Ukraina pradėjo kontrpuolimą Zaporižios srityje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pabrėžė, kad padėtis dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo yra itin sudėtinga, o rusų okupantai toliau artilerija apšaudo teritorijas, kuriose vykdoma žmonių evakuacija.

„Tai nėra stichinė nelaimė ar klimato krizės apraiška, ši nelaimė yra vardu Putinas. Tai, ką jis daro. Tai, ką jis asmeniškai įsako daryti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak Ukrainos lyderio, okupuotoje teritorijos dalyje, kur užtvindyta apie dešimtis gyvenviečių, evakuacija apskritai nevyksta – žmonės jau antrą dieną iš eilės yra ant stogų, vandens spąstuose, be geriamojo vandens, maisto ir medicininės pagalbos, o kiek yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, kol kas nežinoma.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad šią katastrofą sukėlusi Rusija padarė daug žalos. Pasak jo, daugiau kaip 30-yje gyvenviečių sugriauti žmonių gyvenimai, o šimtams tūkstančių žmonių daugelyje miestų ir kaimų buvo labai apsunkinta galimybė gauti geriamojo vandens.

„Dėl sugriautos užtvankos buvo užlieti degalų sandėliai, cheminių medžiagų sandėliai, trąšų sandėliai, gyvūnų kapinynai, mažiausiai du iš jų – juodligės, abu laikinai okupuotoje teritorijoje. Kas su jais vyksta dabar, nežinome. Ten, kur nebuvo centralizuotos kanalizacijos sistemos, nuotekos jau yra vandenyje, jomis padengta viskas“, – sakė V.Zelenskis.

Jo teigimu, dėl šio Rusijos teroro akto buvo sunaikinta arba prie išnykimo ribos privesta tūkstančiai ekosistemų – užlieta daugiau kaip 50 000 hektarų miškų, iš kurių mažiausiai pusė žus, dešimtims tūkstančių paukščių ir mažiausiai dvidešimčiai tūkstančių laukinių gyvūnų gresia žūtis. „Akivaizdu, kad Kachovkos vandens telkinys virto didžiuliu kapu milijonams gyvų būtybių“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Buvusio NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno teiginius, jog Kyjivui nesuteikus aiškių narystės perspektyvų Lenkija ir Baltijos šalys galėtų pačios siųsti karius į Ukrainą, krašto apsaugos ministras vadina spekuliacijomis.

„(Vertinu – BNS) kaip spekuliaciją. Deja, bet taip. Iš tikrųjų NATO valstybės, ne visos, bet absoliuti dauguma yra sutarusios teikti visokeriopą pagalbą Ukrainai, tai yra, ukrainiečiai kariauja, naudoja Vakarų ginkluotę, Vakarų amuniciją, bet Ukraina šiuo metu, deja, nėra NATO valstybė“, – LRT laidai „Dienos tema“ sakė Arvydas Anušauskas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Anot jo, paramą ir toliau numatoma teikti „tol, kol Ukraina laimės“.

„Tačiau spekuliuoti NATO įsitraukimu, manyčiau, juo labiau buvusiam generaliniam sekretoriui, tikrai nederėtų“, – pridūrė jis.

2009–2014 metais Aljansui vadovavęs A.Foghas Rasmussenas, pastaruoju metu taip pat ėjęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo pareigas, savo turo po Europą ir JAV metu prieš Vilniaus NATO viršūnių susitikimą pareiškė, jog jei NATO Vilniuje nepavyks sutarti dėl aiškaus kelio Ukrainai link narystės, „yra aiški galimybė, kai kurios šalys gali imtis individualių veiksmų“.

„Žinome didelį Lenkijos įsitraukimą tiekiant konkrečią paramą Ukrainai. Ir aš neatmesčiau galimybės, kad Lenkija įsitrauktų dar labiau šiame kontekste nacionaliniu pagrindu, ir ja pasektų Baltijos šalys, galbūt įtraukiant galimybę siųsti karius“, – sakė jis.

Pernai rugsėjį Rusijai oficialiai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą. Ukrainiečiai tikisi aiškesnių žinių dėl narystės Aljanse perspektyvų per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Į Ukrainos žvalgybos tarnybos vadovo Kyrylos Budanovo gyvybę kėsintasi daugiau kaip 10 kartų, pareiškė tarnybos atstovas Andrijus Jusovas interviu leidiniui „Ukrainska pravda“. Jo teigimu, K.Budanovas yra vienas iš pagrindinių Kremliaus taikinių.

„Tikrai žinoma, kad buvo daugiau nei 10 pasikėsinimų, bet suprantama, kad yra oficialus nuosprendis, toks oficialus, koks tik gali būti neegzistuojančioje faktiškai fiktyvioje valstybėje, kokia yra Rusijos Federacija. Taip, Budanovas yra vienas iš svarbių „rusų pasaulio“, Rusijos propagandos ir valdančiojo Putino režimo taikinių“, – sakė A.Jusovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Kyryla Budanovas

Tačiau, pasak jo, pats K.Budanovas supranta, kodėl jis yra svarbus Rusijos taikinys. Dėl jo saugumo imamasi visų reikiamų atsargumo priemonių.

„Jis tai puikiai supranta ir iš esmės, kaip jis komentavo viešai, mano, kad tai yra geras įvertinimas, o tai reiškia, kad dirbama teisinga linkme. Taigi visų saugumo priemonių, žinoma, imamasi, bet tai neturi įtakos padalinio, tarnybos vado darbui. Galų gale, manau, kad bijoti turėtų Putinas ir jo artimiausia aplinka“, – pridūrė A.Jusovas.

Analitikai teigia, kad Zaporižios srityje per sunkius mūšius ukrainiečiai testuoja galimas puolimo ašis link Melitopolio ir Mariupolio.

Analizės centras „Locked N' Loaded“ teigia, kad karščiausia padėtis yra Orichivo ir Velyka Novosylkos ruožuose, kur Ukrainos pajėgų būrio ir kuopos dydžio manevriniai vienetai, kartais remiami tankų, puola rusų pozicijas.

„Lengva tikrai nebus, bet tai tik pradžia“, – teigia analitikai.

Ukrainos žemėlapis 2023 06 08

Patys ukrainiečiai ne kartą sakė, kad jokios oficialios viešos informacijos apie kontrpuolimo pradžią neskelbs.

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas stengėsi suvaldyti lūkesčius dėl konkretaus kontrpuolimo sėkmės, tačiau Ukrainos pareigūnai visada pabrėžia, kad nori susigrąžinti visą rusų užgrobtą teritoriją.

Švedija ketvirtadienį pareiškė, kad ji apmokė Ukrainos karius naudotis 50 vikšrinių kovos mašinų CV90, kurias ji padovanojo Kyjivui. 

Tačiau Stokholmas nenurodė, kokį skaičių ukrainiečių karių apmokė.

„Saugumo sumetimais šiuo metu neatskleisime išsamios informacijos apie mokymų apimtį ar trukmę“, -  naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovė spaudai.

Švedijos naujienų agentūros TT duomenimis, per pastaruosius kelis mėnesius keturios vikšrinių kovos mašinų kuopos buvo apmokytos slaptose šalies vietose.

Įvairiose šalyse skiriasi apmokomų kuopų dydis, jos gali turėti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų karių.

Wikipedia.org nuotr./Švedų kovos mašinos CV90

Šių metų pradžioje Švedija pranešė, kad į Ukrainą siųs 50 savo vikšrinių kovos mašinų. 

Ukrainos pajėgų teigimu, į šalį atsiųstas būtent toks modelis – CV9040C su 40 mm automatine patranka, galinčia nusitaikyti į sraigtasparnį už keturių kilometrų. 

Švedija taip pat įsipareigojo Kyjivui atsiųsti mobiliąją artilerijos sistemą „Archer“ ir prieštankines raketas NLAW.

Anksčiau Skandinavijos šalis nurodė, kad artimiausiu metu Kyjivui atsiųs apie 10 tankų „Leopard 2“ ir priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T ir HAWK.

Netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija sulaužė savo doktriną netiekti ginklų kariaujančioms šalims ir pažadėjo tūkstančius prieštankinių ginklų AT4.

Stokholmas taip pat pažadėjo Ukrainai 16,9 mlrd. Švedijos kronų (1,45 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos.

Žurnalistė ir istorikė Anne Applebaum atkreipia dėmesį, kad Ukrainos kontrpuolimo tikslai nėra vien kariniai, o visus pranešimus iš fronto reikia vertinti atsargiai ir valdyti lūkesčius dėl dramatiškų pasakojimų.

„Ukrainiečiai ne tik atsiima žemę, bet vykdo psichologę operaciją. Jie turi įtikinti Rusijos elitą, kad karas buvo klaida ir kad Rusija negali jo laimėti. Jie taip pat siekia įtikinti paprastus rusus, kad jie nėra tokie saugūs, kaip manė, kad karas yra arčiau jų namų, nei jie manė, ir kad prezidentas Vladimiras Putinas nėra toks išmintingas, kaip jie įsivaizdavo.

Ir visa tai ukrainiečiai turi padaryti be plataus masto invazijos į Rusiją, be Maskvos okupacijos ir be įspūdingos rusų kapituliacijos Raudonojoje aikštėje“, – rašo ji ketvirtadienio vakarą leidinyje „The Atlantic“ paskelbtame straipsnyje apie prasidėjusį kontrpuolimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Foreign Policy“. Ilgiausia Ukrainos diena: kaip prasidės kontrpuolimas

A.Applebaum pabrėžia, kad būsimus pranešimus iš bet kurio šaltinio reikėtų vertinti atsargiai, nes daug netikrų mūšių vyks specialiai televizijos kameroms.

„Šis Ukrainos kontrpuolimas kol kas nuvilia panoraminių dramų, efektingų mūšių ir herojiškų pasakojimų gerbėjus. Tai gali ateiti vėliau, o gali ir neateiti. O kol kas nepamirškite, kad tikrasis kontrpuolimo tikslas nėra jūsų pramoga“, – pabrėžė ji.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas prognozuoja, kad kontrpuolimas nebus vystomas kaip viena didelė operacija – jį sudarys daugybė įvairaus dydžio ir intensyvumo veiksmų daugelyje vietų per daugelį savaičių.

Anot ekspertų, pradinės operacijos gali būti sunkiausios ir lėčiausios, nes jų metu reikės prasiskverbti pro gerai įtvirtintas gynybines pozicijas.

Būtent pirminiame etape ukrainiečiai gali patirti didžiausius nuostolius.

Instituto ekspertai atkreipia dėmesį, kad ukrainiečių tikslas – klaidinti rusus dėl pagrindinės puolimo krypties.

Patys ukrainiečiai skelbė apie pažangą Bachmuto apylinkėse, taip pat stebimos lokalinės atakos vakarinėje Zaporižios srities dalyje.

Ukrainos pietuose esančios sugriautos Kachovkos užtvankos rezervuaras nebegali tiekti vandens Zaporižios atominės elektrinės reaktoriams aušinti, ketvirtadienį pranešė užtvankos operatorius.

Ukrainos energetikos bendrovės „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Ihoris Syrota teigė, kad šiuo metu vandens lygis yra žemiau kritinės 12,7 m ribos. Tai reiškia, kad Kachovkos užtvankos rezervuaras nebegali aprūpinti Zaporižios atominės elektrinės tvenkinių, naudojamų elektrinei aušinti.

Ši užtvanka įrengta Dnipro upėje ir sudaro rezervuarą, iš kurio tiekiamas aušinamasis vanduo Rusijos okupuotai ukrainiečių Zaporižios atominei elektrinei.

„AFP“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi šią savaitę pareiškė, kad vanduo nebegalės būti pumpuojamas, jei jo lygis bus žemesnis nei 12,7 metro.

Jis nurodė, kad Zaporižios AE aušinimo tvenkiniuose ir kitur esantis vanduo dar kurį laiką gali būti naudojamas reaktoriams ir panaudoto branduolinio kuro baseinams reaktorių pastatuose aušinti.

R.Grossi teigė, kad šalia elektrinės esantis didelis aušinimo tvenkinys šiuo metu yra pilnas ir turi pakankamai atsargų, kad galėtų aprūpinti AE elektros energija kelis mėnesius, kol bus sustabdyti šeši reaktoriai.

„Todėl labai svarbu, kad šis aušinimo tvenkinys išliktų nepažeistas... Raginu visas šalis užtikrinti, kad nebūtų daroma jokių veiksmų, kurie tam pakenktų“, – sakė jis TATENA valdytojų tarybos posėdyje.

Šiuo metu Zaporižios AE dirba TATENA ekspertų grupė.

Antradienį susprogdinus Kachovkos užtvanką Rusijos kontroliuojamoje Pietų Ukrainos dalyje, vanduo užtvindė dešimtis kaimų ir dalį netoliese esančio miesto bei sukėlė nuogąstavimų dėl humanitarinės katastrofos.

Anksčiau R.Grossi teigė, kad elektrinės darbuotojai jau įgyvendino priemones, kuriomis siekiama apriboti vandens suvartojimą ir naudoti jį tik būtiniausioms su branduoline sauga susijusioms operacijoms.

„Tokiems įvykiams yra pasirengta... Tačiau akivaizdu, kad tai dar labiau apsunkina ir taip labai sudėtingą ir nenuspėjamą branduolinės saugos ir saugumo situaciją“, – sakė jis. 

Jėgainės reaktoriai šiuo metu yra sustabdyti, tačiau jiems vis dar reikia aušinamojo vandens, kad neįvyktų branduolinė katastrofa.

„Ilgesnį laiką nesant aušinimo vandens pagrindinėse vėsinimo vandens sistemose, kuras išsilydytų ir avariniai dyzeliniai generatoriai negalėtų veikti“, – perspėjo jis. 

R.Grossi ne kartą ragino apsaugoti elektrinę, nes šalia jos ne kartą vyko apšaudymai ir kelis kartus buvo nutrauktas itin svarbus elektros energijos tiekimas.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį per susitikimą su Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių narių saugumo tarybų sekretoriais dar kartą paragino sėsti prie derybų stalo, kad būtų pasiekta „taika“ kare prieš Ukrainą, paskelbta Baltarusijos prezidento administracijos „Telegram“ kanale.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Būtina sėsti prie derybų stalo. Tokia yra Rusijos prezidento (Vladimiro Putino, – red. past.) pozicija, tokia buvo ir Baltarusijos pozicija nuo pat pradžių. Aš ją žinau šimtu procentų, tikriausiai labiau nei bet kas kitas. Nes mes dažnai bendraujame su Rusijos prezidentu“, – aiškino jis.

A.Lukašenka apkaltino Vakarus, kad jiems nereikia taikos. Jis grasino, kad derėtis reikia pradėti dabar, nes nei Rusija, nei Baltarusija esą nesiklaups ant kelių, todėl vėliau gali būti per vėlu.

A.Lukašenka apie taikos derybų siekį prabilo tuomet, kai pasirodė žinių, jog ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas vis labiau stiprėja.

Chersone gelbėdamas potvynio ištiktus žmones žuvo teritorinės gynybos karys Volodymyras Kavuličius. Drauge su juo žuvo jo bendražygis šaukiniu „Jug“. Apie tai savo paskyroje „Facebook“ pranešė V.Kavuličiaus žmona. Be tėvo liko mažametis sūnus.

Pasak V.Kavuličiaus žmonos Nastios, kai rusų pajėgos susprogdino Kachovkos hidroelektrinę ir apylinkes užliejo iš milžiniškos užtvankos pasileidęs Dniepro vanduo, Volodymyras su bendražygiais organizavo gelbėjimo operaciją. V.Kavuličiaus žmona teigia, jam vadovaujant buvo išgelbėta daugiau kaip 130 užlieto Chersono gyventojų. 

Nuotr. iš „Facebook“ /Volodymyras Kavuličius potvynio užlietame Chersone

„Vakar, kai kariai vyko padėti Chersono srities gyventojams, jų valtis pateko į stiprią srovę, ir kartu su Vova žuvo jo bendražygis „Jug“, – praneša ji.
 

Indija neplanuoja pakviesti Ukrainos į rugsėjį vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės viršūnių susitikimą, ketvirtadienį pareiškė indų užsienio reikalų ministras.

„Mūsų nuomone, G-20 susitikime gali dalyvauti tik mūsų pakviesti nariai ir organizacijos. Šį sąrašą paskelbėme iš karto, kai tik [gruodį] pradėjome pirmininkauti G-20“, – žurnalistams sakė Subrahmanyamas Jaishankaras.

Ukraina, priešingai nei Rusija, nėra šios grupės narė. Indija vengia atvirai pasmerkti Rusijos karą Ukrainoje ir siekia nutraukti jį diplomatinėmis priemonėmis bei dialogu.

Tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikimo Naujajame Delyje darbotvarkėje Maskvos karui Ukrainoje, kaip ir pasaulinio maisto bei degalų tiekimo sutrikimams, bus skiriama daug dėmesio.

„Reuters“/„Scanpix“/Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pakviestas dalyvauti praėjusių metų G-20 viršūnių susitikime Indonezijos Balio saloje.

Gegužę Japonijoje vykusio Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikimo kuluaruose jis susitiko su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi. Tai buvo pirmasis jų susitikimas nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Indija tikisi sustiprinti prekybą su Rusija, savo Šaltojo karo laikų sąjungininke, iš kurios ji ir toliau perka rekordiškai daug naftos. Be to, Rusija jai tiekia apie 60 proc. gynybos įrangos.

Balandį Kyjivas paprašė Naujojo Delio tiekti vaistus ir medicinos įrangą bei padėti atstatyti karo nuniokotą šalies infrastruktūrą. Atsakydama į Ukrainos prašymą, Indijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Indija tieks ne tik vaistus ir medicininę įrangą, bet ir mokyklinius autobusus.

Rusų okupantai apšaudo Chersoną evakuojant žmones iš užtvindytų miesto dalių, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. 

„Rusai apšaudo Chersoną“, – rašė srities vadovas. 

Jis pažymėjo, kad rusų užpuolikai smogė pakrantės rajonams ir centrinei miesto daliai.

Savo ruožtu Ukrainos prezidento kancleriacijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas tvirtino, kad rusai apšaudo Chersoną tuo metu, kai vyksta žmonių evakuacija iš užlietos miesto dalies.

„Paprasti teroristai“, – pareiškė A.Jermakas. 

Rusijos okupantams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, nukentėjo dešimtys gyvenviečių, tarp jų ir Chersonas. Iš šių gyvenviečių evakuojami žmonės ir gyvuliai.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad dėl Rusijos apšaudymo nukentėjo žmonės.

„Šiuo metu žinomos mažiausiai trys aukos: civilė moteris, policininkas ir gelbėtojas. Visiems teikiama būtina pagalba“, – sakoma pranešime.

Vidaus reikalų ministerija patikslino, kad apšaudymas prasidėjo būtent evakuojant gyventojus, kurių namai buvo apsemti vandens.

„Rusija paliko žmones bėdoje okupuotoje Chersono srities dalyje. Ir toliau trukdo Ukrainai gelbėti tai, kas brangiausia – žmonių gyvybes“, – sakoma pareiškime.

Vidaus reikalų ministerijos patikslintais duomenimis, dėl Laivės aikštės apšaudymo buvo sužeisti aštuoni žmonės. Kol kas apie aukas nepranešama, sužeistiesiems teikiama medicininė pagalba.

Ukraina ir Jungtinės Tautos susitarė dėl evakuacijos iš okupuotų teritorijų kairiajame Dniepro upės krante po to, kai buvo susprogdinta Kachovkos hidroelektrinė, pranešama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir JT nuolatinė koordinatorė Ukrainoje Denise Brown aptarė organizacijos pagalbos stiprinimą, siekiant įveikti humanitarines Kachovkos hidroelektrinės sprogdinimo Rusijoje pasekmes.

Ukrainos pusė pažymėjo, kad JT nusiuntė humanitarinę pagalbą į nukentėjusias teritorijas. Po susitikimo buvo sutarta, kad JT nedelsdamos padidins pagalbos apimtis ir į Chersoną bei kitus nukentėjusius regionus atsiųs papildomų pajėgų.

„Reuters“/„Scanpix“/Užtvindytas Chersonas

„Be to, buvo sutarta, kad JT nedelsiant suformuos grupes Zaporižioje ir Chersone, kurios bus siunčiamos į nukentėjusias okupuotas kairiojo kranto teritorijas teikti humanitarinę pagalbą ir evakuoti žmones, su sąlyga, kad bus užtikrintas saugus patekimas į okupuotas teritorijas iš vyriausybės kontroliuojamos teritorijos“, – sakoma pareiškime.

D.Kuleba patikino JT, kad Ukraina suteikia visas saugumo garantijas humanitarinėms operacijoms visoje nukentėjusioje teritorijoje.

Šalys susitarė, kad JT padaliniai vyks į nukentėjusias teritorijas laikinai okupuotose teritorijose iš Ukrainos teritorijos, kai tik Rusija suteiks prieigą ir saugumo garantijas.

Šiuo metu JT laukia, kol Rusijos pusė suteiks šias garantijas ir bus galima patekti į okupuotas teritorijas, nukentėjusias nuo Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sprogimo.

Maskvoje ketvirtadienį prasidėjo vieno iš žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovų Olego Orlovo teismas dėl kaltinimų kariuomenės diskreditavimu, pagal kuriuos jam gali būti skirta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Apie teismo proceso – dar vieno prieš Rusijos pilietinės visuomenės veikėjus – pradžią iš Maskvos Golovino rajono teismo salės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„AP“/„Scanpix“/Vienas i6 žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovų Olegas Orlovas

„Viskas bus gerai“, – nurodė O.Orlovas, iškėlęs kumštį į viršų ir rodydamas žurnalistams Aleksandro Baunovo knygą „Režimo pabaiga“ (Konec režima) apie Europos diktatūrų žlugimą.

Į teismo posėdį kartu su juo atvyko Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, kuris prisijungė prie jo gynėjų grupės.

Teismo proceso išvakarėse duodamas interviu naujienų agentūrai AFP O.Orlovas sakė, kad jo gynėjų komanda ketina kovoti su absurdiškais kaltinimais.

Jis yra kaltinamas Rusijos pajėgų diskreditavimu dėl piketų prieš Maskvos invaziją į Ukrainą ir dėl Prancūzijos leidinyje „Mediapart“ išspausdinto teksto pavadinimu „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Jis nurodė, kad savo nuomonės nepakeitė, tačiau neturi iliuzijų dėl teismo proceso baigties.

„Kai kurie gali sau sakyti, kad geriau tylėti. Tačiau visas mano ankstesnis gyvenimas ir mano padėtis mane įpareigojo netylėti“, – AFP teigė O.Orlovas.

„Nuosprendis bus apkaltinamasis, niekas tuo neabejoja“, – teigė jis ir svarstė, koks griežtas bus nuosprendis.

„Dėl nieko nesigailiu, tai pasakysiu teismui“, – pareiškė O.Orlovas. 

Jo vadovaujama organizacija tapo vienu iš svarbiausių pilietinės visuomenės ramsčių, rūpindamasi komunistinių represijų aukų atminimo išsaugojimu ir vykdydama kampaniją prieš žmogaus teisių pažeidimus prezidento Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje.

Ji buvo išformuota 2021 metais, likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. 

Šių metų kovą „Memorial“ darbuotojai buvo apkaltinti nacizmo reabilitavimu.

Nuo invazijos pradžios Rusijos vyriausybė sustiprino represijas prieš kritiškai nusiteikusius asmenis, priimdama daugybę teisės aktų, įskaitant įstatymus, draudžiančius diskredituoti kariuomenę.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad toliau stumia Rusijos pajėgas iš pozicijų prie Bachmuto. Jų teigimu, per pastarąją parą buvo išlaisvinti daugiau nei 2 kv. km teritorijos, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė Trečioji šturmo brigada.

Minėtas išlaisvintas plotas apima 1,8 km palei fronto liniją ir 1,2 km į šalies gilumą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Taip pat pranšta, kad dėl 2-ojo šturmo bataliono puolimo didelius nuostolius patyrė Rusijos Federacijos 57-osios brigados daliniai ir „Audros Z“ belaisvių būriai. Rusijos pajėgų gretose yra 30 žuvusių ir 40 sužeistų karių.

Jie taip pat sunaikino sandėlius su rusiška amunicija, technika, įskaitant šarvuočius, tankus ir artileriją.

Šių puolamųjų veiksmų dėka rusai buvo beveik visiškai nustumti atgal per kanalą (tikriausiai Siverskio Donecko-Donbaso kanalą – red. past.), kur iki šiol buvo okupantų pozicijos.

Karo tyrimų instituto duomenimis, nuo ketvirtadienio ryto ukrainiečių pajėgos žengia į flangus ties Bachmutu, o rusai regione dislokuoja rezervus, ruošdamiesi giluminei gynybai.

Rusija ketvirtadienį teigė, kad per ukrainiečių smūgius žuvo du žmonės viename evakuacijos punkte, skirtame civiliams iš Ukrainos pietinės Chersono srities, kur kilo potvynis griuvus užtvankai rusų okupuotoje teritorijoje.

„Kyjivo režimo kovotojai... apšaudė civilių evakuacijos punktą Hola Prystanėje. Žuvo du žmonės, tarp jų 33 metų nėščia moteris. Dar du žmonės sužeisti“, – per „Telegram“ sakė Maskvos paskirtas Chersono gubernatorius Vladimiras Saldo.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino Ukrainą apšaudžius rusų gelbėtojus teritorijoje, užtvindytoje po to, kai anksčiau šią savaitę buvo pralaužta didžiulė Kachovkos užtvanka Ukrainos Chersono srityje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos gelbėtojai šioje teritorijoje sunkiai dirba, tačiau pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė jų darbą daro dar pavojingesnį.

„Sunkumų kelia tai, kad daugelyje vietų jie (gelbėtojai) yra priversti dirbti nuolatinio apšaudymo iš Ukrainos sąlygomis, o tai apsunkina jų darbą“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad sprogimas svarbiausiame amoniako vamzdyne turės neigiamą poveikį deryboms dėl susitarimo, skirto atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą jūra.

„Tai dar vienas dalykas, kuris tikrai apsunkina situaciją, kalbant apie susitarimo pratęsimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos diversinė grupė susprogdino vamzdyną „Toljatis–Odesa“, kuriuo Rusija iki puolimo pradžios eksportavo amoniaką.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius šį 2 500 km ilgio vamzdyną.

Rusijos amoniako eksporto atnaujinimas per šią jungtį yra viena iš Maskvos sąlygų, keliamų mainais į grūdų eksporto susitarimo, kuris leidžia saugiai gabenti Ukrainos grūdų krovinius, pratęsimą.

Rusija kaltina Vakarus blokuojant jos trąšų, kurių viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių yra amoniakas, eksportą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas yra „vienintelė šalis, kuri niekada nebuvo suinteresuota atgaivinti vamzdyną“.

Ji apkaltino Kyjivą „sudavus smūgį Jungtinių Tautų pastangoms kovoti su badu pasaulyje“ ir teigė, kad, jei brigados galėtų patekti į teritoriją, žalai pašalinti prireiktų nuo vieno iki trijų mėnesių.

Ukrainos kariuomenės vasaros kontrpuolimas nebus „lengvas“ rudens sėkmės pakartojimas, specialiame straipsnyje pranešė leidinys „The Washington Post“.

Pažymėta, kad praėjusių metų Ukrainos kariuomenės pergales lengva paaiškinti. Kontrpuolimas Charkivo srityje rusams buvo visiška staigmena, nes jie ruošėsi gintis pietuose. O Chersone rusai turėjo ilgalaikių sunkumų aprūpinant karius per Dniepro upę.

Tačiau šiuo metu nusistovėjęs bendras karo vaizdas smarkiai pasikeitė, pažymėjo „The Washington Post“. 

Anot leidinio, esama trijų pagrindinių veiksnių, turėsiančių įtakos Ukrainos pajėgų kontrpuolimo eigai.

Nauja fronto linijos konfigūracija 

Vakarinį Rusijos fronto flangą dabar saugo Dniepro upė, kurią sunku įveikti, ypač pralaužus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką. Akivaizdi puolimo kryptis – Zaporižios stepės, tačiau rusai pasiruošė šiai galimybei, pastatydami platų įtvirtinimų ir minų laukų tinklą.

Jų įveikimas bus sunki užduotis Ukrainos gynėjams, pareikalausianti laiko, per kurį rusai spės atsigabenti rezervus į grėsmę keliančius rajonus.

Nauji ginklai mūšio lauke

Kyjivui buvo suteikta daugybė naujos vakarietiškos ginkluotės, kuri gerokai pakeitė ginkluotės situaciją Ukrainos kariuomenėje. Be to, ištisos šalies brigados Vakaruose buvo mokomos puolamųjų operacijų – tai naujas ir sudėtingesnis kariavimo būdas, nei Ukrainos kariuomenė yra įpratusi.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Moralė 

Straipsnio autorių teigimu, Rusijos kariuomenė su moralės problemomis susiduria nuo pat karo pradžios, kuri nepasikeitė iki šiol. Kalbant apie ukrainiečių karius, jie visą laiką išlaikė aukštą motyvaciją įveikti jų šalį norinčią užimti agresorę, nors „įtrūkimai ukrainiečių moralėje yra nedideli, tačiau Ukrainos visuomenė su šiuo kontrpuolimu sieja pernelyg dideles viltis, o tai gresia „emociniu nusivylimu“, jei nebus grandiozinės sėkmės.

Tokiomis pat įžvalgomis anksčiau pasidalino ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kalbėdamas apie tai, kad iš Vakarų perspektyvos kontrpuolimas gali neatnešti kardinalių pokyčių ir lemtingų rezultatų.

Praėjusią savaitę Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pasirengusi kontrpuolimui. Praėjus dviem dienoms po to Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos kariuomenė perėjo į didelį puolimą Zaporižios srityje. 

Tuo tarpu Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainos kontrpuolimas iš tiesų prasidėjo. Pagrindinis jo tikslas – „nukirsti sausumos tiltą į Krymą“. Amerikiečiai taip pat patikino, kad jau yra tam tikrų laimėjimų, kurie pranoksta jų lūkesčius.

Ukrainos generalinis štabas kol kas nepatvirtino, kad pradėtas didelis kontrpuolimas, tačiau teigia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos taktiškai žengia į priekį Bachmuto kryptimi.

Dėl Kachovkos hidroelektrinės susprogimo buvo užtvindytos dešimtys gyvenviečių. Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pasidalino vaizdo įrašu iš sraigtasparnio, kuriame matyti užtvindymo mastas prie pačios hidroelektrinės.

„Taip dabar atrodo Kachovkos hidroelektrinė ir netoliese esantys užtvindyti kaimai. Rusija sumokės už savo nusikaltimus“, – prie vaizdo įrašo pažymėjo tarnyba.

Policija ketvirtadienį pranešė, kad per Rusijos apšaudymą Rytų Ukrainoje žuvo trys vienos šeimos kartos – senelis, tėvas ir anūkas.

„Rusijos kariai artilerijos ugnimi apšaudė Ukrainsko gyvenamąjį sektorių. Žuvo ketverių metų berniukas, jo tėvas ir senelis“, – socialiniame tinkle pranešė policija ir pridūrė, kad dar keturi vaikai nuo 3 iki 13 metų ir suaugęs žmogus buvo sužeisti.

Karo naujienas nušviečiantis Vokietijos laikraščio „Bild“ žurnalistas Julianas Ropcke skelbia, kad į pietus nuo Orichivo Zaporižios srityje į mūšį mesti tankai „Leopard 2A4“.

„Galiu patvirtinti, kad ukrainiečių „Leopard 2A4“ juda į pietus nuo Orichivo įvairiomis kryptimis ir susiduria su stipriu rusų pasipriešinimu – minų laukais ir artilerija“, – tviteryje pranešė žurnalistas.

„Prasidėjo ilgiausia diena“, – pridūrė jis. Šiuo terminu įvardijama Ukrainos kontrpuolimo pradžia.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Tankas „Leopard 2“

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) teigia, kad ES vyriausybės turėtų pasirengti nuolatinei pabėgėlių iš Ukrainos integracijai.

Ketvirtadienį Vienoje paskelbtoje metinėje ataskaitoje agentūra nurodo, kad dabartinės pagalbos priemonės turėtų būti labiau orientuotos į moteris ir vaikus – didžiąją pabėgėlių dalį, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Raginimas nuskambėjo tęsiantis 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje. Nuo to laiko, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos pabėgo apie 8,3 mln. žmonių.

Apie 5,1 mln. iš jų turi laikiną apsaugą pagal specialią tvarką ir jiems nereikia prašyti prieglobsčio ES, Šveicarijoje ir Norvegijoje.

„AFP“/„Scanpix“/Nuo karo Ukrainoje pabėgusi šeima

FRA teigiamai įvertino tai, kad kai kuriose ES šalyse, įskaitant Vokietiją, asmenų iš Ukrainos apgyvendinimas yra centralizuotai reguliuojamas valstybės arba tolygiai paskirstomas šalyje.

„Vis dėlto viešojo apgyvendinimo galimybes ir tinkamumą riboja nepakankamas finansavimas ir ilgalaikių sprendimų trūkumas“, – teigiama pranešime.

Ataskaitoje pažymima, kad dauguma pabėgėlių dirba darbus, kuriems būtų pakakę žemesnės grandies išsilavinimo.

FRA paragino gerinti kalbų mokymą ir ukrainiečių kvalifikacijos pripažinimą.

Ji taip pat teigė, kad svarbu integruoti ukrainiečių vaikus į mokyklas ir darželius, kad jie ne tik tobulėtų, bet ir kad jų motinos galėtų susirasti darbą.

Ataskaitoje pažymima, kad Ukrainos moterims, patyrusioms lytinį smurtą ar išnaudojimą, reikia specialiai pritaikytos pagalbos.

„ES greitai pradėjusi taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą suteikė galimybę nuo konflikto bėgantiems žmonėms greitai įsikurti, dirbti, keliauti ir naudotis paslaugomis visoje ES“, – sakė FRA vadovai Jimas Clarkenas ir Michaelas O'Flaherty.

„Tačiau karui tęsiantis šalys turi pereiti nuo trumpalaikių priemonių prie tvaresnių sprendimų“, – pridūrė jie.

Mykolajivo srities Vasylivkos kaime, kuris buvo užlietas po Kachovkos hidroelektrinės susprogimo, žuvo žmogus, pranešė Mykolajivo srities policijos viršininkas Serhijus Šachetas.

Pasak jo, Vasylivkoje žuvo 53 metų vyras. Jis vakar atsisakė būti evakuotas.

Apskritai Mykolajivo srityje užlietos Snihurivkos, Šyrokivo ir Horochivo bendruomenių teritorijos.

Vietos policija dirba avariniu režimu ir patruliuoja valtimis, kad nustatytų žmones, kuriems reikia pagalbos.

Ukrainiečiai raginami nepraleisti progos evakuotis į saugias vietoves.

„AFP“/„Scanpix“/Chersono gyventojų evakuacija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį gyrė gelbėtojų ir savanorių pastangas Chersono srityje toliau evakuojant gyventojus iš rajonų, užlietų griuvus Rusijos kontroliuojamoje Pietų Ukrainos dalyje esančiai užtvankai.

Jis sakė apsilankęs ten, kur žmonės evakuojami iš užlietų rajonų. „Mūsų užduotis yra apsaugoti gyvybes ir kuo labiau padėti žmonėms. Dėkoju gelbėtojams ir savanoriams! Dėkoju visiems, dalyvaujantiems šiame darbe!“ – kalbėjo V.Zelenskis.

V.Zelenskis paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip jis susitinka su vietos pareigūnais, o jie aiškina apie esamą sistemą. Įrašuose taip pat matyti, kad prezidentas buvo nuėjęs apžiūrėti potvynio.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Chersone

Kiek anksčiau V.Zelenskis pranešė apie darbinę kelionę į Chersono sritį, kur ryte naujienų agentūros AFP žurnalistai matė sustiprintą apsaugą.

V.Zelenskis sakė, kad surengė susitikimą, kuriame aptarė gyventojų evakuaciją iš galimų potvynių zonų, užtvankos sprogimo sukeltos avarinės situacijos likvidavimą ir gyvybiškai svarbios pagalbos užlietose teritorijose organizavimą.

Taip pat buvo aptartos „regiono ekosistemos atkūrimo perspektyvos ir operatyvinė karinė padėtis“, sakė jis.

V.Zelenskis trečiadienį kreipėsi į tarptautines organizacijas ir išreiškė susirūpinimą, kad Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius nepakankamai padeda likviduoti užtvankos griūties padarinius.

„Kiekvienas ten žuvęs žmogus yra nuosprendis esamai tarptautinei architektūrai ir tarptautinėms organizacijoms, pamiršusioms, kaip gelbėti gyvybes“, – sakė jis savo vakaro kalboje.

Maskva ketvirtadienį Jungtinių Tautų teisme apkaltino Kyjivą artilerijos smūgiais sugriovus Kachovkos užtvanką Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainos dalyje ir atmetė Ukrainos pareiškimus, kad dėl užtvankos sugriovimo yra atsakinga Rusija.

„Kyjivo režimas ne tik birželio 6-sios naktį surengė didžiules artilerijos atakas prieš užtvanką, bet ir [iš anksto] tyčia iki kritinės ribos pakėlė vandens lygį Kachovkos rezervuare“, – Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) Hagoje pareiškė rusų diplomatas Aleksandras Šulginas.

Visgi Rusijos ambasadorius Nyderlanduose teismui nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

„AFP“/„Scanpix“/Išpuolis prieš Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

Kyjivas savo ruožtu dėl užtvankos susprogdinimo ir po to kilusių didelių potvynių apkaltino Rusiją.

Teisme Hagoje abi šalys susirėmė dėl Kyjivo 2017 metais iškeltos bylos, kurioje teigiama, kad Maskva nuo 2014-ųjų Rytų Ukrainoje remia separatistus.

Ukraina teigė, kad 2022 metais plataus masto Rusijos invazija buvo tragiška, bet logiška Maskvos paramos separatistams pasekmė ir parodė, kad agresoriams neturėtų būti leidžiama pažeidinėti tarptautinės teisės.

Antradienį Ukraina TTT pradėjo dėstyti savo oficialius argumentus. Ji pavadino Rusiją teroristine valstybe ir apkaltino ją sugriovus Kachovkos užtvanką per daug metų vykdomą smurto kampaniją, kuria siekiama ištrinti kaimynę iš žemėlapio. Ukraina taip pat tvirtino, kad Maskvos parama sukilėliams Rytų Ukrainoje buvo 2022-ųjų vasarį prasidėjusios invazijos įžanga.

Atkartodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, kuriais jis siekė pateisinti savo karą, A.Šulginas sakė, kad Kyjivas yra vadovaujamas neonacių, neturi jokio moralinio autoriteto ir pats engė žmones Rytų Ukrainoje.

„Šis režimas į valdžią atėjo po 2014 metais įvykdyto smurtinio perversmo, ant nacionalistų, kurie yra tiesioginiai Antrojo pasaulinio karo nacių kolaborantų palikuonys, pečių“, – pareiškė jis.

Rusijos pasiuntinys teigė, kad dabartinėje Ukrainos vyriausybėje ir ginkluotosiose pajėgose neonaciai užima svarbius postus, ir apkaltino juos žiauriomis represijomis Donbaso regione.

V.Putinas teigė, kad vienas iš jo „specialiosios karinės operacijos“ tikslų buvo Ukrainos „denacifikacija“, o invazijos šalininkai dažnai lygindavo Ukrainos valdžios elgesį rusakalbių atžvilgiu su nacistinės Vokietijos veiksmais.

Šiuos teiginius ginčija Ukrainos vyriausybė ir šalies žydų bendruomenė.

Tikimasi, kad TTT, kuris buvo įsteigtas po Antrojo pasaulinio karo Jungtinių Tautų valstybių narių ginčams spręsti, sprendimą priims tik po kelių mėnesių ar net metų.

Trečiadienį Europos Sąjungos ambasadoriams nepavyko pasiekti politinio susitarimo dėl 11-ojo sankcijų Rusijai paketo įvedimo. Planuojama, kad derybos bus tęsiamos kitą savaitę, pranešė leidinys „Politico“.

Anot su leidinio žurnalistais bendravusių politikų, pagrindinė nesėkmingo susitarimo priežastis – Graikija ir Vengrija. Jos vis dar nesutinka su tuo, kad Ukraina į „karo rėmėjų“ sąrašą įtraukė kai kurias jų įmones. Atėnai ir Budapeštas nori, kad jų įmonės būtų išbrauktos iš šio sąrašo prieš tai, kai joms bus taikomas sankcijų paketas.

Tuo pat metu kelios ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, yra susirūpinusios dėl draudimo apeiti sankcijas, nes baiminasi, kad tai gali pakenkti diplomatiniams santykiams. 

Europos Komisija jau sušvelnino savo pirminius pasiūlymus, kad atsižvelgtų į šiuos nuogąstavimus, o vienas diplomatas tvirtino, kad klausimą, atrodo, galima išspręsti.

Prieš trečiadienio posėdį Europos Komisija pateikė kitą 11-ojo paketo pasiūlymo versiją, tačiau dėl jos susitarimas nebuvo pasiektas. Dabar ES ambasadoriai vėl aptars šį pasiūlymą kitą trečiadienį, birželio 14 d., vyksiančiame posėdyje, tikėdamiesi pasiekti susitarimą. 

„Mes artėjame (prie susitarimo dėl sankcijų – red.)“, – komentavo vienas diplomatas, pripažindamas, kad birželio pabaigoje įvyksiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas gali būti galutinis terminas, per kurį bus pritarta.

Gegužę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kyjive sakė, kad naujomis sankcijomis bus siekiama kovoti su jau taikomų prekybos apribojimų apėjimu.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, ES taip pat siūlo oficialiai nutraukti Rusijos naftos tiekimą Vokietijai ir Lenkijai.

Trečiadienį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo kilusių potvynių dingusius asmenis.

Ketvirtadienį tiek Ukrainos vadovybė, tiek Rusijos valstybinė žiniasklaida pradėjo dalintis informacija apie pirmąsias užtvindymo aukas.

Pasak Rusijos paskirto Naujosios Kachovkos mero, dėl potvynio mieste žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„Scanpix“ nuotr./Kachovkos užtvanka

Taip pat pranešta, kad okupuotame Oleškų mieste į ligoninę buvo nuvežta trisdešimt žmonių, kuriems diagnozuota hipotermija.

Dėl potvynio yra žuvusiųjų, tačiau jų skaičiaus kol kas negalima nustatyti.

Pasak ukrainiečių visuomeninio transliuotojo „Suspilne“, vietiniai gyventojai negali palikti okupuoto ir užtvindyto miestelio, nes rusai jų neįsileidžia ir neleidžia persikelti į mokymo įstaigas, kurios nėra užlietos.

Teigiama, kad rusų kariškiai išvaro žmones iš sausų patalpų ir apgyvendina juos viršutiniuose daugiabučių namų aukštuose.

Oleškų centras kol kas lieka neužlietas. Kai kuriose bendruomenės gyvenvietėse vanduo pradėjo slūgti, tvirtino Oleškų karinės administracijos vadovė Tetjana Chasanenko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Chersono regione, kuris nukentėjo nuo potvynio susprogdinus Naujosios Kachovkos užtvanką.

Kol kas yra žinoma, kad Ukrainos kontroliuojamame Dniepro krante žuvo trys žmonės, o kairiojo kranto okupacinė valdžia pranešė, kad žuvo mažiausiai penki žmonės.

Ukrainos regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas tvirtino, kad apie 600 kv. km regiono plotas yra po vandeniu ir kad Ukraina iki šiol evakavo beveik 2 tūkst. žmonių.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ V.Zelenskis tvirtino atvykęs į Chersoną dalyvauti koordinaciniame pasitarime dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sprogimo padarinių likvidavimo.

„Buvo aptarta daug svarbių klausimų: operatyvinė padėtis regione dėl nelaimės, gyventojų evakuacija iš galimų užtvindymo zonų, užtvankos sprogimo sukeltos ekstremalios situacijos likvidavimas, užlietų teritorijų gyvybės palaikymo organizavimas. Taip pat regiono ekosistemos atkūrimo perspektyvos ir operatyvinė karinė padėtis žmogaus sukeltos nelaimės zonoje“, – rašė šalies vadovas.

Jo teigimu, svarbu apskaičiuoti žalą ir skirti lėšų kompensacijoms nuo nelaimės nukentėjusiems gyventojams bei parengti nuostolių kompensavimo ar įmonių perkėlimo Chersono srityje programą.

Gegužės 30-ąją Maskvoje įvyko kai kas nepaprasto: viduryje baltos dienos miestą užpuolė bepiločių orlaivių būrys. Jų buvo penki ar dvidešimt penki, priklausomai nuo Rusijos šaltinio. Tai buvo ne kažkoks simbolinis gestas, kai vienas nedidelis dronas trenkiasi į vėliavos stiebą ant Kremliaus rūmų, kuriuose veikia Rusijos prezidento Vladimiro Putino biuras, bet keli smūgiai skirtingoms sostinės dalims.

Nė vienas iš dronų nesprogo – kaip pranešė leidinys „Kommersant“, jie buvo skirti neįvardytiems taikiniams, bet nukrito ant gyvenamųjų namų stogų po to, kai buvo numušti arba užblokuoti elektroniniu būdu.

Tai – pirmas kartas, kai Maskva patyrė oro ataką nuo tada, kai 1941 m. ją bombardavo vokiečių liuftvafė – nacių karinės oro pajėgos.

Rusų nelaimei, tai buvo tik pirmasis žeminantis incidentas per ilgą savaitę, kurios metu įvyko daug kitų. Dieną po to išpuolis beveik dingo iš Rusijos valstybinės žiniasklaidos antraščių, o Maskva gyveno taip, tarsi nieko nebūtų įvykę.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Ukrainos gynėjai Bachmuto sektoriuje toliau stumia Rusijos pajėgas iš savo pozicijų ir daro pažangą flanguose, paskelbė atviro šaltinio žvalgybos agentūra „DeepState“.

„Gynybos pajėgoms pavyko išplėsti savo sėkmę prie Berchivo rezervuaro. Dėl sėkmingų 3-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados veiksmų priešas buvo išstumtas iš plataus fronto ruožo, esančio greta SD-D kanalo (Šiaurės Donecko-Donbaso kanalas – red.)“, – sakoma pranešime.

Be to, analitikų teigimu, įnirtingi mūšiai tęsiasi prie Orichovo-Vasylivkos ir Berchivkos.

Smarkios kovos vyksta ne tik Bachmuto rajone. Rusijos pajėgos intensyvina puolimus Avdijivkos fronto sektoriuje. „DeepState“ pažymėjo, kad rusai puola į pietus nuo Pervomaiskos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Smarkūs mūšiai vyksta ir Zaporižios sektoriuje, ypač linijoje nuo Orichivo iki Pavlivkos. Svatovės sektoriuje prie Masiutivkos tęsiasi poziciniai mūšiai.

Kitose fronto linijos dalyse padėtis nesikeičia.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos karinė vadovybė pranešė apie Ukrainos karių sėkmę Bachmuto sektoriuje. Trečiadienį gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą įvairiuose rajonuose pasistūmėjo nuo 200 iki 1 100 metrų. Ji pažymėjo, kad Ukrainos gynėjai Bachmuto sektoriuje perėjo nuo gynybos prie puolimo.

Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pabrėžė, kad Ukraina dar nepradėjo kontrpuolimo. Jis taip pat pažymėjo, kad didelės operacijos pradžia bus „ne už ilgo“.

Kyjivas nieko nežinojo apie planą susprogdinti dujotiekius „Nord Stream“, trečiadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, vėl pasigirdus spėlionėms, kad už sprogimų stovi Ukraina.

Kaip prezidentas jis turi galią duoti įsakymus, sakė V.Zelenskis Vokietijos dienraščiui „Bild“.

„Nieko panašaus nepadariau. Niekada nebūčiau taip pasielgęs“, – sakė jis. Jo žodžius vertė vokiečių vertėjas.

„Manau, kad mūsų kariuomenė ir žvalgybos tarnybos nieko panašaus nepadarė“, – tvirtino V.Zelenskis ir pridūrė, kad norėtų pamatyti įrodymus.

„Šimtu procentų apie tai nieko nežinome“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/„Nord Stream 2“ dujotiekis

Tarptautinė humanitarinė organizacija „CARE“ įspėjo, kad dėl Naujosios Kachovkos užtvankos griūties, sukėlusios potvynį pietinėje Chersono srityje, vandens sraute gali būti minų. 

„Teritorijoje, kurioje buvo Kachovkos užtvanka, pilna minų, kurios dabar plūduriuoja vandenyje ir kelia didžiulį pavojų“, – pareiškime teigė „CARE“ atstovas, Ukrainos padalinio direktorius Fabrice'as Martinas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į „katastrofiškas pasekmes“, kurias užtvankos pralaužimas gali turėti aplinkai. 

Anot F.Martino, į Dniepro upę pateko naftos, ir perspėjo, kad jos gali ištekėti daugiau, ir pakartojo susirūpinimą, kurį antradienį duodamas interviu CNN išsakė pagrindinės Ukrainos hidroenergijos gamybos bendrovės vadovas. 

„Į Dniepro upę pateko mažiausiai 150 tonų naftos, o rizika, kad gali ištekėti daugiau kaip 300 tonų, yra didelė, – sakė F.Martinas. – Dėl to gali išnykti Žemutinės Sulos nacionalinis gamtos parkas, kuriame yra daugiau kaip 80 tūkst. hektarų saugomos teritorijos.“

Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusi bendrovė "Maxar Technologies" pasidalino dviejomis nuotraukomis, kuriose aiškiai matyti Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo mastas.

Pirmoji nuotrauka užfiksuota birželio 5 d. iki, Ukrainos teigimu, Rusijos pajėgų įvykdyto susprogdinimo.

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Antrojoje nuotraukoje matyti užtvankos būklė trečiadienį, antrąją dieną po susprogdinimo.

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad sustiprins savo veiklą Zaporižios atominėje elektrinėje, kilus susirūpinimui dėl vandens, skirto elektrinės reaktoriams aušinti, tiekimo.

„Atsižvelgdama į suintensyvėjusią TATENA veiklą pagal naujai nustatytus principus, bus sustiprintos TATENA pajėgos objekte, dabartinė komanda pakeista didesne grupe, kuri kartu su agentūros vadovu keliaus palei fronto liniją“, – trečiadienį paskelbtame atnaujintame pranešime pranešė TATENA.

„Galimas elektrinės pagrindinio aušinamojo vandens šaltinio praradimas dar labiau apsunkina ir taip jau itin sudėtingą ir iššūkių keliančią branduolinės saugos ir saugumo padėtį“, – sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.

Atnaujintoje ataskaitoje aprašoma grėsmė, kylanti vandens tiekimo keliams į tvenkinius, kuriais aušinami elektrinės branduoliniai reaktoriai.

„AFP“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Agentūra teigė, kad ji stengiasi užtikrinti, jog būtų kuo daugiau aušinamojo vandens rezervo tam atvejui, jei nebebūtų galima naudotis Kachovkos rezervuaru. Agentūros tvirtinimu, vandens lygis minėtame rezervuare toliau mažėja.

Paaiškinta, jog nuo antradienio rezervuaro vandens lygis jau nukrito 2,8 metro, tačiau šiuo metu vanduo slūgsta lėčiau: iki „5-7 cm per valandą, palyginti su vakar buvusiu aukščiausiu lygiu – maždaug 11 cm per valandą“.

„Jei vandens lygis nukris žemiau 12,7 metro, Zaporižios atominė elektrinė nebegalės pumpuoti vandens iš rezervuaro į aikštelę“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad šis lygis gali būti pasiektas per dvi dienas.

„Ruošdamasi tokiai galimybei, atominė elektrinė nuolat papildo savo vandens atsargas – įskaitant didelį aušinimo tvenkinį šalia elektrinės, taip pat mažesnius purkštuvinius aušinimo tvenkinius ir gretimus kanalus – visiškai išnaudodama Kachovkos rezervuaro vandenį, kol tai dar įmanoma.“

Atnaujintame TATENA pranešime taip pat aiškinama, kad nors visi šeši Zaporižios atominės elektrinės reaktoriai yra „sustabdyti“, vis dar reikia aušinamojo vandens, „kad būtų išvengta kuro išsilydymo ir galimo radioaktyviųjų medžiagų išmetimo“.

Po Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo praėjus daugiau nei parai, paskelbti pirmieji pranešimai apie aukas.

Vietos žiniasklaida informavo, kad potvynis pasiglemžė trijų žmonių gyvybes – tai pirmieji patvirtinti mirties atvejai katastrofos akivaizdoje.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė nuogąstavimus dėl ukrainiečių, gyvenančių nuo nelaimės nukentėjusiose Rusijos kontroliuojamose teritorijose, gyvybių.

Apie pirmąsias aukas paskelbė naujienų portalas „Kyiv Independent“, remdamasis ištremtu Rusijos okupuoto Oleškio miesto meru Jevhenu Ryščuku. Jo teigimu, Chersono srityje „nuskendo trys žmonės“.

„AFP“/„Scanpix“/Chersono regiono gyventojas

Nors ir įsivyravus labai sudėtingai operatyvinei situacijai, keliuose fronto sektoriuose tebevyksta intensyvūs mūšiai, o Ukraina daugelyje sričių išlaiko iniciatyvą, kasdienėje karo apžvalgoje tvirtino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Ekspertų nuomone, tikėtina, kad Rusijos pajėgoms vis dar duodamas įsakymas kuo greičiau grįžti į puolimą: čečėnų daliniai vadovavo nesėkmingam bandymui užimti Marjinkos miestą netoli Donecko, kur fronto linija nuo 2015 m. mažai tepasikeitė.

Iki trečiadienio potvynių lygis Dniepro žemupyje dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo toliau kilo, tačiau, tikėtina, kad ketvirtadienį vanduo ims slūgti.

Kaip pranešta anksčiau, apšaudymai stipriai apsunkina kai kuriuos bandymus evakuoti civilius gyventojus iš užlietų teritorijų.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad Ukrainos pajėgų spaudimas fronte kasdien vis didėja.

„Ukrainos pajėgų aktyvumas fronte vis didėja, ukrainiečiai vis tvirčiau perima iniciatyvą į savo rankas, priversdami Rusijos pajėgas gintis.

Ir toliau puolama nedidelėmis grupėmis su šarvuota technika. Ten kur pavyksta – pasistumiama pirmyn, susikuriamos sąlygos rytdienos puolimui. Ten kur rusai atsilaiko, jų ugnies taškus užgriūna artilerijos ugnis“, – rašo E.Papečkys.

Anot jo, Rusijos pajėgos intensyviai apšaudo Ukrainos pajėgų susitelkimo vietas užnugaryje, o puolančius ukrainiečius stipriai atakuoja rusų aviacija – lėktuvai ir sraigtasparniai. Dėl to ukrainiečiai priversti arčiau fronto pritraukti oro gynybos priemones, kurios čia lengviau pažeidžiamos, nei užnugaryje.

„Vakare ukrainiečių puolimai dar labiau suintensyvėja, o vietomis trunka iki ryto. Tai leidžia spėti, kad Ukrainos pajėgos geriau aprūpintos termovizoriais ir geriau pasirengę veikti sutemus. Nemažiau svarbu tai, kad naktį rusai nelabai gali panaudoti aviaciją.

Fronte padėtis kol kas nebloga. Ukrainiečiai šiandien labai staigiai pritraukė iš užnugario daug naujai suformuotų brigadų, ir tai jiems leis kasdien stiprinti puolimą metant į mūšį naujus dalinius. Tokia taktika turėtų išvarginti rusus ir išsekinti nedidelius jų rezervus. Paskui puolimas turėtų įsibėgėti dar greičiau“, – rašo E.Papečkys.

Tradicinėje Rusijos pajėgoms padarytų nuostolių apžvalgoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pažymėjo, kad per pastarąją parą buvo likviduota 730 kovotojų. Bendri gyvosios jėgos praradimai Rusijos pusėje nuo karo pradžios siekia beveik 213 tūkst. karių.

Pranešta, kad buvo sunaikinta 18 tankų, 16 šarvuotų kovos mašinų, 28 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 3 priešlėktuvinės kovos sistemos.

Taip pat Ukrainos gynėjai nukovė 15 bepiločių orlaivių.

Po užtvankos susprogdinimo evakuojant civilius gyventojus iš Kachovkos miesto rusų okupantai juos naudojo kaip gyvuosius skydus. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.

Pažymima, kad birželio 6 d. vyko masinė civilių gyventojų evakuacija iš Kachovkos miesto, kurios metu žmonės naudojo savo transporto priemones.

„Kartu su civiliais gyventojais evakuacijos keliais naudojosi ir Rusijos okupantai. Tokio judėjimo metu okupantai naudojo vietos gyventojus kaip gyvąjį skydą“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Be to, pažymima, kad priešas nebuvo pasirengęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo pasekmėms: rusai patyrė gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos nuostolių.

„Visų pirma RF ginkluotųjų pajėgų 7-osios desantinės puolamosios divizijos ir 22-ojo armijos korpuso daliniuose yra sužeistų, žuvusių ir dingusių be žinios. Be to, šiuose daliniuose prarasti keli lauko sandėliai su šaudmenimis ir atsargomis, automobiliai ir šarvuočiai bei kitas karinis turtas“, – sakoma pranešime.

Baltieji rūmai laiko Rusiją atsakinga už Kachovkos hidroelektrinės, kurią kontroliavo Rusijos pajėgos, sunaikinimą. Tai per trumpą spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų pirmininkė Karine Jean-Pierre, rašo „UNIAN“.

Ji pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos vis dar renka informaciją apie tai, kas įvyko, tačiau atsakomybė bet kuriuo atveju tenka Rusijai, kurios karių iš principo neturėtų būti Ukrainos teritorijoje.

„Šią užtvanką kontroliavo Rusija, ir jie yra atsakingi už šio karo sukeltus sugriovimus. Mes padarysime viską, kad paremtume Ukrainos žmones šiuo sunkiu metu“, – sakė pirmininkė.

Karine Jean-Pierre pabrėžė, kad ši tragedija niekada nebūtų įvykusi, jei Rusija nebūtų surengusi plataus masto invazijos į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamos Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus pagalbos po Rusijos okupuotos Kachovkos užtvankos griūties, kuri sukėlė humanitarinių ir ekologinių pasekmių.

„Jų ten nėra“, – duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ anglų kalba sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad jį „ištiko šokas, nes manau, kad tai yra pajėgos, kurios turi būti ten, kad gelbėtų žmonių gyvybes“.

Netoli fronto linijos Ukrainoje sugriuvusi užtvanka užtvindė dešimtis kaimų ir dalį netoliese esančio miesto, todėl baiminamasi humanitarinės katastrofos.

Pareigūnai teigė, kad tūkstančiai žmonių turės palikti savo namus, o daugelis jau dabar tai daro savo jėgomis.

Vėliau interviu metu, kalbėdamas ukrainietiškai, V.Zelenskis, pasak vokiečių vertėjo, sakė, kad per nelaimę „žuvo žmonės ir gyvūnai“.

„Nuo užtvindytų namų stogų žmonės mato plūduriuojančius nuskendusius žmones“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad buvo sunku išvežti žmones iš okupuoto Chersono regiono.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Kai mūsų pajėgos bando juos išvesti, okupantai į juos šaudo iš tolo“, – sakė jis. 

V.Zelenskis sakė, kad dar prieš metus su tarptautiniais Ukrainos partneriais pasidalijo žvalgybine informacija, rodančia, kad yra rizika, jog į užtvanką gali būti pasikėsinta.

„Pasidalijome šia informacija su savo partneriais ir visi jie teigė, kad rizika, jog užtvanka bus susprogdinta, yra labai didelė“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad ketvirtadienį pirmininkaus skubios koordinavimo grupės su Ukraina posėdžiui dėl „piktinančio užtvankos sunaikinimo“.

Prancūzija taip pat pareiškė, kad siųs pagalbą Ukrainai.

„Prancūzija smerkia šį žiaurų aktą, keliantį pavojų gyventojams. Per kelias artimiausias valandas atsiųsime pagalbą, kad patenkintume neatidėliotinus poreikius“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rusijos kariai apšaudė Ukrainską Donecko srityje, žuvo 3 ir buvo sužeisti 5 žmonės. Apie tai pranešė Selidovo miesto karinė administracija „Telegram“.

„Nenaudėliai dar kartą apšaudė Ukrainsko miestą, Selidovo bendruomenę. Dėl apšaudymo žuvo 3 žmonės, iš jų 1 vaikas. Buvo sužeisti 5 žmonės, iš jų 4 vaikai. Visi buvo nuvežti į ligoninę, teikiama medicininė pagalba“, – rašoma pranešime.

Karinės administracijos duomenimis, mieste apgadinti 2 privatūs namai ir 14 daugiaaukščių pastatų.