraina intensyviai smogia į karių dislokacijos vietas ir jų logistiką“, – teigia analitikai.

Ekspertai mano, kad Rusijos kariai gali atitraukti personalą iš pozicijų arčiau fronto linijos Zaporižios regione, kad sumažintų didėjančių Ukrainos smūgių poveikį Rusijos karių ir įrangos sankaupoms.

Ekspertų teigimu, pasitraukimas iš Pohovės yra ypač svarbus, nes gyvenvietė yra svarbioje kelių sankryžoje, o Rusijos pajėgoms, nekontroliuojant šios sankryžos, tikriausiai bus sunkiau ginti Tokmaką Ukrainos kontrpuolimo metu.

ISW analitikai padarė išvadą, kad pasitraukimas iš kritinės pozicijos gali reikšti, jog Rusijos pajėgos negali apginti visos fronto linijos Zaporižios srityje ir teikia pirmenybę pajėgų sutelkimo vietoms.

Tačiau taip pat tikėtina, kad Rusijos pajėgos perorientuoja savo grupuotę Zaporižios regione ir gali perkelti personalą atgal į šias vietoves.

V.Zelenskis: Ukraina apribos su Maskva susijusias religines grupes

07:12

Ukraina įves apribojimų šalies religinėms organizacijoms, palaikančioms ryšius su Rusija, ketvirtadienį savo vakaro kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba nurodė vyriausybei pasiūlyti [parlamentui] įstatymo projektą dėl religinių organizacijų, palaikančių ryšius su įtakos centrais Rusijoje, veiklos Ukrainoje uždraudimo“, – sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Nacionalinio saugumo pareigūnai turėtų stiprinti priemones Rusijos specialiųjų tarybų ardomajai veiklai Ukrainos religinėje erdvėje išaiškinti ir neutralizuoti“, – pabrėžė ukrainiečių prezidentas.

Ukraina dvasinėje plotmėje Rusijos buvo vadovaujama bent nuo XVII amžiaus, tačiau Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios dalis 2019 metais nutraukė santykius su Maskva dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos separatistams Donbase.

Gegužės mėnesį Maskvos remta Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka dėl karo taip pat nutraukė ryšius su Rusija, žengdama istorinį pasipriešinimo jos dvasiniam autoritetui žingsnį.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas spalio mėnesį sulaukė žiniasklaidos dėmesio dėl pareiškimo, kad prezidento Vladimiro Putino valdymas Rusijoje yra Dievo valia. Tai jis sakė sveikindamas rusų lyderį 70-ojo gimtadienio proga.

Analitikai: A.Lukašenka kalba apie NATO puolimą, nes nenori į karą įtraukti Baltarusijos

07:00

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ir toliau sudarė informacines sąlygas priešintis Rusijos spaudimui įsitraukti į karą prieš Ukrainą, teigdamas, kad NATO ruošiasi pulti Baltarusiją, skelbiama kasdieninėje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analizėje.

„Scanpix“/AFP/Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AFP/Aliaksandras Lukašenka

„A.Lukašenka kaltino Ukrainą ir NATO dėl daugėjančių provokacijų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos ir teigė, kad Ukraina bando įvelti NATO pajėgas į karą. A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos pareigūnams pavyko atgrasyti potencialų priešininką nuo karinės jėgos panaudojimo prieš Baltarusiją, o NATO telkia pajėgas ir intensyvina kovinį rengimą kaimyninėse šalyse.

Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas pareiškė, kad tiesioginio pasirengimo karui nėra ir kad Baltarusija tik gins savo teritoriją“, - rašoma anlizėje.

Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Vadimas Skibickis pranešė, kad nėra jokių požymių, jog Baltarusijos teritorijoje būtų formuojama smogiamoji grupė. Pasak ekspertų, A.Lukašenka ir V.Chreninas šiuos komentarus greičiausiai išsakė siekdami sustiprinti tai, ką ISW anksčiau įvertino kaip vykdomą informacinę operaciją, kuria siekiama įtvirtinti Ukrainos pajėgas pasienyje su Baltarusija, reaguojant į Baltarusijos įsitraukimo į karą grėsmę. 

Be to, skelbia analitikai, A.Lukašenka ir V.Chreninas informacinę operaciją greičiausiai orientavo į tariamą NATO agresiją ir provokacinę veiklą Baltarusijos pasienyje, siekdami įteigti, kad Baltarusijos kariuomenė turi likti Baltarusijoje, kad galėtų gintis nuo galimos NATO agresijos, ir taip sudaryti informacines sąlygas priešintis Rusijos spaudimui įsitraukti į karą Ukrainoje.

ISW ir toliau vertina, kad Baltarusijos įsitraukimas į Rusijos karą Ukrainoje yra labai mažai tikėtinas.

Kitos analitikų įžvalgos:

  • Rusijos pajėgos toliau stengėsi gintis nuo Ukrainos kontrpuolimo operacijų palei Svatovės-Kreminos liniją.
  • Rusijos pajėgos toliau laipsniškai didino laimėjimus aplink Bachmutą ir vykdė puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko miesto rajone.
  • Rusijos pajėgos toliau vykdė gynybines priemones ir perkėlė personalą rytiniame Dniepro upės krante Chersono srityje.
  • Rusijos karinių pajėgų judėjimas Zaporižios srityje gali rodyti, kad Rusijos pajėgos negali apginti kritinių teritorijų didėjant Ukrainos smūgių skaičiui.
  • Rusijos pajėgos turi rezervų Kryme, kad galėtų paremti gynybines operacijas Zaporižios srityje ir rytiniame Dniepro upės krante.
  • Kremliaus finansinė įtampa ir toliau skatina neramumus šalies viduje.
  • Išlieka įrodymų dėl dalinės mobilizacijos tęsimo, atsižvelgiant į žemą Rusijos karių moralę ir aukštą dezertyravimo lygį.
  • „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas toliau bandė stiprinti „Wagner Group“ reputaciją.
  • Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau stengėsi integruoti okupuotas teritorijas į Rusijos finansinę ir teisinę sferą.
  • Rusijos pajėgos toliau išnaudojo Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, kad paremtų Rusijos karo veiksmus Ukrainoje.

J.Stoltenbergas apie „Patriot“ perdavimą Ukrainai: per anksti daryti išvadas

06:17

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad dar „per anksti“ daryti išvadas dėl Lenkijos raginimo perduoti Ukrainai Vokietijos siūlomas oro gynybos sistemas „Patriot“.

Tai jis pasakė per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pranešė CNN.

„Svarbu atskirti diskusiją dėl trijų „Patriot“ sistemų, kurias Vokietija pasiūlė Lenkijos oro erdvei apsaugoti, nuo klausimo dėl papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis pabrėžė, kad Ukrainai bet kuriuo atveju reikia papildomų priemonių dangui nuo Rusijos raketų apsaugoti. J.Stoltenbergas taip pat pridūrė, kad užtikrinti, jog jau pristatytos sistemos veiktų tinkamai, yra taip pat svarbu, kaip ir perduoti naujas sistemas.

„Esamoms sistemoms reikia amunicijos, atsarginių dalių ir techninės priežiūros“, – sakė J.Stoltenbergas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas
AP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Po to, kai atremiant Rusijos puolimą į Lenkijos teritoriją nukrito Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketos, Vokietija pasiūlė Varšuvai apsaugoti savo dangų „Patriot“ sistemomis ir dislokuoti jas Ukrainos pasienyje.

Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, sekdamas Lenkijos parlamento nariais ir gynybos ministru, patarė Berlynui perduoti „Patriot“ sistemas Ukrainai.

NATO savo ruožtu pareiškė, kad sprendimui dėl sistemų perdavimo Ukrainai nereikia papildomų konsultacijų – jį gali priimti Vokietija.

Berlynas neaiškiai atsakė, stabdydamas ginklų perdavimą. Gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad „Patriot“ yra NATO oro gynybos sistemos dalis ir jos naudojimas turėtų būti aptartas su sąjungininkais.

Pentagonas sudarė milijoninę sutartį dėl HIMARS gamybos

06:15 Atnaujinta 10:54

Jungtinių Valstijų gynybos departamentas sudarė sutartį su „Lockheed Martin – dėl beveik 431 mln. dolerių vertės daugkartinio paleidimo raketinių sistemų HIMARS gamybos. 

Pentagono interneto svetainėje rašoma, kad HIMARS bus gaminami JAV kariuomenės ir sąjungininkų poreikiams. 

„Scanpix“/AP nuotr./HIMARS
„Scanpix“/AP nuotr./HIMARS

„Su „Lockheed Martin Corp.“ buvo sudaryta 430 930 711 JAV dolerių vertės sutartis dėl itin mobilių artilerijos raketų sistemų gamybos ir aptarnavimo paslaugų, skirtų kariuomenei ir užsienio partneriams, vykdantiems karinius pardavimus, teikimo“, – sakoma pranešime. 

Pastaraisiais mėnesiais Pentagonas perdavė Ukrainai apie 20 daugkartinio paleidimo raketų sistemų HIMARS, skirtų kovai su Rusija.

Tiek Ukrainos, tiek JAV pusės sutinka, kad HIMARS buvo vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių karo posūkį Kyjivo naudai, nes jie leido smogti Rusijos pozicijoms užnugaryje.

Rusija apšaudė Charkivo sritį: raketa pataikė į daugiaaukštį pastatą 

06:11

Ketvirtadienio vakarą Rusijos okupantai apšaudė Kluhyno-Baškyrivką Charkivo srityje. Rusijos raketa pataikė į daugiaaukštį pastatą. 

Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninio departamento atstovas Jevhenas Vasilenko leidiniui „Suspilne“, kad užsidegė penkių aukštų pastatas. Pirminiais duomenimis, viena moteris sužeista. Ji kreipėsi dėl medicininės pagalbos. 

„Telegram“ kanalo „Харьков Life“ nuotr./Daugiabutis po atakos Charkivo srityje
„Telegram“ kanalo „Харьков Life“ nuotr./Daugiabutis po atakos Charkivo srityje

Pažymima, kad dėl apšaudymo buvo iš dalies sunaikinti viršutiniame pastato aukšte esantys butai. Gelbėtojai apžiūri sugriautus butus. 

JAV į Ukrainą gali perkelti keletą NASAMS iš Artimųjų Rytų

06:04

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės kartu su Artimųjų Rytų šalimis sprendžia kelių NASAMS žemė-oras raketų sistemų perkėlimo į Ukrainą klausimą.

Kaip interviu „Politico“ sakė NASAMS sistemas gaminančios bendrovės „Raytheon Technologies“ generalinis direktorius Gregas Hayesas, kompleksus ketinama pristatyti per artimiausius 3–6 mėnesius. Tuo pat metu per 24 mėnesius valstybės turės papildyti Artimųjų Rytų atsargas naujais vienetais. 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

„NASAMS yra dislokuotos Artimuosiuose Rytuose ir kai kuriose mūsų NATO sąjungininkėse, ir mes iš tikrųjų dirbame su keliomis Artimųjų Rytų šalimis, kurios šiuo metu naudoja NASAMS ir bando jas perkelti į Ukrainą“, – paaiškino G.Hayesas.

Pasak jo, perkelti sistemas iš Artimųjų Rytų į Ukrainą užtruktų trumpiau nei jas gaminti JAV. Jis pridūrė, kad NASAMS kuriama maždaug dvejus metus. Taip yra todėl, kad reikia įsigyti elektroninių komponentų ir raketų variklių.

Tuo pat metu susitarimą dėl šių sistemų perdavimo Ukrainai turės patvirtinti JAV prezidento Joe Bideno administracija.

G.Hayesas nenurodė šalių, su kuriomis vyksta derybos dėl oro gynybos sistemų NASAMS perdavimo Ukrainai. Tačiau, Saugumo ir gynybos bendradarbiavimo agentūros duomenimis, Omanas ir Kataras yra šių sistemų pirkėjai regione.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad priešlėktuvinės raketų sistemos NASAMS, kurios sustiprino Ukrainos oro gynybos sistemą, numuša 100 proc. sparnuotųjų raketų. Jis pridūrė, kad oro pajėgos jau turi dvi tokias sistemas.

Paskutinis atnaujinimas 2022-12-02 06:04

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius