Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.D.Vance'as atskleidė, dėl ko Vašingtonas tariasi su Putinu
19:02
Pasak Jungtinių Valstijų viceprezidento J.D.Vance'o, Rusijos teritorinių reikalavimų Ukrainai sąraše nėra dar neužimtų Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų.
Interviu su Mattu Getzu jis pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „nori gauti apie 6 tūkst. kv.km, kurių dar nepavyko užimti jėga“. Tai atitinka neužimtą Luhansko ir Donecko sričių plotą. Šiuo metu Rusija kontroliuoja 88 proc. Donbaso: maždaug 47 iš 53 tūkst. kv.km.
J.D.Vance'o teigimu, tai yra vienas iš dviejų pagrindinių klausimų, kurie šiuo metu yra svarstomi taikos derybų metu. Antrasis klausimas, anot viceprezidento, susijęs su saugumo garantijomis Ukrainai, kuri „nori būti tikra“, kad po susitarimo pasirašymo „Rusija po kelių mėnesių ar metų negrįš su naujais reikalavimais“.
Jis atskleidė, kad dabartinė JAV taktika yra daryti spaudimą abiem pusėms, kad jos sėstų prie derybų stalo ir nutrauktų karą.
„Aš tikrai tikiu, kad galiausiai pasieksime taiką. Tikrasis klausimas yra, kiek laiko tai užtruks – metus ar mėnesį? Ar mirs dar šimtas tūkstančių žmonių ar, Dieve saugok, milijonas? Mūsų signalas abiem pusėms yra aiškus: šis karas nėra jūsų ir mūsų interesas“, – pabrėžė J.D.Vance'as.
„Jie turi daug naftos“
Pasak jo, po susitarimo pasirašymo JAV prezidentas Donaldas Trumpas „ketina užmegzti ekonominį bendradarbiavimą tarp Rusijos, Ukrainos ir JAV, kad būtų sukurtas pagrindas tvirtai taikai“.
„Jis supranta, kad tai sunku. Supranta, kad Rusijos ir Ukrainos pozicijos labai skiriasi. Bet jis taip pat mato galimybę nutraukti konfliktą ir padėti pagrindą tikrai gerovei. Mes toliau dirbsime šia linkme“, – sakė J.D.Vance'as.
„Būkime sąžiningi, nesvarbu, ar jums patinka, ar nepatinka Rusija, ar jūs sutinkate, ar nesutinkate su jos argumentais dėl konflikto, paprasčiausias faktas yra tas, kad jie turi daug naftos“, – pareiškė jis.
„Jie turi daug dujų. Jie turi daug naudingųjų iškasenų“, – tęsė viceprezidentas.
Pasak viceprezidento, pasiekus taikos susitarimą, Vašingtonas galėtų palaikyti „labai produktyvius ekonominius santykius“ tiek su Kyjivu, tiek su Maskva.
Po viršūnių susitikimo Aliaskoje D.Trumpas pasakė Europos lyderiams ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad V.Putinas nori gauti visą Donbasą, tuomet sakė „Bloomberg“ šaltiniai, susipažinę su pokalbio detalėmis.
Mainais į tai Rusijos valstybės vadovas esą yra pasirengęs atsisakyti pretenzijų į neokupuotas Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas, t.y. fronto linija jose bus faktiškai įšaldyta, pažymėjo agentūros pašnekovai.
Rugpjūčio pabaigoje šią informaciją patvirtino Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.
Rusija užėmė 73 proc. dviejų pietinių regionų, tačiau jų sostinės – Zaporižia ir Chersonas – lieka Kyjivo kontrolėje. Iš viso V.Putino armija okupavo apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Tačiau beveik visi šie užkariavimai buvo padaryti karo pradžioje. Praėjusiais metais Rusijos kariuomenei pavyko užimti 1 proc. Ukrainos teritorijos, o 2025 m. vasaros puolimo metu – vos 0,3 proc.
Zelenskis: tarp Rusijos dronų, kurie atakavo Lenkiją, buvo „Shahed“
21:11 Atnaujinta 21:19
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu papasakojo apie Rusijos atakos pasekmes ir aplinkybes. Apie tai Ukrainos prezidentas pranešė savo „Telegram“ paskyroje.
„Rusijos dronų nuolaužos, tarp kurių buvo ir Irano „Shahed“, rastos daugelyje miestelių ir kaimų. Mūsų kariai nuo pat nakties perduoda visą turimą informaciją, ir mes tęsiame šį bendradarbiavimą“, – rašo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad tokiam Maskvos elgesiui yra keletas priežasčių. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina su partneriais turi dirbti prie bendros oro gynybos sistemos ir sukurti veiksmingą oro skydą virš Europos.
„Ukraina tai siūlo jau seniai, yra konkretūs sprendimai. Turime kartu reaguoti į visus aktualius iššūkius ir būti pasirengę potencialioms grėsmėms visiems europiečiams ateityje. Taip pat reikia kartu žymiai padidinti finansavimą dronų-perėmėjų gamybai. Jie jau įrodė savo veiksmingumą“, – pridūrė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad pasiūlė Lenkijai Ukrainos pagalbą mokant ir dalijantis patirtimi, kaip numušti Rusijos dronus. „Susitarėme su Donaldu dėl atitinkamo bendradarbiavimo kariniu lygiu. Taip pat koordinuosime veiksmus su visomis NATO šalimis narėmis“, – tvirtina V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas trečiadienį taip pat sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.
„Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
Netoli Minsko kyla karinė bazė – gali būti skirta Kremliaus „Orešnik“ raketoms
17:15
Baltarusijoje pradėtos statyti naujos karinės bazės, vienoje iš jų gali būti dislokuotos Rusijos vidutinio nuotolio raketų sistemos „Orešnik“, kuriomis nepaprastai didžiuojasi Kremlius, skelbia naujienų portalas „Radio Svaboda“.
Ukrainiečių analitinio projekto „Schemy“ žurnalistai kartu su kolegomis iš Baltarusijos ir Estijos išanalizavo palydovines nuotraukas ir sudarė karinių objektų Baltarusijoje žemėlapį. Į žemėlapį įtrauktos ir esamos bazės, ir nauji objektai, įskaitant statomus.
Žurnalistų dėmesį patraukė karinė bazė, statoma netoli Pavlivkos kaimo, esančio į pietus nuo Minsko. Statybos vyksta nuo praėjusių metų birželio mėn. ir tebevyksta iki šiol, užimdamos daugiau kaip 2 kvadratinių kilometrų plotą.
Pasak straipsniu, sovietmečiu šioje vietoje buvo įsikūręs Slucko 306-asis strateginių raketų pulkas, ginkluotas vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis R-12 ir mobiliosiomis raketų sistemomis „Pionier“ bei „Topol“.
Žlugus Sovietų Sąjungai ir Baltarusijai atsisakius paveldėto branduolinio arsenalo, šis karinis objektas buvo apleistas ir pamirštas. Pasak žurnalistų, dabar bazė aktyviai atkuriama: iškirstas miškas, pastatyta 13 amunicijos sandėlių ir 3 angarai, įrengti kelių kitų pastatų pamatai.
„Radio Svaboda“ pažymėjo, kad apie šias statybas Baltarusijos viešojoje erdvėje neužsimenama. Taip pat nėra ne tik jokių oficialių komentarų, bet net ir kadastrinių dokumentų. Todėl lieka tik spėlioti, koks Baltarusijos ar Rusijos kariuomenės dalinys čia bus dislokuotas.
Lenkijos karo ekspertas Konradas Muzyka, išnagrinėjęs nuotraukas, išsakė prielaidą, kad čia gali būti dislokuota rusiška raketų sistema „Orešnik“. Analitikas nemano, kad Baltarusijos vadovybė planuoja kokį nors puolimą, tačiau atkreipė dėmesį, kad rusai šiuo metu nerodo jokių ketinimų palikti Baltarusiją.
Rusijos raketų sistema „Orešnik“
„Oreshnik“ yra naujausia Rusijos vidutinio nuotolio balistinė raketa, kuri, pasak ekspertų, buvo sukurta remiantis RS-26 „Rubiež“ projektu ir senomis sovietinėmis tokio tipo raketomis.
Apskaičiuota, kad raketos veikimo nuotolis siekia iki 5500 km, ji gali pasiekti didesnį nei 10 Machų (apie 12 000-13 600 km/val) hipergarsinį greitį ir neša kelias kovines galvutes su submunicija.
Tikėtina, kad ši raketa iš pradžių buvo sukurta naudoti branduolinę kovinę galvutę, nors ji taip pat galėjo turėti įprastinę didelės sprogstamosios galios ar net kinetinę (be sprogmenų) kovinę galvutę.
Birželį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė apie masinės sistemos gamybos pradžią ir jos įvedimą į ginkluotę
2024 m. lapkričio 21 d. Rusija paleido šią raketą į „Pivdenmaš“ gamyklą Dnipro mieste, Ukrainoje. Pataikymo pasekmės buvo įvertintos kaip minimalios, nes agresorius panaudojo kinetinę kovinę galvutę, kuri tiesiog dideliu greičiu atsitrenkė į gamyklą ir nesprogo.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka vėliau pranešė, kad kelios „Orešnik“ raketų sistemos bus dislokuotos Baltarusijoje.
Rusijos gynybos ministerija aiškina: nebuvo jokių ketinimų atakuoti Lenkijos
17:03
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją.
Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę.
„Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.
„Esame pasirengę konsultuotis šiuo klausimu su Lenkijos gynybos ministerija“, – pridūrė Rusijos gynybos ministerija.
Įspėjo dėl Rusijos dezinformacijos
Anksčiau Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas įspėjo nepasiduoti galimai Rusijos dezinformacijai.
Lenkija trečiadienį renka savo NATO sąjungininkes skubioms deryboms, Rusijos dronams per naktinį išpuolį prieš Ukrainą įskridus ir į jos oro erdvę.
Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasmerkė „didelio masto provokaciją“, teigdamas, kad Lenkija nustatė 19 jos oro erdvės pažeidimų ir numušė mažiausiai tris dronus.
D.Tuskas teigė, kad jis pasinaudojo NATO sutarties 4-uoju straipsniu, pagal kurį narė gali sušaukti skubias derybas, kai mano, kad jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ gresia pavojus. Tai tik aštuntas kartas, kai ši priemonė buvo panaudota.
Kelios Lenkijos sąjungininkės, įskaitant Vokietiją, kėlė versiją, kad oro erdvę pažeidę rusų dronai buvo „aiškiai pasiųsti šiuo kursu“.
Kremlius anksčiau atsisakė pakomentuoti incidentą.
Visas naujienas apie Rusijos paleistus dronus į Lenkiją sekite ČIA.
NATO operacija prieš Rusijos diversijas Baltijos jūroje – atsidūrė pavojuje
14:52
NATO Baltijos jūros policijos misija „Baltic Sentry“, kurios metu Aljanso šalių laivai patruliuoja Baltijos jūroje, atsidūrė pavojuje dėl finansinių apribojimų, rašo britųleidinys „The Telegraph“.
Patruliavimas buvo pradėtas siekiant kovoti su įtariamais Rusijos diversiniais veiksmais Baltijos jūros akvatorijoje, o misijos nutraukimas, tikėtina, gali paskatinti Maskvą pereiti prie agresyvesnės strategijos Baltijos jūroje, kurioje įsikūrusi kritinė Europos Sąjungos infrastruktūra.
Anot „The Telegraph“, NATO svarsto galimybę sumažinti patrulių skaičių ir vietoje jų naudoti jūrinius dronus. Manoma, kad tai žymiai sumažins Aljanso galimybes šiame regione. Pirmiausia, dronais neįmanoma sulaikyti laivų, įtariamų dalyvavimu kritinės infrastruktūros pažeidimuose.
„The Telegraph“ straipsnis pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai tapo žinoma, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę sumažinti finansavimą Europos rytiniam flangui.
Be to, kaip rašo britų leidinys, Jungtinės Valstijos jau kurį laiką svarsto galimybę išvesti dalį savo karinio kontigento iš Baltijos šalių.
Pažymima, kad diplomatams nerimą kelia artėjantis JAV gynybos strategijos persvarstymas, kurį rengia Elbridge'as Colby, atsakingas už gynybos politiką D.Trumpo administracijoje. Būdamas karštas griežtos politikos Kinijos atžvilgiu šalininkas, jis jau seniai pasisako už Vašingtono karinio įsitraukimo Europoje mažinimą.
Bet koks patruliavimo sumažinimas sukels susirūpinimą Baltijos šalyse, įvertino analitikas Charlie Edwardsas iš Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS).
„Operacija „Baltic Sentry“ turėjo akivaizdų atgrasomąjį poveikį Rusijai, saugodama povandeninę infrastruktūrą, kuri yra gyvybiškai svarbi Europos internetui ir elektros tinklams“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas stebi įvykius, žurnalistams sakė neįvardintas Europos pareigūnas.
„Jei operacija „Baltic Sentry“ žlugs arba Vašingtonas duos signalą, kad atsiriboja nuo Europos, jis [Vladimiras Putinas – red.past.] gali nuspręsti, kad NATO patikrinimas yra vertas bandymo. Vietoj to, kad sulaikytume Putiną, rizikuojame jam suteikti drąsos“, – pareiškė pareigūnas.
NATO pajėgos sausio mėnesį pradėjo iniciatyvą „Baltic Sentry“, skirtą sustabdyti diversijas prieš kritinę infrastruktūrą. Prieš tai, gruodžio pabaigoje, Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba sulaikė tanklaivį „Eagle S“, gabenusį rusišką naftą. Laivo kapitonas ir du jo vyresnieji padėjėjai buvo apkaltinti povandeninio kabelio sugadinimu inkaru, kurį tanklaivis vilko jūros dugnu.
Šią savaitę turėtų būti paskelbtas nuosprendis šių asmenų byloje. Publikacijoje teigiama, kad Suomija tikisi, jog nuosprendis turės atgrasomąjį poveikį.
„Negalime leisti, kad būtų pažeidinėjama kritinė infrastruktūra, jungiantis NATO šalis. Norime, kad laivų savininkai, kapitonai ir įgulos suprastų: jei jie vilks inkarus ir naikins kritinę infrastruktūrą, pasekmės bus neišvengiamos – ir griežtos“, – pabrėžė Suomijos gynybos ministerijos gynybos politikos direktorius Janne'as Kuusela.
Per paskutinius pusantrų metų Baltijos jūroje įvyko keletas incidentų, dėl kurių buvo nutraukti telekomunikaciniai kabeliai tarp šalių ir sugadintas povandeninis dujotiekis „Balticconnector“.
Visais atvejais incidentų vietoje pasirodė krovininiai laivai, plaukę į Rusijos uostus arba iš jų išplaukę, o tikėtina incidentų priežastimi laikomi dugnu velkami inkarai.
Povandeninės infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje sukėlė ypatingą susirūpinimą NATO šalyse, atsižvelgiant į kitus incidentus, panašius į Rusijos hibridines operacijas prieš Vakarų karinį bloką.
„Putinas žino, kad Vakarai jo bijo“: ekspertai paaiškino, kodėl Rusija nusitaikė būtent į Lenkiją
12:55
Praėjusią naktį į Lenkiją įskrido spiečius Rusijos dronų. Šalis pakėlė ginklus ir numušė grėsmę kėlusius bepiločius orlaivius. Tai – precedento neturintis įvykis NATO rytiniame flange. Karybos ir saugumo ekspertai portalui 15min paaiškino, kas iš tikrųjų įvyko, ką tai reiškia ir kokių tolesnių žingsnių turi imtis Lietuva.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad pirmasis Lenkijos oro erdvės pažeidimas įvyko antradienį 23.30 val., o paskutinis – trečiadienį 6.30 val.
Ministras pirmininkas nurodė, kad tai buvo 19 bepiločių orlaivių, kai kurie iš jų atskrido iš Baltarusijos. Trys ar keturi iš jų buvo numušti.
Pasak jo, Varšuva yra pasirengusi reaguoti į bet kokias atakas ar provokacijas.
„Esame susidūrę su plataus masto provokacija... Esame pasirengę atremti tokias provokacijas. Padėtis rimta, ir niekas neabejoja, kad turime pasiruošti įvairiems scenarijams“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Anot Europos Sąjungos diplomatijos vadovės Kajos Kallas, pirminiai duomenys rodo, kad rusų bepiločiu orlaivių įskridimas į Europos oro erdvę buvo tyčinis, o ne atsitiktinis.
K.Kallas pabrėžė, kad šis Rusijos išpuolis yra „rimčiausias Rusijos įvykdytas Europos oro erdvės pažeidimas nuo karo pradžios“.
„Laikas perimti iniciatyvą“
Karybos ekspertas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas portalui 15min sakė, kad įvykęs incidentas tik patvirtina, jog Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui nesiimant veiksmų, Rusija yra padrąsinama ir skatinama.
„Rusijos kariniai tinklaraštininkai jau seniai diskutuoja, kad reikia atkirsti Ukrainai tiekiamą pagalbą. Šįryt dronai Lenkijoje pasirodė tame rajone, kur randasi oro uostas – kertinis pagalbos Ukrainai pristatymo procese. Tad tokie veiksmai yra tikėtini.
Tai yra Maskvos signalas. Ji bando paveikti Aljansą. O Lenkija yra viena iš svarbesnių šalių, remiančių Ukrainą, užtikrinančių ginkluotės tiekimą. Manau, kad toks Rusijos tikslas“, – paaiškino jis.
Anot G.Bagdono, Lenkija privalės atsakyti: „Mažų mažiausiai Varšuva sumažins diplomatinį Rusijos atstovavimą, kaip yra buvę Lietuvoje ar Čekijoje. Jie turi imtis kažkokių priemonių. O Aljansas iš esmės turi priimti sprendimus, kaip perimti iniciatyvą vykstant hibridiniam karui“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijoje numušus Rusijos dronų, Volodymyras Zelenskis ragina užtikrinti bendrą oro gynybą
12:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą oro gynybos sistemą su Kyjivo sąjungininkais Europoje ir apkaltino Rusiją sąmoningai nusitaikius į kaimyninę Lenkiją dronais, praėjusią naktį pažeidusiais jos oro erdvę.
„Ukraina jau seniai pasiūlė savo partneriams sukurti bendrą oro gynybos sistemą, kuri užtikrintų garantuotą „Shahedų“, kitų dronų ir raketų numušimą, pasitelkiant bendras mūsų kovinės aviacijos ir oro gynybos jėgas“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
Lenkija pranešė, kad per naujausią naktinį apšaudymą virš savo teritorijos numušė kelis dronus, kuriuos Maskva paleido į Ukrainą. Šis incidentas sulaukė pasmerkimo ir perspėjimų iš kai kurių NATO narės sąjungininkių.
Reikia bendro skydo
Pasak V.Zelenskio, tai rodo, kad Ukrainai ir Europai reikia bendro oro gynybos skydo.
Per daugiau nei trejus su puse metų trunkantį karą Rusija per naktines atakas į Ukrainą paleido dešimtis tūkstančių dronų, eskaluodama antskrydžius, stringant taikos deryboms.
Ukrainiečių lyderis pareiškė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimas yra „pavojingas precedentas“ Europai ir kad tai „nebuvo atsitiktinumas“.
„Anksčiau yra buvę incidentų, kai pavieniai Rusijos dronai kirto sieną ir nuskriejo trumpą atstumą į kaimynines šalis. Tačiau šį kartą fiksuojame daug didesnio masto ir tyčinį taikinį“, – socialiniuose tinkluose teigė jis.
Jis paragino Kyjivo sąjungininkus griežtai atsakyti į išpuolį, kurį pavadino bandymu pažeminti Europos Sąjungos (ES) ir NATO narę Lenkiją.
„Rusija turi jausti, kad atsakas į šį eskalacinį žingsnį ir juo labiau į bandymą pažeminti vieną iš pagrindinių Europos šalių bus aiškus ir stiprus iš visų partnerių“, – sakė V.Zelenskis.
Kyjivas spaudžia Vašingtoną ir Briuselį įvesti griežtas sankcijas Rusijai, kurios apribotų jos galimybes pulti Ukrainą.
ES vadovė paskelbė aukščiausiojo lygio susitikimą dėl pagrobtų Ukrainos vaikų sugrąžinimo
11:13
Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį paskelbė, kad surengs aukščiausiojo lygio susitikimą dėl tarptautinių pastangų užtikrinti Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų sugrąžinimą koordinavimo.
„Turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad paremtume Ukrainos vaikus“, – sakė U. von der Leyen Europos Parlamente (EP) Strasbūre.
„Kartu su Ukraina ir kitais partneriais surengsiu tarptautinės koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos vaikų sugrąžinimo. Kiekvienas pagrobtas vaikas turi būti sugrąžintas“, – sakė ji.
Zelenskis: mažiausiai 8 atakos dronai buvo nukreipti į Lenkiją
10:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad aštuoni Rusijos dronai buvo „nukreipti į“ Lenkiją per naktį prieš Ukrainą Maskvos surengtą ataką, dėl kurios Varšuva buvo priversta pasitelkti oro gynybos pajėgumus.
„Tai ne tik vienas (dronas) „Shahed“, kas galėtų būti pavadintas nelaimingu atsitikimu, bet mažiausiai aštuoni atakos dronai buvo nukreipti į Lenkiją“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Maskvos naudojamus Irano sukurtus dronus.
Pasak jo, šis incidentas yra „itin pavojingas precedentas Europai“.
Kaip skelbė BNS, Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.
Lenkijos kariuomenė situaciją pavadino agresijos aktu.
Anot Varšuvos, reaguojant į Rusijos ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija.
Lietuvos kariuomenė ir kitos tarnybos sekė situaciją dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, buvo parengta gyventojų perspėjimo sistema.
Rusijos dronai ir raketos per trejus su puse metų trunkantį karą kelis kartus kirto NATO narių Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.
Praėjusį mėnesį Varšuva pranešė, kad Rusijos karinis dronas įskrido į jos oro erdvę ir sprogo dirbamoje žemėje rytų Lenkijoje. Šį incidentą ji pavadino provokacija.
Tuskas: tiesioginę grėsmę kėlę dronai buvo numušti
10:11
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas per neeilinį Ministrų Tarybos posėdį pareiškė, kad procedūros, susijusios su Lenkijos oro erdvės pažeidimu, pasiteisino ir tiesioginę grėsmę kėlę dronai buvo numušti. Jis pridūrė, kad sprendimų priėmimo procesas buvo nepriekaištingas.
Sybiha – apie dronus Lenkijoje: Putino nebaudžiamumo jausmas vis stiprėja
09:24
Rusijos dronų įsiveržimas į Lenkiją rodo, kad „Putino nebaudžiamumo jausmas vis stiprėja“, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir paragino leisti kaimyninėms šalims partnerėms numušti dronus ir raketas Ukrainos oro erdvėje. Įraše socialiniame tinkle „X“ jis rašė:
„Putinas toliau eskaluoja, plečia savo karą ir išbando Vakarus. Kuo ilgiau jis nesusiduria su jokia atsakomąja jėga, tuo agresyvesnis darosi.
Silpnas atsakas dabar dar labiau išprovokuos Rusiją – ir tada Rusijos raketos ir dronai skris dar toliau į Europą.
Ši situacija rodo, kad pagaliau reikia priimti sprendimą sudaryti sąlygas kaimyninių šalių partnerių oro gynybos pajėgumus panaudoti dronams ir raketoms Ukrainos oro erdvėje, įskaitant artėjančias prie NATO sienų, perimti.
Ukraina tokį žingsnį siūlė jau seniai.“
