Karas Ukrainoje. Reznikovas pripažino, kur jis klydo vertindamas Rusiją

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pavelas Gubarevas

Buvęs vadinamosios „DNR“ lyderis Pavelas Gubarevas ir Igorio Strelkovo-Girkino bičiulis kritikavo Rusijos karo strategiją prieš Ukrainą ir pareiškė, kad Maskvai geriau buvo iš viso nepradėti vadinamosios „SKO“ (specialiosios karinės operacijos).

Viename iš karo šalininkų „YouTube“ kanale kolaboracionistas pasipiktino tuo, kad Rusijos okupacinė armija nesugeba „mušti ir vyti“ priešą, kaip tai sekėsi daryti „seneliams“ Antrojo pasaulinio karo metu. „Pas mus niekas nesikeičia, mes kaip daužėmės mėsos šturmuose nuolat puldami, tai ir toliau tai darome“, – pareiškė jis.

Be to, P.Gubarevas pareiškė nesuprantąs, kokio tikslo siekia Kremlius. Jo nuomone, užgrobtas teritorijas bus galima apgyvendinti tik „tadžikais ir uzbekais“, o norint priversti Ukrainą kapituliuoti, reikia smūgiuoti į tiekimo kelius ir sprendimų priėmimo centrus, paverčiant juos „dulkėmis“.

„Mes patiriame nuostolių, bet niekas į juos nekreipia dėmesio. Kodėl? Na, nes elitukas valdo aktyvus ir gauna viską. Jie čia yra štai tokia feodalinė aristokratija. Ryškiausias šio gražaus feodalinio medžio žiedas yra valdžia Čečėnijoje – Kadyrovas ir jo įpėdinis Adamas.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

Rusijos karas su Ukraina baigsis tik po to, kai Vladimiras Putinas mirs arba atsistatydins. Tai pareiškė buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu laikraščiui „The Times“.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos užkariavimas yra Rusijos diktatoriaus „asmeninė manija“, todėl konfliktas tęsis vienaip ar kitaip, kol V.Putinas liks Kremliuje. O.Reznikovo nuomone, net jei bus paskelbtas ugnies nutraukimas ir sukurtos buferinės zonos, Rusija toliau puls Ukrainą hibridiniais metodais, kaip tai buvo daroma iki 2022 m.

„[Putinas] bijo Ukrainos, nes mes esame grėsmė jo režimui. Jei Rusijos gyventojai pamatys, kad demokratinis, liberalus, europietiškas kelias yra geresnis už tironiją, tai režimui taps išlikimo klausimu. Todėl manau, kad tik po vadovybės pasikeitimo Rusijoje turėsime realią galimybę gyventi normaliomis, taikiomis sąlygomis su rusais“, – sakė jis.

O.Reznikovo nuomone, V.Putinas siekia užkariauti Ukrainą, naudodamas „saliamio taktiką“: atsipjauna po mažą gabalėlį, kad galiausiai suvalgytų visą Ukrainą.

„Jie pradėjo nuo Krymo – saliamio gabalėlis. Tada Luhanskas – saliamio gabalėlis. Tada Doneckas – saliamio gabalėlis. Šiandien jie okupavo dalį Chersono ir Zaporižios sričių. Jie žengs į priekį tol, kol jūs jiems leisite žengti į priekį, užimdami tiek žemės, kiek galės“, – paaiškino buvęs ministras.

Pasak O.Reznikovo, Rusijos invazijos pradžioje jis tikėjo, kad yra tam tikra nuostolių riba, po kurios V.Putinas atsisakys savo tikslų.

„Maniau, kad jei jie praras 100 000 žmonių, jie sustos. Per sovietų karą Afganistane jie išvedė kariuomenę po 18 000 nuostolių. Bet buvau naivus“, – prisipažino jis.

„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas sako kalbą britų parlamentarams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per vizitą Jungtinėje Karalystėje padarė naują pareiškimą dėl Europos paramos Ukrainai. Jo teigimu, Europos šalys toliau rems Kyjivą kovoje su Rusijos agresija, rašo „The Guardian“.

„Europiečiai niekada nepaliks Ukrainos, niekada“, – sakė E.Macronas savo kreipimesi į Britanijos parlamentą.

Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad Ukraina buvo neteisėtai užpulta Rusijos. Jis pagyrė Jungtinę Karalystę už tai, kad dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos invazijai ji buvo viena iš artimiausių Ukrainos sąjungininkių.

„Kiekvieną kartą, kai Putino Rusija veržiasi į priekį Ukrainoje, grėsmė artėja prie mūsų visų, mes niekada nepriimsime teorijos, kad stipresnis yra teisus“, – pridūrė E.Macronas.

Prancūzijos prezidentas taip pat pareiškė, kad „norinčiųjų koalicija“ toliau sieks ugnies nutraukimo tarp Ukrainos ir Rusijos.

„Mes kovosime iki paskutinės minutės, kad pasiektume ugnies nutraukimą, kad pradėtume derybas dėl tvirtos ir tvarios taikos kūrimo, nes pavojuje yra mūsų saugumas ir mūsų bendri principai Ukrainoje“, – pabrėžė E.Macronas.

SIPA/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina „suintensyvins“ derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl oro gynybos po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas Kyjivui siųs papildomų ginklų.

„Ukrainos gynybos ministrui ir Generalinio štabo viršininkui šiandien nurodžiau intensyvinti visus kontaktus su amerikiečių puse“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

„Dabar turime reikiamus politinius pareiškimus bei sprendimus ir jie turi būti įgyvendinti kuo greičiau, kad būtų apsaugoti mūsų žmonės ir mūsų pozicijos. Tai pirmiausia susiję su oro gynyba“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siųs papildomų ginklų Ukrainai, nors praėjusią savaitę Baltieji rūmai skelbė, kad stabdo kai kurias svarbias ginklų siuntas Ukrainai.

„Turėsime atsiųsti daugiau ginklų – pirmiausia gynybinių“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D.Trumpas. 

„Jie labai smarkiai nukentėjo“, – sakė jis apie Ukrainą ir pridūrė, kad yra „labai nepatenkintas“ Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukraina per daugiau nei trejus metus trunkantį karą susiduria su didžiausiomis Rusijos raketų ir dronų atakomis, todėl šaudmenų tiekimo sustabdymas gali tapti rimtu iššūkiu Kyjivui.

Valdant buvusiam prezidentui Joe Bideno, Vašingtonas įsipareigojo suteikti Ukrainai daugiau kaip 65 mlrd. JAV dolerių (63 mlrd. eurų) karinę pagalbą.

Tačiau D.Trumpas, kuris jau ilgą laiką skeptiškai vertina pagalbą Ukrainai, nepasekė šiuo pavyzdžiu ir nepaskelbė apie jokią naują karinę pagalbą Kyjivui nuo tada, kai šių metų sausį pradėjo eiti pareigas.

Pirmadienį JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytas šaltiniais, pranešė, kad D.Trumpas mano, jog jis nėra atsakingas už JAV ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą.

Pasak leidinio, Baltųjų rūmų šeimininkas V.Zelenskiui tai pareiškė per jųdviejų penktadienio pokalbį telefonu.

Teigiama, kad D.Trumpas neįsakė kariuomenei sustabdyti ginklų tiekimo po to, kai nurodė po praėjusį mėnesį JAV suduotų smūgių Irano branduoliniams objektams peržiūrėti Pentagono amunicijos atsargas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl derybų dėl taikos Ukrainoje ir užsiminė apie ketinimą paskelbti naujas sankcijas Maskvai.

„Jei norite žinoti tiesą, Putinas mums sako daug nesąmonių. Jis visada labai malonus, bet paaiškėja, kad tai beprasmės kalbos“, – sakė jis žurnalistams per vyriausybės posėdį Baltuosiuose rūmuose. 

Paklaustas, ar domisi Senato pasiūlytu įstatymo projektu dėl tolesnių sankcijų Rusijai, D.Trumpas atsakė: „Aš jį labai rimtai svarstau.“

Praėjusį ketvirtadienį JAV ir Rusijos prezidentai vėl kalbėjosi telefonu, tačiau D.Trumpas po pokalbio pripažino, kad kalbėdamasis su V.Putinu nepadarė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

Po skambučio Kremlius primygtinai tvirtino, kad Rusijos prezidentas laikysis savo tikslų šiame kare.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Zuma press“/„Scanpix“/Dmitrijus Medvedevas

Rusija turi ignoruoti JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie nepasitenkinimą Vladimiru Putinu ir ginklų tiekimą Ukrainai, pareiškė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

„Kaip mums į tai reaguoti? Taip, kaip ir anksčiau. Taip, kaip tai daro mūsų kariai. Taip, kaip tai daro vyriausiasis vadas. Niekaip“, – savo „Telegram“ kanale paskelbė buvęs Rusijos prezidentas D.Medvedevas.

Pasak jo, D.Trumpas „sūpuojasi ant savo mėgstamų politinių sūpynių“, pirmiausia apribodamas karinę pagalbą Ukrainai, o paskui ją vėl atnaujindamas.

Tuo metu, tikina D.Medvedevas, Maskvai reikia „siekti savo gynybinių tikslų“ ir užimti Ukrainos žemes.

JAV prezidentas D.Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siųs papildomų ginklų Ukrainai.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai paskelbė, kad stabdo kai kurias svarbias ginklų siuntas Ukrainai.

„Turėsime atsiųsti daugiau ginklų – pirmiausia gynybinių“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D.Trumpas.

Rusijos „šešėlinis laivynas“ / Stefan Sauer / dpa/picture-alliance

Vladimiro Putino šešėlinis tanklaivių laivynas pradėjo kentėti nuo paslaptingos „ligos“ – sprogimų, kurių Kremlius negali paaiškinti, rašo „Newsweek“.

Leidinys analizuoja seriją sprogimų, kurie jau sugadino penkis Rusijos tanklaivius. Pastarasis toks incidentas įvyko sekmadienį Ust-Lugos uoste netoli Sankt Peterburgo. O prieš tai panašūs sprogimai įvyko Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviams uostuose arba prie Libijos, Italijos ir Sirijos krantų.

Ukraina neprisipažino atsakinga už šiuos incidentus, tačiau „Newsweek“ pažymi, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos dažnai vykdo slaptas operacijas prieš Rusiją.

Tyrimų bendrovės ACLED atstovė Olha Polishchuk žurnalui „Newsweek“ sakė, kad „nėra kvaila manyti, kad Ukraina yra susijusi“ su sprogimais. Juk tanklaiviai dalyvauja ekonominėje paramos Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą programoje, o Ukrainos dronai anksčiau yra puolę Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

„Atsižvelgiant į ankstesnių išpuolių mastą, dabartinio išpuolio vietą ir taikinio pobūdį, visiškai pagrįsta manyti, kad Ukraina yra susijusi su šiais išpuoliais, nors yra ir kitų galimų priežasčių“, – sakė O.Polischuk.

Įdomu tai, kad visi penki sugadinti tanklaiviai ne tik neseniai lankėsi Rusijos uostuose, bet ir praplaukė pro Viduržemio jūros salos valstybės Maltos išorines uostų sienas.

„Patriot“ oro gynybos sistema / WOJTEK RADWANSKI / AFP

JAV sandėliuose liko tik apie 25 proc. „Patriot“ raketų, reikalingų Pentagono planams įgyvendinti. Dalis atsargų buvo panaudota Artimuosiuose Rytuose, pranešė „The Guardian“, remdamasis šaltiniais.

Šaltiniai atskleidė, kad būtent dėl „Patriot“ raketų trūkumo galėjo būti sustabdyta JAV karinė pagalba Ukrainai.

Teigiama, kad JAV svarbiausių šaudmenų atsargos jau kelerius metus nesiekia minimalaus lygio.

Šaltiniai atskleidė, kad atsargos pradėjo smarkiai mažėti po to, kai buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija pradėjo siųsti karinę pagalbą Ukrainai.

„The Guardian“ šaltiniai pažymėjo, kad dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija maždaug vasario mėnesį pradėjo peržiūrėti raketų „Patriot“ ir kitos amunicijos atsargų lygį.

Padėtis pablogėjo po to, kai Vašingtonas nusprendė dislokuoti daugiau sistemų Artimuosiuose Rytuose.

Imago / Scanpix nuotr./Donaldas Trumpas NATO susitikime Hagoje

Kyjivas pareiškė, kad siekia išsiaiškinti detales po to, kai Donaldas Trumpas pirmadienį vėlai vakare paskelbė, kad JAV ginklų tiekimas bus atnaujintas. Vos prieš kelias dienas Pentagonas hginklų tiekimą Ukrainai buvo sustabdę, rašo „The Guardian“.

Be to, Kyjivas pareiškė, kad tikisi „nuspėjamumo“ iš Vašingtono.

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pareiškime teigė, kad negavo oficialaus pranešimo apie politikos pakeitimą ir kad „itin svarbu Ukrainai išlaikyti „stabilumą, tęstinumą ir nuspėjamumą“ ginklų, ypač oro gynybos sistemų, tiekime.

„Esame dėkingi Jungtinėms Valstijoms už visą paramą ir labai vertiname amerikiečių partnerių pastangas siekti tikros taikos“, - priduriama paskelbtame pranešime.
 

AFP/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo Ukrainos ambasadorę Jungtinėse Valstijose Oksaną Markarovą, kad ketina ją atleisti, tačiau pasiūlė likti komandoje, antradienį pranešė transliuotojas „Suspilne“, remdamasis šaltiniu prezidento kanceliarijoje.

Pasak pašnekovo, dėl O.Markarovos pareigų bus apsispręsta vėliau.

Šaltinis taip pat teigė, kad jau įvyko preliminarios konsultacijos su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha. Sprendimas, kas pakeis O.Markarovą Jungtinėse Valstijose, dar nepriimtas.

Pirmadienį leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad V.Zelenskis per penktadienį įvykusį pokalbį telefonu su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu pažadėjo, kad pakeis Ukrainos ambasadorę.

Plačiau apie tai skaitykite čia.