Ukrainos ambasadorius: Vakarai pažadėjo Ukrainai 321 tanką

Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje Vadymas Omelčenka teigia, kad Vakarų šalys bendrai paėmus pažadėjo aprūpinti Kijevą 321 sunkiuoju tanku, rašo pravda.com.ua.

Tai jis pasakė Prancūzijos kanalo BFMTV eteryje.

„Šiandien daugelis šalių oficialiai patvirtino savo sutikimą perduoti Ukrainai 321 sunkųjį tanką“, – sakė diplomatas, nepatikslindamas, kurias šalis turi omenyje.

V.Omelčenka pabrėžė, kad Ukrainos kariams svarbu tankus gauti kuo greičiau.

„Pristatymo laikas skiriasi kiekvienu konkrečiu atveju. Vieniems reikia atlikti techninę priežiūrą, kiti sprendžia logistikos klausimus, treti laukia, kol gaus kitus modelius, kad galėtų atiduoti tuos, kuriuos duoda“, – aiškino ambasadorius.

„Mums reikia šios pagalbos kuo greičiau. Jei lauksime iki rugpjūčio ar rugsėjo, bus per vėlu“, – pabrėžė jis.

Pasak V.Omelčenkos, Ukraina ruošiasi galimam Rusijos puolimui keliais frontais 2023 m. pavasarį. „Mes nebijome, labai rimtai ruošiamės“, – sakė diplomatas.

Viešai žinoma, kad sausio 25 d. JAV prezidentas Joe Bidenas, be kita ko, patvirtino ketinimus perduoti Ukrainai 31 „M1 Abrams“ tanką, kiekiu atitinkantį vieną Ukrainos batalioną. 

Jungtinė Karalystė perduos 14 tankų „Challenger 2“, o Vokietija – 14 tankų „Leopard 2 A6“. Tuo pat metu Prancūzija dar nėra priėmusi sprendimo dėl tankų perdavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai reikia 300–500 tankų.

„Dabar mums reikia 300–500 tankų“, – sakė Ukrainos vadovas interviu britų televizijos kanalui „Sky News“.

Pasak V.Zelenskio jis yra labai dėkingas partneriams už tankus, tačiau tikrą palengvėjimą pajus tik tada, kai ši technika pradės veikti mūšio lauke.

Negali nė būti kalbos apie naikintuvų tiekimą Ukrainai, nes tai pernelyg sudėtingas ginklas, kurio kovinės galimybės iš esmės skiriasi nuo tanko. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius tai pareiškė per interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.

„Manau, kad apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Pasak B.Pistoriaus, naikintuvas yra „daug sudėtingesnė sistema“ nei kovinis tankas, be to, jo „veikimo nuotolis ir ugnies galia labai skiriasi“.

„Čia mes nukeliautume į tokias dimensijas, kurių dabar labai patarčiau vengti“, – paaiškino jis savo nenorą perduoti naikintuvus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis  penktadienį pakvietė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentą Thomasą Bachą apsilankyti pafrontės mieste Bachmute.

„Scanpix“ nuotr./Thomasas Bachas

„Kviečiu poną Bachą į Bachmutą, kad jis pats įsitikintų, jog neutralumo nėra, – sakė V.Zelenskis. – Akivaizdu, kad bet kokia neutrali Rusijos sportininkų vėliava yra sutepta krauju“.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis.

Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Užuot ginklavę Ukrainą, Vakarai turėtų siekti „paliaubų ir taikos derybų“, sakė V.Orbanas, nepateikdamas detalių apie tai, ką, jo manymu, tokios derybos reikštų Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

„Viskas prasidėjo nuo to, jog vokiečiai pasakė, kad yra pasirengę siųsti šalmus, nes jie nesiųstų mirtinų įrankių į karą, kadangi tai reikštų dalyvavimą jame. Nuo to mes ir pradėjome, – sakė V.Orbanas. – Dabar siunčiame kovinius tankus ir jie jau kalba apie lėktuvus.“

V.Orbanas, kuris atsisakė siųsti ginklus kaimyninei Ukrainai ir stabdė kai kurias Europos Sąjungos pastangas teikti pagalbą Kyjivui, nuolat pasisako prieš ES sankcijas Maskvai, o Ukrainai padedančias šalis vaizduoja karo šalininkėmis.

Pastarąjį dešimtmetį jo dešinioji populistinė vyriausybė palaikė vis glaudesnius ekonominius ir diplomatinius ryšius su Rusija, sudarė svarbių susitarimų dėl rusiškų dujų, naftos ir branduolinio kuro pirkimo. Vengrija pagrasino vetuoti bet kokias ES sankcijas, kurios paveiktų jos galimybes gauti Rusijos energijos.

V.Orbanas penktadienį sakė, kad apie Vengrijos įsitraukimą į karą Ukrainoje „kol aš esu ministras pirmininkas, negali būti nė kalbos“, tačiau pridūrė manantis, kad kitoms Europos šalims jau per vėlu.

„Kitoms šalims ne tik gresia pavojus – jos jau nuneštos, – sakė jis. – Jei siunčiate ginklus, jei finansuojate visą metinį vienos iš kariaujančių šalių biudžetą, jei žadate vis daugiau ir daugiau ginklų, vis modernesnių ginklų, tuomet galite sakyti ką norite. Nesvarbu, ką sakote – jūs dalyvaujate kare“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį Holokausto aukų atminimo dienos proga apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną statant „naujas stovyklas“ ir kariaujant prieš Ukrainą.

„Minint nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metines, prisiminkime, kad rytuose Putinas stato naujas stovyklas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė M.Morawieckis, nepateikdamas jokių detalių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis

„Solidarumas ir nuosekli parama Ukrainai yra veiksmingi būdai užtikrinti, kad istorijos ratas neužsisuktų“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarija penktadienį pranešė, kad per vieną dieną dėl Rusijos apšaudymų žuvo mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, o dar 20 buvo sužeisti, šaliai stengiantis atsigauti po ankstesnės Rusijos raketų smūgių ir dronų atakų bangos.

Tarp naujai žuvusių žmonių – mažiausiai du civiliai pietiniame Chersono mieste, kurį Ukrainos kariai atkovojo lapkričio mėnesį, ir dar du Rytų Ukrainos Donecko regione.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgų paleistos raketos ir dronai smogė toliau į Ukrainos teritoriją, žuvo mažiausiai 11 žmonių.

Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad Rusijos kariškiai, apšaudydami Zvanivkos kaimą, esantį maždaug už 20 km į šiaurę nuo Bachmuto miesto, kuris pastaraisiais mėnesiais tapo žūtbūtinio karo Rytų Ukrainoje epicentru, naudojo smarkiai degančius fosforo šaudmenis. Per apšaudymą taip pat apgadinta daugiabučių namų ir dvi mokyklos netoliese esančiame Vuhledaro mieste, sakė P.Kyrylenka.

Kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad ukrainiečiai smogė dviem Rusijos bazėms okupuotuose Kreminos ir Rubižnės miestuose, žuvo ar buvo sužeista „dešimtys“ Rusijos karių. Šio pranešimo nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Toliau į pietus Rusijos pajėgos vėl apšaudė Nikopolio miestą, esantį kitapus Dnipro priešais Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę. Nikopolyje apgadinta daugiabučių, dujotiekių, elektros tiekimo linijų, kepykla, pranešė pareigūnai.

Penki Rusijos piliečiai, kurie pabėgo iš šalies po to, kai praėjusį rugsėjį vyriausybė įsakė pradėti mobilizaciją, jau kelis mėnesius yra įstrigę Pietų Korėjos Inčono tarptautiniame oro uoste, nes valdžios institucijos atsisakė juos įleisti į šalį.

Pasak jų advokato Lee Jong-Chano, trys iš jų į oro uostą atvyko praėjusį spalį, o du – lapkritį. Pietų Korėjos teisingumo ministerija atmetė jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą, todėl jie jau kelis mėnesius gyvena oro uosto išvykimo salėje ir laukia sprendimo dėl apeliacijos.

„Jie gauna maitinami kartą per dieną – per pietus. Tačiau likusią dienos dalį gyvena duona ir gėrimais. Jiems leidžiama nusiprausti duše, bet drabužius turi skalbti rankomis, be to, jie negali palikti išvykimo ir neapmuitinamų prekių zonų“, – CNN sakė L.Jong-Chanas.

„AP“/„Scanpix“/Seulo oro uostas

„Jų galimybės gauti medicininę priežiūrą yra ribotos, tačiau jie nesulaukia jokios psichologinės pagalbos, o tai svarbu atsižvelgiant į jų nesaugią padėtį“, – pridūrė advokatas.

Praėjusį mėnesį Pietų Korėjos žmogaus teisių gynimo grupės išplatintame pranešime spaudai vyriausybė buvo paraginta priimti šių vyrų prašymus, motyvuojant tuo, kad vyrai nesutinka tapti „žudymo įrankiu“, o jei jie grįš namo, „labai tikėtina, kad bus sulaikyti arba prievarta pašaukti į kariuomenę“.

Pietų Korėjos teisingumo ministerija atmetė jų prašymus kaip „nevertus vertinimo“, motyvuodama tuo, kad atsisakymas prisijungti prie kariuomenės nėra pakankama priežastis būti pripažintam pabėgėliu", – teigė L.Jong-Chanas, susipažinęs su ministerijos dokumentu.

Jo teigimu, kad vyrų atsisakymas tarnauti kariuomenėje „turėtų būti pripažintas politine priežastimi, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai karas [Ukrainoje] yra pasmerktas pagal tarptautinę teisę“. 

„[Vyrai] yra politiniai pabėgėliai, kuriems gresia persekiojimas“, – sakoma aktyvistų grupės pranešime spaudai.

„Asmenys, kurie prašo pabėgėlio statuso pabėgę nuo politinio ir religinio persekiojimo savo šalyje, turi teisę į apsaugą pagal tarptautinę teisę. ... Būdama išsivysčiusi, demokratinė valstybė, užtikrinanti žmogaus teises, [Pietų] Korėja nepastebimai atmeta pabėgėlius, kurie prieštarauja karui“, – priduriama pranešime.  

Trys iš sprendimą apskundusių vyrų sausio pabaigoje turės išklausyti pirmąjį teismo sprendimą, per kurį teismas įvertins, ar jų atvejis „vertas nagrinėjimo“.

Jei teismas priims jiems palankų sprendimą, Teisingumo ministerija turės peržiūrėti jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą. 

Pietų Korėjoje karinė tarnyba yra privaloma, todėl į šaukimo į kariuomenę vengimą žiūrima rimtai.

Ispanijos teismas skyrė kardomąjį kalinimą ispanui, įtariamam praėjusių metų pabaigoje Ispanijos ministrui pirmininkui ir JAV bei Ukrainos ambasadoms Madride išsiuntus laiškus su bombomis.

Procesui vadovaujantis teisėjas penktadienį paskelbė, kad šis vyras siekė sutrikdyti viešąją ramybę ir taip sukurti spaudimą Ispanijai, jog ši nutrauktų paramą Ukrainai.  

Įtariamojo veiksmais siekta pasiųsti „žinią apie veiksmus, kuriuos vykdo su Rusija susiję asmenys, siekdami užgniaužti Ispanijos ir Jungtinių Valstijų interesus dėl jų paramos Ukrainai prieš Rusijos okupaciją“, sakoma teismo nutartyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Ispanijos policija suėmė įtariamąjį, atsakingą už laiškų su bombomis siuntimą ambasadoms

 Šešiais laiškais su bombomis taip pat „siekta įpareigoti“ Ispaniją „atsisakyti Ukrainai rodomos paramos prieš Rusijos agresiją“, rašė tyrimą atliekantis teisėjas Jose Luisas Calama nutartyje, kurią teismas išsiuntė CNN ir kitoms žiniasklaidos priemonėms.   

Įtariamasis, suimtas trečiadienį savo namuose Ispanijos šiaurėje, yra 74 metų Pompeyo Gonzalezas Pascualas. Jis naudojosi rusiškomis trumpųjų žinučių programėlėmis, tokiomis kaip VK, ir Šveicarijos šifruoto galutinio elektroninio pašto sistema, ir yra laikomas keliančiu pabėgimo pavojų, nutartyje pridūrė teisėjas.   

Ispanija teikia Ukrainai humanitarinę ir karinę paramą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Šią savaitę Ispanija paskelbė, jog kaip ir sąjungininkai yra pasirengusi aprūpinti Ukrainą savo turimais tankais „Leopard“.

Europos Sąjunga penktadienį dar pusmečiui pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje ir svarsto galimybę imtis naujų priemonių prieš Maskvą.

Sankcijos, iš pradžių įvestos 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymą, buvo gerokai sugriežtintos vasario mėnesį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į provakarietišką kaimynę.

Pastaruosius aštuonerius metus sankcijos reguliariai pratęsiamos kas pusmetį.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo didelį puolimą, ES įvedė devynis sankcijų paketus. 

Buvo imtasi tokių priemonių kaip smūgis svarbiam Rusijos naftos eksportui, jos bankų atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. 

Kai kurios rytinės Europos šalys siekė, kad šį kartą sankcijų taikymas būtų pratęstas vieniems metams.

Šiuo metu bloko vykdomoji institucija rengia pasiūlymus dėl dešimto sankcijų paketo. Tačiau pareigūnai įspėja, kad 27 ES valstybėms narėms vis sunkiau susitarti dėl tolesnių griežtų priemonių.

Ukraina ragino kitą sankcijų paketą nukreipti prieš Rusijos raketų pramonę ir branduolinės energetikos sektorių.

ES taip pat ketina išplėsti sankcijas Maskvos sąjungininkei Baltarusijai, kurios teritorija ir gamybiniais pajėgumais naudojasi Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lenkiškai dėkojo ir sveikino Lenkijos sprendimą skirti jo šaliai papildomus 60 tankų.

„Ačiū, Lenkija, už šiuos svarbius sprendimus pristatyti Ukrainai 60 lenkiškų tankų, tarp jų 30 garsiųjų „PT-91 Twardy“, drauge su 14 „Leopardų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V.Zelenskis.

„Kaip ir prieš 160 metų, mes esame kartu, tačiau šį kartą priešas neturi jokių šansų. Kartu mes nugalėsime!“ – įraše pridūrė prezidentas.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija „nuodugniai aptars“ su Vakarų sąjungininkais galimybę Ukrainai tiekti naikintuvus F-16.

Pasak JAV kabelinės televizijos tinklo MSNBC, J.Bideno nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Jonathanas Fineris pareiškė, jog Jungtinės Valstijos „nieko neatmeta“. 

„Mes labai išsamiai tai aptarsime [su sąjungininkais]", – sakė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Anot J.Finerio, Vašingtonas neatmeta galimybės tiekti „kokias nors konkrečias ginklų sistemas Ukrainai“, o karinė pagalba gynybos pajėgoms tiekiama „pagal jų poreikius, atsižvelgiant į ukrainiečių kovos etapus“. 

Kiek anksčiau JAV gynybos departamentas taip pat pakomentavo situaciją dėl F-16 perdavimo Ukrainos karinėms oro pajėgoms, pabrėždamas, kad „tikrai neketiname nieko atmesti“.

Kaip praneša leidinys „Politico“, Ukrainos valdžia, gavusi kovinių tankų, pageidauja vakarietiškų naikintuvų ir viliasi jų gauti, tikėdamasi Baltijos šalių paramos šiuo klausimu. 

Tuo tarpu Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad yra pasirengusios aptarti naikintuvų MiG-29 tiekimo Ukrainai klausimą. 

Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas teigė, kad jau yra žinoma, kokio tipo orlaivių gaus Ukraina, ir per kiek laiko bus apmokytas personalas. 

Ukraina penktadienį paskelbė, kad jos kariai įnirtingai kaunasi su rusais dėl rytiniame Donecko regione esančio Vuhledaro miesto kontrolės.

Rusijos remiamos pajėgos pareiškė „laukiančios gerų naujienų“ iš šio miesto, kur prieš Rusijos invaziją gyveno maždaug 15 tūkst. žmonių, bet Kyjivas sakė, kad Maskvos kariai klaidingai nušviečia savo laimėjimus.

„Ten vyksta įnirtinga kova“, – vietos žiniasklaidai sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Daug mėnesių Rusijos kariuomenė... ten bando pasiekti reikšmingą sėkmę“, – sakė jis.

Rytinės Donecko srities, kurią Maskvos remiami separatistai iš dalies kontroliuoja nuo 2014 metų, visiškas užėmimas yra tarp pagrindinių Maskvos karinių tikslų Ukrainoje.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariai mūšio lauke

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pernai pareiškė, kad Maskva aneksavo Donecko sritį, nors jos kariai ją kontroliuoja tik iš dalies.

Vuhledaras yra maždaug 150 km į pietus nuo Bachmuto, dėl kurio kontrolės rusų kariai jau kovoja ilgiau nei dėl bet kurio kito Ukrainos miesto.

„Laukiame gerų naujienų iš Vuhledaro. Šio miesto apsuptis ir išvadavimas išsprendžia daug problemų“, – sakė Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas.

„Netrukus Vuhledaras gali tapti nauja, labai mums svarbia sėkme“, – sakė jis. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusų agentūra „RIA-Novosti“ pranešė, jog vienas D.Pušilino patarėjas paskelbė, kad rusų pajėgos įžengė į Vuhledarą ir ten įsitvirtino.

Tačiau Ukrainos kariuomenės atstovas sakė: „Priešas, švelniai pasakius, perdeda savo pasiekimus.“

Anksčiau šią savaitę Ukraina paskelbė, kad Rusijos pajėgos intensyvina mūšius už Bachmutą ir Vuhledarą, ir kad ten kovojančios Kyjivo pajėgos neprilygsta rusams karių skaičiumi bei ginkluote.

Kyjivas taip pat pripažino, kad ukrainiečių kariai pasitraukė iš Donecko srities Soledaro miesto, kurio užėmimą Rusija neseniai gyrė kaip svarbią savo pergalę.

CNN žurnalistai Robas Picheta ir Claudio Otto nusprendė pasivaikščioti Maskvos gatvėmis ir pasikalbėti su paprastais civiliais apie tai, kaip jie vertina šią savaitę paskelbtus Vakarų valstybių pažadus perduoti Ukrainai tankų.

Žurnalistai pranešė, kad dalis Maskvos gyventojų laikosi tos pačios pozicijos kaip ir griežtai kontroliuojama Rusijos valstybinė žiniasklaida, todėl piktai reagavo planuojamus pokyčius fronto linijose.

„Ukrainos tankai „trukdys mūsų kariuomenei“. Tačiau mes ketiname laimėti nepaisant to. Tai tik konflikto išplėtimas“, – CNN sakė praeivis Sergejus, kartodamas Kremliaus sukonstruotą naratyvą, jog Ukraina yra marionetinė Vakarų vyriausybė.

„AFP“/„Scanpix“/Maskvos gyventojai šalia Rusijos užsienio reikalų ministerijos

„Tai sukels dar vieną pasaulinį karą, – pridūrė vyresnio amžiaus moteris. Mes gerai prisimename Antrąjį pasaulinį karą, kai buvau dar vaikas. Niekas nesiruošia laimėti dar vieno pasaulinio karo“.

CNN žurnalistai apsidžiaugė, supratę, kad tai nėra vienintelė nuomonė, kurią galima išgirsti Maskvos gatvėse. Jų teigimu, nemažai rusų išreiškė susierzinimą dėl konflikto, o kai kurie tiesiogiai kritikavo prezidentą Vladimirą Putiną.

„Tai šlykštu... Jie niekada neturėjo pradėti karo“, – sakė viena moteris, pavadinusi V.Putiną „kaltu“ dėl invazijos.

„Trūksta viešos informacijos, – sakė kitas asmuo, reikšdamas nusivylimą prokarine propaganda, kuri užpildo Rusijos eterį. Žmonėms reikėtų paaiškinti dalykus... Būtų gerai, jei ekspertai pradėtų reikšti savo tikrąją nuomonę, užuot paklusę valdžios ir Putino įsakymams.“

Kiti mano, kad atėjo tinkamas metas Rusijai pasitraukti.

„Manau, kad tai politinis karas, o ne karas dėl žmonių. Tegul jie patys tai išsprendžia“, – sakė kita moteris.

„Ką mes turime daryti? Mūsų nuomonė nieko nereiškia.“

Žurnalistų sutiktas kino studentas, turintis draugų, kovojančių šiame konflikte, sakė: „Mes turime draugų. Aš esu ant ašarų ribos. Norėčiau, kad ši „speciali karinė operacija“, šis karas, apskritai niekada nebūtų prasidėjęs ir kad žmogaus gyvybė iš tikrųjų būtų vertinama.“

Sausio 27-osios rytą rusams apšaudžius Časiv Jaro miestą Donecko srityje žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

 „Rusams apšaudžius Časiv Jaro miestą žuvo 2 žmonės ir mažiausiai 5 buvo sužeisti.

Apšaudymas prasidėjo apie 9 valandą ryto ir truko daugiau nei 1,5 valandos. Apgadinta dešimtys namų, patalpų ir įstaigų bei viešųjų tarnybų pastatų, automobilių“, – teigė jis. 

Naujoji JAV ambasadorė Rusijoje Lynne Tracy nepagerins Vašingtono ir Maskvos santykių, nes JAV vykdo „hibridinį karą“ prieš Maskvą, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad naujoji ambasadorė paskirta tuo metu, kai Rusijos ir JAV santykiai dėl Maskvos karo Ukrainoje yra pasiekę istorines žemumas.

M.Zacharovos teigimu, L.Tracy manevravimo galimybės bus ribotos dėl, anot jos, aršių antirusiškų dvipartinių nuotaikų Jungtinėse Valstijose.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Marija Zacharova

Ji teigė mananti, kad būtų pažanga, jei JAV ir Rusijos santykiai dar labiau nesutriktų, tačiau ministerijos atstovė spaudai sakė nemananti, kad bus įmanoma užkirsti kelią tolesniam jų blogėjimui.

Praėjusią savaitę Kremlius atmetė mintį, kad Vašingtonas ir Maskva galėtų pakeisti savo santykius įpusėjus JAV prezidento Joe Bideno kadencijai, ir pridūrė, kad artimiausioje ateityje „nėra vilties“, kad santykiai pagerės.

Rusijos ryšių reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ pranešė, kad užblokavo CŽV ir FTB interneto svetaines, kaltindama dvi Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybines agentūras melagingos informacijos skleidimu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „TASS“.

„Roskomnadzor“ apribojo prieigą prie daugelio priešiškų šalių valstybinėms struktūroms priklausančių šaltinių, kuriuose skleidžiama medžiaga, jų nuomone, siekianti destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį Rusijoje.

„Dviejose amerikiečių interneto svetainėse buvo skelbiama netiksli medžiaga ir informacija, kuri diskreditavo Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, – teigė „Roskomnadzor“ atstovas pranešime.

„AP“/„Scanpix“/2019 metų Maskvoje vykusio protesto už žiniasklaidos laisvę akimirka

Naujienų agentūra „Reuters“ priminė, kad Rusijos įstatymai riboja karinių operacijų Ukrainoje nušvietimą, o ginkluotųjų pajėgų diskreditavimas šalyje laikomas kriminaliniu nusikaltimu, už kurį baudžiama iki penkerių metų kalėjimo. Tuo tarpu už sąmoningą „melagingos informacijos“ apie kariuomenę platinimą gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuo tada, kai Rusija praėjusių metų vasario mėn. pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į Ukrainą, „Roskomnadzor“ užblokavo daugybę nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, kai kurias užsienio naujienų svetaines ir socialinės žiniasklaidos platformas, įskaitant „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per kelionę po Afrikos šalis susitiko su Eritrėjos prezidentu Isaiasu Afwerki, kad sustiprintų paramą Rusijai, daugiausia dėmesio skirdamas "karo Ukrainoje dinamikai", pranešė Eritrėjos informacijos ministras.

Savaitę trukusį neva draugiškumo vizitą žemyne S.Lavrovas pradėjo Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kuri planuoja bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija, ir baigė netikėta kelione į atsiskyrėlišką Eritrėją.

PAR yra viena svarbiausių Rusijos sąjungininkių žemyne, susiskaldžiusiame dėl invazijos ir Vakarų bandymų izoliuoti Maskvą dėl jos karinių veiksmų.

„AP“/„Scanpix“/Sergejus Lavrovas ir Eritrėjos užsienio reikalų ministras Osmanas Salehas

Eritrėja - viena iš nedaugelio Afrikos šalių, balsavusių prieš Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, kuria smerkiama vasario 24 d. Rusijos invazija į Ukrainą.

"Esame dėkingi Eritrėjos draugams už nuoseklią paramą Rusijos iniciatyvoms JT", - sakė S.Lavrovas.

Jis sakė, kad Asmara užėmė "principingą ir subalansuotą poziciją klausimais, susijusiais su įvykiais Ukrainoje ir aplink ją", pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra "TASS".

Susitikimo eigoje Eritrėjos užsienio reikalų ministras Osmanas Salehas sulaukė kvietimo netrukus apsilankyti Maskvoje.

Eritrėjoje vykusiose derybose taip pat buvo nagrinėjami būdai, kaip stiprinti ryšius energetikos, kalnakasybos, informacinių technologijų, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, teigė Informacijos ministras Yemane Meskel.

S.Lavrovo vizitas į Afriką sutampa su kitais aukštų JAV pareigūnų vizitais, kurie keliauja po žemyną, siekdami sustiprinti ryšius su sąjungininkais.

Ketvirtadienį susitikęs su S.Lavrovo delegacija Eritrėjos užsienio reikalų ministras O.Salehas kaltę dėl krizės Ukrainoje suvertė tam, ką jis pavadino kelis dešimtmečius vykdyta Jungtinių Amerikos Valstijų "neapgalvota hegemonijos ir sulaikymo politika", pranešė naujienų agentūra "Reuters".

Per susitikimą nebuvo užsiminta apie konfliktą Etiopijos Tigrėjaus regione, kur Eritrėjos kariai kartu su Etiopijos federaliniais kariais kovojo prieš sukilusias Tigrėjaus pajėgas. Praėjusių metų lapkričio mėn. buvo pasirašytas susitarimas dėl kovų nutraukimo, tačiau Eritrėja nebuvo paliaubų šalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, Holokausto aukų atminimo dieną, pakartojo teiginį, kuriuo siekia pateisinti savo karinę intervenciją – kad Ukrainoje esą veikia neonaciai.

„Pamiršus istorijos pamokas, baisios tragedijos kartojasi, – sakė V.Putinas. – Tai rodo nusikaltimai prieš civilius gyventojus, etninis valymas ir baudžiamosios akcijos, kurias Ukrainoje organizuoja neonaciai. Būtent prieš šį blogį drąsiai kovoja mūsų kariai.“

V.Putino karinės operacijos šalininkai teigia, kad Ukrainos elgesys su šalyje gyvenančiais rusakalbiais prilygsta nacistinės Vokietijos veiksmams.

Viena iš priežasčių, kodėl V.Putinas pradėjo „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje, buvo siekis ją „denacifikuoti“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Šiuos teiginius ginčija Ukrainos vyriausybė ir šalies žydų bendruomenė.

Sovietų Sąjungos pergalė prieš Adolfo Hitlerio armiją ilgą laiką buvo rusų patriotinio pasididžiavimo simbolis ir nuo pat karinės intervencijos pradžios yra dėmesio centre.

V.Putinas sakė, kad „bandymai peržiūrėti mūsų šalies indėlį į Didžiąją pergalę (prieš A. Hitlerį) iš tikrųjų prilygsta nacizmo nusikaltimų pateisinimui ir sudaro sąlygas atgaivinti jo pražūtingą ideologiją“.

Penktadienį minimos nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijoje veikusios Aušvico–Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 78-osios metinės. Sausio 27-oji taip pat yra tapusi Holokausto aukų atminimo diena.

Aušvico muziejus dėl karo Ukrainoje šiemet nepakvietė Rusijos atstovų į ceremoniją, nors šią mirties stovyklą prieš 78 metus išvadavo Raudonoji armija. 

„Po šio konflikto Rusijai prireiks labai daug laiko ir labai gilios savianalizės, kad ji sugrįžtų į civilizuoto pasaulio susibūrimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvusios koncentracijos stovyklos vietoje esančio muziejaus atstovas Piotras Sawickis.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pirmininkas Tinis Coxas pareiškė, kad Rusija galės grįžti į Europos Tarybą tik tada, kai sumokės didelę kompensaciją Ukrainai ir nuo žmogaus teisių pažeidimų nukentėjusiems piliečiams.

J.Coxas paragino Rusijos pašalinimą iš Europos Tarybos vertinti kaip platesnio proceso dalį.

„Rusija ne tik buvo pašalinta iš Europos Tarybos, bet ir pati save pašalino iš civilizuoto pasaulio“, – pabrėžė jis.

„AP“/„Scanpix“/Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Tiny Cox

ETPA pirmininkas sakė, kad, norėdama grįžti prie dialogo su Vakarų civilizacija, Rusija turi suprasti, jog privalo pakeisti savo požiūrį į taisykles, ir išreiškė įsitikinimą, kad tai įvyks.

„Rusija tapo labai pažeidžiama, nes atsiribojo nuo civilizuoto pasaulio. Kremlius gali kalbėti, kad turi daug draugų, bet pažiūrėkime, kas bus, jei Putinas ateis paklausti Kinijos, kokią kainą jis nustatys“, – teigė jis.

„Vieną dieną Rusija norės grįžti. Tačiau tam ji turės sumokėti kainą, visų pirma įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Visi iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikti skundai bus išnagrinėti“, – pridūrė ETPA pirmininkas. – Taip pat labai brangiai kainuoja sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymas. Rusija turi ją sumokėti“.

Prie Vuhledaro Rusijos kariai bando nualinti Ukrainos gynybą ir prasibrauti vienoje iš vietų, kad galėtų judėti toliau ir pasiekti reikšmingesnių rezultatų. Tai paskelbė Rytų pajėgų grupės atstovas Serhijus Čerevatas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos mažina rusų puolimo potencialą.

„Bachmuto, Avdijivkos ir Vuhledaro kryptimis jie nuolat griebiasi šturmų. Mūsų užduotis yra neleisti priešui prasiveržti per gynybą, išsekinti bei sumažinti puolimo potencialą", – aiškino jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

S.Čerevatas pridūrė, kad po Soledaro rusai ruošiasi prasiveržti toliau. Palikusios Soledarą, Ukrainos pajėgos pasitraukė į iš anksto paruoštas pozicijas, pastatė gynybą. Bachmuto kryptimi rusai patiria didžiulius karių ir įrangos nuostolius, tačiau ir toliau bando prasiveržti per gynybą.

„Per šią dieną jie paleido 322 šūvius, įvyko 58 susirėmimai. 109 jų karių žuvo, 188 buvo sužeisti. Taip pat neteko keturių tankų, trijų šarvuotų pėstininkų mašinų, trijų pabūklų ir trijų „Orlan-10“ bepiločių orlaivių šia kryptimi“, - teigė jis.

Pasak kariuomenės atstovo, ten vyksta įnirtingos kautynės.

„Priešas tikrai bando siekti tarpinės sėkmės, tačiau mūsų gynybos pajėgų pastangomis jam nesiseka“, – aiškino jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį minėdamas Holokausto aukų atminimo dieną, paragino pasaulį susivienyti prieš abejingumą ir neapykantą.

„Šiandien, kaip visada, Ukraina pagerbia milijonų Holokausto aukų atminimą. Mes žinome ir prisimename, kad abejingumas žudo kartu su neapykanta“, – vaizdo pareiškime sakė V.Zelenskis, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusijos pajėgoms veržiantis į Rytų Ukrainą, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippas Grandi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kyjivas ir Europos valstybės turėtų pasirengti galimai nuo susirėmimų bėgančių žmonių bangai. 

Jis teigė, kad nepaisant daugkartinių pagalbos pasiūlymų, Rusija jo agentūrai ir toliau suteikia tik itin ribotas galimybes pasiekti ukrainiečius. 

„Negaliu daryti karinių prognozių – tai ne mano kompetencija, – Ukrainos sostinėje Kyjive teigė F.Grandi. – Tačiau viena galiu pasakyti – žinoma, kad bet koks karo paaštrėjimas gali sukelti tolesnį vienokį ar kitokį gyventojų perkėlimą, ir mes turime būti tam pasirengę.“

„AFP“/„Scanpix“/UNHCR vadovas Filippas Grandi Charkive

„Sakome ne tik Ukrainos vyriausybei, bet ir kaimyninių šalių vyriausybėms: būkite pasirengę... bet kokiam galimam įvykiui“, – teigė F.Grandi. 

Šią savaitę Ukrainos valdžios institucijos įspėjo, kad Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, siekdamos užimti Bachmuto miestą pramoniniame Donecko regione. 

AFP žurnalistai Bachmute, kuriame šiuo metu vyksta intensyviausi mūšiai, matė, kaip gyventojai, kurie iki šiol bandė pralaukti kovas, nusprendė pasitraukti, nes Rusijos pajėgos vis labiau įsitvirtina.

UNHCR skaičiavimais, nuo vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iš šios šalies dėl karo pabėgo beveik aštuoni milijonai žmonių, o dar šeši milijonai turėjo palikti savo namus ir persikelti į kitas Ukrainos dalis. 

Maskvos remiami pareigūnai Rytų Ukrainos teritorijose teigia, kad penki milijonai ukrainiečių paliko savo šalį ir išvyko į Rusiją. 

Ribotos UNHCR galimybės Rusijoje

F.Grandi sakė, kad Europos šalys leido jo organizacijai dirbti su žmonėmis, bėgančiais nuo konflikto, tačiau Maskva nėra tokia palanki. 

„Rusijoje turėjome labai nedaug prašymų padėti ukrainiečiams“, – teigė jis ir pridūrė, kad dėl to organizacija nelabai arba visai negalėjo patikrinti į Rusiją atvykstančių žmonių skaičiaus. 

„AFP“/„Scanpix“/UNHCR vadovas Filippas Grandi Charkive bendravo su vietiniais ukrainiečiais

„Siūlėme ir toliau siūlome daugiau pagalbos, tačiau pagalba turi būti tiekiama kartu su galimybėmis patekti pas tuos žmones, o jos buvo labai nereguliarios ir labai, labai ribotos“, – sakė F.Grandi. 

Pasak jo, į UNHCR prašymus suteikti galimybę bendrauti su šiuo metu Rusijoje esančiais pabėgėliais iš Ukrainos, įskaitant suaugusiųjų nelydimus nepilnamečius, reaguojama „itin lėtai“.

Tai „turi būti nevaržoma, o ne kontroliuojama“, sakė F.Grandi ir pridūrė, kad tai tapo iššūkiu,

Jis paaiškino, kad galimybė laisvai susitikti su pabėgėliais yra labai svarbi norint „nustatyti, ar su žmonėmis elgiamasi teisingai“. 

Ukraina kaltina Maskvos pajėgas prievarta evakuojant civilius gyventojus į Rusiją iš tokių miestų kaip Mariupolis ir Chersonas, kuriuose pernai virė įnirtingi mūšiai. 

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas turėjo visus svertus, galinčius padėti užbaigti konfliktą Ukrainoje, nurodant Kyjivui susitarti, tačiau pabrėžė, jog Vašingtonas kol kas nelinkęs juo pasinaudoti.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Raktas Kyjivo režimui sustabdyti iš esmės yra Vašingtono rankose“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams per įprastą trumpą kasdienę spaudos konferenciją.

„Dabar matome, kad dabartinis Baltųjų rūmų vadovas ... nenori naudotis šiuo raktu. Priešingai, jis renkasi tolesnio ginklų pumpavimo į Ukrainą kelią“, – pridūrė jis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Defense Express“ analitikas Serhijus Zgurecas mano, kad Ukraina galės gauti kovinius lėktuvus. Pasak jo, tai įvyks maždaug po 8 mėnesių.

Televizijos kanalo „Espresso“ eteryje ekspertas prisiminė, kad Ukrainos pareigūnai ne kartą skelbė apie naikintuvų pristatymo galimybę.

„Jau yra Reznikovo ir Kulebos pareiškimų, kad Ukrainos aprūpinimo koviniais lėktuvais procesas įėjo į aktyvią fazę. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas taip pat pažymėjo, kad yra nustatyti orlaivių tipai, kurie mums bus perduoti.

Nyderlandai paskelbė, kad yra pasirengę suteikti Ukrainai lėktuvus. Todėl esame dar viename svarbiame etape keičiant situaciją į gerąją pusę. Tačiau orlaivių pristatymo terminas gerokai ilgesnis. Mano nuomone, mes galėsime priimti kovinius lėktuvus ne anksčiau kaip po 8 mėnesių“, – sakė S.Zgurecas.

Pasak eksperto, aprūpinimas lėktuvais gali tapti svarbesnis nei tolimojo nuotolio raketos. 

„Dabar jaučiamas laiko ir ginklų trūkumas. Lėktuvai šiandien mums gali būti svarbesni net už tolimojo nuotolio raketas ATACMS. Nes lėktuvai kartu su raketomis ir tolimojo nuotolio priemonėmis gali atlikti daug daugiau funkcijų, naikindami antžeminius taikinius ir užtikrindami oro gynybos funkcijas“, – aiškino S.Zgurecas.

Europos išorės veiksmų tarnybos vadovas Stefano Sannino gynė Vokietijos ir JAV sprendimą perduoti karinę įrangą Ukrainai ir kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis kariauja su NATO ir Vakarais, pranešė naujienų agentūra „Associated Press“. 

Per spaudos konferenciją Tokijuje, kur jis vieši Azijos ir Ramiojo vandenyno vizito metu, S.Sannino, sakė, kad V.Putinas „nuo specialiosios operacijos koncepcijos perėjo prie karo prieš NATO ir Vakarus koncepcijos“.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos išorės veiksmų tarnybos vadovas Stefano Sannino

Jo teigimu, Vokietijos ir JAV veiksmai skirti padėti ukrainiečiams apsiginti kare, o ne paversti juos agresoriais.

„Manau, kad šis naujausias ginkluotės tiekimo pokytis yra tik situacijos evoliucija ir tai, kaip Rusija pradėjo perkelti karą į kitą etapą“, – komentavo S.Sannino.

Jis pridūrė, kad Rusija vykdo „beatodairiškas atakas“ prieš civilius gyventojus ir miestus, o ne prieš karinius taikinius.

Anot tarnybos vadovo, ES neperkelia karo į kitą etapą, o „tik suteikia galimybę gelbėti gyvybes ir leidžia ukrainiečiams apsiginti nuo šių barbariškų išpuolių“.

Lenkija į Ukrainą atsiųs dar 60 kovinių tankų „Twardy“. Apie tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Lenkija į Ukrainą atsiųs 60 tankų PT-91 „Twardy“ kartu su anksčiau skelbtais 14 tankų „Leopard 2“, – sakė A.Jermakas.

Jis padėkojo sąjungininkams už šį sprendimą. „Sutriuškinkime priešą“, – rašė jis.

Penktadienį Japonija pareiškė griežtinanti sankcijas Rusijai: uždraudė pagrindinių strateginių prekių eksportą ir įšaldė dešimčių žmonių turtą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Sprendimas priimtas po to, kai, Vokietijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms pažadėjus tiekti tankus, kurie galėtų padėti Ukrainai atremti bet kokį naują Rusijos puolimą, ketvirtadienį Rusija pradėjo raketų atakas Ukrainoje, per kurias žuvo mažiausiai 11 žmonių.

„Atsižvelgdama į situaciją, kurioje atsidūrė Ukraina ir siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti taiką, Japonija, kaip ir kitos didžiosios valstybės, įgyvendins eksporto draudimus“, – sakoma Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“/Policijos pareigūnai apžiūri Ukrainos oro gynybos pajėgų numuštą Rusijos sparnuotąją raketą Kyjivo regione

Į naujų sankcijų sąrašą įtrauktas draudimas nuo vasario 3 d. 49 organizacijoms Rusijoje siųsti prekes, kurios galėtų būti naudojamos jos kariniams pajėgumams stiprinti.

Tai įvairūs produktai – nuo vandens patrankų, dujų žvalgybos įrangos ir puslaidininkių įrangos iki vakcinų, rentgeno kontrolės įrangos, sprogmenų ir robotų, nurodė ministerija.

Japonija taip pat įšaldys trijų juridinių ir 22 fizinių asmenų Rusijoje turtą, įskaitant orlaivių bendrovę UAB „Irkut Corp“, raketų „žemė-oras“ gamintoją MMZ „Avangard“, gynybos ministro pavaduotoją Michailą Mizincevą ir teisingumo ministrą Konstantiną Čiučenką, taip pat 14 promaskvietiškų asmenų, susijusių su pietryčių Ukrainos regiono dalių „aneksija“.

Penktadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas laidos valstybiniame radijuje metu pareiškė, jog vetuos bet kokias Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, susijusias su branduoline energetika.

Ukraina paragino 27 valstybes nares turinčią ES į Rusijai taikomų sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos valstybinę branduolinės energetikos bendrovę „Rosatom“, tačiau Vengrija, turinti Rusijoje pastatytą atominę elektrinę, kurią yra suplanavusi išplėsti kartu su įmone „Rosatom“, tokį pasiūlymą užblokavo.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad V.Orbanas interviu pakartojo, jog sankcijos dėl branduolinės energetikos „akivaizdžiai turi būti vetuotos“.

„Neleisime, kad planas įtraukti branduolinę energetiką į sankcijas būtų įgyvendintas, – sakė Vengrijos premjeras. Apie tai negali būti nė kalbos.“

Plačiau apie Vengrijos užsienio politiką skaitykite ČIA: V.Orbano Vengrija – autokratija Europos Sąjungoje

Praėjusią savaitę Ukrainoje viešėjęs Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad TATENA stebėtojai pranešė, jog ketvirtadienį netoli Rusijos okupuotos Ukrainos ZaporIžios atominės elektrinės užfiksuoti galingi sprogimai.

Agentūros vadovas ir vėl paragino aplink elektrinę nustatyti saugumo zoną.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

Tačiau Rusijos atomines elektrines valdančios bendrovės „Rosenergoatom“ vadovo patarėjas Renatas Karčaa teigė, kad šie komentarai nepagrįsti, ir pavadino juos „provokacija“.

Anksčiau Rusija į Ukrainos sėkmę reaguodavo masiniais oro antskrydžiais, dėl kurių milijonai žmonių likdavo be šviesos, šilumos ir vandens.

Faktai liudija, kad ketvirtadienį, ji laikėsi to paties modelio.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis patvirtino, kad Rusijos atakos buvo nukreiptos į energetikos įmones.

„Šiandien surengiau skubų pasitarimą dėl energetikos padėties – dėl susidariusio trūkumo ir remonto darbų po teroristų smūgių. Remonto grupės dirba tuose objektuose“, – ketvirtadienį komentavo prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kremlius sakė, kad pažadą dėl vakarietiškų tankų vertina kaip augančio Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos „tiesioginio dalyvavimo“ beveik metus trunkančiame kare įrodymą, ką abi šalys neigia.
 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos skelbiamoje kasdienėje karo apžvalgoje teigiama, jog pastarąsias šešias dienas tarp Rusijos interneto komentatorių auga įsitikinimas, kad Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje smarkiai pasistūmėjo į priekį: Zaporižios srityje netoli Orichivo ir už 100 km į rytus, Donecko srityje, netoli Vuhledaro.

„Rusijos daliniai tikriausiai surengė vietines, žvalgomąsias atakas netoli Orichivo ir Vuhlaharo, tačiau mažai tikėtina, kad Rusija iš tikrųjų pasiekė kokių nors esminių laimėjimų“, – teigė britų žvalgyba.

Analitikų nuomone, esama realios galimybės, kad Rusijos kariniai šaltiniai sąmoningai skleidžia dezinformaciją, siekdami įteigti visuomenei, kad Rusijos „speciali karinė operacija“ Ukrainoje išlaiko pagreitį.

Rusijos Federacija Ukrainoje prarado beveik 125 tūkst. karių, vien per parą ukrainiečiai likvidavo 850 rusų įsibrovėlių. Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.

Bendri rusų karių nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 27 d. buvo maždaug 124 710.

Taip pat per plataus masto invaziją buvo sunaikinti 3182 rusų tankai, 6340 šarvuotų kovos mašinų, 2180 artilerijos sistemų, 292 
lėktuvai, 283 sraigtasparniai.

Lenkijoje siūloma statyti „didžiulę ginklų gamyklą“, kuri padėtų Ukrainai laimėti karą. Tai pareiškė Didžiosios Britanijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas, rašo „The Telegraph“.

T.Ellwoodas sakė, kad Vakarų vyriausybės savo planuose, kaip padėti Ukrainai „išgyventi ir klestėti“, parodė strateginio įžvalgumo stoką.

Konservatorių parlamentaras palankiai įvertino sprendimą tiekti Vakaruose pagamintus pagrindinius kovinius tankus, tačiau teigė, kad ginklų Kyjivui tiekimo modelis su skirtingomis tiekimo grandinėmis ir amunicijos tipais yra „netvarus“.

„Tai tiesiog nepraktiška ilgalaikėje perspektyvoje. Tankai šiandien – taip. Tačiau mums reikia strategijos, kuri užtikrintų, kad Ukraina galėtų apsiginti“, – sakė jis.

Vakarų karinėms atsargoms mažėjant, T.Ellwoodas mano, kad ginklų gamyklos įkūrimas Lenkijoje galėtų padėti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paversti labiau nepriklausoma kariuomene.

Kanada suteiks tankų ir instruktorių, kurie išmokys Ukrainos kariškius jais naudotis. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pateikė išsamią informaciją ir citavo Kanados nacionalinės gynybos ministrės Anitos Anand žodžius.

Ukraina gaus keturis pagrindinius kovos tankus „Leopard 2“ ir Kanados ginkluotųjų pajėgų instruktorius iš Kanados. A.Anand pažymėjo, kad šios stipriai šarvuotos ir labai gerai apsaugotos transporto priemonės suteikia kariams taktinį pranašumą mūšio lauke, nes jos pasižymi didesniu mobilumu, ugnies galia ir išgyvenamumu.

Be to, ji sakė, kad Kanados ginkluotųjų pajėgų personalas bus dislokuotas „kol bus suderinta su sąjungininkais“, siekiant užtikrinti, kad Ukrainos pajėgos galėtų eksploatuoti ir prižiūrėti tankus „Leopard 2“.

„Šie keturi tankai yra paruošti kovai ir bus perduoti artimiausiomis savaitėmis“, – A.Anand citavo Generalinis štabas.
 

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai smarkiai smogė okupantams, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Per pastarąją parą mūsų aviacija sudavė 8 smūgius į priešo rajonus, taip pat smogė jo priešlėktuvinės raketų sistemos pozicijai. Be to, buvo numušti 3 priešo žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai“, – rašoma naujoje santraukoje.

Be to, tapo žinoma apie Ukrainos gynybos pajėgų raketinių dalinių ir artilerijos darbą. Jie pataikė į 4 kontrolės taškus, priešo gyvosios jėgos koncentracijos rajoną ir 2 artilerijos koncentracijos rajonus. Ukrainiečių gynėjai taip pat pataikė į amunicijos sandėlį ir 2 kitus svarbius priešo objektus.

Rusijos pajėgos turi pakankamai bepiločių orlaivių tik dar keliems didelio masto smūgiams, nebent jos gavo arba netrukus gaus naują bepiločių orlaivių siuntą iš Irano, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto analitikai.

Jie atkreipia dėmesį, kad sausio 23 d. Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas Teherane susitiko su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi, kad išplėstų dvišalio bendradarbiavimo pastangas, o pokalbiai galėjo apimti diskusijas dėl Irano pagamintų ginklų sistemų tiekimo Rusijai.

Analitikai aptarė ir padėtį fronte. Ekspertų teigimu, Ukrainos gynėjai atnaujino kontrpuolimą prie Kreminos. Be to, teigiama, kad rusai labai baiminasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Zaporižios kryptimi.

Aktyvios kovos vyksta Donecko kryptimi. Rusams nepavyko užimti Vuhledaro. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atremia okupantų atakas netoli Bachmuto.

Rusai bando pasistūmėti palei fronto liniją Zaporižios regione. Tačiau rusų pastangos demonstruojamos tik žodžiais, propagandiniais pareiškimais. Ekspertai pažymi, kad rusų veiksmų Zaporižios kryptimi greitis ir efektyvumas yra labai mažas.

Pagrindiniai analitikų pastebėjimai:

• Sausio 26 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną masinę raketų ir bepiločių orlaivių smūgių seriją visoje Ukrainoje.
• Neseniai įvykęs „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino ir buvusio Rusijos karininko Igorio Girkino konfliktas atskleidžia naują Rusijos nacionalistinių grupuočių varžymosi dėl politinės įtakos Rusijoje sritį Rusijos karinių nesėkmių Ukrainoje fone.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęsė kampaniją prieš kritinius ir opozicinius balsus, susidorodamas su keliomis pagrindinėmis opozicinėmis žiniasklaidos priemonėmis.
• Jungtinių Valstijų Iždo departamentas paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš pasaulinį „Wagner Group“ paramos tinklą, greičiausiai reaguodamas į „Wagner Group“ atnaujintas pastangas atgaivinti savo veiklą už Ukrainos ribų.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos atnaujino kontrpuolimo operacijas netoli Kreminos.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas aplink Bachmutą, vakariniame Donecko miesto pakraštyje, ir Vuhledaro rajone.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos Zaporižios srityje nevykdo puolamųjų operacijų tokio dydžio ar masto, kokio reikia visaverčiam puolimui.
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgos Zaporižios srityje toliau vykdo ribotas ir lokalizuotas antžemines atakas.
• Tikėtina, kad „Wagner Group“ per pastaruosius kelis mėnesius patyrė nemažai nuostolių per puolimo operacijas Rytų Ukrainoje.
• Pranešama, kad Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau „nacionalizuoja“ turtą ir uždaro maldos vietas, priklausančias Ukrainos evangelikų baptistų krikščionių bendruomenėms okupuotoje Zaporižios srityje, siekdami įtvirtinti su Kremliumi susijusią Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčią kaip vyraujantį tikėjimą regione.

Europos Sąjunga, pasiūlė naujas plataus masto sankcijas Baltarusijai dėl jos vaidmens remiant Rusijos invaziją į Ukrainą, skelbia „Bloomberg“, mačiusi tai patvirtinančius dokumentus.

Siūlomomis priemonėmis Minskas būtų prilygintas daugeliui sankcijų paketų, kuriuos ES anksčiau taikė Rusijai, įskaitant apribojimus pagrindinėms technologijoms ir šalies energetikos sektoriui.

Kalbama apie draudimą eksportuoti dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, kurios naudojamos kariniais tikslais ir gali sustiprinti šalies pramonės potencialą.

Be to, Baltarusijai gali būti taikomos sankcijos naftos, anglies, plieno ir aukso sektoriams, prekybos prabangos prekėmis, investicijų ir tam tikrų paslaugų teikimo apribojimai, taip pat priemonės, kurios gali paveikti aviacijos ir energetikos sektorius bei pagrindinius Baltarusijos pajamų šaltinius.

Projekte numatytos išimtys vaistams, žemės ūkio ir maisto produktams, taip pat leidimai atitinkamiems finansiniams sandoriams, susijusiems su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos. Be to, bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie padeda apeiti Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims taikomas sankcijas.

Naujam sankcijų Baltarusijai paketui turės pritarti visos ES valstybės narės. 

Estija nusprendė perduoti Ukrainai kasetinius šaudmenis, kurių prašė ši šalis. Tačiau tam Vokietija turi leisti juos reeksportuoti. Talinas paprašė Berlyno tai padaryti, skelbia leidinys ERR.

„Estija nusprendė aprūpinti Ukrainą 155 milimetrų kalibro artilerijos šaudmenimis. Nemanau, kad būtina kalbėti apie Estijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų susitarimų detales, ypač apie šaudmenų kiekį ir nomenklatūrą. Jei mes tieksime Ukrainai kasetinius šaudmenis, nematau čia problemos, nes abi kariaujančios pusės jau naudoja tokius šaudmenis Ukrainoje“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Pažymima, kad Estijos gynybos pajėgos Vokietijoje pagamintus kasetinius šaudmenis turi nuo 1990-ųjų. Pati Vokietija atsisakė gaminti ir naudoti tokią amuniciją.

Kasetiniai šaudmenys laikomi ypač pavojingais civiliams gyventojams. Šių nesprogusių sviedinių elementai iš esmės paverčiami minomis. Jau beveik 15 metų visame pasaulyje galioja tarptautinė konvencija, draudžianti naudoti ir perduoti kasetinius šaudmenis. Tačiau Ukraina, Estija ir Rusija nėra prisijungusios prie šios konvencijos. Be to, susitarimo nepasirašė Jungtinės Valstijos, Kinija ir Izraelis. 

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sako, kad padėtis labai pablogėjo beveik visoje Donecko srities fronto linijoje. Dėl nesėkmės mūšio lauke Rusijos okupantai suintensyvino fronto linijos gyvenviečių Donecko srityje apšaudymą. 

„Padėtis iš tiesų labai paaštrėjo – nuo regiono pietų iki centro. Bachmuto kryptis buvo ir tebėra pati karščiausia, tačiau dabar Avdijivkoje labai karšta. Mes stebime susipriešinimą praktiškai visoje fronto linijoje – ir iš pietų, ir iš šiaurės“, – sakė jis per teletiltą. 

P.Kyrylenka pažymėjo, kad okupantams nepavyksta pralaužti Ukrainos gynėjų gynybos Donbase. Rusija patiria didelių personalo ir šarvuočių nuostolių. Dėl šios priežasties rusai vėl griebiasi „išdegintos žemės“ taktikos.

Pasak jo, Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo intensyviai apšaudyti gyvenvietes ir bendruomenes, esančias šalia fronto linijos, naudodamos daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir šaulių artileriją. Konkrečiai kalbama apie Avdijivkos, Vuhledaro, Torecko ir Bachmuto rajonus.

Ukraina iš JAV gaus „Abrams M1A2“ tankus, kurie yra senesnių M1A1 modernizuotas variantas. Skirtingai nuo A1 modifikacijos, kuri veikia analoginėje sistemoje, A2 modifikacija veikia skaitmeninėje sistemoje.

Šių tankų perdavimą Ukrainai CNN komentavo ir į pensiją išėjęs armijos generolas Robertas Abramsas, buvęs JAV pajėgų Korėjoje vadas. Būtent jo tėvo garbei buvo pavadintas amerikiečių tankas „Abrams“. Pasak jo, skirtumas tarp šių modifikacijų yra „kaip skirtumas tarp telefono su laidu ir „iPhone“, kurį laikote rankose“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Jis pažymėjo, kad šio „Abrams“ tanko modelio ypatybė – nauja transporto priemonių tarpusavio informavimo sistema. Ji leidžia transporto priemonėms nuolat ir automatiškai keistis informacija. Naudodami šią technologiją vadai gali greitai stebėti tankų buvimo vietą, nustatyti priešo pozicijas ir apdoroti artilerijos užklausas.

Be to, patobulinta šio tanko versija taip pat yra gerokai smogiamesnė už A1.

„M1A2 yra daug pranašesnis už bet ką, ką Rusija turi mūšio lauke“, – pabrėžė generolas R.Abramsas.