Legiono „Rusijos laisvė“ kovotojai atskleidė ryšį su Ukrainos kariuomene ir pareiškė, kad jų operacija tęsiasi

JAV pareigūnai užfiksavo Ukrainos pareigūnų pokalbius, kuriuose jie kaltina vieni kitus dėl anksčiau šį mėnesį įvykdytos dronų atakos prieš Kremlių, rašo CNN.

Tai prisideda prie JAV vertinimų, kad už tai galėjo būti atsakinga ukrainiečių grupė, CNN sakė su žvalgyba susipažinę šaltiniai.

Tarp perimtų pokalbių yra kai kurių Ukrainos karinės ir žvalgybos biurokratijos atstovų, kurie spėja, kad operaciją vykdė Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos.

Daugiau skaitykite čia.

Joe Bideno administracija patvirtino 285 milijonų JAV dolerių vertės Nacionalinės pažangiosios priešlėktuvinės gynybos sistemos pardavimą Ukrainai, pranešė JAV valstybės departamentas.

NASAMS yra pažangi vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, kurią Ukraina veiksmingai naudojo Rusijos oro atakoms atremti ir perimti. Ukraina jau turi dvi tokias sistemas, o JAV įsipareigojo suteikti dar šešias pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą. 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Po šio naujausio pirkimo Ukraina iš viso turės devynias NASAMS.

Lapkričio mėn. gynybos sekretorius Lloydas Ostinas teigė, kad NASAMS 100 % sėkmingai perima Rusijos raketas.

Rusijos antiputiniškų grupuočių kovotojai, kurie teigia pirmadienį surengę tarpvalstybinį išpuolį pietvakarių Rusijos Belgorodo regione, paskelbė apie šį reidą ir pridūrė, kad jų operacija „tęsiasi“.

Legiono „Rusijos laisvė“ narys, pasivadinęs šaukiniu „Cezaris“, trečiadienį žurnalistams sakė, kad „šio reido poveikis buvo nuostabus“.

„Visas internetas [virte virė]“, – sakė Cezaris CNN, kalbėdamas su žurnalistais, kurie susitiko su kovotojais Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Sumų regione. 

„Rusijos savanorių korpuso“ vadas Denisas Nikitinas sakė, kad operacija Belgorode tebuvo pirmas etapas.

„Pirmąjį etapą laikome sėkmingu. Jis jau baigėsi, bet operacija tęsiasi“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Legiono „Rusijos laisvė“ karys „Cezaris“

D.Nikitinas taip pat pakomentavo savo grupės santykius su Ukrainos kariuomene.

„Viską, ką mes darome Ukrainos valstybės sienų ribose, mes, aišku, deriname su Ukrainos kariškiais, tačiau kiekvienas sprendimas, kurį priimame už sienos, už valstybės sienos, yra mūsų pačių sprendimas“, – sakė jis.

„Tai, ką darome, aišku, galime prašyti mūsų, sakykime, bendražygių, draugų pagalbos planuojant“, – sakė Nikitinas. „Jie pasakys „taip“, „ne“, „tai gera idėja“, „tai bloga idėja“. Taigi tai yra tam tikras padrąsinimas ir pagalba“.

Ukrainos vyriausybė atsiribojo nuo rusų kovotojų, sakydama, kad jie veikia savarankiškai Rusijoje.

Legionierius kovotojas Cezaris žurnalistams sakė, kad Rusijos pajėgos „per kvailai ir per lėtai“ reagavo į tarpvalstybinį išpuolį. Jis teigė, kad jo kovotojai sunaikino rusų mechanizuotą kuopą.

„Mes atnešėme jiems didelių nuostolių“, – sakė Cezaris. 

Rusijos gynybos ministerija antradienį per kasdienį brifingą tvirtino, kad jos pajėgos išstūmė užpuolikus atgal į Ukrainos teritoriją, naudodamos oro smūgius, artilerijos ugnį ir karinius dalinius. 

Paklaustas, ar pirmadienio operacija buvo plačiai reklamuojamo Ukrainos kontrpuolimo dalis, Cezaris atsakė: „Manau, kad iš dalies taip“.

Jis sakė, kad Ukrainos kariuomenė aprūpina legioną „Laisvė Rusijai“ „šaulių ginklais, artilerijos ginklais, sunkiąja technika, viskuo“.

Paklaustas apie bendrus jų misijos tikslus, Cezaris atsakė: „Tai yra labai svarbu: Mes norime išlaisvinti savo šalį... gyventi, klestėti laisvėje ir turėti galimybę save realizuoti“.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby sakė, kad Bachmutas tapo Rusijos pajėgų mėsmale.

Trečiadienį telefoninio pranešimo metu J.Kirby pažymėjo, kiek Rusijos Federacijai kainuoja kovos dėl mažo miestelio.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

„Šis puolimas (prieš Bachmutą), tiesą sakant, Rusijai kainavo siaubingai brangiai. Ir, kaip jau sakiau, tam tikra prasme tai jiems tapo mėsmale“, – „Ukrinform“ citavo Baltųjų rūmų atstovo žodžius.

Pasak K.Kirby, skaičiavimai, kuriuos Vašingtonas paskelbė apie Rusijos aukas Bachmute dar gegužės pradžioje, yra tikslūs. Tačiau nuo to laiko rusai kasdien praranda vis daugiau jėgų.

Bachmute ir priemiesčiuose tebevyksta įnirtingos kovos. Tačiau dabar, pasak eksperto Aleksandro Kovalenkos, mūšiai miestuose perėjo į artilerijos dvikovų etapą. 

Atsakydami į sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakas prie Bachmuto, rusai pradėjo dislokuoti papildomas pajėgas į flangus. 

Gynybos ministerija taip pat pastebėjo, kad per dieną sumažėjo kovų intensyvumas Bachmute ir prie miesto. Pasak gynybos ministro pavaduotojos Anos Maljar, priešas stengiasi sustiprėti flanguose ir remiasi artilerijos ugnimi, vykdo nuolatinį apšaudymą.

Žinoma, kad ukrainiečių gynėjai kontroliuoja dalį „lėktuvų“ rajono pietvakarinėje miesto dalyje.

Iš viso mūšiuose dėl Bachmuto Rusija prarado apie 100 tūkst. savo karių, prieš kelias dienas sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Rusijos savanorių korpusas“ ir legionas „Rusijos laisvė“ grįžę iš Belgorodo srities surengė spaudos konferenciją, kurioje papasakojo apie operacijos detales, rašo UNIAN.

RDK vadas Denisas-Baltasis Reksas sakė, kad po operacijos Belgorodo srityje buvo du sužeistieji, tačiau žuvusiųjų nebuvo. Greivono kontrolės punkte jie paėmė šarvuotą transporterį, šaulių ginklų ir kitos įrangos. 

„Vėl kirsdami Rusijos Federacijos sieną matome, kad karinė-politinė vadovybė tam nepasirengusi“, – sakė jis.

Jo teigimu, operacija sėkminga, nes „į Rusijos teritoriją įžengėme be kliūčių“, o Belgorodo srities gyventojai palaiko legioną.

„Neturime milžiniškų pajėgų, kad galėtume užimti visą šią teritoriją ir visiškai ją kontroliuoti. Mums tai tebėra jėgų išbandymas, ir šioje operacijoje turime karinių ir politinių tikslų. Yra trofėjų, yra sunaikinta priešo technika“, – pridūrė jis. 

Vienas iš legiono „Rusijos laisvė“ su šaukiniu „Cezaris“ vadų sakė, kad jie „galėtų pasiekti Belgorodą, jei būtų tokia užduotis“.

Jis pažymėjo, kad pirmoji Rusijos reakcija į sienos pralaužimą pasirodė tik po kelių valandų. O okupantai pradėjo šaudyti į namus ir civilius Belgorodo srityje.

„Kremliui nerūpi, ką žudyti: ukrainiečius, rusus“, – sakė kariškiai. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso.

„Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – sakė J. Stoltenbergas konferencijoje Briuselyje.

Ukraina, kurią remia NATO Rytų Europos šalys, liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ragina duoti aiškią žinią, kad ji įstos į Aljansą pasibaigus Rusijos karui.

Kyjivas pripažįsta, kad netaps Europos Sąjungos nariu, kol jo teritorijoje vyksta kovos. Tačiau jis siekia, kad aljansas neapsiribotų miglotu 2008 metų pažadu, kad vieną dieną jis prisijungs prie NATO.

„Niekas negali tiksliai pasakyti, koks bus galutinis sprendimas Vilniaus viršūnių susitikime šiuo klausimu“, – teigė J. Stoltenbergas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusija trečiadienį pranešė, kad laivais be įgulos atrėmė Ukrainos ataką prieš vieną iš jos karinių laivų Turkijos vandenyse – tai naujausias bandymas įvykdyti sabotažą, dėl kurio Maskva kaltina Kyjivą.

„Šiandien 5 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos) laiku Ukrainos ginkluotosios pajėgos trimis bepiločiais greitaeigiais kateriais nesėkmingai bandė atakuoti Juodosios jūros laivyno laivą „Ivan Churs“, – nurodė gynybos ministerija ir pridūrė, kad Rusijos laivui buvo pavesta saugoti vamzdynų infrastruktūrą Turkijos vandenyse.

Pareiškime teigiama, kad visi trys priešo laivai buvo sunaikinti ir kad ataka įvyko maždaug už 140 km į šiaurės rytus nuo Bosforo sąsiaurio.

„Juodosios jūros laivyno [laivas] „Ivan Churs“ toliau vykdo savo misiją“, – pridūrė gynybos ministerija.

Turkija iš karto neatsakė į Rusijos teiginius.

Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, Rusijos karo laivai ir orlaiviai atsidūrė kelių incidentų Juodojoje jūroje centre.

Kovo mėnesį Jungtinių Valstijų karinis dronas sudužo po incidento su Rusijos lėktuvu virš Juodosios jūros.

Susidūrimas padidino įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono bei paskatino retą JAV ir Rusijos aukštų karinių pareigūnų pokalbį telefonu.

Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ nuskendo 2022 metų balandį, Kremliui pranešus, kad laive įvyko sprogimas. Ukraina teigė, kad jos pajėgos jį numušė raketomis.

Pernai liepą Ukraina ir Rusija susitarė leisti Kyjivui eksportuoti grūdus per tris Juodosios jūros uostus, kurie buvo užblokuoti minų ir Rusijos karo laivų.

Ukraina turi sąlyginį sąrašą žmonių, kuriuos nori pašalinti. Pačioje jo viršūnėje – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Po jo – privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir kiti už invaziją į Ukrainą atsakingi asmenys, naujienų portalui „Welt“ dėstė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.

Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina turi tikslą pašalinti V.Putiną, V.Skibickis, pažymėjo, kad jis apie tai nutuokia.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Jis pastebi, kad mes prie jo artėjame, bet galbūt jis taip pat bijo, kad jį nužudys jo paties žmonės. Daugelis žmonių Rusijoje vis dar palaiko šią „specialiąją operaciją“, tačiau dėl socialinių tinklų ir telefonų žinome, kad žuvo tiek daug rusų, kad tai gąsdina žmones“, – sakė jis.

Ukrainos priešų sąrašo viršuje karaliauja V.Putinas, nes jis „koordinuoja ir sprendžia, kas vyksta“.

„Galiausiai, visi turės atsakyti už savo veiksmus. Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu suplanavo ataką ir dabar jie negali grįžti atgal“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas V.Skibickis.

Tarp taikinių jis taip pat paminėjo J.Prigožiną ir vadinamąjį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą. Pirmaisiais plataus masto karo mėnesiais jis buvo „visur“, tačiau dabar, pasak žvalgybos atstovo, jis, ko gero, suprato, kad V.Putino režimas strategiškai jau pralaimėjo.

Į sąlyginį sąrašą taip pat įtrauktas Rusijos invazijos vadas Sergejus Surovikinas ir Rusijos vadai, kurie į Ukrainą įžengė manydami, kad dalyvaus parade, sakė V.Skibickis.

Kadras iš vaizdo įrašo/Jevgenijus Prigožinas „Wagner“ samdinių kapinėse

„Mes kariaujame ir tai yra mūsų priešai. Jei svarbi figūra jiems gamina ir finansuoja ginklus, tai jo pašalinimas išgelbėtų daugelio civilių gyvybes... Pagal tarptautines konvencijas tai yra teisėtas taikinys“, – tvirtino Ukrainos žvalgybos pareigūnas.

Anksčiau Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad V.Putinas yra teisėtas Ukrainos taikinys. Ukrainos žvalgybos pareigūnas išreiškė nuomonę, kad teoriškai įmanoma pašalinti Rusijos lyderį, tačiau pabrėžė,  kad nemato galimybių tai padaryti.

Su jam įprasta ironija K.Budanovas taip pat pažymėjo, kad V.Putinas sunkiai serga, tačiau „prieš mirtį jis dar spės pamatyti Ukrainos pergalę“.

Ukraina negalės įstoti į NATO, kol šalyje vyksta karas, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Manau, kad visi suprato, jog tapti nare karo įkarštyje nėra darbotvarkėje“, – sakė jis Jungtinių Valstijų Vokietijos Maršalo fondo organizuotame renginyje Briuselyje.

„Klausimas yra tai, kas bus, kai karas baigsis“, – pridūrė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas paskelbė, kad netrukus Kyjivas iš Vokietijos sulauks daugiau nei šimto „Leopard 1“ tankų.

„110 „Leopard 1A5“. Netrukus“, – tviteryje rašė ambasadorius, pridėdamas nuotrauką prie vieno iš tankų ir vaizdo įrašą iš remonto dirbtuvių.

O.Makejevas nepateikė jokių detalių, tačiau tikėtina, kad tai yra tie tankai, apie kuriuos vasario mėnesį paskelbė Nyderlandai kartu su Vokietija ir Danija.

Tuomet buvo teigiama, kad bus pristatyta 100 tankų, o vėliau pasirodė informacija apie 80 vienetų.

Balandžio 28 d. buvo pranešta, kad ukrainiečių tankistai jau pradėjo mokymus su tankais „Leopard 1“.

Gegužės pradžioje Danijos ekonomikos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad tankai „Leopard 1“ bus parengti dislokavimui Ukrainoje iki birželio 1 d.

Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasirodžius pranešimams apie tai, kad prie Turkijos krantų buvo pasikėsinta į Rusijos žvalgybinį laivą „Ivan Churs“, į juos sureagavo Rusijos gynybos ministerija ir pareiškė, kad tai buvo nesėkminga Ukrainos ataka jūriniais dronais.

„Šiandien 5.30 val. Ukrainos ginkluotosios pajėgos trimis bepiločiais greitaeigiais kateriais nesėkmingai atakavo Juodosios jūros laivyno laivą „Ivan Churs“. Jis vykdo užduotis, kuriomis siekiama užtikrinti dujotiekių „Turkish Stream“ ir „Blue Stream“ eksploatavimo saugumą Turkijos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Visi priešo kateriai buvo sunaikinti ugnimi iš standartinės Rusijos laivo ginkluotės už 140 km į šiaurės rytus nuo Bosforo sąsiaurio. Juodosios jūros laivyno laivas „Ivan Churs“ toliau vykdo savo užduotis“, – priduriama pranešime.

Naujienų portalas „Defense Express“/Rusijos žvalgybos laivas „Ivan Churs“

Rusijos propagandistai jau kelias savaites trimituoja, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas par raketų ataką buvo sunkiai sužeistas ir, greičiausiai, negalės tęsti tarnybos.

Iš pradžių programišių grupės „Joker DNR“ atstovas teigė, kad kariuomenės vadas gegužės mėn. buvo sunkiai sužeistas per raketos smūgį į Ukrainos štabą.

Tuomet internete ėmė plisti informacija apie tai, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas yra „kritinės būklės pagrindinėje karinėje ligoninėje, kur vyksta kova dėl jo gyvybės“, neva po to, kai buvo sužeistas.

Trečiadienį Rusijos valstybinė propagandinė agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad V.Zalužnas gegužės pradžioje Chersono srityje, Posad-Pokrovskės kaimo rajone buvo sunkiai sužeistas į galvą ir patyrė daug skeveldrinių žaizdų po to, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos raketomis smogė vadovavimo punktui.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas

Šaltinis Rusijos kariuomenėje, kuris esą tai sužinojo iš agento Ukrainos kariuomenės vadovybėje, agentūrai tvirtino, jog po minėtos atakos V.Zalužnas buvo nuvežtas į Mykolajivą, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba, o paskui jis buvo išsiųstas į Kyjivo karinę ligoninę, kur jam buvo atlikta sudėtinga galvos operacija.

Naujienų portalas „RBC-Ukraine“ atkreipė dėmesį, kad V.Zalužnas gegužės 10 d. negalėjo dalyvauti NATO karinio komiteto posėdyje per vaizdo ryšį, motyvuodamas „įtempta operatyvine situacija vietoje“.

Nepaisant kontroversiškų pareiškimų, Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar televizijos kanalui „1+1“ tvirtino, jog su vyriausiuoju kariuomenės vadu telefonu kalbėjosi pirmadienio naktį.

Ji pažymėjo, kad štabo viršininkas „yra vietoje“ ir „dirba savo darbą“.

„Jie rašo skirtingus dalykus... Net kad jis geria... Tai yra nesąmonė. Kariuomenėje labai griežta drausmė. Jie net kavos negeria, kad save stimuliuotų. Jie turi visiškai kitokias užduotis. Ir tai tiesiog juokinga skaityti. Bet rusai turi rusišką logiką“, – pridūrė H.Maliar.

Trečiadienį V.Zalužnas socialiniuose tinkluose pranešė, jog telefonu kalbėjosi su Jungtinių pajėgų Europoje vadu JAV generolu Christopheriu Cavoliu, su kuriuo aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir naujos kartos naikintuvų F-16 pritaikymą.

Trečiadienį po pietų Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis taip pat nurodė, jog surengė Vyriausiojo kariuomenės štabo posėdį. Pranešta, kad vienas iš jo dalyvių buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas V.Zalužnas bei kiti.

Apie tai, neigdamas rusų paskleistus gandus, parašė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„2023-05-24 10.00 Ukrainos prezidentas, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Volodymyras Zelenskis išklausė ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno ir kitų narių pranešimus“. O.Danilovas savo tviterio žinutę iliustravo mirksinčia šypsenėle.

Rusija trečiadienį paskelbė, kad penki užsieniečiai, kovoję Ukrainos pajėgų pusėje, gegužės 31 dieną bus teisiami dėl su terorizmu susijusių kaltinimų.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad trys britai, Švedijos pilietis ir kroatas kaltinami kovoję kartu su Ukrainos pajėgomis, įskaitant Azovo pulką, kuris kovojo su rusais pietinio Mariupolio uostamiesčio apgulties metu.

Rusijos paskirta Krymo valdžia trečiadienį pranešė, kad aneksuotame pusiasalyje nacionalizuoja daugiau Ukrainos turto, įskaitant Ukrainos pirmosios ponios butą ir oficialų Krymo totorių mažumos pastatą.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį pusiasalį, o praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą iš įvairių krypčių, įskaitant Krymą pietuose.

„Krymas toliau nacionalizuoja Rusijos priešų turtą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Kremliaus paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas.

„Keletas objektų perduodami respublikos nuosavybėn“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymas

S.Aksionovas sakė, kad tarp jų yra ir butas istoriniame Jaltos kurorte, priklausantis Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio žmonai Olenai Zelenskai.

Jis taip pat teigė, kad nacionalizavimo banga palies pastatą Simferopolio mieste, priklausantį Krymo totorių musulmonų mažumos atstovybei – Medžlisui.

Po Krymo aneksijos Rusija uždraudė Medžliso veiklą, paskelbusi jį ekstremistine organizacija, ir nuo to laiko yra įkalinusi bendruomenės narių.

S.Aksionovas nepateikė daugiau informacijos apie tai, koks kitas turtas nacionalizuojamas.

Vasarį Rusijos pareigūnai irgi buvo paskelbę apie nacionalizavimo bangą.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad proukrainietiškų kovotojų, pirmadienį surengusių reidą Rusijos pasienio regione, panaudota JAV pagaminta karinė technika žymi didėjantį Vakarų įsitraukimą į Ukrainos konfliktą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Antradienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad sutriuškino kovotojus, kurie praėjusią dieną šarvuočiais atakavo Rusijos pasienio regioną Belgorodą, nukovė daugiau kaip 70 „ukrainiečių nacionalistų“, o likusius išstūmė atgal į Ukrainą.

Ji sakė, kad sunaikino keturis šarvuočius ir penkis pikapus, kad atremtų vieną didžiausių įsiveržimų į Rusijos teritoriją iš Ukrainos nuo tada, kai Maskva prieš 15 mėnesių pradėjo vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.

Rusijos gynybos ministerijos paviešintoje filmuotoje medžiagoje, kurioje užfiksuotos kai kurios sunaikintos transporto priemonės, matyti JAV pagaminta karinė technika, pavyzdžiui, kariniai sunkvežimiai „Humvee“.

„AFP“/„Scanpix“/Partizanų Belgorode palikta karinė transporto priemonė

Agentūra „Reuters“ galėjo patvirtinti vaizdo įraše parodytų apgadintų transporto priemonių buvimo vietą ir aplinkines detales.

Vėliau agentūra patikslino, kad gynybos ministerijos vaizdo įraše parodytos apgadintos transporto priemonės yra Graivorone, Rusijos mieste, esančiame maždaug už 5 km nuo sienos su šiaurės rytų Ukraina.

Pastatai, tvoros, kelių išsidėstymas, reljefas ir medžių linijos sutapo su vietovės palydovinėmis nuotraukomis ir patvirtinančiais vaizdo įrašais iš tos pačios vietovės.

Jungtinės Valstijos, didžiausios Ukrainos karinės įrangos tiekėjos, sumenkino pranešimus, kad per reidą buvo naudojama amerikiečių gamybos karinė įranga.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris antradienį sakė, kad šiuo metu „skeptiškai vertina šių pranešimų tikrumą“.

„Kalbant bendresniu principu..., mes neskatiname ir nesudarome sąlygų smūgiams Rusijos viduje, ir tai aiškiai nurodėme. Tačiau, kaip taip pat sakėme, Ukraina pati sprendžia, kaip vykdyti šį karą.“

Ukrainos vyriausybė paneigė bet kokį vaidmenį šiame reide, dėl kurio atsakomybę prisiėmė dvi antikremliškos ginkluotos grupuotės, sudarytos iš Rusijos piliečių, kovojančių už Kyjivą prieš savo tėvynainius. Jų vadovybėje yra kraštutinių dešiniųjų veikėjų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pažadėjo, kad Maskva greitai ir „itin griežtai“ atsakys į bet kokius naujus Ukrainos kariškių tarpvalstybinius reidus.

„Mums ne paslaptis, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekiama vis daugiau ir daugiau įrangos“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Ne paslaptis, kad ši įranga naudojama prieš mūsų pačių kariuomenę. Ir mums ne paslaptis, kad tiesioginis ir netiesioginis Vakarų šalių dalyvavimas šiame konflikte auga sulig kiekviena diena. Mes darome atitinkamas išvadas“.

Trečiadienį Japonija surengė ceremoniją, skirtą pažymėti savo žadėto karinės paramos paketo Ukrainai perdavimą.

Jį sudaro apie 100 karinių transporto priemonių, nes Tokijas siekia suteikti įrangos, kuri galėtų būti plačiau naudojama kariniams tikslams nei ankstesnės šalmų ir apsauginių kostiumų siuntos.

Gynybos ministerijoje vykusioje ceremonijoje, kurioje buvo eksponuojami du pusės tonos sunkvežimiai, Japonijos gynybos viceministras Toshiro Ino Ukrainos ambasadoriui Sergejui Korsunskiui įteikė dokumentą, kuriame išvardyti trys dovanojamų transporto priemonių tipai, pranešė naujienų agentūra AP.

„Tikimės, kad invazija kuo greičiau baigsis ir grįš taikus kasdienis gyvenimas, – sakė T.Ino. – Iki tol teiksime tokią paramą, kokią tik galėsime.“

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos ambasadorius Sergejus Korsunskis ir Japonijos gynybos viceministras Toshiro Ino

Ši dovana, į kurią taip pat įeina 30 tūkst. maisto davinių, skiriama tuo metu, kai Japonijos vyriausybė siekia sušvelninti karinės įrangos perdavimo požiūrį pagal naują nacionalinio saugumo politiką. Ji nurodo, kad šalies kariuomenei suteikiamas didesnis puolamojo pobūdžio vaidmuo, taip iš esmės atsisakant po Antrojo pasaulinio karo galiojusio tik savigynos principo.

Nuo praėjusių metų, kai prasidėjo Rusijos invazija, Japonija suteikė Ukrainai neperšaunamų liemenių, šalmų, dujokaukių, apsauginių kostiumų, nedidelių bepiločių orlaivių ir maisto davinių.

Trečiadienį paskelbtoje naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad karas Ukrainoje neproporcingai veikia vyresnio amžiaus žmones, ypač pagyvenusias moteris ir neįgaliuosius, bei pažeidžia jų žmogaus teises, paskelbė CNN. 

„Karo veiksmai, civilinės infrastruktūros naikinimas ir suniokota Ukrainos ekonomika labai pakenkė vyresnio amžiaus žmonių žmogaus teisėms“, – teigiama Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje, parengtoje remiantis JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje darbu. 

„Man buvo taip baisu girdėti, kaip seni žmonės naktimis verkia ir dejuoja ne iš skausmo, o dėl to, kad yra alkani“, – ataskaitoje cituojamas vienas iš Hostomelio miesto gyventojų, pasakojęs apie padėtį mieste 2022 m. 

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos gyventoja

„Vyresnio amžiaus žmonės tiesiogiai nuo karo veiksmų nukentėjusiose vietovėse abiejose fronto linijos pusėse ne tik susidūrė su tiesiogine grėsme savo gyvybei, bet ir kentėjo nuo maisto trūkumo, netinkamų gyvenimo sąlygų, elektros energijos tiekimo sutrikimų, vandens tiekimo nutraukimo, sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų ir pensijų (dažnai tai vienintelė jų pajamų forma) neprieinamumo“, – dėstoma ataskaitoje.

„Visi šie veiksniai smarkiai padidino jų pažeidžiamumą ir pakenkė jų teisei į orų gyvenimą, ypač žiemą. Ypač nukentėjo lėtesnės reakcijos ir riboto judrumo asmenys.“ 

JT duomenimis, ketvirtadalis Ukrainos gyventojų yra vyresni nei 60 metų, o daugiau nei 1,7 mln. žmonių yra vyresni nei 80 metų.

Nors vyresnio amžiaus žmonės jau prieš prasidedant karui buvo pažeidžiami, „dėl Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo labai pablogėjo jų žmogaus teisės, ypač teisė į gyvybę, socialinę apsaugą, tinkamą būstą ir sveikatą“, – teigė JT. 

Jungtinių Tautų organizaciją vėl paragino Rusiją „nedelsiant nutraukti ginkluotą puolimą ir išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Ukrainos tarptautiniu mastu pripažintų sienų“, taip pat imtis priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendintos ir gerbiamos visų Rusijos kontroliuojamų teritorijų gyventojų, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, „teisės į gyvybę, sveikatą ir tinkamą gyvenimo lygį“. 

JT taip pat paragino tarptautinę bendruomenę „imtis priemonių, kad būtų užtikrintas visapusiškas dėmesys pagyvenusiems asmenims ir jų rėmimas vykdant pagalbos ir atstatymo programas“.

Ukrainos gynybos šaltinis CNN trečiadienį atskleidė, kad Kyjivas buvo iš anksto įspėtas apie tarpvalstybinį reidą Belgorode, kurį surengė legionas „Rusijos laisvė“ ir Rusijos savanorių korpusas.  

„Ukrainos viduje tarptautinių kovotojų veiksmus koordinuoja gynybos žvalgyba, – tvirtino šaltinis. – Kalbant apie šią konkrečią operaciją [Belgorodo srityje], ji vyko už Ukrainos ribų, tačiau Ukraina buvo įspėta apie jos ketinimus.“

Prieš Vladimirą Putiną nusistačiusi Rusijos piliečių grupė, kuri palaiko ryšius su Ukrainos kariuomene, prisiėmė atsakomybę už pirmadienį įvykdytą išpuolį Rusijos pietvakariniame Belgorodo regione, kuris ribojasi su šiaurės rytų Ukraina.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė apie išpuolio tyrimą susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Gyvenamieji ir administraciniai pastatai bei civilinė infrastruktūra buvo apšaudyti iš minosvaidžių ir artilerijos. Dėl šių nusikalstamų veiksmų buvo sužeisti keli civiliai gyventojai“.

Pasak gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, naktį į kai kurias regiono dalis smogė bepiločiai orlaiviai, dėl to devyni žmonės buvo paguldyti į ligoninę.

Aukščiausi Ukrainos kariuomenės vadai tvirtina, kad kovos dėl Bachmuto dar nesibaigė.

Tankų brigada, dirbanti aplink gynybines linijas netoli miesto, sako, kad Rusija „sunaikino Bachmutą“, bet „jo neužėmė“, rašo britų naujienų portalas „Sky News“.

Nors Maskva tvirtina, kad Rusijos pajėgos užėmė miestą, vietoje esantys ukrainiečiai sako, kad kelias, vedantis į Bachmutą, tebėra „kovų zona“.

„Jie sunaikino Bachmutą, bet jo neužėmė. Dalis jo yra pilkoji zona, o dalis teritorijos, t. y. kelias į Bachmutą iš Kostantynivkos, yra kovų zona“, - sakė Ukrainiečių vadas Jevhenas „Adamas“ Meževikinas.

Jis sakė, kad planuojama „išvaduoti“ kiekvieną Rusijos okupuotą miestą – pridūrė, kad Bachmute Ukrainos pajėgos turi „apsupti jį iš šonų ir užblokuoti“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Antradienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sakė, kad Kyjivo pajėgos padarė nedidelę pažangą miesto pakraštyje.

Ji sakė, kad Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja pietvakarinį miesto pakraštį ir kad kovos tęsiasi priemiesčiuose, Rusijos flanguose. 

Nors Ukraina dabar kontroliuoja tik nedidelę miesto dalį, Kyjivas teigia, kad jo kariai atliko pagrindinį vaidmenį Rusijos pajėgų išsekimo strategijoje ir tęs kovą.

Rusijos nacionalistas, Ukrainos vadovybės apkaltintas terorizmu, Igoris Strelkovas-Girkinas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė savo nuomonę apie prie Bachmuto kovojančios privačios karinės grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino pareiškimą dėl jo samdinių nuostolių.

J.Prigožinas viešai pripažino, kad žuvo 20 tūkst. „Wagner“ samdinių, tačiau I.Strelkovas-Girkinas turi kitokią statistiką.

Anot jo, „Wagner“ nuostoliai per pusmetį trukusią operaciją, kuri baigėsi Bachmuto šturmu, buvo bent jau pusantro karto didesni, todėl jis nusprendė išsamiai išanalizuoti J.Prigožino pateiktus skaičius.

Rusijos nacionalistas priminė, jog „Wagner“ vadas tvirtino, kad į jo grupuotę iš kolonijų pateko 50 tūkst. belaisvių, pasak jo, 10 tūkst. vėliau buvo nužudyti. Nepaisant to, pažymi I.Stelkovas-Girkinas, pats J.Prigožinas anksčiau teigė, kad 26 tūkst. kalinių buvo amnestuoti ir grįžo namo –  „Tad kur dingo kiti 14 tūkst.?“

Tikriausiai dalis jų dingo be žinios, „o tai prilygsta 99 proc. mirčiai“, pažymėjo „Wagner“ kritikas. Tačiau dauguma greičiausiai yra sunkiai sužeisti ir suluošinti. Jie negrįš į tarnybą.

„Taigi. Iš 50 tūkst. samdinių beveik kas antras buvo „negrįžtamai prarastas“... Taigi, „Wagner“ patirti neatitaisomi nuostoliai pakeliui iš Popasnos į vakarinį Bachmuto pakraštį – 40 tūkst. žmonių. Prie to reikėtų pridėti ir prie „Wagner“ prijungtų Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių nuostolius. Jie taip pat dideli, be jokios abejonės“, – sakė I.Girkinas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas, Ukrainos vadovybės apkaltintas terorizmu, Igoris Strelkovas-Girkinas

Jis taip pat pakomentavo J.Prigožino duomenis apie tariamus „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius“ mūšyje dėl Bachmuto. Ukrainos priešininko nuomone, kad „Wagner“ vado skaičiavimai yra „šiek tiek perdėti“.

Net jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš tiesų šioje srityje prarado apie 50 tūkst. karių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai yra tokie patys.

I.Girkino apskaičiavimais, atsižvelgiant į viešai skelbiamus duomenis, „Wagner“ gretose liko apie 19 tūkst. samdinių. O nauji kovotojai į jo pajėgas jungiasi nenoriai.

„Jis mus dar nudžiugins daugybe visiškai slaptų duomenų, kuriuos atskleidus mes (ir ypač aš) būsime atleisti nuo pareigos tylėti apie mūsų laukinius nuostolius su labai menku rezultatu... Jei tik Rusijos gynybos ministerijoje atsirastų dar vienas kretinas, kuris įgarsintų mūsų laukinius (ir jau visiškai neefektyvius) nuostolius nesibaigiančiuose ir bevaisiuose mūšiuose prie Avdijivkos...“, – nebaigė minties I.Girkinas.

Trečiadienį „Wagner“ vadovas J.Prigožinas pripažino, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didžiulių nuostolių – daug didesnių nei Afganistane.

„Zuma press“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Pasak jo, Bachmute žuvo vienodas skaičius samdinių belaisvių ir „Wagner“ karių – iš viso esą 20 000 lavonų. Siekiant, kad ši informacija nesukeltų sprogimo Rusijos visuomenėje, samdinių lyderis iškart pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai esą kelis kartus didesni.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išvyko dviejų dienų darbo vizito į Rusiją, trečiadienį pranešė jo spaudos tarnyba.

Tikimasi, kad A.Lukašenka dalyvaus Eurazijos ekonomikos forume ir trečiadienį kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka

Ketvirtadienį vyksiančiame Eurazijos ekonominės tarybos aukščiausiojo lygio susitikime Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) šalių vadovai svarstys sprendimų dėl Eurazijos ekonominės integracijos plėtros strateginių krypčių įgyvendinimo ir apibendrins sąjungos tarptautinės veiklos rezultatus, pranešė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba.

Kremlius anksčiau žurnalistams patvirtino, kad V.Putinas turėtų surengti derybas su A.Lukašenka Aukščiausiosios Eurazijos ekonominės tarybos rėmuose.

A.Lukašenka buvo vienas iš nedaugelio užsienio šalių vadovų, dalyvavusių gegužės 9 d. Maskvoje vykusiame kariniame parade, tačiau vėliau susirgo.

Valstybinės Rusijos atominės energetikos agentūros „Rosatom“ ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovai susitiko Pekine ir aptarė „klausimus, susijusius su TATENA darbu“ Zaporižios atominėje elektrinėje (AE), teigiama bendrovės „Rosatom“ išplatintame pranešime. 

Tvirtinama, kad susitikimas įvyko Pekine, nes „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas buvo Rusijos ministrą pirmininką Michailą Mišustiną į Kinijos sostinę lydinčios delegacijos narys.

Savaitės pradžioje TATENA vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad praradus išorinį maitinimą Zaporižios elektrinė buvo „labai pažeidžiama“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA atstovas prie Zaporižios atominės elektrinės

Nuo 2022 m. kovo mėn. elektrinę yra užėmusios Rusijos pajėgos.

„Zaporižios atominė elektrinė šį rytą septintą kartą per konfliktą neteko visos išorinės elektros energijos, todėl yra priversta pasikliauti avariniais dyzeliniais generatoriais, branduolinės saugos padėtis elektrinėje itin pažeidžiama. Turime susitarti, kad elektrinė būtų apsaugota dabar – tokia padėtis negali tęstis“, – pirmadienį tviteryje rašė M.Grossi.

Ukrainos energetikos bendrovė „Ukrenerho“ vėliau pirmadienį pareiškime paskelbė, kad elektros tiekimas buvo atnaujintas.

Pasak „Ukrenergo“, elektrinė buvo atjungta nuo tinklo po to, kai ją maitinanti aukštos įtampos linija buvo viena iš tų, kurios buvo pažeistos ankstyvą rytą per Rusijos puolimą Dniepro regione į šiaurę nuo Zaporižios.

Anksčiau šį mėnesį Maskva įsakė evakuoti gyventojus iš Rusijos okupuotų teritorijų, esančių netoli atominės elektrinės, o tai paskatino Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros instituciją išsakyti susirūpinimą dėl saugumo ir apibūdinti padėtį kaip „vis labiau nenuspėjamą“.

Ukraina tiria įtariamą Baltarusijos vaidmenį vykdant priverstinę vaikų deportaciją iš laikinai okupuotų teritorijų, naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.

Šis pareiškimas buvo atsakas į Baltarusijos opozicijos pranešimus, kad 2 150 ukrainiečių vaikų, įskaitant našlaičius nuo 6 iki 15 metų, buvo išvežti į vadinamąsias sveikatos stovyklas ir sanatorijas Baltarusijoje.

A. Kostinas pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl daugiau kaip 19 000 vaikų iš okupuotų Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono ir Charkivo sričių priverstinio perkėlimo (deportavimo), taip pat ir į Baltarusiją.

„Šiuo metu minėtoje baudžiamojoje byloje tiriamas ukrainiečių vaikų išvežimo iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų į vadinamąsias „sveikatos stovyklas“ Baltarusijoje faktas ir aplinkybės“, – sakoma pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/Vyriausiasis Kyjivo prokuroras generolas Andrijus Kostinas

Baltarusijos opozicijos pranešime pažymima, kad pirmoji maždaug 350 vaikų grupė iš okupuotos Donecko srities atvyko rugsėjo pradžioje, o antroji ir trečioji – rugsėjo pabaigoje ir spalio viduryje. Papildomos deportacijos buvo vykdomos šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Teigiama, kad iš Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų vaikai autobusais buvo vežami į Rusiją, o iš ten traukiniu – į Baltarusiją.

Kartu opozicija teigia, kad Lukašenka asmeniškai įsakė vežti našlaičius į Baltarusiją ir palengvino jų atvykimą, teikdamas finansinę ir organizacinę paramą.

Londono universitetinio koledžo docentė ir vaiko teisių teisės specialistė Julia Ioffe sakė, kad jei tai pasitvirtins, Baltarusija „labai tikėtina“, kad pažeidė Vaiko teisių konvenciją. Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą jos veiksmai gali būti pripažinti nusikaltimu žmoniškumui.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės trečiadienį didele balsų dauguma pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, taip dar kartą parodydamos paramą Kyjivui.

Ženevoje susirinkusios PSO valstybės narės 80 balsų „griežčiausiai pasmerkė besitęsiančią Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat plataus masto išpuolius prieš civilius gyventojus ir svarbią civilinę infrastruktūrą“.

Prieš tokį pareiškimą balsavo devynios narės, dar 52 susilaikė. 

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmininkavo naujausiam Vyriausiojo kariuomenės štabo posėdžiui. Jo dalyviai aptarė kariuomenės perėjimą prie naujų orlaivių, pranešė Ukrainos prezidento kanalas susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Posėdžio metu, kuriame dalyvavo vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, Rytų karinės grupės vadas Oleksandras Syrskis, Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas ir kiti kariuomenės vadai ypatingas dėmesys buvo skirtas aviacijai ir kariuomenės perėjimui prie naujų orlaivių.

„Pradėjome rengti išsamią mūsų aviacijos plėtros koncepciją, atsižvelgdami į perėjimą prie naujų tipų orlaivių. Nauja organizacinė struktūra, pilotų ir personalo mokymas, būtina infrastruktūra, logistika ir pan.“, – teigė Ukrainos lyderis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

Anksčiau pranešta, kad kelios šalys yra pareiškusios esančios pasirengusios prisijungti prie aviacijos koalicijos, kad aprūpintų Ukrainą moderniais orlaiviais ir pilotų mokymais. Tarp jų: Kanada, Nyderlandai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Danija, Portugalija ir kitos.

Savaitgalį vykusiame aukščiausiojo lygio G-7 susitikime JAV prezidentas Džo Baidenas pareiškė, kad pritaria Ukrainos pilotų mokymui naudotis F-16 lėktuvais ir kovinių lėktuvų reeksportui.

Savaitės pradžioje Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pranešė, kad Ukrainos pilotų mokymas dirbti su F-16 jau prasidėjo. Jo nuomone, Ukraina lėktuvus gaus artimiausiu metu.

Tuo tarpu Pentagono atstovai išreiškė nuomonę, jog naikintuvų F-16 perdavimo Ukrainai procesas geriausiu atveju gali užtrukti kelis mėnesius, o kiti pareigūnai mano, kad tai – ilgalaikis klausimas.

Trečiadienį į Kyjivą atvyko Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as, kur susitiko Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu, pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

„Prezidentas Putinas turi suprasti, kad jis negali laimėti šio neteisėto karo, kurį jis pradėjo, nesvarbu, kiek Rusijos karių jis pasiųs į mirtį dėl savo ego ir imperinių ambicijų. Jam nepavyks, o tarptautinė bendruomenė tik dar labiau sustiprės priešindamasi šiai agresijai“, – užtikrinai teigė B.Wallace'as.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos teisė į savigyną, kurią užtikrina Jungtinių Tautų Chartija, yra neginčijama. Tuo pat metu rusai, nepaisydami visų tarptautinių įstatymų ir Ženevos konvencijos, ir toliau sąmoningai ginklais atakuoja Ukrainos gyventojus.

„AP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius pažymėjo, kad Rusija jau pradeda suprasti, jog Ukrainos partneriai palaikys Ukrainos teisę į savigyną ir padės visais įmanomais ginklais, įskaitant tankus, raketas „Storm Shadow“.

Britų gynybos atstovas pridūrė, kad sąjungininkai visada stovės petys į petį su Ukraina ne tik atremdami Rusijos agresiją, bet ir po karo.

Jungtinė Karalystė buvo viena iš pirmųjų šalių, parėmusių Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje. Londonas aprūpino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ginklais ir įranga, įskaitant tankus „Challenger“ ir ilgojo nuotolio raketas.

Jungtinė Karalystė kartu su Nyderlandais pirmosios prisijungė prie aviacijos koalicijos, kurios tikslas apmokyti ukrainiečių pilotus skraidyti koviniais lėktuvais F-16 ir, galiausiai, perduoti naikintuvų Ukrainai.

Šiuo metu nėra jokių rimtų Ukrainos ir Rusijos derybų perspektyvų, nes Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui nerūpi jo kariuomenės nuostoliai, naujienų portalui „RBC-Ukraine“ tvirtino buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainoje Kurtas Volkeris.

Analizuodamas Rusijos vadovo elgesį, K.Volkeris pažymėjo, kad V.Putinas tikrai neketina nutraukti karo.

„Manau, visi matome, kad Vladimiras Putinas neketina nutraukti kovos, jei klausotės, ką jis sako, stebite, kaip jis elgiasi, ką daro. Jam nerūpi, kiek rusų jis pražudys. Jis ketina tęsti kovą“, – teigė buvęs JAV specialusis įgaliotinis Ukrainoje.

„AFP“/„Scanpix“/Buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainoje Kurtas Volkeris

Jo nuomone, abiejų šalių derybų perspektyvos gali atsirasti tik po visiškos pergalės prieš Rusijos karius.

„Tada, manau, gali atsirasti galimybė sudaryti taikos sutartį. Tačiau pirmiausia jie turi būti nugalėti“, – aiškino K.Volkeris.

Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iki gegužės 24 d. ryto Rusijos kariuomenė neteko 204 760 kovotojų, o per pastarąją parą buvo likviduota dar apie 400 Rusijos karių.

JAV prezidento Joe Bideno teigimu, vien Bachmute, kuris jau daugiau kaip aštuonis mėnesius yra karo veiksmų epicentras, Rusija neteko daugiau kaip 100 tūkst. savo karių.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pasaulio lyderiai prieš visišką Rusijos invaziją daug valandų derėjosi su V.Putinu, kad išvengtų katastrofos. Tačiau diktatorius nusprendė pasirinkti kitą kelią. 

Leidinio „The New York Times“ žurnalistas Michaelis Schwirtzas iškėlė klausimą, kas iš tikrųjų yra „Rusijos laisvės“ legionas? 

Teigiama, kad šis savanorių dalinys buvo įkurtas praėjusių metų rugpjūtį, kad Kremliaus karui Ukrainoje besipriešinantys rusai galėtų imtis ginklų ir kovoti kartu su ukrainiečiais.

Manoma, kad Kremliui priešiškai nusiteikę rusų savanoriai kovojo prie fronto linijos Ukrainoje – daugiausia Bachmute ir jo apylinkėse.

Situacija pasikeitė šią savaitę, kai grupė paskelbė, kad jos kovotojai kartu su rusais iš kitos grupės, vadinamos Rusijos savanorių korpusu, kirto sieną į Rusijos Federacijos Belgorodo regioną ir „išvadavo“ kelias gyvenvietes.

Antradienį Laisvosios Rusijos legionas pareiškė, kad kovos Belgorodo srityje tęsiasi, nors Rusijos gynybos ministerija teigė, kad visi kovotojai, kurie nebuvo nukauti, buvo išstumti atgal į Ukrainą.

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Tai pirmoji legiono operacija Rusijos teritorijoje, o ateityje mūsų veiksmų mastas tik didės“, – trumpojoje žinutėje žurnalistui sakė „Cezariu“ pasivadinęs Rusijos kovotojas, kuris dalyvavo išpuolyje.

Tačiau kol kas Ukrainos kariuomenės įsitraukimas į šią operaciją nėra aiškus.

„The New York Times“ pažymėjo, kad „Rusijos laisvės“ legionas veikia po Ukrainos tarptautinio legiono skėčiu – kovinėmis pajėgomis, kurioms priklauso daliniai, sudaryti iš amerikiečių ir britų savanorių, taip pat baltarusių, gruzinų ir kitų. Jį prižiūri Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o jam vadovauja ukrainiečių karininkai.

Su žurnalistu kalbėjęs aukšto rango Ukrainos pareigūnas, tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė atlieka daugiausia pagalbinį vaidmenį, saugodama Ukrainos sieną šioje teritorijoje Rusijos kontratakos atveju.

Jo teigimu, nė vienas Ukrainos kovotojas nebuvo įžengęs į Rusijos teritoriją.

Rusų, kovojančių už Ukrainą, motyvacija yra įvairi, pabrėžė M.Schwirtzas. Šių metų pradžioje duotuose interviu kai rusai sakė, kad prasidėjus karui jau gyveno Ukrainoje ir jautė poreikį ginti priimtą tėvynę. Kiti, dažnai neturintys karinės patirties, į Ukrainą atvyko prasidėjus karui ir užsirašė į kovą.

Prisijungti nėra lengva, sakė rusų kovotojai. Užpildę išsamią paraišką, jie praeina kelis patikrinimų etapus ir pereina patikrinimą poligrafu. Tarp ukrainiečių vyrauja didelis nepasitikėjimas.

Ukrainos pareigūnai anksčiau teigė, kad Rusijos žvalgybos agentai kelis kartus bandė įsiskverbti į Laisvosios Rusijos legioną.

Antradienį Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad kovotojai buvo nustumti atgal ir kad žuvo dešimtys žmonių.

Tačiau „Cezaris“ atšovė, kad antradienį kovos tęsėsi visą dieną ir buvo sunaikinta viena rusų pėstininkų kuopa. Jo teiginių nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas tikino, kad kariškiai laukia patvirtinimo, įskaitant vaizdo įrašus iš bepiločių orlaivių, apie rusų pėstininkų kuopos likimą.

Naujienų portalas „RBC-Ukraine“ atkreipė dėmesį, kad trečiadienį ryte susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose sparčiai plito informacija apie tai, kad prie Turkijos pakrantės buvo užpultas Rusijos žvalgybinis laivas „Ivan Churs“.

Teigiama, kad jam plaukiant Bosforo sąsiauriu jį užpuolė trys jūriniai dronai. „Telegram“ kanalas „Ukraina dabar“ pranešė, kad laivas ir įgula nenukentėjo. 

„Ivan Churs“ yra moderniausias Rusijos laivyno žvalgybinis laivas. Jis vykdo ryšių, laivyno valdymo, radijo žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis. Laivo įranga aptinka radijo signalus visuose dažnių diapazonuose ir nustato jų šaltinį.

VIDEO: Virš Krymo tilto buvo pastebėti tiršti dūmai, Rusijos pajėgos staiga jį uždarė

Virš Krymo tilto buvo pastebėti tiršti dūmai, Rusijos pajėgos staiga jį uždarė

Po žinios apie išpuolį prieš Rusijos laivą Krymo okupacinė valdžia tiltą staigą uždarė, tvirtindama, kad vyksta „karinės pratybos“.

Socialiniuose tinkluose pradėta platinti filmuota medžiaga, kurioje matyti virš Krymo tilto kylantys tiršti dūmai. Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas pareiškė, kad tai esą yra „Rusijos karinių pratybų rezultatas“.

Tamano kelių administracija patikino, kad dūmai, pastebėti toje vietoje, kyla dėl treniruočių.

Iš pradžių tiltas buvo uždarytas. Tačiau praėjus porai valandų po žinios apie uždarymą, eismas buvo atnaujintas

Artėjant Ukrainos pajėgų kontrpuolimui, rusai jaučiasi vis mažiau saugūs pusiasalyje. Anksčiau pranešta, kad jie planuoja pabėgimą iš laikinai okupuoto Krymo, Rusijos valstybinių įmonių atstovybių vadovybei nurodyta ruoštis „evakuacijai“.

Mažai tikėtina, kad dėl išpuolių Rusijos Belgorodo regione pasikeis platesnio masto karo Ukrainoje, kuris daugiausia vyksta Ukrainos rytiniuose regionuose ir kuriame jau kelis mėnesius mažai keičiasi teritorijos, eiga, pažymėjo CNN žurnalistai.

Nepaisant to, manoma, kad veiksmai toliau nuo fronto linijos taip pat gali formuoti konflikto naratyvą tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje.

Maskva visada noriai piešė Rusijos aukos paveikslą kaip pretekstą intensyvinti puolimui prieš Ukrainą, turint omenyje jos viešą apsimetinėjimą, kad invazija yra savigynos aktas ir yra būtina siekiant užtikrinti Rusijos saugumą.

CNN spėja, kad Vladimiras Putinas greičiausiai sieks pasinaudoti šiais išpuoliais, kad sustiprintų savo pasakojimą, nors Kyjivas ir neigia, kad yra kaip nors oficialiai su tuo susijęs.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Gali būti, kad incidentas iššauks trumpalaikį Rusijos pyktį kaip ir po ankstesnių Rusiją sugėdinusių įvykių, tokių kaip neaiškus incidentas su dronu prie Kremliaus ir spalio mėn. įvykdytas smūgis tiltui, jungiančiam Rusiją su okupuotu Krymu.

Rusijos pykčio proveržis būna įprastas – ji uoliau ima atakuoti raketomis visą Ukrainą.

V.Putinas tikriausiai norės sutelkti Rusijos dėmesį į incidentus toli nuo fronto linijos, kur jo pajėgoms sunkiai sekasi suduoti reikšmingą smūgį Ukrainos gynybai – tai akivaizdžiausiai parodė kelis mėnesius trukusios ir brangiai kainavusios pastangos užimti palyginti nereikšmingą Bachmuto miestą.

Kitą savaitę Ukrainos kariškiai pradės mokytis dirbti su M1A1 „Abrams“ tankais, komentare leidiniui „Voice of America“ pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patrickas Ryderis.

Kitas kariuomenės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, atskleidė, kad šią savaitę į Vokietiją mokymams išvyks apie 250 ukrainiečių.

Ukrainos kariškiai mokysis dirbti su 31 tanku „Abrams“, kurie pasiekė Vokietiją šio mėnesio pradžioje.

JAV pareigūnų teigimu, dalis M1A1 „Abrams“ tankų tebėra remontuojami, todėl Ukrainai bus pristatyti iki rudens.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Planuojama, kad mokymai Vokietijoje truks apie 10 savaičių. Ukrainiečiai bus mokomi vairuoti tankus, manevruoti artimoje kovoje ir prižiūrėti kovos mašinas.

Pasak pareigūno, pratybų struktūra bus panaši į ankstesnius JAV vadovaujamus „Bradley“ ir „Stryker“ kovos mašinų mokymus.

JAV prezidento Joe Bideno administracija apie ketinimą siųsti tankus į Ukrainą paskelbė sausio mėn. Šio žingsnio ji ėmėsi po kelis mėnesius trukusio primygtinio tvirtinimo, kad tankai yra pernelyg sudėtingi ir sunkiai prižiūrimi bei remontuojami, kad paskatintų Vokietiją tiekti tankus „Leopard“.

Rusijos paskirtas Donecko regiono, kurį Rusijos Federacija tvirtina aneksavusi, vadovas Denisas Pušilinas televizijos kanalo „Solovjov live“ eteryje tvirtino, kad Rusijos pajėgų padėtis Bachmuto flanguose stabilizavosi, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„Mano žiniomis, nerimo pikas, kai buvo aktyviausias etapas, priešui bandant pulti iš šonų ir apsupti vaikinus pačiame Bachmute, jau praėjo“, – sakė D.Pušilinas.

„Kalbėjausi su ten esančiais vaikinais, taip pat ir su „Wagner“ pajėgų vadu, ir jie taip pat sako, kad ten priartėjo kovinės parengties daliniai, ir šis darbas vykdomas toliau“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

D.Pušilinas pažymėjo, kad trečiadienį Bachmute lankysis vietinės Rusijos okupacinės valdžios vidaus reikalų ministerijos atstovai, o Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai atvyks įvertinti išminavimo darbų apimties ir jiems atlikti reikalingų medžiagų bei personalo.

Jo teigimu, tam būtina patikrinti kiekvieną pastatą ir „kiekvieną teritorijos metrą“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas trečiadienį telefonu kalbėjosi su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje ir JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadu Christopheriu Cavoliu, kad aptartų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sustiprinimo planus, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė V.Zalužnas.

Teigiama, kad pagrindinės jų pokalbio temos buvo būtinybė stiprinti priešlėktuvinę gynybą, naikintuvų F-16 nauda gynybos sistemai ir jų perdavimas bei amunicijos kiekio didinimas.

Generolai taip pat aptarė, kaip svarbu toliau bendradarbiauti prižiūrint ir remontuojant karinę įrangą. 

V.Zalužnas papasakojo Ch.Cavoliui apie Ukrainos kariuomenės kiekybinę ir kokybinę sudėtį bei iniciatyvą stiprinti Ukrainos jūrų pėstininkų pajėgas, kuriant naujas brigadas.

Jie susitarė toliau aktyviai bendradarbiauti stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus.

Anksčiau buvo pasirodę gandų, jog Ukrainos kariuomenės vadas V.Zalužnas yra sužeistas arba žuvęs, panašu, kad paskelbta informacija paneigia bet kokias panašaus pobūdžio kalbas.

Valerijaus Zalužno „Facebook“ paskyra/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas V.Zalužnas ir JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Ch.Cavolis

Ukrainos kariai toliau žengia į priekį Bachmuto sektoriuje, darydami pažangą flanguose. Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pranešė, jog Ukrainos gynėjams pavyko paimti į nelaisvę dar vieną Rusijos gynybos ministerijos įkurtos karinės grupuotės samdinį veteraną.

„Gynybos pajėgos tęsia gynybinę operaciją ir daro pažangą Bachmuto flanguose“, – rašė O.Syrskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Interviu metu naujienų portalui „RBC-Ukraine“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas tvirtino, kad šiuo metu gynybos pajėgos artėja prie taško, kai bus galima užimti Bachmutą taktinėje apsuptyje, ir būtent sėkmingas žengimas į pietų ir šiaurės miesto flangus priartina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę prie šio tikslo pasiekimo.

Anksčiau Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pranešė, kad pačiame Bachmute Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja įtvirtintą teritoriją „Orlaivių“ rajone.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Tai, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sekasi taikyti tokią taktiką, patvirtino ir Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertai.

Trečiadienio ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pajėgos sulėtino savo puolimą Bachmuto sektoriuje būtent dėl to, kad Ukrainos kariuomenė puola iš šonų.

Pasak O.Syrskio, per mūšius prie Bachmuto Ukrainos kariuomenei pavyko paimti į nelaisvę privačios karinės bendrovės „Veteran“, kurią Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsteigė vietoje esamos Jevgenijaus Prigožino „Wagner“, samdinį.

Belaisvis prisipažino, kad turi labai didelę alimentų skolą ir „turi užsidirbti pinigų“. Jis teigia, kad esą neturėjo kito pasirinkimo – „arba į kalėjimą, arba čia“ (į karą Ukrainoje – red.).

„Mums buvo pasakyta, kad jei neisime į karą, būsime pakrauti į „KamAZ“ sunkvežimius ir daugiau mūsų niekas nematys“, – skundėsi S.Šoigu samdinys.

Tai – ne pirmas „Veteran PMC“ samdinys, kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę Bachmuto sektoriuje.

Kyjivo sąjungininkai antradienį pasmerkė Maskvą už tai, kad ji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metiniame susitikime pasiūlė rezoliucijos projektą dėl „nepaprastosios padėties sveikatos srityje Ukrainoje ir aplink ją“.

Rezoliucijos projektas, kurį Rusija pateikė kartu su Sirija, varžysis su kitu Ukrainos ir jos sąjungininkių pasiūlytu projektu, kuriame smerkiama Rusijos invazija ir išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas.

Naujausiame Rusijos rezoliucijos projekte neminimas ilgiau kaip metus trunkantis Maskvos pradėtas karas Ukrainoje.

Prancūzijos ambasadorius Jerome'as Bonnafont'as sakė, kad projektas yra „naujas ciniškas išpuolis prieš tiesą“, ir pridūrė: „PSO duomenimis, yra daugiau kaip 20 000 civilių aukų, buvo atakuojami sveikatos centrai ir darbuotojai, buvo daug seksualinės prievartos atvejų.“

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms Jerome'as Bonnafont'as

Praėjus trims mėnesiams po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, PSO valstybės narės priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusijos karinę agresiją.

Jos didele balsų persvara atmetė kitą Rusijos pateiktą dokumentą, kuris turėjo būti neutralesnis.

„Žinome, kad Rusija, kaip ir pernai, mūsų kolegoms delegatams išdalijo lankstinukus, kuriuose teigiama, kad Ukraina atakuoja savo sveikatos sistemą. Tai absurdo teatras“, – sakė britų ambasadorius Simonas Manley.

Jis pasmerkė „nepagrįstą dezinformaciją, kurią skleidžia Rusijos valstybė, siekdama atitraukti dėmesį ir suklaidinti Pasaulio sveikatos asamblėją“.

„Esame įsitikinę, kad didžioji dauguma šiandien čia susirinkusių mūsų kolegų delegatų nepatikės tokia dezinformacija ar ciniška Rusijos pasiūlyta rezoliucija“, – pridūrė jis.

PSO teigia, kad Ukrainoje įvyko 974 patvirtinti išpuoliai prieš sveikatos priežiūros paslaugas, per kuriuos žuvo 101 žmogus.

Kyjivo ir jo sąjungininkų pateiktame rezoliucijos projekte Maskva raginama nedelsiant nutraukti išpuolius prieš ligonines ir sveikatos priežiūros įstaigas.

„Dėl žiaurių Rusijos pajėgų išpuolių milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, sunaikinti svarbiausi sveikatos priežiūros objektai, milijonai žmonių neteko galimybės saugiai naudotis būtiniausiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir buvo sutrikdytos svarbiausios medicinos tiekimo grandinės“, – sakė JAV ambasadorė Bathsheba Nell Crocker.

„Kadangi Rusijos žiaurumas tęsiasi, poveikis pasaulio sveikatai nusipelno didžiausio dėmesio“, – pridūrė ji.

Balsavimas dėl dviejų naujų rezoliucijų gali įvykti trečiadienį, atsižvelgiant į tai, kiek truks debatai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas, kalbėdamas Gynybos konferencijoje Londone, pareiškė, kad Vakarų parama Kyjivui tęsis „daugelį metų“ – tai naujausias ženklas, kad Ukrainos sąjungininkai Vakaruose yra pasirengę remti šalį per ilgą konfliktą su Rusija, pranešė leidinys „Financial Times“.

R.Sunako komentarai antradienį nuskambėjo po savaitgalį Japonijoje vykusio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame, pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo nufotografuotas stovintis „petys į petį“ su G7 šalių vadovais ir tai buvo „labai stipri žinia“ visam pasauliui.

„AFP“/„Scanpix“/V.Zelenskis ir R.Sunakas

Britų premjero teigimu, Vakarų pažadai dėl ilgalaikės paramos buvo skirti tiek suteikti Ukrainai pasitikėjimo savo gebėjimu apsiginti, tiek atgrasyti Rusiją nuo karo tęsimo.

„Teisingas ir vienintelis [Rusijos] veiksmas būtų pasitraukti ir nutraukti konfliktą“, – tvirtino R.Sunakas.

Jis pridūrė, kad Ukrainos kontrpuolimas turi „visas galimybes būti sėkmingas“ ir sakė, kad „verta nepamiršti, jog tai, ką Ukraina daro pastaruosius metus, yra [sėkmingas] kontrpuolimas“.

Pasak R.Sunako, Rusijos strategija „laukti, kol žmonės [Vakaruose] pavargs, nuobodžiaus... neveiks“.

Ukraina nekantriai laukia NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje, kurio metu Ukrainai bus pateiktos ateities perspektyvos dėl narystės Aljanse.

„Šiuo metu mes vedame pokalbį su sąjungininkais apie tai, kokius ilgalaikius daugiašalius ir dvišalius saugumo susitarimus galime sudaryti su Ukraina.“

Plačiau apie saugumo garantijas, kurias Vakarai planuoja pateikti Ukrainai, skaitykite ČIA.

Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas trečiadienį ryte susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalino naujausia informacija apie situaciją Belgorodo srityje.

Jo teigimu po pirmadienį įvykusio įsiveržimo ligoninėje tebėra devyni žmonės, komunalinių paslaugų tiekimas tebėra sutrikęs, o daugiau kaip 500 žmonių buvo priversti palikti namus ir kol kas į juos negrįžo.

„Naktis nebuvo visiškai rami. Buvo daug dronų atakų. Dauguma priešlėktuvinės gynybos sistemų susidorojo su iššūkiais, tačiau Belgorode yra nuostolių: automobilių, privačių namų, biurų pastatų. Svarbiausia, kad nėra jokių aukų.“

„Reuters“/„Scanpix“/Apgriautas namas Belgorodo regione

Anot V.Gladkovo, Graivorono rajone buvo pažeistas dujotiekis, ko pasekoje įsiplieskė nedidelis gaisras. Be to, vyksta elektros tinklų atstatymo darbai, planuojama atkurti vandens tiekimą ir užtikrinti mobiliojo ryšio veikimą.

„Ligoninėse yra devyni žmonės: trys žmonės yra sunkios būklės, todėl yra reanimacijoje“, – pridūrė Belgorodo gubernatorius.

Jis pažymėjo, kad dėl grėsmės daug vietos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

„Laikino apgyvendinimo centruose yra daugiau kaip 550 žmonių. Taip pat tikiuosi, kad, kai tik saugumo pajėgos baigs teritorijos valymą ir leis tai daryti, jie galės grįžti į savo namus. Bendras pastarųjų kelių dienų žalos skaičiavimas Graivorono rajone dar nebaigtas“, – rašė V.Gladkovas. ⠀.

Regiono vadovas taip pat pasidalino informacija, kurią jam perdavė Jakovleskio rajono administracija. Teigiama, kad naktį Tomarovkos kaime ant dviejų administracinių pastatų iš bepiločių lėktuvų du kartus buvo numesti sprogstamieji užtaisai.

Gaisrų, žuvusiųjų ar sužeistųjų nebuvo.

Kinijos ministras pirmininkas Li Qiangas trečiadienį pareiškė, kad Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su Rusija, kad paskatintų pragmatišką kooperaciją įvairiose srityse ir pakeltų tarpusavio santykius į „naują lygį“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Kinijos ir Rusijos pragmatinis bendradarbiavimas rodo „gerą“ vystymosi tendenciją, o abiejų šalių investicijų mastas taip pat nuolat didėja, susitikimo Pekine metu Li Qiangas tvirtino Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui.

Pastarasis, prieš pasirašydamas dvišalius susitarimus su Kinija, pareiškė, kad šiuo metu Kinijos ir Rusijos santykiai yra „precedento neturinčio aukšto lygio“.

Anot „Reuters“, Rusijos premjeras tikino, jog Xi Jinpingo vizitas į Rusiją kovo mėn. buvo dar vienas abiejų šalių „ypatingų“ santykių įrodymas.

M.Mišustinas yra pirmasis aukščiausio rango Rusijos pareigūnas, apsilankęs Kinijos sostinėje nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pasiuntė tūkstančius savo karių į Ukrainą.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos ministras pirmininkas M.Mišustinas ir Kinijos premjeras Li Qiangas

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo apie 400 rusų kovotojų.

Ukrainos gynėjams taip pat pavyko sunaikinti 3 Rusijos pajėgų tankus, 5 kovines šarvuotąsias mašinas. 

Stipriai nukentėjo rusų artilerijos pajėgos: suniokota 21 artilerijos sistema ir 5 daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS).

Ukrainiečiai nukovė 7 bepiločius orlaivius.

Generalinis štabas ypač džiaugėsi sėkmingai likvidavęs vieną rusų sraigtasparnį Ka-52.

„Vakar mūsų kariai sunaikino priešo atakos sraigtasparnį Ka-52. Tokiu būdu Rusijos biudžetas neteko maždaug 16 milijonų JAV dolerių ekvivalento“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas/Rusų sraigtasparnis Ka-52

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į nepriklausomų Rusijos žurnalistų atliktą patikimą tyrimą, kurio duomenys rodo, kad 2023 m. sausio-gegužės mėn. Rusijos kariniai teismai išnagrinėjo 1053 bylas dėl personalo išvykimo be vadovybės sutikimo – tai didesnis rodiklis nei per visus 2022 m.

Rusijos kariuomenei sunkiai sekėsi užtikrinti drausmę savo gretose per visas operacijas Ukrainoje, tačiau labai tikėtina, kad šios problemos dar labiau paaštrėjo po priverstinės rezervistų mobilizacijos nuo 2022 m. spalio mėn., teigė britų žvalgyba.

Teismų duomenys rodo, kad dauguma asmenų, pripažintų kaltais dėl savivaliavimo, dabar baudžiami lygtinėmis bausmėmis, o tai reiškia, kad jie gali būti perkelti į „specialiąją karinę operaciją“.

Rusijos pastangos gerinti drausmę buvo sutelktos į tai, pažymėjo Gynybos ministerija, kad nevykdantieji įsipareigojimų taptų blogais pavyzdžiais ir būtų skatinamas patriotinis uolumas, užuot šalinus pagrindines karių nusivylimo priežastis.

Kol Vladimiro Putino nusikalstamas režimas nebaigs karo prieš Ukrainą, bus proveržių ir kituose Rusijos pasienio regionuose, per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Brianskas, Kurskas, Voronežo sritis ir kiti regionai – jie negali jaustis saugūs, turint omenyje, kad Rusijos piliečių, kurie yra nusiteikę prieš tą režimą, skaičius, žinoma, jie gali protestuoti bet kurioje Rusijos Federacijos vietoje. Be to, esu įsitikinęs, kad tai bus nuolatinis procesas mūsų pergalės link“, – sakė O.Danilovas.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas antradienį teigė, kad jo vadovaujamos grupės vyrai yra stipriausi kovotojai, tačiau pripažino, kad Ukrainos kariuomenė taip pat įnirtingai kovoja, ypač rytiniame Bachmuto mieste, rašo CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Interviu promaskvietiškam tinklaraštininkui Konstantinui Dolgovui J.Prigožinas sakė, kad ukrainiečiai yra „labai gerai organizuoti, labai gerai apmokyti, jų žvalgyba yra aukščiausio lygio, jie gali vienodai sėkmingai valdyti bet kokią karinę sistemą – tiek sovietinę, tiek NATO“.

„Dabar galiu spręsti pagal savo patirtį, žinau, kaip kariauja skirtingos šalys [...] šiandien „Wagner“ PMC yra geriausia kariuomenė pasaulyje, o po jos, žinoma, turiu pasakyti, kad tai turėtų būti Rusijos kariuomenė, kad būtų politiškai korektiška, bet manau, kad ukrainiečiai šiandien yra viena stipriausių kariuomenių pasaulyje“, – sakė J.Prigožinas.

Plačiau skaitykite čia.

Antradienį Rusijos valdžia baigė „kovos su terorizmu“ operaciją Belgorodo srityje ir pareiškė gegužės 23 d. regione įveikusi proukrainietišką Rusų savanorių korpusą (RDK) ir Rusijos laisvės legioną (LSR).

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, tikėtina, kad gegužės 23 d. Rusijos pajėgos RDK ir LSR pajėgas išstūmė bent jau iki Kozinkos pasienio gyvenvietės, o galbūt ir iš Rusijos teritorijos. Kozinka yra maždaug už 76 km į pietryčius nuo Sumų miesto.

Analitikai rašo, kad Rusijos šaltiniai pagarsino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Rusijos pajėgos naktį apšaudė RDK ir LSR transporto priemonių pozicijas netoli Kozinkos pasienio kontrolės punkto, ir teigė, kad Rusijos pajėgos ryte atkovojo Kozinką ir jos pasienio kontrolės punktą.

Geolokuotoje Rusijos valstybinės žiniasklaidos medžiagoje matyti apgadintos ir sunaikintos transporto priemonės kontrolės punkte. Kai kurie Rusijos šaltiniai teigė, kad RDK ir LSR pajėgos įsitvirtino Kozinkos cerkvėje, tačiau preliminariais duomenimis, Rusijos pajėgos iki vakaro galėjo išstumti proukrainietiškas pajėgas.

Rusijos šaltiniai teigė, kad gegužės 23 d. Rusijos pajėgos pradėjo valymo operacijas Kozinkoje ir Glotove (į rytus nuo Kozinkos).  Gegužės 23 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti Gora Podolo (apie 6 km į šiaurės vakarus nuo Kozinkos) apšaudymo padariniai ir Rusijos pėstininkai, patruliuojantys tarp Graivorono (apie 7 km į šiaurės vakarus nuo Kozinkos) ir Gora Podolo, o tai leidžia manyti, kad RDK ir LSR kariai nebeturi arba niekada neturėjo pozicijų gyvenvietėje, teigia analitikai.

„Tačiau neaišku, ar RDK ir LSR užėmė kokius nors kaimus gegužės 22 d. ar gegužės 23 d. Tačiau LSR teigė, kad LSR ir RDK personalas gegužės 23 d. toliau veikė Belgorodo srityje“, – rašo analitikai.

Rusijos šaltiniai teigė, kad gegužės 23 d. Ukrainos pajėgos vykdė reidus per sieną, tačiau ISW nepastebėjo jokių patvirtinimų, kad šie reidai vyko.

Analitikai rašo, kad Rusijos informacinėje erdvėje daugiausia buvo hiperfiksuojami spėjami reidų tikslai ir Rusijos atsako veiksmai.

„Rusijos reakcija į reidą informacinėje erdvėje ir pranešimuose apie karinius veiksmus atrodo kaip labai neproporcingas atsakas į labai mažą ir lokalizuotą įvykį. Rusijos pajėgoms neturėjo prireikti didelių pastiprinimų ar generolo pulkininko dalyvavimo, kad atremtų reidą, kurį, kaip pranešama, surengė 13 šarvuotų transporto priemonių“, – rašo ISW ekspertai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad kovų tempas Bachmuto kryptimi sumažėjo gegužės 23 d. tebesitęsiant ribotoms ukrainiečių kontratakoms Bachmuto šonuose.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Rusijos pajėgos tęsė gynybines operacijas Pietų Ukrainoje prieš planuojamą Ukrainos kontrpuolimą.
• Nuteistieji iš „Wagner Group“, kuriems buvo suteiktas atleidimas nuo bausmės, pasibaigus karinėms sutartims su „Wagner“, toliau vykdo nusikaltimus Rusijoje.
• Zaporižios srities okupacinės valdžios pareigūnai paskelbė preliminaraus balsavimo už valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“ pradžią.

Bloko užsienio politikos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pagal planą, kuriuo siekiama skubiai pristatyti Kyivui labai reikalingus šaudmenis, suteikė Ukrainai daugiau kaip 200 000 artilerijos sviedinių ir 1 000 raketų.

Europos Sąjunga sutiko skirti du milijardus eurų iš savo bendrųjų lėšų, kad per per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai perduotų milijoną šaudmenų.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad iki šiol pagal šią programą Kyjivui suteikta „220 000 įvairaus kalibro artilerijos šaudmenų ir 1 300 raketų“.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos kariškiai nesiskverbė į Rusijos teritoriją per sienos pažeidimą, kurį įvykdė Rusijos savanorių korpuso ir Rusijos laisvės legiono kovotojai.

Tai leidiniui „The New York Times“ su anonimiškumo sąlyga sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Pasak jo, operacijos metu Ukrainos kariai daugiausia veikė kaip parama, saugodami Ukrainos sieną Rusijos kontratakos atveju. 

Pareigūnas teigė, kad operacijoje dalyvavę daliniai patyrė nuostolių, tačiau ne tiek, kad tai turėtų įtakos jų kovingumui. Jis nepateikė jokios kitos informacijos.