Melitopolyje – sprogimai, meras skelbia, kad sužeista daug Rusijos karių

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Šeštadienio kreipimesi V.Zelenskis pabrėžė, kad net jeigu masinių Rusijos raketų atakų nėra, vyksta kiti apšaudymai, Ukrainos energetikos infrastruktūra griaunama ir naudojant bepiločius orlaivius.

„Turime suprasti: net jei nėra masinių raketų smūgių, tai nereiškia, kad nėra problemų. Beveik kiekvieną dieną skirtinguose regionuose vyksta apšaudymai, raketų atakos, dronų atakos.

Beveik kiekvieną dieną nukenčia energetikos objektai. Dėl sistemoje patiriamų nuostolių turime sumažinti limitus visiems sistemos dalyviams“, – kalbėjo jis. 

V.Zelenskio teigimu, Odesos srityje be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių.

„Prijungta tik ypatingos svarbos infrastruktūra ir tiek, kiek įmanoma, tiekiama elektros energija“, – kalbėjo jis.

Briuselyje paskelbtame pareiškime teigiama, kad tai yra kelios paskolos su dešimties metų atidėjimo laikotarpiu.

Pagrindinis paketo tikslas – trumpalaikė parama Ukrainos ekonomikai ir pagalba atkuriant jos infrastruktūrą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Parlamentas Belgijoje

„Ukraina gali pasikliauti ES. Mes ir toliau remsime Ukrainą, taip pat ir finansiškai, tiek, kiek reikės“, – sakė ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos finansų ministras Zbynekas Stannura.

Dokumentą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas, balsavimas vyks kitą savaitę.

Tikrasis šiuo metu Rusijos užimto Melitopolio meras Ivanas Fedorovas „Telegram“ rašo, kad netoliese esančioje Rusijos karių „bazėje“ šeštadienį vakare girdėjosi sprogimai. 

„Pirminiais duomenimis, dega Melitopolio krikščionių bažnyčios pastatas, kurį okupantai prieš kelis mėnesius užgrobė ir pavertė savo susirinkimų slėptuve“, – rašo jis.

Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi prorusišku aktyvistu Vladimiru Rogovu taip pat praneša apie sprogimus. 

„Oro gynybos sistema veikė, Melitopolyje įvyko maždaug tuzinas sprogimų“, – sakė jis.

Vėliau vakare miesto meras I.Fedorovas nurodė, kad sužeista ar žuvo apie 200-300 Rusijos karių, buvusių bazėje. Sužeistieji, anot jo, vežami į ligonines Kryme, nes Melitopolyje nėra užtektinai vietų.

„Greitosios pagalbos automobiliai atvyksta iš įvairių Melitopolio dalių – ne tik iš rytinės, kur dega, bet ir iš pietinės pusės.

Ne visi orkai paklius į ligonines. Kai kurie greitosios pagalbos automobiliai kreipiasi į morgą“, – rašo jis.

Odesos gyventojai įspėti, kad elektros tiekimo įrenginių, pažeistų per Rusijos atakas, remontas gali užtrukti 2-3 mėnesius. Situacija sudėtinga, gyventojams patariama išvykti iš miesto. 

„Scanpix“/AP nuotr./Odesa po apšaudymo

Rusijos okupuoto Krymo statytinis „vadovas“ Sergejus Aksionovas „Telegram“ rašo, kad Simferopolyje suveikė oro gynybos sistema. 

Viktoras Butas, liūdnai pagarsėjęs prekeivis ginklais, pramintas „mirties pirkliu“, giria Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir sako palaikąs Maskvos invaziją į Ukrainą.

V.Butas, kuris 2012-aisiais buvo nuteistas 25-ius metus kalėti Jungtinėse Valstijose po to, kai buvo apkaltintas ginklų pardavimu sukilėliams kai kuriuose kruviniausiuose pasaulio konfliktuose, ketvirtadienį Abu Dabyje buvo iškeistas į amerikiečių moterų krepšinio žvaigždę Brittney Griner.

Šeštadienį paskelbtame interviu Kremliaus remiamam televizijos kanalui RT jis sakė, kad savo kalėjimo kameroje Jungtinėse Valstijose laikė V.Putino portretą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Butas, Vladimiras Putinas

„Didžiuojuosi, kad esu rusas, o mūsų prezidentas yra Putinas“, – 40 minučių interviu pareiškė buvęs Sovietų Sąjungos oro pajėgų pilotas.

„Žinau, kad mes laimėsime“, – sakė jis ir pridūrė, kad, grįžęs į Rusiją, mėgaujasi sniegu ir „laisvės oru“.

Interviu V.Butas davė Marijai Butinai, kuri 2018 metas Jungtinėse Valstijose buvo nuteista 18 mėnesių kalėti už tai, kad neteisėtai veikė kaip Rusijos užsienio agentė.

55 metų V.Butas pareiškė „visiškai“ palaikąs Rusijos karinį puolimą Ukrainoje ir aiškino, kad būtų pasisiūlęs eiti savanoriu į frontą, jei būtų turėjęs „galimybę ir būtinų įgūdžių“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vokietija atsisakė tiekti Ukrainai priešlėktuvinių raketų sistemas „Patriot“, aiškindama, kad jos reikalingos NATO gynybai.

Vokietijos gynybos ministras Tobiasas Lindneris sakė, kad šios sistemos – NATO kolektyvinės gynybos sistemos dalis.

„Patriot“ sistemas Vokietija perduos Lenkijai. 

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

„Esame įsipareigoję saugoti Lenkijos saugumą, todėl siūlome dislokuoti „Patriot“ sistemas rytiniame NATO flange“, – nurodė ministras.

Daugiau šia tema skaitykite: Vokietija neleido ukrainiečiams perduoti Lenkijai skirtų „Patriot“ sistemų

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime rašoma, kad dviem kryptimis Rusija bando pralaužti Ukrainos karių gynybą, tęsia civilinių objektų apšaudymus įvairiose gyvenvietėse ir miestuose.

„Per dieną Rusijos okupantai Ukrainoje surengė 15 oro antskrydžių ir daugiau kaip 15 raketų paleidimo operacijų“, – rašoma pranešime.

„Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis priešas ir toliau bando pralaužti mūsų karių gynybą. Jie apšaudė gynybos pajėgų pozicijas iš tankų, minosvaidžių, statinės ir raketinės artilerijos daugiau kaip dvidešimties gyvenviečių teritorijose“, – nurodo kariuomenė.

Pranešama, kad Zaporižios srityje Ukrainos pajėgos sunaikino „okupantų koncentracijos zoną“, sužeista apie 150 priešo karių, 50 iš jų išvežti į Melitopolio ligoninę.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos kariai

„Berdjansko miesto apylinkėse esančiuose kontrolės postuose sustiprintos kovos su diversijomis priemonės, padaugėjo Rusijos okupacinės kariuomenės karių, kruopščiau tikrinami civiliai gyventojai. Žmonėms, neturintiems vietinės registracijos, draudžiama įvažiuoti į miestą“, – rašo štabas.

Pranešime taip pat teigiama: „Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai pataikė į 7 kontrolės punktus, 6 personalo koncentracijos vietas, artilerijos koncentracijos vietą ir priešo amunicijos sandėlį.“

Ukrainos saugumo tarnyba šeštadienį atliko kratas Charkivo srities stačiatikių bažnyčiose ir vienuolyne. Pranešama, kad jų metu rasta prokremliškos literatūros, Rusiją „liaupsinančios medžiagos“, daug grynųjų pinigų, iš kurių dalis – Rusijos rubliai.

Žvalgyba tikrina, ar vienas Rusijos pasą turintis vienuolis netalkino Rusijos žvalgybai. 

Trys karo Ukrainoje centre atsidūrusių trijų valstybių atstovai šeštadienį atsiėmė jiems skirtą Nobelio taikos premiją ir paragino tęsti kovą prieš Rusijos lyderio Vladimiro Putino „beprotišką ir nusikalstamą“ invaziją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Baltarusijoje įkalinto A.Beliackio žmona Natalija Pinčiuk, „Memorial“ vadovas J.Račinskis, Ukrainos pilietinių laisvių centro vadovė O.Matvijčiuk

Šių metų Nobelio taikos premiją pasidalijo įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centras“, apdovanoti už jų kovą už „žmogaus teises, demokratiją ir taikų sambūvį“ autoritarizmo akivaizdoje.

Gautas prestižiškiausias pasaulyje už pastangas siekti taikos skiriamas apdovanojimas nė kiek nesusilpnino šiųmetinių laureatų pasiryžimo laikytis savo tvirtos pozicijos ir tęsti kovą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko savo „Telegram“ kanale rašo, kad Rusijos paleisti sviediniai pataikė į Chersono ligoninės gimdymo namų skyrių. 

Laimei, aukų išvengta, tačiau pastatas apgadintas. 

Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klimenko pranešė, kad nuo karo pradžios užregistruota apie 47 tūkst. Rusijos padarytų karo nusikaltimų. 

Tarp nusikaltimų – kankinimai, prievartavimai, civilių gyventojų žudynės, sakė jis.

Anot I.Klimenko, visoje šalyje teisėsaugos institucijos renka karo nusikaltimų įrodymus, kad Rusijos kariškiai būtų patraukti atsakomybėn.

Bulgarijos parlamentas pritarė pirmosios karinės pagalbos į Ukrainą siuntimui.

Bulgarija buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, neprisidėjusių prie karinę pagalbą Ukrainai teikiančių šalių. Ankstyvą pavasarį Bulgarijos politikai bandė siųsti ginklus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms, tačiau gegužę šį sprendimą blokavo šalies valdžia, kuri nuo to laiko pasikeitė.

Tikslus sąrašas, ką ruošiamasi perduodi, įslaptintas, tačiau nurodoma, kad tai bus lengvoji ginkluotė ir amunicija. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

„Dėkoju Bulgarijos parlamentui už istorinį balsavimą dėl pirmojo karinės pagalbos paketo suteikimo“, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba.

Nepaisant to, kad prieš tai Bulgarija tiesiogiai nesiuntė ginkluotos pagalbos Ukrainai, Bulgarijos ginklų gamintojai dėl kitų šalių užsakymų vis dėlto smarkiai padidino eksportą, pažymi „Reuters“.

Britų gatvės menininkas Banksy paskelbė, kad parduos 50 savo kūrinio [FR]AGILE kopijų, o surinktas lėšas skirs su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Naujame menininko Banksy kūrinyje žaidžiama žodžių žaismu. „Fragile“ reiškia „trapus“, paprastai šis žodis užrašomas ant pašto siuntų, kurias reikia tvarkyti ypač atsargiai.

„Agile“ gali būti verčiamas kaip „veržlus“, „judrus“ arba „greitas“.

Kiekvienas egzempliorius yra pasirašytas ir sunumeruotas paties dailininko. Vieno atspaudo kaina – 5000 svarų (daugiau nei 6100 dolerių).

Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos šeštadienį atsiimdama apdovanojimą per ceremoniją Osle pareiškė, kad jos šalis negali pasiekti taikos „sudėdama ginklus“ prieš Rusiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksandra Matvijčuk

„Ukrainos žmonės labiau nei bet kas kitas pasaulyje nori taikos. Tačiau taikos negalima pasiekti užpultai šaliai sudedant ginklus, – sakė Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (CCL) vadovė Oleksandra Matvijčuk. – Tai būtų ne taika, o okupacija.“

Osle šeštadienį atsiimdamas apdovanojimą Nobelio taikos premijos laureatas iš Rusijos, vadovaujantis organizacijai „Memorial“, griežtai sukritikavo prezidento Vladimiro Putino „beprotišką ir nusikalstamą“ karą Ukrainoje.

Valdant V.Putinui „pasipriešinimas Rusijai vadinamas „fašizmu“ ir tapo „ideologiniu beprotiško ir nusikalstamo agresijos karo prieš Ukrainą pateisinimu“, – Nobelio premijos kalboje sakė Janas Račinskis.

Rusijos pajėgos „sunaikino“ Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o ukrainiečių kariuomenė šeštadienį pranešė apie raketų ir oro smūgius keliose šalies dalyse, kurias Maskva po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo bando užkariauti.

V.Zelenskis teigė, kad keliuose fronto miestuose Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse padėtis „išlieka labai sudėtinga“. Šios provincijos kartu sudaro Donbasą – platų pramoninį regioną, besiribojantį su Rusija, kurį V. Putinas nuo pat karo pradžios nurodė kaip esminį ir kuriame nuo 2014 metų kovoja Maskvos remiami separatistai.

„Scanpix“/AP nuotr./Bachmutas

„Bachmutas, Soledaras, Marjinka, Kremina. Jau seniai šių vietovių žemėje neliko nė vienos gyvenamosios vietos, kuri nebūtų nukentėjusi nuo sviedinių ir ugnies, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi, vardydamas miestus, kurie vėl atsidūrė taikiklyje. – Okupantai faktiškai sunaikino Bachmutą, dar vieną Donbaso miestą, kurį Rusijos kariuomenė pavertė sudegusiais griuvėsiais.“

V.Zelenskis nepatikslino, ką jis turi omenyje sakydamas „sunaikino“ – kai kurie pastatai tebestovi, o gyventojai vis dar vaikšto miesto gatvėmis.

Po to, kai Ukrainos pajėgos beveik prieš mėnesį atkovojo pietinį Chersono miestą, mūšis Bachmuto apylinkėse suintensyvėjo, o tai rodo, kad po kelias savaites trukusių nesėkmių Ukrainoje V.Putinas siekia akivaizdžių laimėjimų.

Užėmus Bachmutą būtų nutrauktos Ukrainos tiekimo linijos ir atvertas kelias Rusijos pajėgoms veržtis į Kramatorską ir Slovjanską – pagrindines ukrainiečių tvirtoves Donecko srityje. Daugiau nei pusę metų Rusija raketomis apšaudė Bachmutą. Sausumos puolimas paspartėjo po to, kai liepos mėnesį jos pajėgos privertė ukrainiečius pasitraukti iš Luhansko.

Plačiau skaitykite ČIA.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį spąstais pavadino Baltarusijos siūlymą vežti ukrainietiškus grūdus tranzitu per jos teritoriją.

Baltarusiją šią savaitę Jungtinėms Tautoms pranešė, kad leistų tranzitu gabenti grūdus iš Ukrainos eksportui iš Lietuvos uostų be išankstinių sąlygų, tačiau vėl paprašė leidimo eksportuoti savas trąšas, kurioms šiuo metu taikomos sankcijos.

„Mano nuomone, tai yra spąstai. Tai yra spąstai, į kuriuos norima įvilioti ir paskui parodyti, kad, štai, Vakarai ir vėl nenuoseklūs, vėl nesugeba susitarti dėl sankcijų“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė G.Nausėda, komentuodamas Baltarusijos siūlymą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Jis Minsko iniciatyvą pavadino „sena daina, kurią mes girdime jau pakankamai ilgai“, ir tvirtino, jog Baltarusija nepasitiki ir pati Ukraina.

„Kaip galima ja pasitikėti, jeigu ji leidžia daryti savo teritorijoje rusams, ką jie nori?“, – kalbėjo G.Nausėda.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Kyjivas pranešė, kad Rusijos oligarcho V.Jevtušenkovo ​​turtas perduotas Valstybės turto fondui.

„Rusijos oligarcho Volodymyro Jevtušenkovo ​​turtas, areštuotas pagal atnaujintą Sankcijų įstatymą, bus perduotas Valstybės turto fondui. Visų pirma, su galimybe įgyvendinti užduotis, susijusias su Ukrainos biudžeto papildymu ir padarytos žalos atlyginimu. Rusijos agresijos rezultatas“, – pažymėjo Ukrainos ūkio ministrė Julija Svyridenko.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas interviu „Laisvės radijui“ sakė, kad okupuotos Donecko srities Olenivkos kolonijoje šiuo metu laikoma 150 Ukrainos piliečių, tarp kurių ne tik kariškiai, bet ir civiliai.

„Mums vėl neleidžiama ten patekti. Matyt, į Olenivką pateksime tik tada, kai mūsų ginkluotosios pajėgos išlaisvins Olenivką“, – sakė jis.

Jis taip pat teigė, kad ukrainiečių kaliniai gali būti spaudžiami atsisakyti grįžti į Ukrainą: „Dažnai gauname informacijos, kad tas ar kitas Ukrainos pilietis nenori grįžti. Šiuo metu ieškome galimybių, kaip tai asmeniškai patikrinti.“

NATO vadovas penktadienį paskelbtame interviu išreiškė susirūpinimą, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir peraugti į Rusijos ir NATO karą.

„Jei reikalai klostysis blogai, jie gali klostytis siaubingai blogai“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Norvegijos transliuotojui NRK.

„Ukrainoje vyksta baisus karas. Tai taip pat yra karas, kuris gali tapti visaverčiu karu, peraugančiu į didelį karą tarp NATO ir Rusijos, – teigė jis. – Mes kasdien dirbame, kad to išvengtume.“

„IMAGO“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas J.Stoltenbergas interviu sakė, kad „nėra abejonių, jog visavertis karas yra įmanomas“, ir pridūrė, kad svarbu išvengti konflikto, kuris „įtrauktų daugiau Europos šalių ir taptų visaverčiu karu Europoje“.

Kremlius ne kartą kaltino NATO sąjungininkes, kad jos, tiekdamos Ukrainai ginklus, mokydamos jos karius ir teikdamos karinę žvalgybą Rusijos pajėgoms pulti, faktiškai tapo konflikto šalimi.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Prancūzijos prezidento komentarai apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai buvo „ištraukti iš konteksto“, penktadienį pareiškė jo padėjėjas po to, kai šios mintys sukėlė naują įtampą su Kyjivu prieš Paryžiuje vykstančią rekonstrukcijos konferenciją.

Praėjusį šeštadienį duodamas interviu Prancūzijos kanalui TF1 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikėjosi, kad pasibaigus kovoms Ukrainoje bus pasiektas susitarimas su Rusija, ir teigė, kad Maskvai reikės „savo saugumo garantijų“.

Tai sukėlė naują susirūpinimą Kyjive, kad Prancūzijos lyderis vėl siekia subalansuoti savo paramą Ukrainos karo pastangoms su diplomatiniu ryšiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristinei ir žudikiškai valstybei?“ – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Prancūzų lyderio padėjėjas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad E.Macronas pakartojo savo seniai išsakytą nuomonę, kad konfliktui užbaigti reikia derybų būdu pasiekto susitarimo.

„Jei perskaitysite viską, ką prezidentas pasakė, pamatysite, kad nėra nieko naujo, – teigė padėjėjas. – (...) Jis kalba tai, ką kalba patys ukrainiečiai.“

Daugiau skaitykite ČIA.

Po masinių Rusijos smūgių gyvybiškai svarbiai Ukrainos infrastruktūrai JAV mažiau nerimauja, kad Kyjivo išpuoliai prieš tolimus taikinius gali eskaluoti konfliktą. Todėl Ukrainai buvo leista pačiai spręsti, kaip panaudoti perduotus ginklus, rašo „Times“.

„Mes nesakome Kyjivui: „Nesuduokite smūgių rusams [Rusijoje ar aneksuotame Kryme]. Negalime jiems nurodyti, ką daryti. Jie patys sprendžia, kaip naudoti savo ginklus. Vienintelis dalykas, kurio mes reikalaujame, yra tai, kad Ukrainos kariuomenė, naudodama mūsų tiekiamus ginklus, laikytųsi tarptautinių karo įstatymų ir Ženevos konvencijų“, - leidinys citavo šaltinį JAV gynybos ministerijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./HIMARS

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos saugumo tarnyba atlieka kratas Charkivo bažnyčiose, priklausančiose Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, kuri karo pradžioje atsiskyrė nuo Maskvos stačiatikių bažnyčios. 

„Tiesiogiai dalyvaujant bažnyčios atstovams, teisėsaugos pareigūnai atlieka teritorijos ir patalpų patikrinimą, siekdami nustatyti asmenis, galinčius dalyvauti neteisėtoje veikloje, kenkiančioje Ukrainos valstybės suverenitetui“, – apie kratas viename vienuolyne sakė Vladislavas Abdula, saugumo tarnybos atstovas Charkivo srityje.

Vakar pranešta, kad Pochajivo teologijos seminarijos rektorius yra įtariamas padaręs nusikaltimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 161 straipsnį (piliečių lygybės pažeidimas priklausomai nuo rasės, tautybės, religinės priklausomybės). 

Šeštadienį Nobelio taikos premija bus įteikta trijulei, atstovaujančiai karo Ukrainoje centre atsidūrusioms tautoms, kurios nesiruošia pasiduoti kovoje su Vladimiru Putinu ir jo sąjungininku Aliaksandru Lukašenka. 

Apdovanojimai ceremonijoje Osle bus įteikti įkalintam Baltarusijos žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos pilietinių laisvių centrui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad šalis gali iš dalies pakeisti savo karinę doktriną, numatydama prevencinio smūgio galimybę, siekiant nuginkluoti priešą, taip akivaizdžiai užsimindama apie branduolinę ataką.

Jis kalbėjo atsakydamas į žurnalisto klausimą, kuris paprašė jo patikslinti šios savaitės pradžioje paskelbtą pareiškimą dėl branduolinių ginklų panaudojimo.

Praėjus kelioms dienoms po perspėjimo, kad branduolinio karo pavojus didėja, tačiau Rusija nesiruošia smogti pirmoji, kalbėdamas žurnalistams V.Putinas teigė, kad Maskva svarsto, ar priimti tai, ką jis pavadino Vašingtono prevencinio smūgio koncepcija.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Visų pirma, Jungtinės Valstijos turi prevencinio smūgio koncepciją. Antra, jos kuria nuginkluojančio smūgio sistemą“, – sakė V.Putinas žurnalistams Kirgizijoje.

Anot jo, Maskvai gali tekti pagalvoti apie JAV „idėjų, kaip užtikrinti savo saugumą“, perėmimą.

„Mes tik galvojame apie tai, – teigė jis. – (...) Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio koncepcija, o mes – ne, tai vis dėlto verčia mus susimąstyti, kokią grėsmę mums kelia tokios idėjos.“

V.Putinas sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos šeštadienio pranešime rašoma, kad Iranas tapo vienu iš didžiausių karinių Rusijos rėmėjų.

„Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais Irano parama Rusijos kariuomenei didės: Rusija bando įsigyti daugiau ginklų, įskaitant šimtus balistinių raketų“, – teigiama pranešime. 

Jame taip pat rašome, kad mainais už pagalbą Rusija siūlo Iranui precedento neturinčią karinę ir techninę paramą.

„Labai tikėtina, kad Rusija sunaudojo didelę dalį savo turimų trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-26 “Iskander„ atsargų, kurios 500 kg kovinę galvutę gabena iki 500 km“, – nurodo ministerija.

„Jei Rusijai pavyks įvesti į eksploataciją daug Irano balistinių raketų, ji greičiausiai jas panaudos tęsdama ir plėsdama smūgių kampaniją prieš Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą“, rašoma toliau.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad gruodžio 9 d. likviduoda 370 Rusijos karių. Remiantis pranešimu, nuo karo pradžios šis skaičius jau siekia 93760.

Šeštadienio naktį Odesos regione dėl priešo bepiločių lėktuvų kamikadzių atakos buvo padaryta didelė žala energetikos infrastruktūros objektams, tūkstančiai vartotojų liko be elektros energijos tiekimo, nurodė miesto taryba.

Pranešta, kad naktį Rusija surengė dronų atakas ir kituose Ukrainos regionuose. 

Virš Chersono, Mykolajivo ir Odesos regionų numušta 10 iš 15 priešo dronų kamikadzių.

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo šeštadienio ryto pranešime rašoma, kad pastarąją parą šalies gynėjai atrėmė Rusijos atakas šalia kelių gyvenviečių Luhansko ir Donecko srityse. 

„Per praėjusią dieną priešas surengė 5 raketų ir apie 20 oro smūgių, taip pat atliko daugiau kaip 60 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių“, – teigiama pranešime.
 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

„Dėl Ukrainos gynybos pajėgų padalinių veiksmų, priešas taip pat patiria nuostolių dėl vadinamosios „draugiškos ugnies“. Taip atsitiko dėl prasto tankų ir artilerijos įgulų apmokymo, taip pat dėl nepakankamos sąveikos ir ryšių tarp dalinių“, – nurodo štabas.

Remiantis pranešimu, Ukrainos pajėgos praėjusią parą smogė „4 kontrolės punktams ir 5 okupantų personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms.“

Rusijos okupantai intensyvina smurto priemones laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač Kryme, pranešė Ukrainos pasipriešinimo centras. 

Teigiama, kad Rusijos specialiosioms tarnyboms pavesta nustatyti ukrainiečių pogrindinius tinklus. Ypač daug dėmesio tam skiriama užimtame Kryme – čia gyventojų namuose, daugiausiai vietinių totorių, bus atliekamos kratos, teigia centras.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje rašo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau kalba apie derybas su Ukraina, siekdamas atkirsti Ukrainą nuo Vakarų rėmėjų, vaizduodamas, kad esą tai Kyjivas nenori leistis į kompromisus ir pradėti rimtų derybų.

Penktadienį per spaudos konferenciją Eurazijos ekonominės sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime Biškeke V.Putinas patikslino savo gruodžio 7 d. pareiškimus, kuriuose užsiminė, kad Rusija ruošiasi „ilgam“ karui, ir pareiškė, kad jis turėjo omenyje, jog susitarimo procesas užsitęs. Režimo lyderis pabrėžė, kad sureguliavimo procesas bus sudėtingas ir užtruks, o visi dalyviai turės sutikti su realijomis Ukrainoje (turbūt turėdamas omenyje Rusijos kontrolės pripažinimą visose jos aneksuotose teritorijose), tačiau galiausiai Rusija neva yra atvira deryboms.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

V.Putinas taip pat kritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimus, kad 2014 m. Minsko susitarimai buvo bandymas „laimėti laiko Ukrainai“. Vakarus jis kaltino skleidžiant nepasitikėjimą derybomis. Nepaisant nuolatinės priešiškos retorikos dėl susitarimo proceso, V.Putinas ir toliau tvirtino, esą Rusija lieka atvira deryboms.

„Jis nuolat naudojo derybų užuominas, kad izoliuotų Ukrainą nuo partnerių paramos, vaizduodamas Ukrainą kaip atsisakančią nuolaidų“, – rašoma apžvalgoje. Toliau analitikai pastebi, kad Rusija siekia išnaudoti bet kokias paliaubas ir derybas tam, kad kariai galėtų atnaujinti operacijas prieš Ukrainą,

„Tačiau labai mažai tikėtina, kad susitarimas dėl paliaubų bus sudarytas greitai, kad Rusijos pajėgos šią žiemą galėtų pailsėti ir atnaujinti pajėgas“, – teigia Karo studijų institutas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sako, kad Ukrainos kariai priartėjo prie Kreminos miesto ir yra už kelių kilometrų nuo miesto. 

Apie tai jis kalbėjo tiesioginės transliacijos metu.

„Mūsų kariai yra už kelių kilometrų nuo Kreminos. Tikiuosi, kad iki Naujųjų metų bus daugiau naujienų apie regiono gyvenviečių deokupaciją“, – S.Haidajų cituoja „Ukrainska Pravda“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmuto regione

Pareigūnas pabrėžė, kad Luhansko sritį išlaisvinti bus labai sunku, nes rusai yra „gerai pasirengę“ ginti savo pozicijas.

„Rrusai prie Svatovės ir Kreminos dislokavo savo paskutinius parengtus dalinius“, sakė S.Haidajus.

Be to, jis įsitikinęs, kad žiemos orai palengvins greitą technikos judėjimą fronte.

Pareigūnas minėjo ir Luhansko srityje veikiančius ukrainiečių partizanus, prisidedančius prie kovos.