Karas Ukrainoje. „Tai dar ne viskas“: V.Zelenskis paskelbė apie naujas permainas valstybės vadovybėje

Ukraina tęsia valstybės institucijų perkrovimą. Apie tai savo kreipimesi paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis priminė, kad šią savaitę „įvyko keli pasikeitimai“.

„Tai dar ne viskas, ne visi sprendimai, kurie yra parengti. Šiandien priimti nauji įsakai dėl patarėjų. Kiekvienam esu dėkingas už darbą. Mes darome biurą funkcionalesnį“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Išvakarėse prezidentas Vladimiras Zelenskis atleido du savo kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako pavaduotojus.

Vėliau paaiškėjo, kad V.Zelenskis taip pat atleido savo padėjėją Serhijų Šefirą ir keletą patarėjų bei įgaliotinių – Michailą Raduckį, Serhijų Trofimovą, Olehą Ustenką, Nataliją Puškarjovą ir Oleną Verbycką.

Ukrainos pasieniečiai iškėlė mėlynai geltonas valstybės vėliavas virš Šabelnės, Piščanės ir Degtiarnės gyvenviečių.

Apie tai pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba savo „Telegram“ kanale. Pasak tarnybos, kalbama apie „pilkąją zoną“, esančią netoli Rusijos sienos.

„Šios gyvenvietės Charkivo srityje yra netoli valstybės sienos su Rusijos Federacija, vadinamojoje „pilkojoje zonoje“, – nurodoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad sunaikintų kaimų teritorija yra tankiai užminuota, o dėl nuolatinio priešo apšaudymo yra netinkama gyventi.

Pasieniečiai pažymi, kad jie kontroliuoja šią teritoriją ir taip primena priešui, kad tai yra Ukrainos žemė ir jam čia ne vieta.

Ukrainos karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka išsakė gana griežtą variantą, kaip Moldova galėtų galutinai išspręsti „PMR“ (pasaulio nepripažintos ir Rusijos remiamos Padniestrės Moldavijos respublikos) problemą. 

Savo socialiniuose tinkluose analitikas pritarė Moldovos užsienio reikalų ministrui Mihai Popșoi, kuris pareiškė, kad „5+2“ formato atnaujinimas Padniestrės atžvilgiu yra neįmanomas.

Kalbama apie derybų, kuriose dalyvautų Moldova, Padniestrė, ESBO, Rusija, Ukraina, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, galimybę. 

Kaip pažymėjo O.Kovalenka, „geriausias variantas „PMR“ problemai išspręsti yra ne beprasmis archaizmas „5+2“, o formatas „1+1“, t. y. Moldova + Ukraina. Oficialus Kišiniovo prašymas Kyjivui ir išvalymo būriai iš Ukrainos“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Padniestrės Moldavijos respublikos vėliavos Tiraspolyje šalia Rusijos XVIII amžiaus karvedžio Aleksandro Suvorovo statulos

Pasak apžvalgininko, tokiu būdu šalys panaikintų bendrą rizikos zoną. Be to, būtų galima organizuoti logistiką į Odesos regioną per išvalytos „DMR“ zonos teritoriją.

Respublikos egzistavimą O.Kovalenka pavadino „vėžiniu augliu“ – „rusiškojo pasaulio“ metastaze, su kuria reikia skubiai susitvarkyti. „Su „PMR“ šis procesas jau užsitęsė. Atėjo laikas šį procesą paspartinti. Griežta chemoterapija“, – įsitikinęs jis.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino svarbų personalo sprendimą, kuriuo naujuoju Ukrainos diplomatu Moldovoje tapo Oleksijus Danilovas, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius. Šią savaitę jis buvo oficialiai atleistas ir perkeltas į diplomatines pareigas.

Dauguma ukrainiečių priimtiniausiu karo pabaigos variantu laiko „visišką Ukrainos pergalę“. Tai rodo sociologinės apklausos, atliktos kovo 22–24 d., rezultatai.

Sociologų duomenimis, 61,21 proc. ukrainiečių, paklausti apie karo pabaigos variantus, pasirinko tokį atsakymą: „Kovojame iki visiškos pergalės – teritorinio vientisumo atkūrimas 1991 metų ribose, įstojimas į ES ir NATO“.

Tuo pat metu 38,79 proc. ukrainiečių pasisakė už variantą: „Nedelsiant pradėti taikos derybas su visiškomis dvišalėmis paliaubomis“.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Verta pažymėti, kad ukrainiečių nuomonės regioniniu požiūriu šiek tiek išsiskyrė. Štai vakariniuose regionuose karą „iki visiškos pergalės“ palaiko 72,13 proc. respondentų, kitos nuomonės laikosi 27,87 proc. apklaustųjų.

Tuo pat metu rytiniuose ir pietiniuose regionuose šie skaičiai neviršija statistinės paklaidos – atitinkamai 51,16 proc. ir 48,84 proc.

Sociologai patikslina, kad tyrimo metu Ukrainoje (išskyrus okupuotus ir fronto regionus) ir užsienyje (ten, kur yra daugiausia ukrainiečių pabėgėlių) tiesioginio ir telefoninio interviu būdu buvo apklausti 5329 18 metų ir vyresni respondentai. Reprezentatyvumo paklaida neviršija 2,0 proc.

Ukraina šeštadienį pranešė, kad per rusų praėjusios nakties ir ryto apšaudymus rytiniame Krasnohorivkos mieste žuvo du pagyvenę žmonės, ir paragino ten vis dar esančius civilius evakuotis.

Krasnohorivka yra fronto linijoje Donecko srityje, kurios daugiau kaip pusę kontroliuoja Rusijos pajėgos.

„Miestą priešas apšaudė naktį ir rytą. Žuvo 70 metų moteris ir 73 metų vyras“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas.

„Krasnohorivka prie fronto linijos yra 10 metų ir išlieka viena pavojingiausių vietų šalyje. Nesileiskite į mirtiną pavojų. Evakuokitės“, – sakė jis.

Ukrainiečių pajėgos pastaraisiais mėnesiais skelbė apie sunkius mūšius rytiniame fronte. Ukrainiečiams trūksta šaudmenų, o Rusija nepaliaujamai atakuoja iš oro.

Rusija ginkluote šešiskart lenkia Ukrainos pajėgas fronto linijose, dėl to prarandami kariai ir pozicijos, penktadienį sakė neseniai paskirtas Ukrainos vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.

Velykinių švenčių proga Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą patvirtino savo šalies paramą Ukrainai ir pagrindė ją Vokietijos saugumo interesais. Apie tai praneša „Die Welt“.

„Taika be laisvės reiškia priespaudą. Nėra taikos be teisingumo“, – sakė kancleris.

O.Scholzas priminė teisingos taikos sąlygas ir paragino toliau remti Ukrainą.

„Todėl remiame Ukrainą jos kovoje už teisingą taiką – tiek, kiek tai būtina. Visi norime taikesnio pasaulio. Žmonės Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje taip pat norėjo tik taikos“, – pabrėžė Vokietijos politikas.

dpa/Scanpix/ Olafas Scholzas

Jis pabrėžė, kad parama Ukrainai yra ir „parama mums, mūsų saugumui“.

„Daug dešimtmečių taika Europoje buvo grindžiama pagrindiniu principu: sienų negalima perkelti jėga. Niekada daugiau. Vladimiro Putino Rusija šį principą pažeidė“, – pabrėžė O.Scholzas.

Neseniai O.Scholzas pareiškė, kad kelios šalys, įskaitant Ukrainą, tariasi, kaip susėsti prie derybų stalo. Pasak jo, karas Ukrainoje baigsis, kai Rusija išves savo karius.

Kaip sakė politikas, be tvirtos paramos Ukrainai, jam išlieka svarbus vienas dalykas – užkirsti kelią karo eskalacijai, t. y. Rusijos ir NATO karui.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atleido vieną ilgametį padėjėją ir kelis patarėjus, tęsdamas šalies vadovybės pertvarkymą.

Serhijus Šefiras atleistas iš pirmojo padėjėjo posto, kuriame dirbo nuo 2019 metų. V.Zelenskis taip pat atleido tris patarėjus ir du savo atstovus, prižiūrėjusius savanorišką veiklą bei karių teisių klausimus.

Kol kas nepateikta jokio paaiškinimo, kodėl buvo padaryti šie pakeitimai. Didelis personalo pertvarkymas vyksta kelis pastaruosius mėnesius. 

Antradienį Oleksijus Danilovas buvo atleistas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų, o vasario 8-ąją ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų neteko Valerijus Zalužnas. Pastarasis anksčiau šį mėnesį buvo paskirtas ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. 

Po kelias savaites trukusių ukrainiečių atakų iš Rusijos Belgorodo srities evakuota 5 tūkst. vaikų, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius.

Srities pareigūnai praėjusią savaitę sakė, kad per virtinę apšaudymų ir dronų smūgių, surengtų iš Ukrainos, žuvus tuzinui civilių, 9 tūkst. nepilnamečių bus perkelti į kitus regionus.

„5 tūkst. mūsų vaikų jau yra už regiono ribų. Vakar 1300 vaikų atvyko į Sankt Peterburgą, Brianską ir Machačkalą“, – sakė prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities vadovas Viačeslavas Gladkovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atakų Belgorode padariniai

Vaikai, liekantys regione ir gyvenantys savivaldybėse netoli sienos, įskaitant srities centrą Belgorodą, nuo kito mėnesio mokysis nuotoliniu būdu, pridūrė gubernatorius.

Jis nurodė, kad kompanijos, kurios dėl atakų buvo priverstos sustabdyti darbą, galės vėl atsidaryti, jei darbuotojai bus apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, o langai bus apklijuoti.

Penktadienį ukrainiečių dronui įsirėžus į daugiabutį Belgorode žuvo vienas vyras, o dar du žmonės buvo sužeisti, sakė V.Gladkovas.

Ukrainos kariuomenė netrukus galėtų būti priversta dar labiau atsitraukti, jei JAV karinė pagalba ir toliau vėluos, penktadienį paskelbtame interviu JAV laikraščiui „The Washington Post“ sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei tu nesiimi žingsnių [...] pasirengti kitam kontrpuolimui, juos žengs Rusija. Štai ką išmokome šiame kare: jei tu to nedarysi, padarys Rusija“, – kalbėjo V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Bandome surasti kokį nors būdą neatsitraukti“, – sakė jis ir pridūrė, kad rusams vasarį užėmus Avdijivką, ukrainiečių kariuomenė sumaniais veiksmais stabilizavo padėtį, bet be tolesnės karinės pagalbos perspektyvos atrodo niūrios.

„Tai reiškia, kas mes trauksimės atgal, [...] mažais žingsneliais“, – įspėjo V.Zelenskis.

„Atsakymas yra [raketos] ATACMS-300“, – interviu sakė ukrainiečių prezidentas.

Jo teigimu, šios tolimojo nuotolio raketos būtų naudojamos prieš aerodromus Rusijos okupuotame Kryme.

Naujoji ultranacionalistinė Maskvos patriarchato Rusijos ortodoksų bažnyčios (MP ROB) ideologija pabrėžia, kad „rusų tautos vienybės atkūrimas“ karo Ukrainoje metu yra pagrindinė Rusijos išlikimo ir sėkmingos raidos XXI amžiuje sąlyga.

MP ROB patvirtino ideologinį-politinį dokumentą, kuriuo bandoma formuoti platesnę nacionalistinę ideologiją, susijusią su karu Ukrainoje ir Rusijos ekspansionistine ateitimi.

Kaip rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, tikėtina, kad šiuo dokumentu arba bandoma socializuoti Kremliaus pageidaujamą politiką tarp rusų prieš ją įgyvendinant, arba siekiama patikrinti visuomenės reakciją į politiką, kurią dabar svarsto Kremliaus pareigūnai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Patriarchas Kirilas

Pažymima, kad MP ROB sustiprina Kremliaus retoriką dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pristato jį kaip egzistencinį ir civilizacinį „šventąjį karą“, o tai yra reikšmingas posūkis Rusijos vyriausybei, kuri iki šiol uoliai vengė oficialiai įvardyti Rusijos invaziją į Ukrainą kaip bet kokį „karą“. Tuo pačiu metu, analitikų teigimu, tai, kad MP ROB tiesiogiai pripažino konfliktą „šventuoju karu“, gali sulaukti paramos iš rusų, kurių neįkvepia gana santūri Kremliaus retorika.

MP ROB taip pat teigia, kad karas Ukrainoje baigsis Rusijai užgrobus visą Ukrainos teritoriją ir užkertant kelią bet kokiai Ukrainos vyriausybei, kurią Kremlius pripažįsta priešiška Rusijai. MP ROB pateiktas Rusijos tikslų apibūdinimas atitinka daugkartinius Kremliaus pareiškimus, iš kurių matyti, kad Vladimiras Putinas ir toliau siekia sunaikinti Ukrainos suverenitetą ir valstybingumą, pabrėžia analitikai.

MP ROB taip pat pareiškė, kad Rusija turėtų grįžti prie rusų tautos „trejybės doktrinos“, pagal kurią „rusų tautą“ sudaro etninių rusų, baltarusių ir ukrainiečių pogrupiai, kuriuos Rusija turėtų iš naujo suvienyti.

MP ROB taip pat pabrėžia, kad „Rusijos tautos vienybės atkūrimas“ karo Ukrainoje metu yra pagrindinė Rusijos išlikimo ir sėkmingos raidos XXI amžiuje sąlyga.

„Šis raginimas „atkurti vienybę“ yra siekis visiškai sunaikinti ukrainiečių tautą ir įtraukti ją į Rusijos sudėtį“, – pažymėjo ISW.

Pasak analitikų, Kremlius gali nuspręsti viešai ne visiškai pritarti MP ROB siūlomai ultranacionalistinei ideologijai, tačiau greičiausiai ją išnaudos kariniams veiksmams Ukrainoje ir bet kokiems būsimiems agresijos aktams prieš Rusijos kaimynes pagrįsti.

Rusija išplėtė atakų prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą taikinių rinkinį, intensyvindama smūgius hidroelektrinėms, teigiama Amerikos karo studijų instituto (ISW) pranešime.

Per kovo 28–29 d. smūgius Rusijos pajėgos apšaudė Kanivo ir Dniestro hidroelektrines Čerkasų ir Černivcų srityse. Be to, Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos smūgiai buvo nukreipti į neįvardytą ypatingos svarbos infrastruktūrą Ivano Frankivsko ir Dniepropetrovsko srityse, o Rusijos karo korespondentai teigė, kad Rusija smogė Kryvyj Riho šiluminei elektrinei ir Dniepro vidurio hidroelektrinei Dniepropetrovsko srityje. Be to, kovo 22 d. Rusijos smūgiai smarkiai apgadino Dniepro hidroelektrinę Zaporižioje, ir šis objektas tikriausiai kurį laiką neveiks.

Telegram/Rusija smogė Dniepro hidroelektrinei

Kaip primena analitikai, ISW anksčiau vertino, kad Rusija smūgiais Ukrainos energetikos objektams gali siekti susilpninti Ukrainos gynybos ir pramonės pajėgumus ir kad Rusijos pajėgos, tikėtina, bando pasinaudoti tuo, kad Ukrainoje trūksta oro gynybos raketų, naujai bandydamos sutrikdyti Ukrainos energetikos tinklo darbą.

„Naujas Rusijos planas atakuoti Ukrainos užtvankas ir hidroelektrines yra reikšmingas Rusijos smūgių kampanijos prieš Ukrainą posūkis ir eskalavimas. Anksčiau Rusijos pajėgos nevykdė ilgalaikių raketų smūgių prieš Ukrainos užtvankas ir hidroelektrines“, – pabrėžė analitikai.

Rusų okupantai nuo praėjusių metų spalio, kai pradėjo dabartinį puolimą palei fronto liniją, užėmė apie 505 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.

Kaip rašo „The Telegraph“, analitikai mano, kad Rusija per dieną praranda iki 1000 žmonių, kurie žūsta arba yra sužeisti per beveik savižudiškas atakas prieš ukrainiečių pozicijas.

Tačiau nors Rusija užėmė palyginti nedaug teritorijos, jos pajėgos ir toliau kelia rimtą grėsmę Ukrainos fronto linijai, nes yra geriau ginkluotos.

„Materialiniai suvaržymai riboja Ukrainos pajėgų galimybes vykdyti veiksmingas gynybines operacijas, taip pat suteikia Rusijos pajėgoms lankstumo vykdyti puolamąsias operacijas“, – rašo ekspertai.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios devynis rusų dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo 12 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo ir keturiomis raketomis S-300/S400.

Devyni bepiločiai buvo sunaikinti virš Chersono, Odesos, Dnipropetrovsko ir Poltavos sričių.

Poltavos srities pareigūnai šeštadienį pranešė, kad kelis kartus pataikyta į vieną infrastruktūros objektą, bet nepatikslino, ar tai energetikos objektas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad per ankstesnes 24 valandas Rusija Ukrainą atakavo 38 raketomis, sudavė 75 aviacijos smūgius ir surengė 98 atakas iš salvinės raketų ugnies sistemų.

Tuo metu Ukrainos energijos kompanija „Centrenerho“ šeštadienį paskelbė, kad svarbi Zmijivo šiluminė elektrinė rytiniame Charkivo regione po rusų praėjusios savaitės apšaudymo yra visiškai sugriauta.

Kovo 22 dieną apšaudžius šią elektrinę, be elektros liko 700 tūkst. žmonių. Regione elektros atjungimai vis dar numatomi maždaug 120 tūkst. gyventojų.

Rusija pastarosiomis dienomis suintensyvino atakas prieš Ukrainos energijos infrastruktūrą ir padarė reikšmingos žalos keliuose regionuose.