Ukraina įsako pagalbos organizacijoms palikti Bachmutą: tai gali būti pasitraukimo preliudija

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad vyriausybė Berlyne kol kas nesvarsto galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų, rašo „Bild“.

„Tai nėra mūsų diskusijų objektas“, – pirmadienį per vizitą Helsinkyje sakė A.Baerbock.

Antradienį Vakarų šalių gynybos ministrai ir kariuomenės pareigūnai renkasi Briuselyje į dar vieną Ramšteino formato susitikimą.

Susitikime Vakarų sąjungininkės aptars tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai. Susitikimas vyksta kartu su NATO ministrų susitikimu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad Aljansas aptaria vakarietiško tipo naikintuvų tiekimą Ukrainai, o šiuo atžvilgiu svarbu, kaip greitai tokia pagalba gali būti suteikta.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis anksčiau sakė, kad bet koks sprendimas tiekti naikintuvus Ukrainai turi būti priimtas NATO.

Ukrainos kariškiai virš Bachmuto, Donecko srityje, numušė Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“ priklausantį lėktuvą Su-24. Būtent šis orlaivis buvo naudojamas filmuojant propagandinį vaizdo įrašą, kuriame „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas metė iššūkį Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui ir kvietė jį oro dvikovai, pranešė UNIAN. 

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos naikintuvai Su-24

Informaciją, kad buvo numuštas būtent šis lėktuvas, patvirtino ir J.Prigožino spaudos tarnyba. Kartu, pasak jų, lėktuvas šiuo metu yra remontuojamas. 

„Taip, iš tiesų, būtent šį lėktuvą šiandien iš žemės atakavo priešo priešlėktuvinės gynybos sistemos. Pilotas įvykdė stebuklą, nusileido degančiu varikliu, visiškai įvykdęs kovinę užduotį“, – sakoma pranešime. 

Ukrainos sostinei Kyjivui, pasak mero Vitalijaus Klyčko, reikia tūkstančių papildomų generatorių.

„Mes gavome beveik tūkstantį, tačiau sostinėje turime 500 darželių, 500 mokyklų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Anot jo, Kyjivas šiandien geriau pasirengęs rusų atakoms raketomis ir dronais nei dar prieš kelis mėnesius. Tačiau, pasak mero, jis „vis dar nerimauja dėl elektros energijos ir šildymo“.

Nuo spalio Maskva vis taikosi į Ukrainos infrastruktūrą, dėl to milijonai gyventojų vidury žiemos ne kartą susidūrė su elektros ir šildymo tiekimo sutrikimais.

Ukrainos kariuomenės duomenimis, praėjusią savaitę Rusija neteko daugiau karių nei bet kuriuo metu per visą invaziją.

Pranešama, kad per savaitę nuo vasario 5 d. iki vasario 12 d. žuvo rekordinis skaičius rusų karių – 6 180. Ankstesnis didžiausias skaičius buvo 5 800, užfiksuotas praėjusių metų balandžio mėn. Kitos Rusijai pražūtingos savaitės buvo birželio (5 050) ir liepos (5 280) mėnesiais, praneša „Kyiv Post“.

Didžiulį mirčių skaičių lėmė suintensyvėjusios Rusijos karinės operacijos Rytų Ukrainoje, kur vyksta atnaujintas Rusijos puolimas.

Vasario 13 d., Ukrainos vadovybės duomenimis, didžiausius nuostolius Rusija patyrė netoli Vuhledaro, Donecko srityje.

 „Netoli Vuhledaro ir Marinkos buvo sunaikinta daug priešo gyvosios jėgos, įskaitant vadovaujančius pareigūnus. Be to, per pastarąją savaitę priešas neteko apie 130 transporto priemonių, įskaitant 36 tankus“, – „Politico“ sakė Gynybos pajėgų atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškovskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Norvegijos ministrui pirmininkui Jonasui Gahrui Støre už naują gynybos priemonių paketą ir telefonu aptarė „tolesnį bendradarbiavimą“.

Anot prezidento, naujas Norvegijos gynybos paketas Kijivui „sustiprins mus sausumoje, danguje ir jūroje“.

Vasario 6 d. Norvegija pasiūlė Ukrainai skirti 7,3 mlrd. dolerių pagalbos paketą penkeriems metams. Pinigai būtų padalyti gynybos ir humanitarinėms reikmėms ir kasmet siektų 1,5 mlrd. dolerių. Norvegijos parlamentas dar turi ratifikuoti pagalbos paketą.
 

Pirmadienį rusų okupantai apšaudė žmonių namus Chersono srities Inguleco kaime. Per išpuolį žuvo moteris ir buvo sužeistas dar vienas gyventojas, praneša UNIAN.

„Šoviniai pataikė į kiemą, kuriame vakare ramiai šeimininkavo civiliai kaimo gyventojai. Priešo šaudmuo pataikė į moterį, kuri buvo netoli savo namų. Paaiškėjo, kad jos žaizdos mirtinos, nukentėjusioji mirė vietoje“, – pranešė Chersono srities karinė administracija „Telegram“ .

Pažymima, kad dar vienas kaimo gyventojas sužeistas ir buvo paguldytas į ligoninę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Donecko srityje neseniai mobilizuoti rusai vis dažniau atsisako vykti į puolimą ir siunčiami baigti mokslų, o okupuotame Luhanske dėl sužeistųjų skaičiaus gimdymo ir vaikų ligoninės pertvarkomos į karo ligonines, praneša pravda.com. 

„Padaugėjo atvejų, kai mobilizuoti Rusijos Federacijos kariškiai, esantys daliniuose prie Pietų karinės apygardos 1-ojo armijos korpuso, atsisako vykti į puolimą. Todėl mobilizuoti vyrai iš Rusijos laikinai okupuotų Donecko srities teritorijų yra išvedami iš antrosios ir trečiosios linijų ir siunčiami į poligonus, kur dvi savaites mokomi ir formuojami į šturmo padalinius puolamosioms operacijoms Avdijivkos kryptimi. 

Dėl didelių sanitarinių nuostolių tarp okupantų, laikinai okupuotame Luhanske, sužeistiems Rusijos okupacinių pajėgų kariams gydyti naudojama gimdymo ligoninė. Be to, Vaikų ligoninės Nr. 3 patalpos taip pat paverstos karo ligonine“, - nurodo generalinis štabas.

 355-ąją plataus masto Rusijos invazijos dieną Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 14 smūgių okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams, o Ukrainos raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė trims gyvosios jėgos koncentracijos rajonams ir priešo elektroninės kovos stočiai.

Per pastarąją parą Rusijos kariai sudavė 2 raketinius ir 16 oro smūgių, taip pat daugiau kaip 15 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. 

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad pagalbos organizacijos ir civiliai savanoriai nebegalės įvažiuoti į šalies rytuose esantį Bachmutą dėl mūšių keliamo pavojaus.

Amerikiečių leidinys „The New York Times“ teigia, kad draudimas savanoriams patekti į miestą gali reikšti Ukrainos pasitraukimo preliudiją, nors Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji ir toliau kontroliuoja miestą, gali aprūpinti karius ir evakuoti savo sužeistuosius.

Ukrainos žemėlapis

Naujausiais duomenimis, rusų pajėgos gali būti apsupusios Bachmutą iš trijų pusių.

Kalbėdamas internete paskelbtame vaizdo kreipimesi, ukrainiečių vadas, pasivadinęs Madjaro slapyvardžiu, sakė, kad draudimas pagalbos organizacijoms įvažiuoti į Bachmutą buvo būtinas, nes dėl kovų dabar „kyla pavojus net savanoriams, kurie atvyksta čia su gerais ketinimais padėti“.

Prieš karą Bachmute gyveno 70 tūkst. žmonių.

Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino valdoma bendrovė „Wagner“ vaidina vis svarbesnį vaidmenį Maskvos kare Ukrainoje, Rusijai siekiant atsigriebti už neseniai mūšio lauke patirtas nesėkmes.

Ji pasitelkia netradicinę taktiką, įskaitant kampaniją, per kurią užsiėmė naujų narių verbavimu Rusijos kalėjimuose, tačiau taip pat yra kaltinama serijiniais piktnaudžiavimais mūšio lauke.

„Jie („Wagner“) siunčia mums žinią, kad kai mums teks susidurti su šiomis kovotojų grupuotėmis kitur, jos gali sumokėti labai didelę kainą krauju, kad pasiektų savo tikslus, ir bus grėsmingas priešininkas“, – sakė Prancūzijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Pierre'as Schillas.

Jis teigė, kad tokios samdinių grupės kaip „Wagner“ ateityje taps vis svarbesnės.

Daugiau skaitykite čia.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova pirmadienį paprašė Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ištirti gautą informaciją, pasak kurios mobilizuoti vyrai iš Tatarstano esą buvo siunčiami kovoti į Ukrainą „praktiškai be ginklų“, pranešė CNN.

Tokių veiksmų imtasi po socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo, kuriame maždaug dvi dešimtys vyrų su kamufliažinėmis uniformomis pasakoja, kad atvykę į Ukrainą jie buvo suskirstyti į skirtingus dalinius, perduoti savaime pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybei ir išsiųsti į misiją be jokios įrangos ar paramos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tatjana Moskalkova

„Mus perdavė DLR vadovybei. Vietos vadovybei mes nerūpime, čia į mus žiūrima kaip į nereikalingą medžiagą. Jų šūkis yra toks: kovosime iki paskutinio kareivio, o paskui jiems bus atsiųsti nauji“, – socialinėje žiniasklaidoje pasidalytame vaizdo įraše sakė vienas iš mobilizuotų vyrų.

„Kai čia atvykome, mus suskirstė į skirtingus dalinius, iš mūsų atėmė visą įrangą ir humanitarinę pagalbą. Vasario 5 d. buvome pasiųsti pulti be jokio pasiruošimo“, - pridūrė kareivis.

Pirmadienį paskelbtame pareiškime T.Moskalkova sakė, jog išsiuntė specialų kreipimąsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui, kariuomenės generolui Valerijui Gerasimovui, prašydama ištirti paviešintą informaciją.

Rusijos žmogaus teisių taryba taip pat pranešė, kad nagrinės kitą bylą dėl mobilizuotų vyrų iš Smolensko, kurie kreipėsi į tarybą su skundu dėl karinės vadovybės veiksmų.

„AP“/„Scanpix“/Mobilizuotas Rusijos karys

Pasak Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių tarybos narės Evos Merkačevos, mobilizuoti kariai iš Smolensko iš karto buvo išsiųsti į fronto liniją, kur išbuvo tris mėnesius. Po to jie trumpam buvo išsiųsti į užnugarį ir vėl sugrąžinti į fronto linijas. Jiems nebuvo leista „nei fiziškai, nei protiškai pailsėti“.

Žmogaus teisių tarybos pareiškime teigiama, kad institucija „stebės šią šiurpą keliančią situaciją su mobilizuotaisiais“.

Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai. 

„Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Jis šią pastabą išsakė po to, kai vyriausybė gavo trijų Norvegijos saugumo tarybų – vidaus ir užsienio žvalgybos agentūrų bei šalies Nacionalinio saugumo tarybos (NSM) – metinių grėsmių vertinimus. 

„AFP“/„Scanpix“/Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas

Norvegijos užsienio žvalgybos tarybos vadovo pavaduotojas Larsas Nordrumas pareiškė, kad valstybės naftos ir dujų įrenginiai gali tapti Maskvos sabotažo objektais.

NSM vadovė Sofie Nystrom perspėjo, kad „nukentės visa Europa“, jei bus smogta Norvegijos dujų ir naftų įrenginiams. 

„Po to, kai Rusija nutraukė dujų eksportą į Vakarus, Norvegija šiuo metu yra svarbiausia energijos tiekėja Europai“, – teigė L.Nordrumas.

Tačiau, PST manymu, vargu, ar Rusija šiais metais surengs kokią nors sabotažo operaciją šalies teritorijoje. 

NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Karas Ukrainoje sunaudoja labai daug šaudmenų ir mažina sąjungininkų atsargas“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

„Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys. Tai kelia įtampą mūsų gynybos pramonei“, – sakė jis artėjant Kyjivo rėmėjų iš Vakarų susitikimui.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Kejo universitete Tokijuje

J.Stoltenbergas pripažino, kad NATO susiduria su problema, nes šiuo metu didelio kalibro šaudmenų laukimo laikas pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių.

Tačiau jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad iki šiol atlikti veiksmai reiškia, jog NATO narės „eina keliu, kuris leis mums ne tik toliau remti Ukrainą, bet ir papildyti savo atsargas“.

Ukrainą remiančios Vakarų šalys, tiekusios jai ginklų už milijardus dolerių, antradienį susitiks aptarti Kyjivo prašymų suteikti ginklų, o J.Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradeda naujus puolimus“.

NATO vadovas sakė, kad tarp sąjungininkų vyksta diskusijos dėl Ukrainos prašymų į mūšio lauką atsiųsti modernių naikintuvų.

Tačiau jis teigė, kad pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į tai, kad Kyjivo pajėgos laiku gautų reikiamą ginkluotės kiekį ir kad sąjungininkai vykdytų jau prisiimtus įsipareigojimus.

„Akivaizdu, kad dalyvaujame logistikos lenktynėse“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Pagrindiniai pajėgumai, tokie kaip amunicija, degalai ir atsarginės dalys, turi pasiekti Ukrainą prieš Rusijai perimant iniciatyvą mūšio lauke. Greitis išgelbės gyvybes“, – pabrėžė jis.

Nuo pat Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje pradžios Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys šantažuoja Indiją ir grasina jai antrinėmis sankcijomis, kad priverstų šalį prisijungti prie antirusiškos kampanijos, pirmadienį Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė Rusijos ambasadorius Indijoje Denisas Alipovas.

„Nuo pat specialiosios karinės operacijos pradžios JAV vadovaujami Vakarai daro beprecedentį spaudimą Indijai, siekdami priversti ją prisijungti prie antirusiškos kampanijos, atvirai šantažuodami ir grasindami antrinėmis sankcijomis. Nepaisant to, indai laikosi subalansuotos pozicijos ir demonstruoja savo įsipareigojimą palaikyti partneriškus santykius su Rusija“, – teigė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Didėjančią dvišalės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo dinamiką galima laikyti Indijos atsaku į šį spaudimą.“

Pasak D.Alipovo, Vašingtonas neslepia siekio pakenkti Rusijos ir Indijos ryšiams.

„Tačiau Indija, kaip kylanti pasaulinė galybė ir viena iš besivystančio pasaulio lyderių, atmeta užsienio prievartą, vertina savo nepriklausomybę ir “strateginę autonomiją„. Ji vadovaujasi savo nacionaliniais interesais, ypač maisto ir energetikos krizių sąlygomis“, – pabrėžė diplomatas.

„Savo ilgalaikiuose planuose [Indija] pripažįsta svarbią Rusijos, kaip pasaulinės jėgų pusiausvyros saugotojos, ir šalies, kuri laikosi tų pačių pažiūrų dėl lygiaverčio ir teisingo daugiapoliškumo, grindžiamo pagrindiniu Jungtinių Tautų vaidmeniu ir tarptautine teise, poziciją“, – sakė Rusijos ambasadorius.

Rusijos artilerija užblokavo pagrindinį pietinį tiekimo kelią netoli Časiv Jaro kaimo, iš kurio atsiveria vaizdas į Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tebesantį ukrainiečių rankose, CNN teigė keletas Ukrainos karinių šaltinių.

Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ sekmadienį pareiškė užėmusi nedidelį Krasna Horos kaimą į šiaurę nuo Bachmuto. Rusijos artilerija dabar gali smogti transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu į miestą.

„AP“/„Scanpix“/Bachmuto centras

Dėl šios priežasties Ukrainos pajėgoms lieka kovoti gatvėse pačiame Bachmute, viliantis, kad pavyks atnaujinti atsargas, pasinaudojant sudėtingais aprūpinimo maršrutais šalutiniais keliais.

Pasak Ukrainos karinių šaltinių ir kovoje dalyvaujančių karių, ukrainiečių mūšis šiame mieste, dėl kurio kovojama jau daugelį mėnesį, tapo dar sunkesnis, nes jame negalima naudotis ukrainiečių artilerija ir tankais.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad situacija viename kaime, esančiame į šiaurę nuo Bachmuto, yra sudėtinga, praėjus dienai po to, kai Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ pareiškė kontroliuojanti kitą gyvenvietę netoli šio kovų apimto Rytų Ukrainos miesto. 

Bachmute tebesitęsia ilgiausias mūšis per visą Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Padėtis netoli Soledaro sudėtinga: Paraskovijivkos kaimas intensyviai apšaudomas ir puolamas“, – teigiama kasdieniniame Ukrainos prezidentūros pranešime. 

Soledaras, kurį sausį užėmė Rusijos kariai, yra į šiaurę nuo Bachmuto, kurį Maskva bando užimti jau daugiau nei šešis mėnesius. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai netoli Soledaro

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad praėjusią dieną Rusijos kariai iš tankų, minosvaidžių ir artilerijos apšaudė 16 gyvenviečių netoli Bachmuto. 

Pasak ekspertų, strateginė Bachmuto reikšmė yra itin svarbi, tačiau vykstant mūšiui šis miestas tapo svarbiu politiniu ir simboliniu prizu. 

Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad Maskvos pajėgos vis dėlto gerokai pasistūmėjo į priekį. 

„Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas sekmadienį pareiškė, kad jo kariai užėmė Krasna Horos gyvenvietę netoli Bachmuto. 

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį irgi pranešė, kad užėmė Krasna Horą.

Ukraina šių pranešimų nekomentuoja.

Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denysas Pušilinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos užblokavo tris iš keturių Ukrainos kariuomenės atsargų tiekimo kelių Bachmute. 

Kyjivas taip pat pranešė apie įtemptą padėtį netoli Vuhledaro – kito Donecko miesto, kuriame šiuo metu taip pat vyksta Rusijos puolimas. 

„Rusai ir toliau apšaudo netoliese esančias gyvenvietes“, – pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentūra. 

Prezidentūra taip pat pranešė, kad pietiniame Chersone per pastarąją parą dėl Maskvos atakų žuvo trys asmenys ir dar vienas buvo sužeistas. 

Daugiau nei 100 Ukrainos karių atvyko į Lenkiją mokytis valdyti tankus „Leopard 2“, kuriuos kovojančiai šaliai prižadėjo Vakarų sąjungininkės, ir jau įpusėjo mokymosi programą, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„105 Ukrainos kariai atvyko į Lenkiją mokytis dirbti su „Leopard 2“. Tarp jų ir 21 tankų įgulos narys bei tankų techninės priežiūros personalas“, – pirmadienį sakė 10-osios šarvuočių brigados mokymo grupės vadovas Kšyštofas Sieradzkis.

Jis pažymėjo, kad mokymai vyksta jau savaitę, o kursai truks apie mėnesį.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Lenkijoje

Pasak jo, ukrainiečiai kasdien treniruojasi po 10-12 valandų.

Lenkų kariškis atkreipė dėmesį, kad ukrainiečių kariai jau turi patirties vairuojant tankus, todėl jiems lengviau įvaldyti naująsias transporto priemones.

„Ukrainiečiai greitai mokosi, nėra jokių problemų įvaldyti šią karinę įrangą“, – sakė K.Sieradzkis.

Jis neatmetė galimybės, kad vėliau į Lenkiją mokytis atvyks nauja Ukrainos karių grupė.

Prezidentas Andrzejus Duda ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas taip pat stebėjo mokymus naudotis „Leopard 2“ karinėje bazėje ir poligone Šventošuve, pietvakarių Lenkijoje.

Pirmadienį Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus per nacionalinę televiziją pareiškė, jog Rusija ir toliau intensyviai atakuoja Ukrainos kontroliuojamą Luhansko srities teritoriją.

Anksčiau regiono lyderis tokius rusų veiksmus įvardino kaip „masinių išpuolių“ preliudiją.

„Šiandien 4 val. ryto jie pradėjo iš visų pusių pulti Bilohorivką. Tačiau mūsų gynybos pajėgos juos atrėmė, ir jie atsitraukė“, – teigė S.Haidajus.

„Panaši situacija buvo ir Kreminos kryptimi. Labai daug karių ėjo, bet po susišaudymo su mūsų gynybos pajėgomis jie pasitraukė atgal“, – sakė karinės administracijos vadovas.

Jis pakartojo manantis, kad Rusija rengiasi „plataus masto puolimui“, nurodydamas į suintensyvėjusį apšaudymą ir oro antskrydžius.

„Jie turi daug personalo rezervų ir daug įrangos, – sakė jis. – Taigi laukiame, kad artimiausiomis dienomis jie pradės ištisą parą trunkančias masines atakas“.

Pirmadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad atvyko į Minską kalbėtis apie taiką Ukrainoje.

Jis sakė, kad Vengrija tikisi, jog visi tarptautinės bendruomenės nariai kuo greičiau pradės veikti taikos labui ir vengs bet kokių veiksmų, kurie galėtų paskatinti karo tęsimą ar eskalavimą.

„Tokios taikios pozicijos laikysiuosi šiandien Minske vyksiančiose derybose“, – teigė P.Szijjarto.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto

Jis teigė esantis pasiruošęs kritikai dėl savo vizito į Baltarusiją – tai pirmas kartas po labai ilgo laiko, kai tokio lygio Europos pareigūnas lankosi Minske.

„Akivaizdu, kad daugelis užsipuls šį vizitą, tačiau mūsų pozicija yra aiški: bendravimo kanalai turi būti atviri. Jei to nebūtume padarę, šiandien nebūčiau galėjęs paskelbti raginimo siekti taikos“, – sakė P.Szijjarto.

Tuo metu Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BELTA skelbia, kad P.Szijjarto atvyko derybų su baltarusių užsienio reikalų ministru Siarhejumi Aleiniku ir ekonomikos ministru Aliaksandru Čarviakovu.

Reikėtų pažymėti, kad šis vizitas greičiausiai sulauks kritikos iš Lenkijos, kurią Vengrijos vyriausybė jau seniai laiko viena didžiausių savo sąjungininkių.

Tačiau dėl skirtingo požiūrio į Rusijos karą prieš Ukrainą Varšuvos ir Budapešto santykiai atvėso. Praėjusių metų kovo mėn. Lenkijos valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija įšaldė daugumą ryšių su Vengrijos valdančiąja partija.

Be to, kovo mėn. dėl prorusiškos Vengrijos pozicijos buvo atšaukti Višegrado ketverto susitikimai, tačiau vėliau jie buvo atnaujinti.

Per spaudos konferenciją, surengtą prieš antradienį Briuselyje vyksiantį gynybos ministrų susitikimą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad „iš tikrųjų jau matome naujo Rusijos puolimo Ukrainoje pradžią“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siunčia „tūkstančius ir tūkstančius naujų karių“, sutinka su „labai dideliu aukų skaičiumi“ ir patiria „milžiniškus nuostolius“, tačiau daro spaudimą ukrainiečiams, teigė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Tai, ko Rusijai trūksta kokybei, ji stengiasi kompensuoti kiekybe“, – pareiškė NATO vadovas, o tai, anot jo, pabrėžia, kaip skubiai Vakarai turi suteikti Ukrainai daugiau ginklų.

Kuo greičiau Kyjivui bus tiekiami ginklai, šaudmenys ir atsarginės dalys, degalai, tuo daugiau gyvybių bus galima išgelbėti, sakė jis.

Pasak J.Stoltenbergo, „nėra jokių ženklų“, jog V.Putinas ruošiasi taikai, jam atrodo akivaizdu, kad Rusijos vadovas vis dar nori kontroliuoti Ukrainą.

Aljanso vadovo nuomone, būtina padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina turimas atsargas.

„Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys. Tai kelia įtampą mūsų gynybos pramonei“, – sakė jis artėjant Kyjivo rėmėjų iš Vakarų susitikimui.

J.Stoltenbergas taip pat išreiškė viltį, kad per būsimą gynybos ministrų susitikimą bus aptartas galimybės perduoti Ukrainai kovinius orlaivius klausimas.

NATO vadovas pabrėžė, kad aljanso šalys, nusprendusios tiekti naikintuvus Ukrainai, nepadarytų NATO konflikto su Rusija dalimi.

Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainai perduotų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS remonto, sako prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį Norvegijoje susitikęs su sistemų gamintojos „Kongsberg“ atstovais.

„Sąjungininkai aktyviai remia Ukrainą įvairiomis karinėmis priemonėmis, įskaitant NASAMS oro gynybos sistemas. Lietuva yra pasiruošusi prisidėti padedant Ukrainai su šių sistemų remonto ir priežiūros darbais“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.

Kyjivas yra prašęs Vilniaus perduoti turimų NASAMS sistemų, tačiau Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė šio prašymo nepatenkinti.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Norvegijoje domėjosi naujausiomis oro gynybos technologijomis, taip pat su įmonės atstovais aptarė paramos Ukrainai klausimus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Pasak prezidento, oro gynyba – itin reikšmingas Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumo veiksnys, todėl „tiek nacionalinės oro gynybos stiprinimas, tiek NATO sąjungininkų indėlis į mūsų oro erdvės saugumą yra labai svarbūs“.

Pasak Prezidentūros, G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva aktyviai pasisako už karinės pagalbos teikimą Ukrainai, ir kviečia kitas šalis remti su agresoriumi kovojančią Ukrainą visomis priemonėmis, įskaitant oro gynybos sistemas, tankus ir naikintuvus.

Šalies vadovas akcentavo, jog Rusijos karo Ukrainoje sąlygomis Europos karinė pramonė privalo dirbti visu pajėgumu, kad sąjungininkų atsargos būtų pakankamos užtikrinti savo pačių saugumą ir būtina ginkluote aprūpinti Ukrainą kovai.

Prezidentas vizito Norvegijoje metu taip pat susitiks su šalies ministru pirmininku Jonu Gahru Store ir Norvegijos parlamento pirmininku Masudu Gharahkhaniu, vyks audiencijos pas Norvegijos karalių Haroldą V.

Susitikimuose planuojama aptarti regiono saugumo ir gynybos stiprinimo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramos Ukrainai klausimus, taip pat – dvišalių ekonominių ryšių plėtrą ir bendradarbiavimą gynybos srityje.

Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerija tviteryje paskelbė padėką Danijai už perduotas haubicas.

„AFP“/„Scanpix“/CAESAR haubica mūšio lauke Ukrainoje

„Danija perdavė Ukrainai visas savo savaeiges haubicas CAESAR. Jie tikri draugai, žinantys, kad mūsų kova yra Europos kova. Ačiū, Danija!“ – rašoma įraše.

Viena iš Ukrainos sąjungininkių – Danija – dar praeitą mėnesį priėmė sprendimą perduoti Ukrainai 19 iš Prancūzijos užsakytų savaeigių haubicų CAESAR.

Vokiečių leidinys „Deutsche Welle“, išanalizavo Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitą, kurios duomenimis, 89 proc. ukrainiečių yra pasirengę tęsti pasipriešinimą net ir Rusijai panaudojus taktinius branduolinius ginklus prieš kurį nors miestą, o 93 proc. ukrainiečių teigė, kad visiškas Rusijos karių išvedimas, įskaitant iš okupuoto Krymo, yra būtina paliaubų sąlyga.

Praėjusių metų lapkričio mėn. atliktos apklausos duomenimis, 95 proc. ukrainiečių pritaria tolesniam kariniam pasipriešinimui, jei miestai ir toliau bus bombarduojami.

89 proc. balsavo už tolesnį pasipriešinimą net Rusijai panaudojus taktinius branduolinius ginklus mūšio lauke arba prieš kurį nors iš Ukrainos miestų.

Be to, 93 proc. apklaustųjų išreiškė manantys, kad, norint visiškai nutraukti ugnį, būtina išvesti Rusijos karius, taip pat ir iš okupuoto Krymo. 

7 proc. remia Rusijos karių išvedimą prie „demarkacinės linijos“, nubrėžtos prasidėjus invazijai, o 1 proc. respondentų mano, kad viską reikia palikti taip, kaip yra. Tuo tarpu net 97 proc. apklaustųjų tam nepritaria.

Ukrainiečiai taip pat suvokia ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę. Dauguma įsitikinę, kad jie niekada nebus saugūs, kol Rusijoje valdys Vladimiras Putinas. 75 proc. mano, kad jie nebus saugūs be Vakarų garantijų, tiek pat žmonių – 71 proc. – saugumo sąlyga įvardijo vakarietiškų ginklų tiekimą. 65 proc. kaip saugumo garantiją nurodė narystę NATO.

„DW“ teigimu, Miuncheno saugumo konferencija pirmą kartą įtraukė Ukrainą į šalių, kurių piliečiai apklausiami apskaičiuojant neseniai sukurtą Miuncheno saugumo indeksą, sąrašą.

Anksčiau šiame sąraše buvo Rusija. Tačiau šiemet organizatoriai nusprendė neapklausti rusų dėl „didėjančių represijų“.

Pirmadienį Moldovos prezidentė Maia Sandu per spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusija planuoja Moldovoje įvykdyti valstybės perversmą, pranešė naujienų svetainė „NewsMaker“.

Pasak prezidentės, Rusija planuoja pasinaudoti opozicijos protestais ir karinį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos piliečių dalyvavimu, kad užpultų vyriausybės pastatus ir pakeistų respublikos valdžią. 

Tai ne pirmas kartas, kai Rusija siekia destabilizuoti padėtį Moldovoje, konstatavo M.Sandu. Ji priminė apie bandymus tai įgyvendinti praėjusį rudenį, tačiau, anot jos, dėl operatyvaus Moldovos valdžios institucijų įsikišimo jie buvo nesėkmingi.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Maia Sandu

„Artimiausias [Rusijos] planas numato sabotažą, kurio metu karinį pasirengimą turintys žmonės, prisidengę civiliais, vykdys smurtinius veiksmus, išpuolius prieš vyriausybinius pastatus ir ims įkaitus“, – sakė prezidentė.

Ji pažymėjo, kad padedama opozicijos protestų, Rusijos Federacija ketina įvykdyti Moldovoje valstybės perversmą ir pakeisti Kišiniovo vyriausybę.

„Iš mūsų partnerių Ukrainoje gauti dokumentai nurodo šios ardomosios veiklos organizavimo vietas ir logistikos aspektus. Plane taip pat numatyta smurtiniams veiksmams pasitelkti užsieniečius. Pavyzdžiui, medžiagoje yra instrukcijos dėl Rusijos, Baltarusijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečių atvykimo į Moldovą taisyklių“, – teigė M.Sandu.

Ji patikino, kad valstybės saugumo institucijos stengiasi užkirsti kelią šioms provokacijoms ir kontroliuoti padėtį.

M.Sandu teigimu, „įgyvendindami planą nusikaltėliai remiasi tam tikromis vidaus jėgomis, visų pirma tokiomis nusikalstamomis grupuotėmis kaip Šor partija, kai kuriais veteranais, buvusiais teisėsaugos pareigūnais ir žmonėmis, žinomais dėl savo ryšių su Moldovos oligarchu Vladimiru Plahotniuku“.

Pasak prezidentės, Rusija siekia sustabdyti Moldovos respublikos integracijos į Europą procesą ir panaudoti Moldovą savo kare prieš Ukrainą.

Numatyta, kad Moldovos parlamentas skubos tvarka priims įstatymų projektus, kurie suteiktų saugumo ir prokuratūros pareigūnams reikiamas priemones „veiksmingiau kovoti su grėsmėmis šalies saugumui“.

„Visi su tokiais veiksmais susiję asmenys ir juos ginantys asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė valstybė vadovė.

Sandu paragino piliečius būti budrius ir pasitikėti oficialia informacija, nes „agresyviausia atakos forma yra informacinė ataka“.

„Kremliaus bandymai inscenizuoti smurtą mūsų šalyje nebus sėkmingi. Išlikite ramūs ir tikėkite Moldova“, – sakė M.Sandu.

Pirmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog diplomatinės kelionės po Europą metu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi lankysis Rusijoje, pranešė CNN. 

Antradienį prasidėsiančioje devynių dienų kelionėje taip pat numatyti sustojimai Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje, kur W.Yi sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, pareiškė ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi

„Užsienio reikalų ministro vizito į Rusiją metu daugiausia dėmesio bus skiriama išsamiems pasikeitimams nuomonėmis apie Kinijos ir Rusijos santykių plėtrą kitame etape, taip pat tarptautiniams ir regioniniams karštiesiems klausimams, keliantiems bendrą susirūpinimą“, – pridūrė atstovas spaudai.

Per pastaruosius metus Kinija sustiprino savo „neribotą“ partnerystę su Rusija, įskaitant, Kinijos duomenimis, rekordines 190 mlrd. dolerių vertės prekybos apimtis praėjusiais metais. Nepaisant to, Pekinas ne kartą pabrėžė, kad siekia prisiimti „konstruktyvų vaidmenį“ taikiai sprendžiant konfliktą.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atskleidė būsimo 9-ojo Ramšteino grupės susitikimo temas ir apibendrino jas kaip Ukrainos padangės ir tankų koalicijos įsteigimą.

„Man tenka garbė jau devintą kartą vadovauti jungtinei Gynybos ministerijos, žvalgybos, Generalinio štabo ir mūsų diplomatų komandai, kuri artimiausiomis dienomis intensyviai dirbs su partneriais. Tempas labai didelis“, – rašė O.Reznikovas.

Pasak ministro, pagrindiniai Ukrainos gynybos kontaktinės grupės darbotvarkės klausimai bus susiję su Ukrainos padangės apsauga, pasitelkiant aviacijos platformą, tankų koalicijos formavimas, amunicijos atsargų rezervo steigimas, mokymo programų kariams aptarimas, paramos stabilumo užtikrinimas, apimantis logistiką, techninę priežiūrą, remontą.

Gynybos vadovas taip pat paminėjo, kad savaitgalį turėjo keletą pokalbių su partneriais.

„Jų dalyvavimas ir parama suteikia mums optimizmo“, – sakė ministras.

Rusija tvirtina, kad jos kariai per keturias dienas pasistūmėjo 2 km į vakarus palei Ukrainos fronto liniją, skelbia „The Guardian“.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“ pirmadienį pateikė pranešimą, kuriame cituojamas centrinės karinės apygardos vado pareiškimas:

„Rusijos kariai palaužė priešo pasipriešinimą ir pasistūmėjo kelis kilometrus gilyn į jo ešeloninę gynybą.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karių pratybos kontroliuojamame Donecko regione

Per keturias dienas frontas pasistūmėjo 2 kilometrus į vakarus.

Priešas labai aktyviai užminuoja jo paliekamas teritorijas. Darosi problemiška tiek technikai, tiek personalui judėti į priekį“.

Nebuvo pateikta jokių duomenų, kuri didelės fronto linijos, apimančios kelis Ukrainos regionus pietuose ir rytuose, dalis pajudėjo.

„The Guardian“ negalėjo nepriklausomai patikrinti pranešimų apie mūšio lauką.

Pastaraisiais mėnesiais vieni iš aršiausių mūšių vyko Donecko regione pietryčių Ukrainoje.

Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Ukrainos kariai laikosi fronto linijos Donecke ir kai kuriose vietovėse sugebėjo susigrąžinti anksčiau prarastas pozicijas.

Agentūra „Agence France-Presse“ apie padėtį Bachmute kalbėjosi su JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresniuoju patarėju saugumo programos klausimais Marku Cancianu. Mūšis dėl miesto, kuris tęsiasi jau septintą mėnesį, buvo ilgas, kruvinas ir bevaisis.

„Tai klasikinė Pirmojo pasaulinio karo problema“, – sakė M.Cancianas.

Kai pirmasis Maskvos bandymas apsupti Ukrainos pajėgas nepavyko, Rusija „toliau puolė“, sakė jis.

Ir net jei jiems pavyks, pridūrė jis, „tai nieko nereiškia nei operatyviniu, nei strateginiu požiūriu“.

„Jis turi daug simbolikos, taigi, jei jie užimtų Bachmutą, tai skambėtų taip, tarsi tai būtų svarbu, bet taip nebus“, – sakė M.Cancianas.

Tačiau jis pripažino, kad Ukrainos galimybės yra ribotos: „Jei ten puola rusai, ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip tik gintis“.

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ savo „Telegram“ kanale praneša, kad per naktį Chersono srityje, kurią Rusijos pajėgos apšaudė penkis kartus, žuvo vienas žmogus. 

„Suspilne“ taip pat praneša, kad Rusijos apšaudymas apgadino geležinkelio bėgius Chersono regione. Pranešime teigiama, kad traukiniai iš Kyjivo ir Lvivo į Chersoną baigsis Mykolajive, o keleiviai į paskirties vietą bus vežami autobusais.

Pirmadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip plaktuku įvykdoma egzekucija buvusiam „Wagner“ grupuotės rusų samdiniui, pabėgusiam iš karo Ukrainoje, pranešė „Reuters“.

Nepatvirtintame vaizdo įraše, kurį paskelbė su „Wagner“ susijęs „Pilkosios zonos“ kanalas, vyras prisistato 44 metų Dmitrijumi Jakuščenka ir sako, kad yra gimęs Kryme ir, prieš prisijungdamas prie „Wagner“ pajėgų, išėjo iš kalėjimo.

„Planavau rasti kokią nors spragą, tiesiog, kaip sakoma, pabėgti“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai „ne jo karas“ ir kad planavo išvykti.

„Telegram“/Vaizdo įrašo stop kadras

Susirašinėjimo platformoje teigiama, kad vėliau vyras buvo suimtas Dnipro mieste.

„Po to, kaip ir jo kolega Jevgenijus Nužinas, jis susirgo ta pačia liga, nuo kurios Ukrainos miestuose alpstama... o paskui atsibundama rūsyje per paskutinį teismo posėdį“, – rašoma „Pilkoji zona“ kanale, turint omenyje lapkritį išplatintą kito samdinio egzekuciją.

Filmuotoje medžiagoje, kurios antraštė yra „Vaizdo įrašas iš teismo už išdavystę“, D.Jakuščenka rodomas su galva, priklijuota lipnia juosta prie plytų bloko, pritvirtinto prie sienos, o už jo stovi nenustatytas kamufliažiniais rūbais apsirengęs asmuo su kūju ir plaktuku.

Sėdėdamas veidu į kamerą, D.Jakuščenka taria savo vardą, pavardę ir gimimo metus.

„Buvau Dnipro miesto gatvėje, kur gavau smūgį į galvą ir praradau sąmonę, atsibudau šioje patalpoje ir man pasakė, kad būsiu teisiamas“, – teigė buvęs samdinys.

Po to už jo stovintis asmuo pakelia kūjį ir, regis, trenkia juo į galvą. Tą akimirką vaizdo įrašas tampa neryškus. Pasigirsta stiprus triukšmas ir D.Jakuščenka griūna ant grindų. Vyras vėl užsimoja plaktuku.

Po to vaizdo įraše pasirodo užrašas: „Teismo posėdis skelbiamas baigtu“.

Žurnalistams paprašius Jevgenijaus Prigožino spaudos atstovų komentaro dėl galimai įvykdytos egzekucijos, atsakymas klausimą uždavusiai žurnalistei buvo viešai paskelbtas J.Prigožino kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Kaip ir būdinga, į tokius rimtus kaltinimus J.Prigožino atstovai spaudai atsakė šmaikštaudami.

„Vaikai smagiai leidžia laiką. Manėte, kad filmas apie D.Jakuščenką – vienaveiksmė drama „Aušros čia ramios“, bet aš manau, kad tai veikiau „Septyniolika pavasario akimirkų“. Jei norite, galime pasidalyti kita serija. Žinote, gėris visada nugalės blogį.“

Naujienų agentūra „Reuters“ pabrėžė, jog jos žurnalistams nepavyko patikrinti vaizdo įrašo patikimumo.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Maskvoje nurodė savo piliečiams nedelsiant palikti Rusiją dėl karo Ukrainoje, Rusijos teisėsaugos institucijų savavališko arešto galimybės bei persekiojimo pavojaus.

„JAV piliečiai, gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje, turėtų nedelsiant išvykti. Būkite itin atsargūs dėl neteisėto sulaikymo rizikos“, – rašoma ambasados pranešime.

JAV jau ne kartą įspėjo savo piliečius išvykti iš Rusijos. Paskutinį kartą toks viešas įspėjimas buvo paskelbtas rugsėjį po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti vykdyti dalinę mobilizaciją.

„AFP“/„Scanpix“/V.Putiną palaikančios aktyvistės protestas prie JAV ambasados Maskvoje

„Rusijos saugumo tarnybos suėmė JAV piliečius pagal melagingus kaltinimus, atsisakė su jais elgtis sąžiningai ir skaidriai, nuteisė juos slaptuose teismuose arba nepateikus patikimų įrodymų“, – teigė ambasados atstovai.

„Rusijos valdžios institucijos savavališkai taiko vietos įstatymus prieš JAV pilietybę turinčius religijos sferos darbuotojus ir yra pradėjusios abejotinus baudžiamuosius tyrimus prieš JAV piliečius, vykdančius religinio pobūdžio veiklą.“

Rusijos gynybos ministerijos užsakymu pradėta statyti vandentiekio sistema, kuri sujungs Rusijos Rostovo sritį Ukrainoje su Ukrainos rytiniu Donbaso regionu, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Praėjusiais metais Maskva paskelbė Donecko ir Luhansko regionus, kurie sudaro platesnį Donbaso regioną Ukrainoje, Rusijos „respublikomis“, o dauguma Jungtinių Tautų narių šį žingsnį pasmerkė kaip neteisėtą.

Pranešama, kad projektas, kuris turi būti baigtas per kelis ateinančius mėnesius, bus pajėgus tiekti 300 tūkst. kubinių metrų vandens per dieną ir apims dvi 200 km ilgio linijas, teigė naujienų agentūra „Tass“.

„Daugiau kaip 2 600 Rusijos gynybos ministerijos karinio statybos komplekso specialistų ir daugiau kaip 1 000 visą parą veikiančių įrenginių dalyvauja statant naują didelį vandentiekį, kuris sujungs Rostovo sritį ir Donbasą“, – rašoma ministerijos pranešime.

Statinys eitų per Rusijos Rostovo srities teritoriją ir į Donecko sritį iki Šiaurės Donecko-Donbaso kanalo, kuris tęsiasi nuo Donecko upės ties Raihorodoko kaimu iki Donecko miesto.

Pasak ministerijos šaltinio, jį tikimasi užbaigti iki pavasario.

Prieiga prie geriamojo vandens Donbaso regione, kuris turi nedaug išteklių, tapo kritinė. Regionas yra priklausomas nuo didelio masto vamzdynų, kurie buvo sugadinti per beveik metus trunkančias kovas.

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, jog, pasak atviruose šaltiniuose prieinamos vaizdinės medžiagos, panašu, kad Rusija dar labiau sustiprino gynybinius įtvirtinimus centrinėje Zaporižios srityje, pietų Ukrainoje, netoli Tarasijivkos miesto.

Trečiadienį užfiksuoti vaizdai, pasak britų žvalgybos, indikuoja, kad Rusija įrengė gynybinius įtvirtinimus tarp Vasilijivkos ir Orichivo miestų Zaporižios srityje.

Gynybos ministerija atkreipė dėmesį, jog, nepaisant dabartinio operatyvinio dėmesio centriniam Donbasui, Rusija tebėra susirūpinusi savo išplėstos fronto linijos pakraščių apsauga.

Tai patvirtina Zaporižios ir Luhansko srityse toliau statomi gynybiniai įtvirtinimai ir dislokuojamas personalas, pranešime teigė britų žvalgybos ekspertai. 

Rusijos fronto linijos Ukrainoje ilgis yra maždaug 1288 km, o Rusijos okupuotos Zaporožės srities fronto linijos ilgis – 192 km.

Pasak Gynybos ministerijos, didelis Ukrainos proveržis Zaporižioje rimtai pakenktų Rusijos „sausumos tilto“, jungiančio Rusijos Rostovo sritį ir Krymą, idėjai, o Ukrainos sėkmė Luhanske mestų iššūkį Rusijos deklaruojamam karo tikslui įtraukti visą Donbasą į savo teritorijos sudėtį.

Sprendimas, kuriai iš šių grėsmių teikti pirmenybę, greičiausiai yra viena iš pagrindinių Rusijos operatyvinių planų rengėjų dilemų.

Rusijos pajėgos per sekmadienį paleido 85 raketas iš raketų paleidimo įrenginių, savo feisbuko puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priešas surengė keturis raketų smūgius ir paleido 85 raketų paleidimo įrenginius. Tolesnių Rusijos oro ir raketų smūgių Ukrainoje grėsmė išlieka didelė“, – rašoma pareiškime.

Voluinės, Polesės, Siversko ir Slobožansko kryptimis reikšmingų pokyčių nėra, taip pat neaptikta puolimo grupių formavimosi požymių. Priešų apšaudomos 18 gyvenviečių teritorijos.

Kupjansko ir Lymano kryptimis Rusija iš minosvaidžių ir artilerijos apšaudė 22 apgyvendintų rajonų rajonus.

Tankų, minosvaidžių ir artilerijos apšaudymas smogė 16 gyvenviečių Bachmuto kryptimi. Tankų, minosvaidžių ir artilerijos sviediniai apšaudė 25 gyvenamuosius rajonus Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis.

Zaporižios kryptimi buvo apšaudytos dviejų gyvenviečių teritorijos Donecko srityje, aštuonių gyvenviečių teritorijos Zaporižios srityje ir Nikopolis Dnipropetrovsko srityje. Chersono kryptimi priešo artilerijos ugnis apšaudė Chersoną ir 20 gyvenviečių teritorijas.

Ukrainos kariai surengė 8 oro smūgius į okupantų susitelkimo vietas ir 3 smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo feisbuko puslapyje.

„Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per pastarąją parą sudavė 8 smūgius į okupantų susitelkimo vietas ir 3 smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Mūsų raketų ir artilerijos kariai pataikė į 10 šaudmenų koncentracijos vietų, 1 priešlėktuvinės gynybos poziciją ir 3 priešo šaudmenų sandėlius“, – rašoma ataskaitoje.

Tuo tarpu per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupacinių pajėgų puolimus Charkivo srities Hryanykivkos, Luhansko srities Kreminos ir Bilohorivkos gyvenvietėse, Donecko srities Bachmuto ir dar penkiose gyvenvietėse bei Zaporižios Železnodorožno gyvenvietėse.

Generalinis štabas taip pat pabrėžė, kad Rusija patyrė didelių nuostolių, ypač dėl gyvosios jėgos. Pagrindinės jos pastangos sutelktos puolimo veiksmams Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlovsko kryptimis vykdyti.

Rusija iš dalies atgavo gebėjimą vykdyti sėkmingas informacines kampanijas strateginiams tikslams ir net atskiriems operatyviniams tikslams paremti, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto analitikai (ISW). Anot jų, Rusija atkūrė gebėjimą vykdyti atskiras informacines kampanijas, kuriomis siekiama konkrečių strateginių tikslų, ir pritaikyti šias kampanijas mūšio lauko nesėkmėms sušvelninti bei sudaryti sąlygas ateityje planuojamoms operacijoms.

„Rusijos informacinės kampanijos padėjo siekti nuolatinio strateginio tikslo – atgrasyti arba sulėtinti Vakarų materialinės paramos teikimą Ukrainai“, – teigia analitikai. Be to, operacinio lygmens informacinėmis kampanijomis Rusija siekia sudaryti sąlygas planuojamoms Rusijos operacijoms arba sušvelninti Rusijos karines nesėkmes.

Tam Rusija naudoja pasakojimą, kad Ukraina nepajėgi nugalėti Rusijos dėl abiejų valstybių galios skirtumų.

„Dabar jau aišku, kad 2022 m. gruodžio mėnesį suintensyvėjusia Rusijos informacine kampanija, kurios dėmesio centre buvo taikos derybos, be kita ko, buvo siekiama vilkinti Vakarų tankų ir kitos pažangios įrangos, būtinos Ukrainos mechanizuotoms kontrpuolimams tęsti, tiekimą, kad būtų sudarytos sąlygos pačios Rusijos planuojamiems puolimams“, – rašo ekspertai.

Anot analitikų, Rusija tęsia pastangas, nukreiptas prieš Vakarų aprūpinimą tolimojo nuotolio ginklais ir tankais Ukrainai, skleisdama naratyvą, kad Ukraina sąmoningai grasins Rusijai šiais ginklais, užuot teikusi pirmenybę Rusijos okupuotų teritorijų išlaisvinimui.

Rusija ir toliau naudos informacines operacijas, kad tiesiogiai paremtų atskiras karines operacijas Ukrainoje – ypač po to, kai atgaus iniciatyvą fronto linijose Rytų Ukrainoje, teigia ekspertai.

„Vakarai turėtų atsižvelgti į tai, kad Rusijos diskusijos apie derybas gali būti visai ne apie derybas ar taikos sąlygas, o veikiau informacinės kampanijos, specialiai nukreiptos į tai, kad Rusija patektų pro galimybių ar pažeidžiamumo langus mūšio lauke.

Visos šios informacinės kampanijos padės siekti svarbiausių Kremliaus strateginių tikslų – atskirti Vakarus nuo Ukrainos, atgrasyti arba atidėti Vakarų aprūpinimą medžiagomis ir apskritai pakenkti Vakarų paramai Ukrainai bei Vakarų koalicijos vienybei“, – rašo analitikai.

Kitos ekspertų įžvalgos:

• Ukrainos pareigūnai ir toliau abejoja Rusijos kariuomenės gebėjimu pradėti plataus masto strategines puolamąsias operacijas Ukrainoje.
• Rusijos Valstybės Dūmos parlamentaras paragino sugriežtinti cenzūros įstatymus, kad Rusijos kariniai veikėjai būtų apsaugoti nuo kritikos.
• Ukrainos vyriausioji karinės žvalgybos valdyba (GUR) paskelbė perimtą pokalbių išklotinę, kurioje užfiksuoti Ukrainoje kurdų ir persų kalbomis kalbantys bepiločių orlaivių „Shahed“ operatoriai, ir pareiškė, kad Rusijos pajėgos gali naudoti kurdų samdinius Irano bepiločiams orlaiviams Ukrainoje valdyti.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės. Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Kreminos apylinkėse – pranešta apie 23 kovinius susirėmimus.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas aplink Bachmutą, Avdijivką ir Vuhledarą.
• „Wagner“ grupės finansininkas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad grupės pajėgos užėmė Krasnaja Hora į šiaurę nuo Bachmuto. J.Prigožinas taip pat klaidingai teigė, kad „Wagner“ grupės pajėgos yra vienintelės Rusijos pajėgos 50 km spinduliu nuo Bachmuto.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos Chersono srityje neturi pajėgumų pradėti plataus masto puolimą, taip patvirtindami ankstesnius ISW vertinimus.
• Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Vadimas Skibickis pareiškė, kad Ukrainos pareigūnai mano, jog Rusijos pareigūnai atidės planuojamą antrąją mobilizacijos bangą dėl išliekančių problemų, susijusių su pirmąja mobilizacijos banga.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusija gali pastatyti Juodosios jūros laivyno bazę okupuotame Mariupolyje.
• CNN paskelbė interviu su dviem karo belaisviais, kurie buvo „Wagner“ grupės kalėjimo rekrūtai ir kurie teigė, kad „Wagner“ grupė smarkiai klaidino rekrūtus apie karo pobūdį ir kovines užduotis. kovotojai tvirtino, kad „Wagner“pajėgos naudojo kalėjimo rekrūtus žmonių bangų puolimuose vasaros puolimuose aplink Lysyčanską ir patyrė daug nuostolių.

Rusijai prieš numatomą puolimą tiriant Ukrainos gynybines linijas, ji galėjo prarasti visą elitinę 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą, kuri šturmavo Vuhledarą, miestą Donecko srityje.   

„Daug priešo pajėgų, įskaitant vadavietę, buvo sunaikinta netoli Vuhledaro ir Marinkos Donecko srityje, – „Politico“ sakė Ukrainos gynybos pajėgų Tavriskio rajono spaudos centro vadovas Oleksijus Dmytraševskis. – Be to, per pastarąją savaitę priešas prarado apie 130 technikos vienetų, įskaitant 36 tankų vienetus“.

Rusijos pajėgos taip pat kasdien netoli Vuhledaro prarasdavo 150-300 jūrų pėstininkų, sakė O.Dmytraševskis.

Ukrainos kariai prie Vuhledaro. Anos Daukševič nuotr.

Tikėtina, kad Rusijos taktinės nesėkmės aplink Vuhledarą dar labiau susilpnino Rusijos ultranacionalistų bendruomenės tikėjimą, kad Maskvos pajėgos gali surengti lemiamą puolamąją operaciją, savo ataskaitoje pranešė JAV Karo tyrimų institutas. Prokremliški kariniai tinklaraštininkai sielojosi dėl didžiulių nuostolių ir kritikavo Rusijos vadovybę už elitinių karių siuntimą į frontalines atakas.

Ukrainos jūrų pėstininkai taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip rusų kariai panikuoja ir grumiasi mūšio lauke netoli Vuhledaro.

„155-ąją brigadą jau tris kartus teko papildyti. Pirmą kartą po Irpinės ir Bučos; antrą kartą, kai buvo sumušti prie Donecko – vėl atsigavo. O dabar beveik visa brigada jau sunaikinta prie Vuhledaro“, – sakė O.Dmytraševskis.

Stop kadras iš video/Prie Vuhledaro sunaikintas rusų tankas

Rusijos karinė ir nacionalistinė bendruomenė skaudžiai sutiko pralaimėjimą prie Vuhledaro. Karo tyrimų institutas pranešė, kad neseniai filmuota medžiaga apie nesėkmingus rusų puolimus prie Vuhledaro pastūmėjo kai kuriuos Rusijos karinius tinklaraštininkus raginti viešai teisti aukšto rango karininkus, nes jie ir toliau kartoja tas pačias klaidas.

Pralaimėjimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė apie „sėkmingą puolimą netoli Vuhledaro“. Ukrainos gynybos ministerija „trolino“ rusus, paskelbdama vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip toje vietovėje sunaikinama rusų karinė kolona.

Buvęs Rusijos sukarintų pajėgų vadas Igoris Girkinas, už akių nuteistas kalėti iki gyvos galvos už keleivinio reiso MH17 lėktuvo numušimą 2014 m., yra pavadinęs Rusijos generolus „visiškais idiotais, kurie nesimoko iš savo klaidų“.

Savo „Telegram“ kariniame tinklaraštyje I.Girkinas, naudojantis Igorio Strelkovo slapyvardį, pakartojo nuolatinę Rusijos karinės bendruomenės kritiką vadų atžvilgiu. Jis patvirtino, kad rusų pajėgos prie Vuhledaro turėjo judėti motorizuotomis ir tankų kolonomis siaurais keliais ir galiausiai susigrūdo į krūvą.

„Ukrainos artilerija šaudo itin tiksliai. Buvo prarasta daugiau kaip 30 vienetų šarvuotos technikos. Žuvo dešimtys tankistų. Žuvo dar daugiau jūrų pėstininkų, specialiųjų pajėgų ir motorizuotųjų šaulių“, – sakė IGirkinas. - Visi šie nuostoliai pasirodė esą „vienpusiški“ – ukrainiečiai puolėjus šaudė kaip šaudykloje“.

I.Girkinas pesimistiškai apibūdino pralaimėjimą prie Vuhledaro kaip Rusijos kariuomenės puolimo visame Donecko fronte pabaigą.

Tačiau ukrainiečiai neskuba švęsti pergalės, nes Rusijos pajėgos ir toliau šturmuoja ukrainiečių pozicijas prie Vuhledaro, Avdijivkos ir Bachmuto, kur ukrainiečiai ruošiasi gatvės kovoms.

„Norėčiau, kad ginklai iš mūsų partnerių ateitų greičiau, nes tai suteiktų mums galimybę ne tik apsisaugoti ir sulaikyti atakas, bet ir galutinai išstumti juos iš mūsų teritorijos“, – sakė O.Dmytraševskis.